Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (duomenys neskelbtini) administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu nusprendė skirti 12 000 kv. metrų žemės sklypą kooperatinių garažų statybai (duomenys neskelbtini) gatvės rajone kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“. Rajono architektas – valstybinės architektūros ir statybos inspektorius (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statybos – montavimo darbams vykdyti, leidime nurodyta, kad užsakovas yra garažų kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“, objekto pavadinimas ir adresas – lengvųjų automobilių garažai (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priede Nr. 7 patvirtintas (duomenys neskelbtini) lengvųjų automobilių garažų eksploatacijos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narių sąrašas, (duomenys neskelbtini) numeriu įrašytas P. B.. (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl individualių automobilių garažų statybos kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ išregistravimo nuspręsta išregistruoti individualių automobilių garažų statybos kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. lapkričio 13 d. parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje garažui (bendras plotas – 26,26 m²), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – „(duomenys neskelbtini)“. Šis garažas yra patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – „(duomenys neskelbtini)“.

Iš teismui pateiktų deklaracijų apie valstybinės žemės nuomos mokestį, nustatyta, kad žemės nuomos mokestis mokėtas už 0,0067 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Įrodymų visuma – rašytiniai įrodymai, kurių suinteresuoti asmenys neginčija, teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas P. B. nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą garažą nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Tačiau per visą įgyjamosios senaties laikotarpį nuo valdymo pradžios (1995 m.) – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane ,, (duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas P. B. valdo iki dabar (tai patvirtina ir pareiškėjo pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos). Minėtą garažą pareiškėjas valdė trisdešimt metų. Pareiškėjas šį turtą valdė kaip savą ir nesislapstydamas. Nėra duomenų, kad per laikotarpį nuo kada pareiškėjas valdė turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, ir šiuo metu nėra pretenduojančių į šį garažą. Nustatytina, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas. Įrodymų, kad garažas nuosavybės teise priklausytų savivaldybei ar valstybei, nėra. Per visą garažo valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo garažo niekas nėra pareiškęs. Nekilnojamojo daikto valdymas atitinka CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra įteisinti realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012).

Jei nagrinėjamu atveju nebūtų nustatyta spragų dėl kurių neįmanoma įregistruoti nuosavybės teisės į statinį – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tai ir nebūtų poreikio nuosavybės teisę pripažinti pagal įgyjamąją senatį. Daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 270 straipsnis 533 straipsnis), nustatytina, kad pareiškėjas P. B. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.68-4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pastatų teisinės registracijos tikslu nustatyti P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.