Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S –130–755/ 2014

Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01036-2013-7

NUTARTIS

2014 m. vasario 18 d.

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. L. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. FB2-1166-857/2013 pagal pareiškėjo K. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. L., AB Swedbank, BAB „Bankas Snoras“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Biržų rajono apylinkės teisme buvo gautas K. L. pareiškimas suinteresuotiems asmenims D. L., AB Swedbank, BAB „Bankas Snoras“, kuriuo jis prašė iškelti jam bankroto bylą, kadangi negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Nurodė, kad jis, būdamas K. L. individualios įmonės savininkas, iš AB Swedbankas apyvartinėms lėšoms pasiskolino 150000 Lt, įkeitė namą, adresu (duomenys neskelbtini), 2006 m. įmonės verslui vystyti iš AB Snoro bankas pasiskolino 35000 Lt. Už abu kreditus laidavo pareiškėjo sutuoktinė D. L.. 2009-09-14 pareiškėjo individualiai įmonei iškelta bankroto byla, kuri baigta 2010 metais. Pardavus įkeistą namą, pareiškėjas AB Swedbank liko skolingas 23146,05 Lt. Viso pareiškėjo skolos sudaro 50971,98 Lt. Šiuo metu jis dirba, gaunamos pajamos sudaro apie 410 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2d. 4 p. nuostatomis, atsisakė priimti K. L. pareiškimą, kadangi pareiškėjas paduodamas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo padavė ieškinį tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, dėl ko jau buvo nuspręsta Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-205-278/2010 ir 2010-09-20 priimtas galutinis sprendimas.

Nagrinėjamu atveju K. L. 2013 gruodžio 6 d. pirmą kartą kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą su prašymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Panevėžio apygardos teismo 2009-09-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-205-278/2010 K. L. įmonei buvo iškelta bankroto byla, Panevėžio apygardos teismo 2010-09-20 sprendimu pripažinta, kad įmonės veikla pasibaigė dėl bankroto, patvirtintas bankrutavusios įmonės kreditorių, kurių reikalavimai liko nepatenkinti, sąrašas (civilinė byla Nr. B2-205-278/2010, b.l. 129). K. L. buvo K. L. įmonės savininkas, jos dalyvis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tuo atveju, kai yra likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4 d.) ir nėra šio juridinio asmens bei fizinio asmens, esančio jos dalyviu ir laiduotoju, turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog pasibaigia šio fizinio asmens prievolės tiek kaip įmonės dalyvio, tiek ir kaip įmonės laiduotojo (CK 6.128 str. 3 d., 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Pripažino, kad pareiškėjo prievolės suinteresuotiems asmenims yra pasibaigusios dar iki LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, privalo išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties. Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B.; bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v. UAB „Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „ Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-489/2007; ir kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.

Bankroto procesas – tai teismo arba neteismine tvarka vykdomų įmonių bankroto procedūrų visuma (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Į šią sąvoką patenka ne tik bankroto bylos iškėlimas, bet ir kreditorių reikalavimų tvirtinimas, administratoriaus veikla, įskaitant turto pardavimą. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas reguliuoja fizinio asmens bankroto procesą. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra fizinis asmuo, suinteresuotais asmenimis nurodyti D. L., kreditoriai AB „Swedbank“, BAB bankas „Snoras“. Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-205-278/2010 ieškovas Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė ieškinį atsakovui K. L. įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2010-09-20 sprendimas yra priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių. Teismas nepagrįstai įmonės bankrotą prilygino fizinio asmens bankrotui. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju vertinant ieškinių tapatumas nesutampa nei ieškinio pagrindas, kadangi nurodomos skirtingos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, nei ieškinio dalykas, kadangi įmonės bankroto byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl K. L. individualios įmonės, o ne dėl paties K. L., nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo.

Tuo pačiu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo prievolės kreditoriams yra pasibaigusios. Atkreiptinas dėmesys, kad pabaigus bankroto procedūras, baigiasi ir bankrutavusio subjekto turtinės prievolės kreditoriams, tačiau įmonės savininkų – fizinių asmenų, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, teisinis statusas nesikeičia, jų asmeninės prievolės, skirtingai nei likviduotos individualios įmonės prievolės, nesibaigia ir pasibaigus bankroto procedūrai, o įmonės savininkų kreditoriai turi teisę reikalauti jas vykdyti teismo sprendimų vykdymo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-116/2006).

Iš Liteko duomenų bazės nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2008-07-24 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-831-752/2008 ieškovui AB bankas „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas AB „Swedbank“) iš atsakovų K. L. įmonės, K. L. ir D. L. solidariai priteista 22803,99 Lt skolos, 15 proc. metinių palūkanų nuo 19996,36 Lt negražintos kredito sumos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, taip pat iš kiekvieno lygiomis dalimis po 114,02 Lt bylinėjimosi išlaidų. Biržų rajono apylinkės teismo 2008-07-24 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-831-752/2008 nustatyta, kad AB bankas „Hansabankas“ su K. L. įmone 2006-04-13 pasirašė Kredito limito sąskaitoje sutartį su juridiniu asmeniu Nr. OJ-06-024929-OJ, remiantis kuria įmonei suteiktas 20000 Lt kredito limitas sąskaitoje, įmonės įsipareigojimų įvykdymą pagal minėtą sutartį 2006-04-13 laidavimo sutartimi Nr. 06-024929-LA1 laidavo K. L.. Laidavimo sutartis taip pat sudaryta su pareiškėjo sutuoktine. Antstolė Irena Barkštienė 2009-09-29 patvarkymu dėl vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą iškėlusiam teismui ir vykdomosios bylos užbaigimo Panevėžio apygardos teismui persiuntė aukščiau minėto spendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-831-752 dėl 23146,05 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš K. L. įmonės išieškotojui AB „Swedbank“ (civilinė byla Nr. B2-205-278/2010, b.l. 62-63). Panevėžio apygardos teismo 2009-11-20 nutartimi buvo patvirtintas AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas 179549,37 Lt sumai (civilinė byla Nr. B2-205-278/2010, b.l. 89), Panevėžio apygardos teismo 2010-09-20 sprendimu pripažinus, kad K. L. įmonės veikla pasibaigė dėl bankroto, patvirtinta, kad AB „Swedbank“ nepatenkintas reikalavimas yra 112793,37 Lt (civilinė byla Nr. B2-205-278/2010, b.l. 129).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad yra pasibaigusi pareiškėjo atsakomybė pagal laidavimo sutartį. Jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32straipsnio 5, 6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB „Swedbank“ dar iki bankroto bylos iškėlimo K. L. įmonei kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų priteisimo iš K. L. įmonės, K. L., D. L., tuo pagrindu buvo priimtas Biržų rajono apylinkės teismo 2008-07-24 preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-831-752/2008. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio pareiškimo laiduotojui– K. L. metu pagrindinio skolininko (K. L. įmonės) veikla nebuvo pasibaigusi ir jis nebuvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t.y. jo prievolė AB „Swedbank“ nebuvo pasibaigusi. AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nebuvo pilnai patenkintas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012). Minėta, kad skolininko ir laiduotojo prievolė kreditoriui yra solidarioji, todėl kreditorius bankrutavus pagrindiniam skolininkui turi teisę reikalauti, kad prievolę grąžinti skolą įvykdytų kitas solidarusis skolininkas pagal šalutinę prievolę, kylančią iš laidavimo sutarties (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Todėl antstolės Irenos Bakštienės kontoroje yra vykdomas 23146,05 Lt skolos išieškojimas iš K. L. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai. Be to, iš Liteko duomenų bazės nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2008-03-05 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-233-752/2008 solidariai iš K. L. ir D. L. priteista 35231,72 Lt įsiskolinimo, susidariusio pagal 2006-11-03 paskolos sutartį Nr. 035-36560-001, 8 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, taip pat po 528,50 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno, AB bankui „Snoras“. 2008-04-07 Biržų rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-233-752 dėl 35760,22 Lt įsiskolinimo išieškojimo iš K. L. BAB bankas „Snoras“ naudai, išieškojimas vykdomas antstolės Irenos Bakštienės, areštuota 24684,88 Lt skolos ir 3141,05 Lt vykdymo išlaidų (b.l. 18).

Likvidavus individualią įmonę, pasibaigė K. L. prievolės tik įmonės kreditoriams, tačiau prievolės, kurias įgijo įmonės savininkas, išliko, todėl antstolei yra pagrindas tęsti asmeninių skolų išieškojimą iš K. L. (CK 2.50 str.). Pastebėtina, kad minėtos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl K. L. nemokumo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto CPK 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir K. L. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.