- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- N1-225-482/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61296-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Civilinis ieškovas
- S. T., H. T., M. T.
- Kaltinamasis
- V. M., L. J., G. L.
- Civilinis atsakovas
- V. L.
procesinio dokumento kategorijos:1.1.7.2.5; 1.1.8.10.5; 1.1.11.12; 1.1.11.7; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. T. atstovei advokatei V. K., nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams H. T. ir M. T., gynėjams advokatams A. M., A.S., R. M., kaltinamiesiems V. M., L. J., G. L., jos atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei V. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2000-07-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 225 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 Įstatymo Dėl amnestijos akto 1 straipsnio 1dalį, nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas;
2) 2001-03-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį 2 m. laisvės atėmimo bausme;
3) 2001-06-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2001-03-07 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 3 mėn.;
4) 2001-06-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 3 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2001-06-07 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 m. laisvės atėmimo;
5) 2001-08-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 1 dalį 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2001-06-29 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 3 m. 1 mėn.;
6) 2002-11-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2001-08-27 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
7) 2009-04-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 m. laisvės atėmimo bausme, 2011-02-23 paleistas atlikęs bausmę;
8) 2013-03-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;
9) 2014-12-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pagal 2013-03-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2014-12-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, 2017-08-04 paleistas atlikęs bausmę;
10) 2018-07-04 Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 4 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, 2018-10-17 Kauno apygardos teismo nutartimi apeliacinis skundas atmestas,
L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017-07-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį 6 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose;
2) 2017-11-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., bausmė subendrinta su 2017-07-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo basumė, ptitaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., skirtos auklėjamojo poveikio priemonės;
3) 2018-01-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėn. laisvės atėmimu, bausmė subendrinta su 2017-11-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., skirtos auklėjamojo poveikio priemonės;
4) 2018-07-04 Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2018-01-19 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose,
G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti vieta (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, neteista,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamieji nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: veikdami bendrai V. M. su nepilnamečiais G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apie 18.30 val. namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, L. J. kartą spyrė S. T. į galvos sritį ir jai parkritus ant žemės, V. M. pastūmė S. T., tuo metu L. J. pargriovė M. T. ant žemės, L. J. su V. M. spyrė ne mažiau 5 kartus M. T. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam M. T. nubrozdinimus kaktos, dešinio žando ir dešinės blauzdos srityse, kraujosruvas dešinio paakio ir kairio klubakaulio sparno srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po to G. L. sugriebė S. T. už plaukų, pargriovė ant žemės ir ne mažiau 4 kartus spyrė į galvos sritį, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai S. T. kraujosruvas dešinės akies vokuose-paaakyje ir smakro srityje, nubrozdinimą nosies nugarėlėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po to, kieme esančiame sandėliukyje V. M. ir L. J. pargriovė H. T. ant žemės ir ne mažiau 10 kartus spyrė į rankas ir šonus, taip bendrais veiksmais sukeldami fizinį skausmą nukentėjusiajam H. T..
Kaltinamasis V. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad datos kada tai buvo nepamena. Jis, L. J. ir G. L. nuėjo pas M. T. pasiimti striukės. Visa T. šeima buvo kieme, jie paprašė grąžinti striukę. T. pradėjo rėkti ir kilo konfliktas. Konfliktas kilo, nes moteris šaukė, kad negrąžins striukės. Gal L. J. ją stūmė ir ji parkrito, po to jis moterį pastūmė ir ji parkrito, tačiau jos niekas nespardė. Kieme liko M. su tėvu. M. jis sudavė kelis kartus į šonus gal ir įspyrė. Taip padarė dėl to, kad M. puolė J.. Tada M. tėvas pradėjo ant jų plūstis, jis ir J. jam sudavė kelis smūgius į šoną ar koją ir jis parkrito. Jį pastūmė J. ir jis parkrito, jam gulinčiam kelis kartus įspyrė ir išėjo iš kiemo. G. stovėjo toliau, jos prie jų nebuvo, nematė, kad ji atliko smurto veiksmus. Buvo tamsus paros laikas apie 21-22 val. Muštynės vyko lauke ant kiemo. Jis kaltę pripažįsta visiškai. T. į galvos sritį nespyrė, ją tik pastūmė. M. spyrė kelis kartus į šoną. Į sandėliuką nebuvo nuėję. H. T. spyrė 3-4 kartus, kai jis gulėjo ant žemės. Prieš tai J. jį pastūmė ir jis nukrito. Konfliktas vyko dėl susiginčijimo, nes nukentėję juos labai stipriai puolė. Buvo išgėręs, bet nedaug. Buvo išgėręs tris butelius alaus. Iš viso buvo išgėręs apie 1 litrą alaus, kurio stiprumas iki 5 laipsnių. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Iki įvykio pažinojo tik M. T.. Telefonas, kuris buvo surastas, priklauso jam. Nematė, ar J. S. T. paspyrė ar sudavė, bet ji parkrito. Po įvykio su nukentėjusiais nebendravo, jų neatsiprašė. Gailisi, kad taip pasielgė.Konfliktas truko apie 10 minučių. Jame buvo kaltinamieji ir nukentėję, daugiau nieko nebuvo.
Kaltinamasis L. J. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tą vakarą ėjo jis, V. M. ir G. L. pas M. pasiimti striukės. Datos, kada tai buvo, nepamena, sutinka su kaltinime nurodyta data. Atėjo į kiemą, ten stovėjo visi T.. Paprašė M., kad atiduotų striukę, tačiau jo mama T. pradėjo šaukti, visaip juos vadinti, sakė, kad iškvies policiją. Jis įspyrė stovinčiai T. į galvą ir ji suklupo. Tada M. pradėjo ginti motiną ir jis su juo susikibo, pargriuvo ant žemės ir vienas kitam smūgiavo, kur jam pataikė, nežino. Po to atsistojo. Namo verandoje- sandėliukyje stovėjo tėtis H. T.. Jis pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir jis H. T. pastūmė. Jis parkrito, o jis ir M. jam įspyrė kelis kartus. Striukė buvo V., jie ėjo pro šalį ir būtų paėmę striukę. T. įspyrė į galvos sritį. Mairį pargriovė, abu parkrito ant žemės. Kad M. spyrė, nematė, abu tikrai jo nespardė. Pripažįsta, kad jis ir M. abu H. T. spardė į šonus. Buvo blaivus. Žmonės juos agresyviai sutiko ir jam sukilo pyktis. Sunku paaiškinti kodėl taip pasielgė. Prieš konfliktą L. stovėjo už kelių metrų, po to kai pargriuvo su M. ant žemės, kur ji buvo, nematė. Muštynės vyko kieme, o H. T. mušė verandoje- sandėliukyje. Ten nebuvo jokio apšvietimo. Languose tik gal buvo šviesa, kieme šviesa nedegė. Su civiliniais ieškiniai nesutinka. Iš visų T. šeimos tik M. vieną kartą yra matęs, piktumų nebuvo.V. M. pasakė, kad reikia pasiimti striukę. S. T. tik kartą įspyrė į galvą, daugiau nieko nedarė. Labai gailisi, jam tada buvo 17 metų, jam dėl to gėda, kad taip pasielgė. Nematė, ar M. sudavė S. T.. S. T. juos pradėjo vadinti banditais, liepė išeiti iš kiemo. Ar nukentėję buvo blaivūs, nežino.
Kaltinamoji G. L. dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino ir paaiškino, kad datos nepamena, pernai ji su L. J. ir V. M. ėjo ir užėjo pas T. paimti striukės. Kai įėjo į T. kiemą, jie ant jų pradėjo rėkti, stumdytis. S. T. jai užpešė už plaukų, tada S. T. ji pargriovė ir sudavė jai kokius penkis kartus. Buvo susitariusi su ja susitikti, norėjo atsiprašyti, bet S. T. vėliau susitikti atsisakė. Pripažįsta, kad S. T. pargriovė ir įspyrė jai į galvos sritį. Nežino, kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti, gailisi. Buvo blaivi. Visi mušėsi, stumdėsi. S. T. atsistojusi nuėjo į kambarį, tada kiti asmenys jau nesimušė. Kieme vyko muštynės. Šviesa buvo tik nuo langų ir nuo durų. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Ji sudavė tik kelis smūgius. Atėjo paimti striukę, išankstinio nusistatymo nebuvo. Konfliktą išprovokavo T.. S. T. pradėjo ant jų rėkti. Jai nusikaltimo padarymo metu buvo 16 metų. Gyvena su mama, kuri ją išlaiko. Labai gailisi, jai gėda dėl to kas įvyko, išgyvena. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutinka ( 2t., b.l.57-58), tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje neakivaizdiniu būdu 11 klasėje, šiuo metu nedirba. Gyvenu pas mamą, ji mane išlaiko. Dirbo iki rugpjūčio mėnesio, dirbo Kazlų Rūdoje esančioje kavinėje. Išėjo, nes nepatiko darbas.
Ikiteisminio tyrimo metu G. L. apklausta kaip įtariamoji paaiškino, kad 2017 m. lapkričio pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, vakare, tiksliau laiko neatsimena, bet buvo tamsu, ji kartu su draugu L. J. ir broliu V. M. ėjo pas kažkokį vaikiną, vardu M., kuris gyvena kaime, prie Kazlų Rūdos, tačiau kaimo pavadinimo nežino. Ko tiksliai ten ėjo nežinojo, tačiau kažko reikėjo V. M. ar L. J.. Toje sodyboje buvo buvusi vieną kartą, prieš kelias dienas, nes ten buvo V. M.. Kai nuėjo pas M., kieme buvo moteris, kurios nepažįsta, V. M. paklausė, kur M., o moteris iš karto pradėjo rėkti, vyti iš kiemo, gąsdinti, kad iškvies policiją. Tuomet į kiemą išėjo M., kuris ramino motiną. V. M. ir L. J. pradėjo kalbėtis su M., o moteris vis rėkė, „isterikavo“, tada L. J. jai sudavė, tačiau negali pasakyti ar koja ar ranka, ir moteris parkrito. Tuomet M. puolė L. J. ir jie abu pargriuvo ant žemės. L. J. atsistojo ir su V. M. pradėjo jį spardyti, kiek kartų įspyrė nežino, tačiau ne mažiau 5 kartus. Moteris atsistojus pradėjo rėkti, kad iškvies policiją, pradėjo rėkti ant G. L., kad ji su jais vaikšto, patempė jai už plaukų ir už vienos rankos, todėl G. L. sugriebė moterį už plaukų ir patempė, ši pargriuvo ant žemės ir G. L. du kartus įspyrė gulinčiai moteriai, kur pataikė nežino, buvo tamsu. Po to, moteris atsistojo ir nuėjo į kambarį. Ji nematė, kada L. J. ir V. M. mušė vyrą ir apskritai daugiau jokių žmonių nematė. Kai V. M. pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono, jis su L. J. grįžo ieškoti jo, o ji laukė, tačiau telefono jie nerado. Dėl to, kad pargriovė moterį ir jai įspyrė G. L. labai gailisi (2t. b. l. 57-60).
Atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė V. L. paaiškino, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, jis per didelis. Ji gauna apie 400 eurų darbo užmokestį. Su dukra gyvena dviese. Dar G. per mėnesį gauna 30 eurų vaiko pinigų ir dar 60 eurų našlaičio pensiją. Gyvena bute. Dukra dabar gerai elgiasi, klauso. Dabar viskas pasikeitė, dukra iš namų niekur neina. Kiti jos vaikai suaugę. Dar yra sūnus V. M.. Dukra jos klauso, ji dukrai gali daryti teigiamą poveikį.
Nukentėjusysis M. T. paaiškino, kad kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta, išskyrus V., kurį prisimena nuo mokyklos laikų. Pyksta dėl to kas įvyko. Datos nepamena, nes viskas seniai buvo. Nukentėjo nuo abiejų kaltinamųjų, dalyvavo dar vienas, bet jo čia nėra. Atėjo T. L. apie 4val. ryto ir prisistatė kaimyno vardu. Jis atidarė duris, o T. L. stovėjo su peiliu. Užėjęs į vidų, paklausė, ką gero turi, jis vardino daiktus. Po 5 minučių atėjo V. M.. Paėmė 20 eurų nuo lentynos. Daiktų neėmė, nes nieko vertingo neturėjo. Tuo metu buvo ir jo draugė B.. M. ir L. prieš jį smurtavo. L. J. atėjo kažkurią kitą dieną, gal 2017 m. mėnesio ir dienos nepamena, buvo atrodo ruduo. V. M. ir L. J. prieš jį smurtavo. Tuomet atėjo į jų namus L. J., kaltinamoji ir V. M.. Išgirdo už durų, kad kažkas kalba. Atidaręs duris, juos pamatė kalbant su jo mama, kuri prašė juos išeiti. L. koja spyrė mamai į galvą, jis Luką stūmė ant žemės ir prasidėjo muštynės. Jį spardė, sudavė smūgius kumščiais. Tuo metu buvo V., L., kaltinamoji, jis ir jo mama. Kaltinamieji J. ir M. jį ir mamą spardė. L. mamą tampė už plaukų. H. T. tuo momentu lauke nebuvo. Č. yra V. M., tai jo pravardė. Dėl ko kilo konfliktas, nežino. Prieš jį smurtavo M. ir J.. Jie abu sudavė jam smūgius kumščiais ir kojomis į šonus. Nematė, kad jie būtų smurtavę prieš tėvą H. T.. Mama nubėgo į kambarį, o jis nubėgo pas kaimyną skambinti policijai. L. spyrė mamai į galvą, ji nuo smūgio parkrito. L. tampė mamą už plaukų. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.50-59) sutinka. Tai buvo pirmas kartas, kai jį sumušė L. ir Č.. 19 d. tą pirmą kartą buvo sumuštas į galvą ir į šonus, į gydytojus nesikreipė. Po antro sumušimo kreipėsi į gydytojus. Matė, kaip L. spyrė mamai. Jis buvo blaivus. Buvo parkritęs ant žemės, V. M. jį parmetė. Kai gulėjo, jį spardė M. ir J.. jam buvo padaryti sužalojimai, kur nepamena. Konflikto metu nustūmė t L. ant žemės, daugiau niekam jokių smūgių nesudavė. Po konflikto tėvas rado vieno iš kaltinamųjų telefoną. Kiek konkrečiai jam smūgių buvo suduota, negali įvardinti. M. jo motinos nemušė. Nematė, kad M. muštų tėvą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. T. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2017-11-23 apie 18.30 val. jis buvo verandoje, kai išgirdo kieme kažką kalbant. Išėjęs į lauką pamatė savo motiną bei du vaikinus, kuriuos pažįsta iš matymo, vieno pravardė „č. “ , kito vardas L.. Taip pat buvo mergina, kurios nepažįsta. L. koja spyrė jo motinai, todėl jis suėmė L. už rūbų ir jie pakrito ant žemės. Tuo metu, jį pradėjo spardyti mergina ir „č.“. Viso sudavė apie 10 smūgių kojomis į visą kūną. Tada M. T. atsistojo ir pradėjo bėgti į kambarį, iš kurio sutiko išeinantį L., kuris rankoje turėjo lagaminėlį su laidais, kurių nevertina. Jis nubėgo pas kaimyną, kad iškviestų policiją ir grįžęs užpuolikų jau neberado. Lauke pamatė tėvą, kurį taip sumušė ir kuris rankoje laikė telefoną, kurį pametė užpuolikai. 2017-11-19 pas jį buvo atėjęs T. L., kuris turėjo peilį ir klausė, ką turi vertingo, jis atidavė T. L. 20 Eurų. Po to atėjo „Č.“ ir T. L. išėjo parnešti alkoholio. Grįžęs T. L. pradėjo M. T. smūgiuoti rankomis, jis smūgiavo atgal ir tada jam pradėjo smūgiuoti ir „Č.“ (I. t. b. l. 50-51, 55-57, 58-59).
Nukentėjusysis H. T. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Jis gyvena atskirai, name negyvena. Išgirdo triukšmą ir suprato, kad kažkas mušasi. Išėjęs iš lauko virtuvėlės, pamatė, kad S. T. guli ant žemės, o sūnų muša. Tada kaltinamieji pamatė, kad jis išėjo į lauką, pribėgo prie jo, parmetė ant žemės ir pradėjo spardyti, po to pabėgo. Rastą telefoną atidavė policijai. Įvykis buvo 2017 m lapkričio mėnesį vakare apie 18 val. Jis buvo savo namukyje, lauko virtuvėlėje, kai išgirdo triukšmą. Tada išėjo į lauką. Atbėgo du kaltinamieji, pargriovė jį ant grindų ir spardė. Jį į lauko virtuvėlę įstūmė du vyrai. Jis parkrito ir jie jį spardė kiek pajėgė, nes ten nedaug vietos. Spardė dviese. Kai spardė, jautė skausmą. S. T. buvo sužalota, buvo sužalota galva, ji pasakojo, kad jai buvo spirta į galvą ir ji parkrito, mergaitė ją tempė už plaukų. Matė, kad S. T. ant veido yra mėlynė ir nubrozdinimas. Matė, kad sūnui M. T. sudaužyti šonai, sūnus jam sužalojimus parodė, sūnaus veide matėsi sumušimai, nubrozdinimai. Nežino, dėl ko prieš jį smurtavo. Nežino, ko kaltinamieji pas juos atėjo. Jis buvo blaivus. Nežino, ar kaltinamieji buvo blaivūs, mano, kad ne, nes jų buvo elgesys buvo agresyvus. Jį atpažįsta, kad jį spardė aukšesnis kaltinamasis ( salėje parodė į L. J.). Antro asmens, kuris prieš jį smurtavo, neprisimena. Sūnus atpažino abu kaltinamuosius, buvo pasakęs jam kaltinamųjų vardus ir pavardes.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. T. atpažino V. M., kurio pravardė „č.“, kaip asmenį susijusį su įvykiu (1 t. b. l. 43-45) .
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. T. atpažino L. J., kuris jam sudavė smūgius (1 t. b. l. 60-63).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. T. atpažino V. M., pravarde "č.", kaip asmenį sudavusį jam smūgius (1 t. b. l. 64-67).
Šalies argumentai
2017-11-23 S. T. protokolu pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes 2017-11-23 apie 18.30 val. jos namų kieme du nepažįstami vyrai ir mergina užpuolė ir sumušė, suduodami smūgius kojomis jai į galvos sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (1 t. b. l. 6-7).
2017-11-23 M. T. protokolu- pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes 2017-11-23 apie 18.30 val. namuose du iš matymo pažįstami vyrai ir mergina sumušė jį, suduodami ne mažiau kaip dešimt smūgių, dėl ko jis jautė fizinį skausmą (1. b. l. 9-10).
2017-11-23 H. T. protokolu- pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes 2017-11-23 apie 18.30 val. namuose du nepažįstami vyrai sumušė jį, suduodami kojomis ne mažiau kaip dešimt smūgių, dėl ko jis jautė fizinį skausmą (1t., b. l. 12-13).
2017-11-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimti mobiliojo ryšio telefonas Nokia su SIM kortele ir 2 vnt. popieriaus lapų su avalynės pėdsakų fragmentais (1 t. b. l. 14-23).
2018-02-05 daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefoni Nokia su SIM kortele, kurį įvykio vietoje pametė V. M., apžiūra (1 t. b. l. 26-31).
2017-12-24 specialisto išvadoje Nr. G 827/2017(09) užfiksuota, jog S. T. konstatuota kraujosruvos dešinės akies vokuose-paakyje ir smakro srityje, nubrozdinimas nosies nugarėlėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 86).
2017-12-24 specialisto išvadoje Nr. G 829/2017(09) M. T. konstatuota nubrozdinimai kaktos, dešinio žando ir dešinės blauzdos srityse, kraujosruvos dešinio paakio, kairio paakio ir kairio klubikaulio sparno srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 90).
2017-12-24 specialisto išvadoje Nr. G 828/2017(09) nurodyta, kad H. T. sužalojimų nekonstatuota, jis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 94).
Kaltinamiesiems inkriminuota, kad L. J. kartą spyrė S. T. į galvos sritį ir jai parkritus ant žemės, V. M. tris kartus spyrė S. T. į galvos sritį, tuo metu L. J. pargriovė M. T. ant žemės, L. J. su V. M. spyrė ne mažiau 5 kartus M. T. į įvairias kūno vietas, G. L. sugriebė S. T. už plaukų, pargriovė ant žemės ir ne mažiau 4 kartus spyrė į galvos sritį, V. M. ir L. J. pargriovė H. T. ant žemės ir ne mažiau 10 kartus spyrė į rankas ir šonus.
Tokiu būdu teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis V. M. pastūmė S. T. ir ji parkrito, tačiau jos nespardė. Sudavė nukentėjusiajam M. T. kelis kartus į šonus, gal ir įspyrė. Jis ir L. J. sudavė H. T. kelis smūgius į šoną ar koją ir jis parkrito. L. J. pastūmė H. T. ir jis parkrito, jam gulinčiam kelis kartus įspyrė.
Kaltinamasis L. J. įspyrė stovinčiai S. T. į galvą ir ji suklupo, sudavė smūgius M. T., pastūmė H. T., kuris parkrito, o jis ir M. įspyrė H. T. kelis kartus.
Kaltinamoji G. L. pripažino, kad pargriovė S. T. ir sudavė jai apie penkis kartus. pripažįsta, kad S. T. pargriovė ir įspyrė jai į galvos sritį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji G. L. paaiškino, kad matė, kaip L. J. sudavė S. T., dėl ko moteris parkrito, tačiau kuo sudavė, ar koja, ar ranka, nematė.Matė, kaip L. J. ir V. M. spardė M. T. ( 2t., b.l.57-60).
Nukentėjusysis M. T. nurodė, kad matė, kaip L. J. spyrė S. T. į galvą, J. ir M. jį ir mamą spardė, jie abu sudavė jam smūgius kumščiais ir kojomis į šonus, Leščiukaitytė mamą tampė už plaukų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. T. paaiškino, kad L.s spyrė jo motinai, todėl jis suėmė L. už rūbų ir jie pakrito ant žemės. Tuo metu, jį pradėjo spardyti mergina ir „č.“. Viso sudavė apie 10 smūgių kojomis į visą kūną. Matė sumuštą tėvą.
Nukentėjusysis H. T. paaiškino, kad du kaltinamieji, pargriovė jį ant grindų ir spardė. S. T. pasakojo, kad jai buvo spirta į galvą ir ji parkrito, mergaitė ją tempė už plaukų. Matė, kad S. T. ant veido yra mėlynė ir nubrozdinimas. Matė, kad sūnui M. T. sudaužyti šonai, sūnus jam sužalojimus parodė, sūnaus veide matėsi sumušimai, nubrozdinimai.
Specialistų išvados patvirtina nukentėjusiems padarytų sužalojimų mąstą ir fizinio skausmo sukėlimą.
Tokiu būdu, surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. M. pastūmė nukentėjusiąją S. T., kartu su L. J. spardė M. T., pargriovė H. T., spardė jį. Nukentėjusioji S. T. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno, teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklausta. Vertinant nukentėjusiosios parodymus, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Todėl teismas nesivadovauja S. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta įrodymų, kad V. M. įspyrė S. T. į galvą, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina, keičiant, kad kaltinamasis V. M. pastūmė S. T..
Kitų kaltinamųjų L. J. ir G. L. nusikalstami veiksmai pasitvirtino, įrodyta, kad L. J. kartą spyrė S. T. į galvos sritį, pargriovė M. T. ant žemės, kartu su V. M. spyrė ne mažiau 5 kartus M. T. į įvairias kūno vietas, G. L. sugriebė S. T. už plaukų, pargriovė ant žemės ir ne mažiau 4 kartus spyrė į galvos sritį, V. M. ir L. J. pargriovė H. T. ant žemės ir ne mažiau 10 kartus spyrė į rankas ir šonus.
BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą. Nusikalstamos veikos pasireiškė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jų veikimo gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo.
Kadangi kaltinamieji tyčia padarė nukentėjusiems S. T. ir M. T. nežymius sveikatos sutrikdymus, o nukentėjusiajam H. T. sukėlė fizinį skausmą, kaltinamųjų veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teisingai.
Kadangi kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, jie baustini.
Kaltinamųjų V. M. ir L. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ir veiką padarė recidyvistas : jis nuteistas 2014-12-03 už tyčinio nusikaltimo padarymą, 2017-08-04 paleistas iš bausmės atlikimo vietos, turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą 2017-11-23 įvykdė šią jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą.
Kaltinamojo L. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veiką padarė bendrininkų grupė.
Kaltinamosios G. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad veiką padarė bendrininkų grupė.
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamiesiems skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).
Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Kaltinamieji padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą.
Kaltinamasis V. M. teistas, vyrauja smurtiniai ir nuosavybei nusikaltimai ( 2t., b.l.3-10), baustas administracinėmis nuobaudomis ( 2t., b.l.25-28). Šiuo metu kaltinamasis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal 2018-07-04 nuosprendį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytas dvi sunkinančias aplinkybes, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia straipsnio sankcijoje numatyta maksimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat kaltinamasis yra nuteistas 2018-07-04 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, šiuo nuosprendžiu skirti jam kardomąją priemonę nėra pagrindo.
Kaltinamasis L. J. teistas, vyrauja smurtiniai nusikaltimai ( 1t., b.l.98-102). Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Kaltinamasis yra baustas administracinėmis nuobaudomis ( 1t., b.l.124-137). Šiuo metu kaltinamasis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal 2018-07-04 nuosprendį.
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatytą vieną sunkinančią aplinkybę, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktinas didesnis nei numatyta straipsnio sankcijoje šios bausmės vidurkis.
Taip pat kaltinamasis yra nuteistas 2018-07-04 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, šiuo nuosprendžiu skirti jam kardomąją priemonę nėra pagrindo.
Kaltinamoji G. L. anksčiau neteista, jos atžvilgiu nėra pradėtų kitų ikiteisminių tyrimų ( 2t., b.l.44), bausta administracine nuobauda ( 2t., b.l.45), mokosi (duomenys neskelbtini) savivaldybės gimnazijoje vakariniame skyriuje, gyvena su motina, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ( 2t., b.l.51-52). Nusikalstamos veikos padarymo metu G. L. buvo nepilnametė.
BK 93 straipsnis numato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dėl jo padarymo kaltę pripažino ir išreiškė nuoširdų gailestį. Todėl teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos kaltinamąją G. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Todėl kaltinamajai skirtina auklėjamojo poveikio priemonė : 6 mėnesiams elgesio apribojimas : būti namuose nustatytu laiku, tai yra nuo 22.00 val. Iki 6.00 val.; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti. Paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, sulaikys kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų padarymo, tikėtina, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, tuo pačiu bus užtikrintas teisingumo principas.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, šiuo nuosprendžiu skirti jai kardomąją priemonę nėra pagrindo.
Nukentėjusioji S. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 56,44 eurų turtinės, 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro medikamentų įsigijimo išlaidos. Dėl jos sužalojimo ji jautė fizinį skausmą, stresą, dvasines kančias, nepatogumus, didžiulį pažeminimą, po įvykio negalėjo išvykti dirbti į užsienį, todėl negavo pajamų (t.2, b.l. 97-99). Civiliniam ieškiniui pagrįsti nukentėjusioji pateikė pirkimo čekius, kurie įrodo 56,44 eurų padarytą turtinę žalą. 2018-03-22 medicinos dokumentų išraše/siuntimenurodyta, kad S. T. lankėsi psichikos sveikatos centre 2018-01-18, 2018-01-25, 2018-02-01, 2018-03-01, 2018-03-22, vėliau jai buvo išrašyti medikamentai, kadangi ji išvyksta į užsienį, apsilankymo metu S. T. buvo paskirtas gydymas medikamentais ( 2t., b.l.104).
Kaltinamieji su civiliniais ieškiniais nesutiko.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau šis CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-393-489/2017 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo liekamieji reiškiniai išlieka ilgą laikotarpį.
Teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo pagrįstumą, atsižvelgia į sužalojimo pobūdį ir aplinkybes, kad sužalojimo metu nukentėjusioji jautė ne tik fizinį skausmą, bet jai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl nekyla abejonių, kad fizinis smurtas sukelia ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiosios blogą savijautą patvirtino byloje esantys duomenys dėl jos gydymo psichikos sveikatos centre. Tačiau teismas nesutinka, kad nukentėjusioji kaip neturtinę žalą įvertino tai, kad ji po įvykio negalėjo išvykti į užsienį, dėl to negavo pajamų. Teismas laiko, kad negautas pajamas nukentėjusioji galėjo įrodinėti kaip turtinę žalą, pateikusi tam pagrįstus įrodymus. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad S. T. dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo išliko ilgą laikotarpį liekamieji reiškiniai.
Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-153-696/2015), teismas mano, jog S. T. prašymas priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl mažintinas iki 550 Eur. Šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinks padarytos veikos pavojingumą, kaltės laipsnį, nukentėjusiosios patirtą skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nepasisako, kadangi byloje nėra pateikti tai patvirtinantys dokumentai.
Nukentėjusieji M. T. ir H. T. pareiškė byloje civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų V. M., L. J., G. L. solidariai po 2000 eurų M. T. naudai ir solidariai po 2000 eurų iš kaltinamųjų V. M. ir L. J. H. T. naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad neturtinė žala priteistina solidariai, kadangi nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko bendrai, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusieji jautė fizinį skausmą, kaltinamieji jų neatsiprašė, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ( 2t., b.l.115-117).
Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad M. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, H. T. sukėlė fizinį skausmą, jam sužalojimo mąstas nekonstatuotas, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-540/2014, 2K-99-507/2015, 2K-153-696/2015), teismas mano, jog nukentėjusiųjų prašymas priteisti po 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš kiekvieno kaltinamojo yra nepagrįstas, todėl mažintinas M. T. iki 250 Eur, H. T. iki 150 eurų, priteisiant šias sumas iš kaltinamųjų V. M. ir L. J., kadangi nebuvo nustatyta, kad G. L. būtų smurtavusi nukentėjusiųjų M. T. ir H. T. atžvilgiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nepasisako, kadangi byloje nėra pateikti tai patvirtinantys dokumentai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefonas Nokia IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele "Pildyk", grąžintinas kaltinamajam V. M. ar jo šeimos nariams, 2 vnt. popieriaus lapų su avalynės pėdsakų fragmentais, paimti įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), saugomi Marijampolės apskr. VPK (Kvitas Nr. 0005826), sunaikintini (1 t. b. l. 24-25).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2018-07-04 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 metų laisvės bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 4 (keturių) metų ir 9 ( devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2018-07-04 nuosprendį, bausmės pradžia nuosprendžio paskelbimo diena.
L. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 10 ( dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie 2018-07-04 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų ir 6 mėnesių laisvės bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprenmdžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 4 (keturių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2018-07-04 nuosprendį, bausmės pradžia nuosprendžio paskelbimo diena.
G. L. pripažinti, padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleisti G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, skirti G. L. auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą : 6 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. T. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamųjų V. M., L. J., G. L., o jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atyginti, iš civilinės atsakovės V. L. 56,44 eurus turtinei ir 550 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. T. ir H. T. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamųjų V. M. ir L. J. solidariai 250 eurų M. T. naudai, 100 eurų H. T. naudai, civilinį ieškinį G. L. atžvilgiu atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, mobiliojo ryšio telefoną Nokia IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele "Pildyk", grąžinti kaltinamajam V. M. ar jo šeimos nariams, 2 vnt. popieriaus lapų su avalynės pėdsakų fragmentais, saugomus Marijampolės apskr. VPK, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos (nuorašo) įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.