- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 2-109-856/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01719-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Tikra Teisėja, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- Z. G.
- Advokatai
- Vigintas Strička
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei Z. G., išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir lėšų vaikų išlaikymui perteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei Z. G., išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuriuo prašė Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4, 5 ir 6 punktus (vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir lėšų vaikams išlaikyti priteisimas bei bendravimas su vaikais ir jų auklėjimas) bei 2013 m. kovo 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą pakeisti taip: 1) 4 punktas – nepilnamečių vaikų K. G., gim. (data neskelbtina), ir D. G., gim. (data neskelbtina), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu G. G. jo gyvenamojoje vietoje; 2) 5 punktas – Vaikų motina Z. G. įsipareigoja bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, o vaikų tėvas G. G. įsipareigoja nekliudyti vaikų motinai Z. G. bendrauti su nepilnamečiais vaikais, su vaikais matytis ir dalyvauti jų auklėjime. Dėl motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkos šalys įsipareigoja kiekvienu atveju susitarti geranoriškai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus; 3) 6 punktas – Sūnaus K. G., gim. (data neskelbtina), ir D. G., gim. (data neskelbtina), išlaikymui vaikų motina Z. G. įsipareigoja gera valia teikti jiems išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė Z. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovas kreipėsi į teismą norėdamas išvengti išlaikymo vaikams mokėjimo. Prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas G. G. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, jog kreipėsi į teismą, nes sūnus K. buvo sumuštas atsakovės sugyventinio ir negali laukti, kol bus sumuštas ir kitas vaikas, vyriausioji dukra taip pat nesugyveno su motina, nes buvo skriaudžiama, persikėlė gyventi su juo. Jo ir atsakovės santuoka nutraukta prieš 7-8 metus, vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš jo buvo priteista po 125 litus kiekvienam vaikui, išlaikymo dydis pernai padidintas iki 200 litų. Ne kartą buvo nuvykęs pas atsakovę ir rado ją kartu su sugyventiniu girtus. Sūnus K. po sumušimo pradėjo gyventi su juo, o D. liko pas mamą. Vieno vaiko sumušimas įtakojo tą, jog nori, kad abu vaikai gyventų su juo. Žino, kad atsakovės šeimoje yra vartojamas alkoholis, šeima buvo įrašyta į rizikos šeimų grupę. Prašė ir anksčiau atsakovės, kad leistų vaikus gyventi pas jį, bet ji atsisakė. Jis turi sąlygas ir galimybes išlaikyti vaikus – gauna minimalų darbo užmokestį, gyvena dideliame name pas mamą, kuri turi ūkį, jis jai padeda, nuo jo iki mokyklos yra arčiau, nuveža ir parveža mokyklinis autobusas. Kitos šeimos nėra sukuręs, tačiau turi gyvenimo draugę, kuri neprieštarauja, kad jo vaikai gyventų kartu su jais. Sūnus K. su ja sutaria labai gerai, ji savo vaikų neturi. Jis išlaikymą vaikams atsakovei moka nereguliariai - kai uždirba, tada sumoka. Atsakovei pinigus vaikams išlaikyti moka Vaikų išlaikymo fondas.
Ieškovo atstovas advokatas Z. L. teismo posėdyje ieškovo ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, jog šioje byloje pagrindinis įrodymas yra socialinės darbuotojos ir pačių nepilnamečių vaikų parodymai, iš kurių vienas nori gyventi pas tėvą, kitas – pas motiną, tačiau vienas vaikas buvo sumuštas, nenori, kad būtų sumuštas ir kitas vaikas. Mano, kad vaikai tikrai negali būti išskiriami ir visi ginčai turi būti išsprendžiami atsižvelgiant į vaikų interesus, jų gyvenamąją vietą nustatant su tėvu ir pakeičiant išlaikymo vaikams lėšų išieškojimo tvarką.
Atsakovė Z. G. teismo posėdyje su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, prašė K. G. gyvenamąją vietą nustatytu su ieškovu, o D. G. – su ja, priteisti iš jos išlaikymą K., o iš ieškovo – D., paaiškino, jog sūnus nebuvo sumuštas, o tiesiog buvo sudrausmintas, kad atsiprašytų jos, nes labai ją įžeidė, iškeikė, ir jei ne sugyventinis, tai būtų ją ir sumušęs. Sugyventinis vaikui per stipriai nuspaudė nosį. Vaikai pas tėvą veržiasi todėl, kad ten turi visišką laisvę, daro, ką nori. K. gyvena pas tėvą nuo 2013-09-28. Santykiai su vaikais buvo geri, ji mokė juos drausmės, viską pradėjo duktė. Kiek žino, šiuo metu tiek Karolio pažymiai, tiek mokyklos lankomumas yra suprastėję. Pripažįsta, jog išgeria su sugyventiniu, bet vaikų negirdo, o žino, kad K. per Kalėdas buvo girtas. Ji su sugyventiniu D. D. kartu gyvena nuo 2006 metų, jo santykiai su vaikais buvo geri - jeigu reikėdavo, juos ir sudrausmindavo. Po skyrybų ieškovas su vaikais bendraudavo labai mažai, kartais paskambindavo telefonu, bet šiaip nelankydavo. K. nuo tada, kai pas ją negyvena, buvo atvykęs tik vieną kartą. Ji vaikui skambindavo, tačiau ieškovas neleisdavo su juo pasikalbėti, sakydavo, kad ji vaikui daro įtaką. Ieškovas metus laiko išvis nemokėjo išlaikymo, tik po metų laiko pradėjo gauti pinigus iš Vaikų išlaikymo fondo. Mano, kad jam reikia vaikų tik tam, kad nemokėti jiems išlaikymo. Ji pati niekur nedirba, su šeima pragyvena iš žemės, gyvulių, sugyventinio darbo užmokesčio. Jos šeima gyvena būste, kuriame yra tik kambarys ir virtuvė. Ji buvo svarstyta dėl dukters Žiedūnės, kai šiai buvo 16 metų. Kadangi neišleido dukters nakvoti pas draugę, liepė eiti į mokyklą, ši pasiskundė atitinkamoms institucijoms. Taip pat tuo laiku per dažnai jų šeimoje buvo vartojamas alkoholis, tačiau namuose ji niekada nebuvo rasta girta. K. buvo labai geras vaikas, nežino, kodėl jis taip pasielgė, bet jis yra ūmaus būdo. Ji nori, kad vaikas grįžtų gyventi pas ją.
Atsakovės atstovas advokatas Vigintas Strička teismo posėdyje su ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, jog K. išreiškė norą gyventi su tėvu, o D. ryšys stipresnis su mama, todėl K. gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su tėvu, o D. - su mama. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo mano, kad vienas turi mokėti išlaikymą vienam vaikui, o kitas - kitam.
Liudytoja J. S. parodė, jog su Z. G. šeima dirba nuo 2012 metų lapkričio mėnesio, kuomet ši šeima buvo įrašyta į rizikos šeimų grupę dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Gali pasakyti, kad tai tokia šeima, kurioje lankytis yra malonu - visada švaru, šilta, šeimos nariai švarūs ir tvarkingi. Iš mokyklos ji negavo jokių nusiskundimų dėl vaikų nepriežiūros. Girdėjo iš kitų žmonių, kad šeimoje kartais nesaikingai, po keletą dienų, vartojamas alkoholis, tačiau ji pati nei atsakovės, nei jos sugyventinio išgėrusių nėra radusi. Kiek lankėsi šeimoje, niekada nėra radusi apleistų vaikų. Į įskaitą atsakovė buvo įrašyta pagal dukters Ž. skundą, po šio įvykio šeima buvo pradėta stebėti daugiau, toks atvejis pasikartojo dar kartą, ir šeima buvo įrašyta į rizikos šeimų grupę, tačiau šios šeimos negalima sutapatinti su kitomis rizikos šeimomis. Jai teko bendrauti ir su pilnamete dukra, žino, kad ji atvažiuoja pas mamą, bendrauja su mažąja sesute. Mokykloje niekas nesiskundžia K. elgesiu ar mokslų rezultatais, kaime apie vaikus niekas nėra pasakęs nieko blogo. D. D. dirba, su juo teko bendrauti labai mažai, darbdavys apie jį atsiliepia gerai, jis mėgsta išgerti, tačiau teigti, kad jis geria, negali, nes namuose jų geriančių nėra mačiusi. Mano, kad atsakovė susitvarkė, jos daug kalbėjosi. Butas, kuriame gyvena atsakovės šeima, yra labai mažas, tik kambarėlis ir virtuvė, bet atsakovė sugeba palaikyti tvarką. Po sumušimo K. santykiai su mama beveik nutrūko, jis mamos nelanko, ją lanko tik vyriausioji duktė. Mano, kad dabar K. gyventi su tėvu yra geriau ir jis turėtų likti pas jį, ten jis yra viskuo aprūpintas.
Nepilnametis liudytojas K. G. parodė, jog jam yra 15 metų, šiuo metu nuo 2013-09-28 jis gyvena su tėčiu, iki tol gyveno pas mamą. Susipyko su patėviu, apsistumdė, patėvis jam trenkė ir jis išėjo gyventi pas tėvą. Jis nori likti gyventi su tėčiu ne todėl, kad pyksta ant mamos, o dėl to, kad nesutaria su jos draugu. Viskas būdavo gerai, kol jie nepradėdavo gerti, o kai išgerdavo, prasidėdavo konfliktai. Iki tos dienos, kai išėjo gyventi pas tėvą, išgertuvės vykdavo gana dažnai. Jam geriau gyventi pas tėtį, nes ten daugiau vietos, geriau daryti namų darbus. Nuo tada, kai išėjo gyventi pas tėvą, su mama bendrauja rečiau, su broliu ir sese pasikalba, kai susitinka, kartais pasikalba telefonu. Kai išėjo gyventi pas tėvą, buvo suprastėjęs mokyklos lankomumas, nes tvarkėsi dantis, bet mokslai sekasi normaliai. Tėtis išgeria labai retai. Santykiai su tėčio drauge labai geri.
Nepilnametis liudytojas D. G. parodė, jog jam yra 10 metų, jis gyvena pas mamą ir kitur gyventi nenori. B. K. išėjo gyventi pas tėtį, jau seniai, brolio nepasiilgsta, su juo nebendrauja. Jis mokosi kitoje mokykloje, todėl susitinka retai. Kai jie abu gyveno su mama, su broliu sutarė, nors kartais ir pykdavosi. Turi dar seseris A. ir Ž. Ž. ir K. gyvena pas tėtį. Su mamos draugu D. sutaria gerai, nesipyksta, jis jo neskriaudžia. Nei mama, nei D. dabar negeria, anksčiau išgerdavo. Jis nori gyventi su mama.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Laimonas Gaubis pateikė išvadą, jog ieškovo reikalavimai turėtų būti tenkinti iš dalies, nes abu vaikau jau yra tokio amžiaus, kad patys gali išreikšti savo nuomonę, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi. Situacija dėl K. yra komplikuota, nes jis, gyvendamas mamos šeimoje, fiziškai nukentėjo nuo mamos draugo. Šeima buvo įrašyta į rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo, bet iš socialinės darbuotojos parodymų matyti, jog padėtis atsakovės šeimoje šiuo metu gerėja. K. santykiai su mama komplikuoti, vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu. D. teismui paaiškino, kad nori likti gyventi su mama, girtavimas šeimoje baigėsi. Vaikų išskyrimas nėra toks blogas reiškinys, be to, visi gyvena netoliese ir yra visos sąlygos jiems netrukdomai matytis. Nurodė, jog atsakovės norą, kad visi vaikai gyventų su ja, galima suprasti, tačiau šiai dienai tas noras neturi jokio realaus pagrindo. Dėl išlaikymo vaikams pateikė išvadą, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki, todėl tarpusavio išlaikymas netenka prasmės, jeigu teismas ieškinį tenkintu iš dalies. Tačiau jeigu teismas ieškinį tenkintų visiškai, išlaikymo suma yra reali, o šalių turtinė padėtis yra panaši.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjų Z. G. ir G. G. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų D. G., gim. (data neskelbtina), ir K. G., gim. (data neskelbtina), gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje. Taipogi šalys susitarė, kad G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų D. G., gim. (data neskelbtina), ir K. G., gim. (data neskelbtina), išlaikymui įsipareigoja teikti jiems išlaikymą, po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (b. l. 5-6). Taip pat byloje nustatyta, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. sprendimu pakeistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktas, kuriame aptartas vaikų išlaikymo klausimas, priteisiant iš atsakovo G. G. išlaikymą vaikams D. G., gim. (data neskelbtina), ir K. G., gim. (data neskelbtina), po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (b. l. 16-18). Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžio matyti, jog D. D. nuteistas už tai, jog 2013 m. rugsėjo 28 d., apie 13 val., (data neskelbtina), savo sugyventinės Z. G. gyvenamosios sodybos kieme, tyčia, asmeninio konflikto metu, sudavė vieną kartą ranka į nosį savo šeimos nariui nepilnamečiui posūniui K. G., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (b.l. 19). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis K. G. su ieškovu gyvena nuo 2013 m. rugsėjo 28 d., iki tol gyveno pas atsakovę.
Byloje kilo ginčas dėl šalių nepilnamečių vaikų K. G. ir D. G. gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo dydžio nustatymo.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosioms vietos pakeitimo
Pagal CK 3.53 str. 3 d., iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
CK 3.169 str. 3 d. nustatyta, jog pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Taip pat teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia įvertinti ir tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Be to, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
Kaip minėta, šalių vaikai su atsakove Z. G. gyveno nuo jos ir ieškovo santuokos nutraukimo, t. y. 2007-04-02, nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. šalių vaikas K. G. gyvena su ieškovu G. G., D. G. – su atsakove Z. G.. Taigi, šalių vaikas K. G. pastaruoju metu beveik penkis mėnesius gyvena su ieškovu, iš ko darytina išvada, jog faktiškai jo gyvenamoji vieta jau yra pasikeitusi, todėl teismas turi galimybę iš pateiktų įrodymų vertinti, kurioje aplinkoje vaikams sudarytos geresnės sąlygos vystytis, ar pasikeitę gyvenimo sąlygos užtikrina teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaikų interesais ir atsižvelgiant į jų norą (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Teismo posėdyje išklausytų nepilnamečių vaikų K. G. ir D. G. paaiškinimais nustatyta, kad nepilnametis vaikas K. G., kurio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina Z. G., persikėlė gyventi pas tėvą G. G., o nepilnametis D. G. ir toliau gyvena su motina Z. G.. Teismo posėdyje nepilnametis K. G. išreiškė kategorišką norą gyventi su tėvu, o D. G. nurodė, jog jis nori gyventi pas mamą ir niekur kitur, brolio nepasiilgsta, su juo nebendrauja, su patėviu D. D. santykiai geri. Liudytoja apklausta socialinė darbuotoja nurodė, jog atsakovės šeima buvo įrašyta į rizikos šeimų grupę dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros, tačiau tai yra visiškai kitokia šeima, joje lankytis yra malonu - visada švaru, šilta, šeimos nariai švarūs ir tvarkingi, iš mokyklos negauta jokių nusiskundimų dėl vaikų nepriežiūros, tik girdėjo iš kitų žmonių, kad šeimoje kartais nesaikingai vartojamas alkoholis, tačiau pati nei atsakovės, nei jos sugyventinio D. D. išgėrusių nėra radusi, o į įskaitą atsakovė buvo įrašyta pagal dukters Ž. skundą. Taip pat liudytoja išsakė nuomonę, kad atsakovė susitvarkė su alkoholiu, bet po K. sumušimo jo santykiai su mama beveik nutrūko, jis mamos nelanko, todėl, jos nuomone, jam geriau būtų gyventi pas tėvą, kur jis yra pilnai aprūpintas. Išvadą teikiančios institucijos atstovas pateikė išvadą, jog tikslingiausia šiuo atveju būtų atsižvelgiant į vaikų norus Karolio gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, o D. – su mama.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į nepilnamečių K. G. ir D. G. išreikštą norą vienam likti gyventi su tėvu, kitam - su mama, į tai, kad atsakovė, išgirdusi savo vaiko K. G. norą gyventi su tėvu, su minėtu reikalavimu sutinka, ieškovo reikalavimas pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties 4 punktą dalyje dėl nepilnamečio K. G. gyvenamosios vietos pakeitimo tenkinamas, K. G., gim. (data neskelbtina), gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu G. G. (CK 3.169 str. 3 d., 3.168 str. 1 d., 2.14 str.). Ieškovo G. G. reikalavimas pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties 4 punktą dalyje dėl nepilnamečio D. G. gyvenamosios vietos pakeitimo atmetamas. Tenkinus ieškovo reikalavimą dalyje dėl K. G. gyvenamosios vietos nustatymo ieškovo gyvenamojoje vietoje, keistinas ir teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktas, reglamentuojantis šalių bendravimo su vaikais tvarką, nes nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, negyvenančiai kartu motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti motinai bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant.
Dėl išlaikymo priteisimo
Nepilnamečio K. G. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, ieškovas prašo spręsti klausimą dėl išlaikymo jam iš atsakovės priteisimo, taip pat, kaip matyti iš pateikto ieškinio, klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
CK 3.201 straipsnis numato galimybę pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, nepilnamečio vaiko poreikiai, bei pakeisti priteisto išlaikymo formą. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543, nuo 2013-01-01 nustatyta 1000 Lt minimali mėnesinė alga.
Sprendžiant vaikų išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, jog vaikams augant didėja ir išlaidos vaiko poreikiams: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti.
Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį ir kt.), būtinas išlaidas. Iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomų vaikų poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 str.).
Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo mėnesio pajamas sudaro 1000 Lt neatskaičius mokesčių gaunamas darbo užmokestis, jis dirba savo mamos ūkininko ūkyje (b.l. 7-8). Atsakovė yra nedirbanti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, atsakovė turi nekilnojamojo turto: 0,4900 ha žemės sklypą, esantį (adresu duomenys neskelbtini), 1,3100 ha žemės sklypą, esantį (adresu duomenys neskelbtini), ir 0,2900 ha žemės sklypą, esantį (adresu duomenys neskelbtini). Ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Be to, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, atsakovė turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametę dukrą A., duomenys apie kurią į bylą pateikti nebuvo. Taigi, įvertinus visas minėtas aplinkybes laikytina, jog šalių turtinė padėtis yra panaši. Ieškovas, prašydamas priteisti vaiko išlaikymui 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, savo prašymo nemotyvavo, nepagrindė rašytiniais įrodymais išlaidų, skirtų vaiko poreikiams tenkinti, tačiau jis prašo sumos, mažesnės nei teismų praktikoje nustatyta orientacinė vieno mėnesio išlaikymo vertė, ir nors ieškovas nepateikia rašytinių įrodymų, kad vaiko poreikiams išleidžia tiek lėšų, bet teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovas prašo priteisti tik 250 Lt vaikui išlaikyti, kas gali užtikrinti tik minimaliausius vaiko poreikius, todėl laikytina, jog ieškinys šioje dalyje pagrįstas, teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punktas dalyje dėl išlaikymo K. G. keičiamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.).
Pagal CPK 376 str. 3 d., teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Ieškinį tenkinus iš dalies ir su ieškovu nustačius tik vieno vaiko K. G. gyvenamąją vietą bei nustačius jam teiktino 250 Lt išlaikymo dydį, susidaro tokia situacija, kai D. G. išlaikymui lieka galioti sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punkte, kuris keistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-03-28 sprendimu, numatytas 200 Lt išlaikymo dydis (b.l. 16-18). Taigi, teismas, įvertinęs paminėtą aplinkybę, atsižvelgdamas į tai, jog tiek K. G., tiek D. G. poreikiai pagal jų amžių yra panašūs, be to, kaip minėta, 250 Lt gali užtikrinti tik minimaliausius vaiko poreikius, teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punktas keistinas ir dalyje dėl išlaikymo D. G. priteisimo, keičiant vaikui teiktino išlaikymo dydį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p., ieškovas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo yra atleistas, o atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų valstybei pagal 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 27-28), todėl, ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (144 Lt/2=72 Lt) bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, t. y. 18,63 Lt, viso 90,63 Lt.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. nuostatomis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, ieškovui iš atsakovės yra priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (400 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti ir 6,45 Lt išlaidos už suteiktas kopijavimo paslaugas) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 203,22 Lt (du šimtai trys litai 22 ct) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu ir tuo, kas išdėstyta, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4, 5 punktus bei 2013 m. kovo 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu pakeistą minėtos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punktą pakeisti ir išdėstyti taip:
4. Nepilnamečio vaiko K. G., gim. (data neskelbtina), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečio vaiko D. G., gim. (data neskelbtina), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
5. K. G. motina Z. G. įsipareigoja bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o vaiko tėvas G. G. įsipareigoja nekliudyti vaiko motinai Z. G. bendrauti su nepilnamečiu vaiku, su vaiku matytis ir dalyvauti jo auklėjime. Dėl motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime tvarkos šalys įsipareigoja kiekvienu atveju susitarti geranoriškai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. D. G. tėvas G. G. įsipareigoja bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o vaiko motina Z. G. įsipareigoja nekliudyti vaiko tėvui G. G. bendrauti su nepilnamečiu vaiku, su vaiku matytis ir dalyvauti jo auklėjime. Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime tvarkos šalys įsipareigoja kiekvienu atveju susitarti geranoriškai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus
6. Sūnaus K. G., gim. (data neskelbtina), išlaikymui vaiko motina Z. G. įsipareigoja gera valia teikti jam išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų 00 ct) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Sūnaus K. G., gim. (data neskelbtina), išlaikymui vaiko tėvas G. G. įsipareigoja gera valia teikti jam išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų 00 ct) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš ieškovo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 90,63 Lt (devyniasdešimt litų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės Z. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. G. 203,22 Lt (du šimtai trys litai 22 ct) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.