Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams Sodininkų bendrijai „Saida“ ir G. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui M. M., dėl Sodininkų bendrijos „Saida“ visuotinio susirinkimo 2014-02-08 nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes konstatavo, kad priimant Sodininkų bendrijos „Saida“ pakartotinio neeilinio visuotinio narių susirinkimo 2014-02-08 nutarimą procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta. Teismas nurodė, kad byloje įrodymų, kad SB „Saida“ narių susirinkimas būtų priėmęs sprendimą žemės sklypą naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančišų ieškovo nurodytą aplinkybę, kad žemės sklypas yra SB „Saida“ vidaus kelias, naudojamas visų bendrijos narių poreikiams; šią aplinkybę ne tik neigia trečiasis asmuo M. M., bet jos nepatvirtino ir atsakovo SB „Saida“ atstovas V. Š., kuris, nurodė SB „Saida“ nariu esantis nuo 1985 m. Teismas konstatavo, kad valstybinės žemės plotas tarp žemės sklypo Nr. 202 ir žemės sklypo Nr. 201 atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką, ką patvirtina ir byloje esantis NŽT prie ŽŪM 2014-06-16 raštas Nr. 1SS-(8.5)-1518, todėl ieškovo argumentus, kad tarp trečiajam asmeniui M. M. priklausančio sodo sklypo Nr. 202 ir A. M. bei A. M. priklausančio sodo sklypo Nr. 201 jokio valstybei priklausančio žemės sklypo nėra, o yra SB „Saida“ vidaus kelias, kuris yra įregistruotas VĮ Registrų centras ir naudojamas visų bendrijos narių poreikiams, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad nei SBĮ 6 straipsnio 1 dalyje nei jokioje kita SBĮ normoje nėra imperatyvaus draudimo bendrijos nariui išsipirkti bendrijos teritorijoje esantį valstybinės žemės sklypą. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypas ribojasi su trečiajam asmeniui M. M. priklausančiu sodo sklypu Nr. 202, esančiu adresu L. al., V. k., L. sen., T. r. sav., ir, be kita ko, nesiriboja su ieškovui priklausančiu sodo sklypu Nr. 203. Teismas sprendė, kad SB „Saida“ narių susirinkimas turėjo teisę priimti sprendimą dėl bendrijos teritorijoje esančio valstybinės žemės sklypo (ruožo) pardavimo bendrijos nariui. Taigi, SB „Saida“ visuotinio narių susirinkimo kompetencija nebuvo pažeista. Teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas atsakovui G. M. yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Trečiasis asmuo M. M. 2016 02 18 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus liudijančius, kad ginčo žemės sklypo išsipirkimo iš valstybės procedūra yra baigta, sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ir įregistruotos M. M. nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre į šį sklypą. Nors šių įrodymų, kaip nurodė trečiasis asmuo, jis nebuvo gavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme todėl negalėjo jų pateikti anksčiau, nes Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas dėl ginčo sklypo pardavimo trečiajam asmeniui priimtas tik 2016 01 06 ir pagal CPK 314 straipsnio nuostatas šie įrodymai galėtų būti priimti, kolegija atsisako šiuos įrodymus priimti, nes šie įrodymai nesusiję su ginčo dalyku ir neturės įtakos sprendžiant dėl apelianto ginčijamo sodininkų bendrijos „Saida“ nutarimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės. Trakų rajono apylinkės teismas yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2- 903-424/2013, kurioje ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos reiškė ieškinį atsakovui (trečiajam asmeniui šioje byloje) M. M. dėl savavališkos statybos (savavališkai pastatytos tvoros valstybinėje žemėje) padarinių pašalinimo. Teismas minėtoje byloje nustatęs jog atsakovas yra gavęs sodininkų bendrijos valdybos pritarimą leisti jam išpirkti ginčo valstybinę žemę ir kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas klausimo sprendimą atidėjo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 2013-10-14 įsiteisėjusiu sprendimu (b.l. 44-46) leido M. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, esančio Lazdynų al. 6, Vosyliukų k., Lentvario sen. Trakų raj. (kadastrinis Nr.), pastatytą tvorą.

Pagal SBĮ 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą sodininkų bendrijos sampratą sodininkų bendrija (toliau – bendrija) yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Minėto straipsnio 2 dalyje suformuoti pagrindiniai sodininkų bendrijos veiklos principai numatant, kad bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais.

Taigi, šios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios teisės normos nuostatos draudžiančios leisti bendrijos nariui išsipirkti bendrijai bendram naudojimui priskirtą valstybei priklausančią žemės dalį, jei tam pritaria visuotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas. SBĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat nėra imperatyvios teisės normos, bet dispozityvios normos jose be kita ko numatyta jog bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos prašymu sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus, naudojamus keliams (gatvėms) eksploatuoti ar tiesti, ar žemės sklypus su juose esančiais keliais (gatvėmis), atlikus jų kadastrinius matavimus ir nerengiant naujo teritorijų planavimo dokumento, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perima ar patikėjimo teise valdo ir tvarko savivaldybė, išskyrus atvejus, kai sodininkų bendrija šią bendrojo naudojimo teritorijos dalį išsiperka. Byloje nėra duomenų, kad bendrija turėjo ketinimų išsipirkti ginčijamą valstybinės žemės dalį ar kad ji šia dalį kaip vidaus kelią būtų perdavusi tvarkyti savivaldybei, atvirkščiai byloje yra duomenys, kad į kelių sąrašą šis kelias neįtrauktas.

Minėtos įstatymo nuostatos numato sodininkų bendrijos visuotinio narių sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarką SBĮ 16 straipsnio 3 dalis, numato, jog bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką, pasirašytą ne mažiau kaip 1/10 sodininkų bendrijos narių. Joje turi būti nurodytos bendrijos narių susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, iniciatorių atstovas, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos. Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius, paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta svarstyti: valdymo organo rinkimas ar atšaukimas, bendrijos įstatų pakeitimas, lėšų skolinimasis, bendrijos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas, apie tokį šaukiamą bendrijos narių susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu arba pasirašytinai, arba viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių, arba savivaldybės interneto svetainėje ar viešiems pranešimams skelbti skirtame elektroniniame leidinyje, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leidžia juridinių asmenų registro tvarkytojas. Be to, pranešimai skelbiami skelbimų lentose ir sodininkų bendrijos interneto svetainėje (jei ją bendrija turi), siunčiami elektroniniais laiškais. Sodininkų bendrija gali savo įstatų nustatyta tvarka pasirinkti šioje dalyje numatytos informacijos skelbimo būdus. Sodininkų bendrijos „Saida“ įstatų 35.1-35.8. punktuose numatyta analogiška neeilinių narių susirinkimo tvarka. Tačiau pažymėtina tai kad šiose nuostatuose numatyta tvarka taikoma tada kai iniciuojamas neeilinis narių susirinkimas anksčiau nesvarstytiems klausimams spręsti. Šiuo gi atveju, kaip nustatyta įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės 2013 10 14 sprendimu, klausimas jau buvo svarstytas bendrijos narių visuotiniame 2013 08 24 susirinkime, kuriame klausimo sprendimas atidėtas iki minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo, taigi klausimo esmė bendrijos nariams buvo žinoma jau tada. Be to, iš pateiktų balsavimo raštu biuletenių (t.1.b.l.63-79) matyti, kad bendrijos nariai iš anksto žinojo tiek apie 2014 01 25 susirinkimą, kuriame nebuvo surinktas kvorumas, tiek apie pakartotinį 2014 02 08 pakartotinį susirinkimą.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis jog ieškovo argumentai kad ginčijamas sprendimas prieštarauja protingumo principams ir pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, nes trečiasis asmuo M. M. siekia padidinti savo sklypą kitų bendrijos narių interesų sąskaita, užimdamas sodo vidaus kelio dalį, kad keliu nebegalės naudotis ne tik ieškovas, bet ir kiti sodo bendrijos nariai, kad priimant nutarimą neatsižvelgta į tai, kad M. M. veiksmai, statant Nutarime nurodytas tvoros atkarpas, įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimu pripažinti savavališkais, nepagrįsti ir atmestini, nes juos paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovas nutyli, kad įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-903-424/2013, nustatyta, jog M. M., spręsdamas dėl tvoros statybos ir savo sklypo ribos, buvo suklaidintas 2004-12-23 sudaryto plano, kuriame buvo klaidingai nurodytos gretimybės, pagal kadastrinių matavimų duomenis trečiojo asmens sodo sklypo gretimybė buvo ne valstybinės žemės sklypas, o gretimo sodo kaimyno J. M. sodo sklypas Nr. 201, be to šiuo teismo, sprendimu trečiajam asmeniui leista per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įsiteisinti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo pastatytą tvorą.

Iš paties ieškovo pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos matyti kad tarp sklypų Nr. 670 (arba 201) ir Nr. 682 (arba 202) yra tarpas, kuris nepažymėtas kaip kelias ir sprendžiant iš pateiktų kitų rašytinių įrodymų (t.1, b.l. 12,8,49, 50), ši atkarpa kaip kelias bendrijos narių nebuvo naudojama, nes privažiavimas prie visų gretimų sklypų yra pilnai užtikrintas, o būtinybės užtikrinti kitokius nei privažiavimo prie sklypų sodininkų bendrijos narių interesus, šioje sklypo dalyje ieškovas, prašydamas naikinti ginčijamą nutarimą nėra nurodęs.

Trakų rajono savivaldybės mero 2011-11-24 rašte (b.l. 50) nurodoma, kad Trakų rajono savivaldybės administracija neturi tokių duomenų, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas keliukas tarp sklypų, esančių L. al. ir L. al., V. k., kuris priklausytų SB „Saida“ bendrajam naudojimui. Tarp dviejų sklypų, esančių L. al. ir L. al., V. k., neįregistruotas servitutas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-06-16 rašte (b.l. 186-187) nurodoma, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis tarp žemės sklypo Nr. 202 ir žemės sklypo Nr. 201 yra apie 3 metrų pločio juosta (Žemės sklypas), kuri nėra tinkama naudoti kaip kelias ir sudaro apie 0,015 hektaro žemės ploto. Minėtame rašte taip pat pabrėžta, kad Trakų rajono savivaldybės administracija 2014-06-04 raštu nurodė, kad pravažiuojamasis kelias tarp žemės sklypų L. a. ir L. a., V. k. nėra Trakų rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelias, todėl neįtrauktas į Trakų rajono kelių sąrašą.

Iš byloje pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus vedėjo 2014-10-08 sprendimo (t.1, b.l. 185) matyti, kad buvo pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas įsiterpusio valstybinės žemės ploto (ginčo sklypo) sujungimas su besiribojančiais žemės sklypais kadangi šioje vietoje, negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Todėl valstybinės žemės plotas tarp žemės sklypo Nr. 202 ir žemės sklypo Nr. 201 atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, kurį pagal galiojantį teisinį reguliavimą gali būti leidžiama išsipirkti, reikalavimus.

Pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatas sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

Pagal Taisyklių 3.1.2 punktą sodininkų bendrijų nariai turi teisę įsigyti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus; įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu (toliau – besiribojantis žemės sklypas), savininkams, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas, o byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą.

Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija vadovaudamasi CPK 325 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Ž. g., Vilniuje trečiojo asmens M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. L. al., V. kaime, Trakų rajone naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.