Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismui 2015 m. liepos 14 d. priėmus preliminarų sprendimą, atsakovė UAB „Kamesta“ pateikė prieštaravimus, kuriais prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir atmesti ieškovės UAB „Filtrėja“ ieškinį dėl skolos bei palūkanų priteisimo, panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovės UAB „Kamesta“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė teiginio, jog iki ieškinio pareiškimo dienos užsakovas UAB „Giraitės vandenys“ yra pervedęs atsakovei 13 947 246 Lt (4 039 401,69 Eur) už rangos sutartimi susitartų darbų atlikimą. Ieškovė taip pat nepagrindė aplinkybės, jog 6 619 972,32 Lt priklauso ieškovei kaip užmokestis už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus. Pirmąjį atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą ieškovė atsakovei išrašė tik 2013-06-28, t. y. nuo rangos sutarties pasirašymo dienos (2011-11-08) praėjus daugiau kaip 1,5 metams, nors pagal susitarimą ir 2012-04-08 su atsakove sudarytą darbų atlikimo grafiką ieškovė įsipareigojo jai priskirtus projektavimo darbus atlikti dar 2012 m. vasarą. Ieškovės parengta mokėjimų pasiskirstymo lentelė yra neteisinga, t. y. prieštarauja ieškovės atsakovei pateiktiems atliktų darbų aktams ir išrašytoms PVM sąskaitoms faktūroms. Taigi preliminarus sprendimas dalyje dėl 206 763,04 Eur skolos priteisimo iš atsakovės negalėjo būti priimtas, nes šio reikalavimo pagrįstumo nepatvirtino nei vienas kartu su ieškiniu pateiktas leistinas rašytinis įrodymas. Ieškovės reikalavimas priteisti 13 352,14 Eur metines palūkanas taip pat nėra grindžiamas jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovės palūkanų paskaičiavimas atliktas atsižvelgiant į tikrovės neatitinkančius mokėjimų pasiskirstymo lentelės duomenis.

Dėl rangos sutarties įvykdymo galutinio termino pratęsimo patirtų išlaidų ir 0,4 kV oro linijos iškėlimo patirtų išlaidų atlyginimo. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad jungtinės veiklos sutartimi ieškovė ir atsakovė susitarė, jog jos yra solidariai atsakingos už prievolių perkančiajai organizacijai vykdymą pagal pirkimo sutarties sąlygas. Šiuo atveju rangos sutarties vykdymas nebuvo sklandus dėl užsakovo vėlavimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus – užsitęsė Zapyškio nuotekų valyklos žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūra, taip pat nebuvo laiku įrengti elektros įvadai Karmėlavos, Raudondvario ir Zapyškio nuotekų valyklų pajungimui. Dėl to rangos sutarties galutinis įvykdymo terminas buvo du kartus pratęstas rangos sutarties pakeitimais Nr. l ir Nr. 4 su sąlyga, kad bus pratęstos ir rangos sutartyje numatytos garantijos bei draudimai. Vadovaudamasi tuo, kad ieškovė atsakovę buvo įgaliojusi jos vardu priimti perkančiosios organizacijos ir užsakovo nurodymus, atsakovė šią vykdant rangos sutartį atsiradusią solidarią prievolę dėl garantijų ir draudimų pratęsimo įvykdė, iš viso dėl to patirdama 37 218,43 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei CK 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, spręstina, kad atsakovė, pratęsdama rangos sutartyje numatytų garantijų bei draudimų galiojimą ir dėl to patirdama 37 218,44 Eur išlaidų, įgijo teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti šių išlaidų dalį, t. y. 18 609,22 Eur. Be to, ieškovė, pasirašydama darbų kiekių žiniaraštį Nr. 3 „Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“, inter alia, įsipareigojo atlikti darbus, susijusius su elektra – automatika ir procesų valdymu. Vadovaujantis Viešojo pirkimo sąlygų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ 5 dalies „Techniniai reikalavimai elektros ir automatikos darbams“ 5.1 punktu, „objekto užmaitinimui pagal užsakovo paruoštą darbų apimtį rangovas suderina darbų apimtis ir galutinių elektros energijos poreikį su elektros tiekimo įmone ir įvykdo jos nurodytus reikalavimus. Atsižvelgiant į rekonstruojamo objekto vietos elektros tinklo reikalavimus bei eiliškumą atlieka reikalingus elektros tinklo pertvarkymo ir rekonstravimo darbus. Iš darbų vykdymo teritorijos turi būti iškelti ar demontuoti užsakovo nurodyti elektros ir kontroliniai kabeliai ir oro linijos“. Atsižvelgdamas į tai, 2013-05-02 užsakovas kreipėsi į atsakovę, kaip į pagrindinį partnerį, reikalaudamas apmokėti 4 145,62 Eur vertės 0,4 kV oro linijos iškėlimo darbus. Atsakovė šį reikalavimą įvykdė, atsižvelgdama tiek į viešojo pirkimo konkurso sąlygas, tiek į rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.25 punktą, tiek į ieškovės atsakovei suteiktą įgaliojimą jos vardu priimti perkančiosios organizacijos ir užsakovo nurodymus. Ieškovė prieš jungtinės veiklos sutarties ir darbų kiekių žiniaraščio Nr. 3 „Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Raudondvaryje“ sudarymą, kuriuo prisiėmė atlikti inter alia elektros darbus Raudondvaryje, privalėjo, bet neišsiaiškino, kas sudaro elektros darbus pagal viešojo pirkimo sąlygas ir 2014-10-02 atsakyme į atsakovės pretenziją nurodė, kad 0,4 kV oro linijos iškėlimo darbai „nėra susiję su šio projekto elektros darbais“, o tuo pačiu ir su ieškovės prisiimtais atlikti elektros darbais. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad prievolė sumokėti užsakovui 4 145,62 Eur už 0,4 kV oro linijos iškėlimą Raudondvario nuotekų valyklos teritorijoje atsirado tik dėl ieškovės kaltės, todėl, vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 5 dalimi, atsakovė, apmokėjusi užsakovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, įgijo teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti visas dėl to patirtas išlaidas, t. y. 4 145,62 Eur.

Dėl rangos sutarties įvykdymo galutinio termino pratęsimo ir 0,4 kV oro linijos iškėlimo patirtų išlaidų atlyginimo. Susitarimo Nr. 11/11-1 4 dalyje aiškiai nustatytos darbų apimtys ir darbų atsakomybės ribos. Ieškovė yra atsakinga už garantijas, susijusias su technologija ir NVĮ išvalymo parametrų pasiekimą pagal rangos sutartį bei atliktų darbų garantijas, susijusias su visais ieškovės darbais. Tuo tarpu atsakovė atsakinga už atlikimo užtikrinimą, išankstinio mokėjimo ir draudimus, numatytus pagal rangos sutartį, išskyrus technologinio proceso garantijas, atliktų darbų garantijas, susijusias su visais atsakovės atliekamais darbais. Atsakovė priešieškinyje pripažįsta, kad rangos sutarties vykdymas nebuvo sklandus dėl užsakovo vėlavimo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Todėl ieškovė nėra atsakinga už šiuos atsakovės nuostolius. Ieškovė taip pažymi, jog ji neturi teisės atlikti 0,4 kV oro linijos iškėlimo darbų, kadangi šiuos darbus gali atlikti tik LESTO. Tai parodo, kad šie darbai nėra projekto darbai. Be to, jeigu atsakovė manė, kad tai ieškovei priskirti darbai, kodėl neinformavo ieškovės, kad reikia juos atlikti, o nieko nesakiusi ieškovei, apmokėjo LESTO sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę tiek ieškovė, tiek atsakovė turėtų dalintis proporcingai šalių sutartomis dalimis, t. y. 52,5 % atsakovei ir 47,5 % ieškovei, todėl ieškovė šį reikalavimą dalinai pripažįsta ir sutinka atlyginti 1 627,41 Eur.

Atsakovės atstovas adv. S. B. prašo priešieškinį tenkinti, preliminarų sprendimą panaikinti, reikalavimą dėl palūkanų atmesti ir nurodo, kad užsitęsusį bylos nagrinėjimą lėmė ne atsakovės elgesys, bet ieškovės pasirinktas netinkamas pažeistų teisių gynimo būdas, kadangi ieškovė ieškinį padavė dokumentinio proceso tvarka, nors reikalavimą pagrindžiančių leistinų įrodymų nebuvo pateikta. Turėjo būti apmokėta už atliktus darbus, o paskutinis užsakovo mokėjimas buvo 2015 m. gruodžio mėn., todėl ieškinio pateikimo metu dar nebuvo suėję visi mokėjimo terminai. Taip pat teigia, kad ieškovė nurodo neteisingą palūkanų dydį, kadangi ginčo santykių metu galiojo kitoks įstatyme nustatytas palūkanų dydis. Be to, palūkanos mokamos, jei prievolė įvykdyta, tačiau byloje nustatyta, kad buvo vėluojama dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė negali reikalauti palūkanų. Atsakovė dalį priešieškinio pripažino, vadinasi, vyksta įprastinis bylos nagrinėjimo procesas siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes. Atsakovė prašymą dėl ekspertizės pareiškė tuomet, kai buvo surinkta reikalinga medžiaga. Vykdant sutartį buvo vėlavimas ir iš ieškovės pusės, todėl pratęsus sutartį turėjo būti sumokėtos papildomos draudimo sumos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai, ir šios išlaidos tarp partnerių dalintinos lygiomis dalimis. Elektros linijos iškėlimo išlaidas turi sumokėti ieškovė, kadangi ji neapžiūrėjo ir nenumatė, kad šią liniją reikės iškelti. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti technologines dalis, jas susiejant su projektu. Teikiant pasiūlymą tas buvo padaryta, bet projektuojant paaiškėjo, kad teko didinti pastatus, todėl tiek, kiek padidėjo, turi būti patenkintas priešieškinis. Pateikus didesnę įrangą, padidėjo konstrukcijos ir todėl tai kainavo brangiau. Mano, kad Z. B. ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų. Kadangi neatsakyta į vieną jų pateiktą klausimą, būtina skirti papildomą ekspertizę, o atmetus tokį prašymą užkertamas kelias įrodinėti. Į klausimus, į kuriuos neatsakė ekspertė, galima atsakyti, ką patvirtina atsakovės pateiktas kito eksperto L. U. aktas, kuris patvirtino pastatų padidėjimą. Šią išvadą galima patikrinti apklausus ekspertą ar atlikus pakartotinę ekspertizę. Todėl mano, kad bylai tinkamai išspręsti būtina atnaujinti jos nagrinėjimą ir paskirti pakartotinę ir papildomą ekspertizę.

Byloje nustatyta, kad šalys – atsakovė UAB „Kamesta“ (pirmas partneris) ir ieškovė UAB „Filtrėja“ (antras partneris) – 2011 m. balandžio 8 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį (ieškinio priedas, dokumentinės bylos t. 1, b. l. 48-49), kuria partneriai įsipareigojo dalyvauti atvirame konkurse „Nuotekų valymo įrengimų rekonstrukcija Karmėlavoje. Nuotekų valymo rekonstrukcija Raudondvaryje. Nuotekų valymo įrenginių statyba Zapyškio aglomeracijos“, pateikiant bendrą pasiūlymą. Jungtinės veiklos sutartimi ieškovė ir atsakovė nustatė įsipareigojimus pagal kiekvieno partnerio verslo sritį, o būtent ieškovė prisiėmė įsipareigojimus technologinės įrangos ir prietaisų tiekimo dalyje, šių darbų dalis sudarys 45 % nuo bendros pasiūlymo kainos, o atsakovė – projektavimo bei bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų srityje, šių darbų dalis sudarys 55 % nuo bendros pasiūlymo kainos (sutarties 2.1-2.5 punktai). Taip pat jungtinės veiklos sutartimi atsakovė buvo paskirta pagrindiniu partneriu ir jai pavesta partnerių vardu priimti perkančiosios organizacijos nurodymus, įskaitant ir su lėšų mokėjimu susijusius dalykus (sutarties 3.4 punktas). Sutarties 3.7 punkte šalys numatė, kad kiekvienas partneris prisiima išlaidas ir atsakomybę, kiek tai numatyta pagal jo funkcijas, o 3.9 punkte susitarė, kad partneriai yra solidariai atsakingi už prievolių perkančiajai organizacijai vykdymą pagal pirkimo sąlygas. Partneriai pagal šią sutartį įsipareigojo dalyvauti savo veikla, nesukuriant bendrosios dalinės nuosavybės (sutarties 7.1 punktas).

2011 m. lapkričio 8 d. atsakovei pasirašius rangos sutartį su perkančiąja organizacija Kauno rajono savivaldybės administracija ir užsakovu UAB „Giraitės vandenys“ (ieškinio priedas, dok. bylos t. 1, b. l. 61-62), ieškovė su atsakove, detalizuodamos jungtinės veiklos sutartyje numatytas darbų apimtis, 2012 m. sausio 12 d. pasirašė susitarimą Nr. 11/11-1 dėl rangos sutarties vykdymo (ieškinio priedas, dok. bylos t. 1, b. l. 50-51). Šiuo susitarimu buvo numatyta, kad atsakovė bus atsakinga už rangos sutarties su lėšų mokėjimu susijusius dalykus, gautus apmokėjimus iš perkančiosios organizacijos/užsakovo už UAB „Filtrėja“ atliktus darbus perves į UAB „Filtrėja“ atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lėšų gavimo iš perkančiosios organizacijos/užsakovo dienos (susitarimo 5 punktas), analogiškai buvo numatyta pervesti ir avansinį mokėjimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo lėšų gavimo proporcingai UAB „Filtrėja“ rangos sutartimi atliekamų darbų daliai, t. y. 1 711 824,04 Lt. Prie susitarimo buvo pasirašyti darbų kiekių žiniaraščiai (ieškinio priedas, dok. bylos b. l. 51-53), pagal kuriuos darbų kainos pasiskirstymas yra atitinkamai: ieškovės UAB „Filtrėja“ – 47,50 %, atsakovės UAB “Kamesta” – 52,50 % (5 706 080,12 Lt ieškovės darbų dalis + 6 320 051 Lt atsakovės darbų dalis, iš viso 12 026 131,12 Lt). Tarp Kauno rajono savivaldybės, UAB „Giraitės vandenys“ ir UAB „Kamesta“ pasirašytoje rangos sutartyje buvo numatyta sutarties suma su PVM 14 551 618,66 Lt (be PVM 12 026 131,12 Lt).

Atliktų darbu aktai Nr. 1–13, pasirašyti atsakovės, kaip pagrindinio partnerio, su užsakovu UAB „Giraitės vandenys“ ir techniniu prižiūrėtoju nuo 2012-05-31 – 2014-11-27 (ieškinio priedas, dok. bylos t. 1, b. l. 66-96), patvirtina darbų atlikimą. Kad darbai pagal rangos sutartį buvo pilnai atlikti, patvirtina ir byloje pateiktos 2014 m. gruodžio 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (trečiojo asmens UAB „Giraitės vandenys“ atsiliepimo į priešieškinį priedas, dok. bylos t. 7, b. l. 36-44). Atsakovė neginčija, kad visi sutartimi numatyti ieškovės darbai taip pat yra atlikti. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad užsakovė UAB „Giraitės vandenys“ pagal rangos sutartį sumokėjo atsakovei 4 210 234,80 Eur (14 537 098,65 Lt) ir kad atsakovė iš šios gautos sumos ieškovei sumokėjo 1 795 599,79 Eur (6 199 846,97 Lt), liko nesumokėta 204 040,16 Eur, ką patvirtina atsakovės 2016-02-02 raštas byloje ir gautų mokėjimų suvestinė (šio rašto priedas, dok. bylos t. 7, b. l. 82-84). Atsakovei neginčijant skolos fakto ir dydžio ieškovės reikalavimas priteisti skolą laikytinas įrodytu ir pagrįstu, todėl tenkintinas.

Atsakovė priešieškinyje suformuluotu reikalavimu prašo priteisti iš ieškovės 166 047,91 Eur sumą, kurią sudaro: 1) 18 609,22 Eur dėl 2011-11-08 rangos sutarties įvykdymo galutinio termino pratęsimo patirtų išlaidų (išaugusių draudimo išlaidų) ½ dalis, 2) 4 145,62 Eur dėl prievolės atlyginti UAB „Giraitės vandenys“ 0,4 kV oro linijos iškėlimo Raudondvario nuotekų valymo įrenginių teritorijoje (NVI) sąnaudas, 3) 39 931,50 Eur dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų technologinių pastatų geometrinių parametrų pakeitimo patirti nuostoliai, 4) 96 380,08 Eur dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos nuotekų valyklų mechaninio valymo įrenginių gelžbetoninių talpų geometrinių parametrų pakeitimo patirti nuostoliai, 5) 6 981,49 Eur dėl negalėjimo naudotis nurodytomis pinigų sumomis patirti nuostoliai. Atsakovės teigimu, dėl ieškovės tam tikrų neteisėtų veiksmų jungtinės veiklos sutarties vykdymo eigoje atsakovė patyrė papildomų išlaidų, todėl turėtų jas atlyginti. Atsakovė siekdama, kad šie nuostoliai jai būtų atlyginti 2014-12-31 išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 204 040,19 Eur (704 509,95 Lt) sumai (atsakovės 2015-08-10 prieštaravimų preliminariam sprendimui priedas, dok. bylos t. 1, b. l. 123), priešieškinyje nuostolių sumą sumažino iki nurodytos 166 047,91 Eur sumos.

Atsakovė priešieškinyje prašo priteisti jos užsakovui UAB „Giraitės vandenys“ atlygintas 0,4 kV oro linijos iškėlimo išlaidas – 4 145,62 Eur (14 314 Lt). Šias išlaidas patvirtina byloje pateikti duomenys. Iš užsakovės UAB „Giraitės vandenys“ 2013-05-02 rašto Nr. S301-0612 atsakovei (priešieškinio priedas, dok. bylos t. 2, b. l. 83) matyti, kad vykdant rangos sutartį iškilo poreikis iš darbų teritorijos Raudondvaryje iškelti elektros ir kontrolinius kabelius bei oro liniją, ir užsakovas, siekdamas paspartinti darbus, tai atliko pats, šiuos darbus užsakęs AB „Lesto“ ir apmokėjęs jų sąskaitą. Atsakovė, kaip pagrindinis partneris ir rangovė, šias išlaidas užsakovui padengė (priešieškinio priedas, dok. bylos t. 2, b. l. 84-85). Ginčo dėl to, kad atsakovė patyrė šias išlaidas, byloje nekyla, tačiau šalys skirtingai traktuoja, kam turėtų atitekti šios išlaidos. Atsakovės nuomone, tai ieškovės jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dalis, o ieškovė tai laiko partnerių faktiškai nenumatytomis išlaidomis, todėl sutinka jas atlyginti proporcingai savo įsipareigojimų daliai. Atsakovė, teigdama, kad šios išlaidos yra turėtos dėl ieškovei partnerių susitarimu priskirtų darbų, nurodo, jog jos yra susijusios su elektros ir automatikos bei procesų valdymo darbais, kas buvo numatyta, kaip ieškovės veiklos dalis, todėl jai ir turi tekti šios išlaidos. Tačiau nesutiktina su tokiu šalių susitarimu ieškovei priskirtų darbų aiškinimu. Iš tikrųjų šalių pasirašytame 2012 m. sausio 12 d. susitarime Nr. 11/11-1 elektros-automatikos darbai ir procesų valdymas buvo priskirta ieškovės atliekamų darbų sričiai, tačiau negalima sutikti su tuo, kad oro linijos iškėlimas priklauso šiems darbams. Sutarties sąlygas aiškinant, remiantis CK 6.193 straipsnyje numatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, akivaizdu, kad tiek jungtinės veiklos sutartimi, tiek nurodytu susitarimu šalys darbus pasiskirstė taip, kad ieškovei atiteko technologinė dalis, o atsakovei – projektavimo, taip pat bendrieji ir specialieji statybos darbai. Todėl susitarime nurodant, kad ieškovės darbų sritis yra „elektros-automatikos darbai ir procesų valdymas“, tai aiškintina, kaip elektros darbai, susiję su technologinio proceso užtikrinimu ir valdymu, tačiau tai negali būti susiję su darbais, kurių tikslas iš esmės parengti statybinių darbų barą – iškelti oro liniją. Svarbu ir tai, kad oro linijos iškėlimo darbus galėjo iškelti tik AB „Lesto“, todėl tai nėra tiesioginiai šalių vykdyto projekto darbai. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė, laikydama, kad šiuos darbus privalėjo atlikti atsakovė, projekto vykdymo eigoje to nereikalavo iš ieškovės, t. y. kad ji atliktų šiuos darbus, ir tik vėliau pareikalavo tai atlyginti kaip savo nuostolius. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad 4 kV oro linijos iškėlimo Raudondvaryje išlaidos nėra jungtinės veiklos sutartimi nustatytas ieškovės darbų baras, tačiau ieškovei sutinkant atlyginti šias išlaidas proporcingai ieškovei tenkančiai įsipareigojimų daliai, kaip partnerių bendras papildomas projekto išlaidas, priešieškinis šioje dalyje tenkintinas ir iš ieškovės atsakovei priteistina – 1 627,41 Eur (3 426,13 Eur (be PVM, kuris susigrąžintinas) x 47,50 %).

Atsakovė teigia, kad patyrė 39 931,50 Eur dydžio nuostolius dėl Zapyškio, Raudondvario ir Karmėlavos pastatų geometrinių parametrų pakeitimo po pasiūlymo pateikimo, kadangi ieškovė pasiūlydama ir atlikdama technologinius skaičiavimus numatė cheminio valymo galimybę su tam reikalinga įranga, nors tai prieštaravo konkurso sąlygoms, o atlikus technologinius skaičiavimus be cheminio valymo reagentų panaudojimo buvo numatyti didesnių plotų ir tūrių nuotekų valymo įrengimai, nenumatytos patalpos – anaerobinės kameros ir Karmėlavos nuotekų valykloje technologinis koridorius, taip pat įrengė kito gamintojo didesnių matavimų įrenginį – grotas –smėliagaudes. Visa tai atsakovės teigimu sąlygojo didesnių technologinių pastatų suprojektavimą bei pastatymą, kas padidino atsakovės statybos kaštus. Ieškovė šias atsakovės nurodytas aplinkybes neigia ir tvirtina, kad jos tiekta įranga nepadidėjo, o atsakovė tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nurodytas aplinkybes grindžia projektavimo metu vykusiu susirašinėjimu, tačiau šis susirašinėjimas atspindi tik projektavimo darbinę eigą, ieškant konkurso sąlygas atitinkančių sprendinių, ir toks susirašinėjimas tiesiogiai nepatvirtina fakto, kad buvo panaudota didesnių apimčių nuotekų valymo įranga. Ekspertizės akte ekspertė Z. B. nurodė, kad duomenų, patvirtinančių didesnės įrangos sumontavimą, statybos žurnale nėra užfiksuota, nors tai turi būti privalomai nurodyta. Be to, liudytojas – techninis prižiūrėtojas D. R. patvirtino, kad technologinių valymo įrenginių pakeitimų nebuvo ir negalėjo būti, kadangi tai viešasis pirkimas, todėl įranga turėjo atitikti konkurso sąlygas. Taip pat nurodo, kad šiuo atveju cheminio valymo galimybė buvo panaudota kaip atsarginis variantas, o jei būtų valoma vien cheminiu būdu, rezervuarai galėtų būti mažesni, tačiau kadangi buvo numatytas biologinis valymas, todėl rezervuarai turėjo būti didesni. Tai reiškia, kad konkurso sąlygoms numačius biologinį nuotekų valymą, tie rezervuarai turėjo būti tokie, kad užtikrintų nuotekų išvalymą, ir tai nebuvo savarankiškas vien ieškovės sprendimas, o tik tinkamas konkursui pateikto pasiūlymo realizavimas. Liudytojas D. R. taip pat patvirtino, kad smėliagaudžių įranga buvo pakeista į kito gamintojo, tačiau tai nepatvirtina jos padidėjimo. Technologinis koridorius nors pasiūlyme ir nebuvo numatytas, tačiau, ieškovės teigimu, atsirado dėl to, kad vykdant Karmėlavos rekonstrukciją buvo reikalavimas, kad būtų užtikrintas buvusių valymo įrenginių veikimas, kol bus pastatyti nauji įrenginiai, tai patvirtino ir liudytojas G. K..

Pažymėtina, kad projektavimo darbai buvo atsakovės darbų dalis, ji, kaip jau nurodyta, rinkosi projektuotojus, todėl neaišku, kodėl atsakovė būtent projektavimo eigoje nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl statybos apimčių ir statybos kaštų padidėjimo, o visas pateiktas susirašinėjimas projektavimo eigoje pagrindžia tik tai, kad buvo reikalaujama, jog tiekiant technologinę įrangą būtų laikomasi konkurso metu pateikto pasiūlymo ir užtikrintų nuotekų valymo įrenginių tinkamą veikimą pagal konkurso sąlygas. Partneriams projektavimo eigoje nederinant savo konkrečių sprendinių prie konkurso reikalavimų projektas apskritai nebūtų įgyvendintas ir nei ieškovė, nei atsakovė nebūtų gavusi pajamų, t. y. rangos sutartimi numatyto atlygio. Todėl realizuojant partnerių konkursinį pasiūlymą, kuris nebuvo reikiamai detalizuotas, projektavimo eigoje turėjo būti realizuojamas taip, kad atitiktų konkurso reikalavimus ir tai reiškė bendrą projekto vykdymą.

Laikytinas neįrodytu ir atsakovės teiginys, kad dėl ieškovės pateiktos kitokios technologinės įrangos padidėjo pastatų plotai ir tūris. Pirmiausia, pastatų plotas ir tūris šalių yra suskaičiuojamas skirtingai, gaunant skirtingus rezultatus. Be to, šiuo atveju yra reikšminga ekspertės Z. B. išvada, kad techninių projektų brėžiniuose nurodomi pastatų ir įrenginių parametrai, bet konkursiniame pasiūlyme buvo naudotasi analogais, remiantis Šakių, Lukšių, Birštono, Šeduvos valymo įrenginiais, ir kaina pateikta pagal analogus (2016-10-31 ekspertizės akto tiriamosios dalies 3.2. punktas, atsakymų 3 punktas), ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad Karmėlavos nuotekų valykloje konkursiniame pasiūlyme telkiantis į analogus visi statiniai buvo atskiri, o projektuose buvo jie sugrupuoti, todėl lyginti konkursinį pasiūlymą su paruoštais ir nustatyta tvarka suderintais ir patvirtintais projektais faktiškai nėra galimybės. Bet kuriuo atveju, tik projektavimo eigoje nustatomi tikrieji pastatų tūriai ir apimtys, o kaip nurodė liudytojas D. R., pasiūlymo rodikliai gali keistis, nes visko neįmanoma numatyti, tą patį patvirtino ir liudytojas G. K. (projektuotojas) nurodęs, kad pirminis pasiūlymas buvo neišsamus, todėl buvo keičiamas projektavimo eigoje.

Atsižvelgiantį nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, jog nėra įrodyta, kad būtent ieškovės veiksmai teikiant technologinius pasiūlymus ir vėliau juos iš dalies keičiant, tačiau tik tam, kad būtų laikomasi konkurso sąlygų, įtakojo atsakovės sprendinius dėl pastatų plotų ir tūrio, nes tai iš esmės buvo abiejų partnerių pateikto pasiūlymo praktinis realizavimas, todėl ieškovė negali būti už tai atsakinga remiantis civilinės atsakomybės nuostatomis, o pagal jungtinės veiklos sutartį projektavimas ir statybos darbai buvo atsakovės veiklos sritis, o technologinės įrangos tam tikras keitimas taip pat galėjo būti susijęs su papildomomis išlaidomis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė vykdydama projektavimo darbus nebuvo užsakiusi objektų skaičiuojamosios kainos projekto dalies, kas nustatyta 2016-10-31 ekspertizės akte ir ko neginčija pati atsakovė, o pasiūlymas buvo pateiktas analogų pagrindu sutartine kaina, darbų aktavimas taip pat vyko proporcingai nuo laimėtos kainos, todėl faktiškai nėra jokios galimybės nustatyti padidėjusias išlaidas, t. y. nuostoliai faktiškai negali būti įrodyti. Dėl šios priežasties atsakovės prašymas skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę iš esmės nebūtų tikslingas, o pastatų plotų ar tūrio padidėjimas, jei ir būtų nustatytas, nepagrįstų nuostolių dydžio ir nepatvirtintų, kad tai lėmė vien ieškovės veiksmai vykdant jungtinės veiklos sutartį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, prašydama skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę kelia tuos klausimus, kuriuos ekspertizei buvo pateikusi ieškovė, o ne pati atsakovė, kas leidžia spręsti, kad atsakovė nėra tinkamai ir savalaikiai išnaudojusi visų galimybių surinkti įrodymus priešieškinio reikalavimams pagrįsti, nes prašymas skirti ekspertizę buvo pateiktas tik 2016 m. birželio 16 d. posėdyje, kai priešieškinis pateiktas 2015-10-14, o prašymas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę tik 2016 m. gruodžio 8 d. posėdyje. Nors 2016-10-31 d. ekspertizės akte formaliai nėra atsakymo į atsakovės pateiktą ir nutartyje skirti ekspertizę suformuluotą 18-tą klausimą, tačiau atsakovės prašymu apklausta ekspertė Z. B. patvirtino, kad tai tik formali klaida, o atsakymas į 18-tą klausimą yra tapatus atsakymui į 17-tą klausimą. Tai iš esmės patvirtina klausimų tapatumas, vienu atveju užklausiant dėl pastatų apimties, dydžio pasikeitimų, kitu – dėl gelžbetoninių talpų parametrų pasikeitimo ir tai nulėmusių priežasčių, ir faktiškai vieną atsakymą suponuojanti ekspertės išvada, jog tai neįmanoma nustatyti todėl, kad pasiūlyme buvo nurodyti tik analogai. Atsakovės po ekspertės Z. B. apklausos 2017-01-17 pateiktas eksperto L. U. ekspertinio tyrimo aktas (dok. bylos t. 8, b. l. 163-190) nesuteikia pagrindo skirti byloje pakartotinę ar papildomą ekspertizę. Nors šis ekspertas nustatė statinių plotų ir tūrių bei rezervuarų padidėjimą ir to priežastį – valymo technologijos pakeitimą į cheminį valymą ir nustatė dėl to išaugusius kaštus, tačiau tokios eksperto išvados atmestinos dėl nustatyto biologinio valymo įrengimų privalomumo pagal konkurso sąlygas ir partnerių pateiktą pasiūlymą, pripažįstant, kad tai ne vien ieškovės sprendimas, be to, sutiktina su ieškovės pateiktomis pastabomis dėl šio eksperto akte esančių klaidų ir išvadų nepagrįstumo. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad ekspertas L. U. neturi statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikacijos, kokią turi ekspertė Z. B., todėl L. U. akto išvados negali būti pripažintos kvalifikuotomis, kurios galėtų pagrįsti atsiradusius nuostolius ir jų dydį.

Ieškovė, paskutinį kartą patikslinusi reikalavimus (2017-03-03) pareiškimas), prašė priteisti 17 298,67 Eur palūkanas. Palūkanos paskaičiuotos lentelėje, kuri pateikta 2017-03-02 (dok. bylos t. 9, b. l. 62-64). Šalys bylos nagrinėjimo eigoje ne kartą perskaičiavo palūkanas, ieškovė paskutiniąją palūkanų skaičiavimo lentelę sudarė, atsižvelgdama į prieš tai atsakovės nurodytas klaidas. Tačiau ir toliau atsakovė nesutinka su palūkanų paskaičiavimu ir kartu su baigiamąja kalba pateikė naują palūkanų perskaičiavimą, pagal kurį palūkanų suma – 14 196,04 Eur. Atsakovė nesutikdama su ieškovės pateikta skaičiuote nurodo, kad, kad nesutinka su 2012 m. I-mo pusmečio avanso palūkanų paskaičiavimu, kadangi mano, jog atsakovė turėjo teisę sulaikyti avanso mokėjimą dėl ieškovės vėluojamų darbų (technologinių skaičiavimų nepateikimo). Tačiau šalys 2012 m. sausio 12 d. susitarimo Nr. 11/11-1 6 punkte buvo susitarusios, kad atsakovė UAB „Kamesta“ perves iš perkančiosios organizacijos/užsakovo gautą avansinį mokėjimą į UAB „Filtrėja“ atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo lėšų gavimo iš perkančiosios organizacijos/užsakovo proporcingai UAB „Filtrėjas“ rangos sutartimi atliekamų darbų daliai, t. y. 1 711 824,04 Lt. Taigi avansinio mokėjimo, skirto ieškovei, sulaikymas šalių susitarimu nebuvo numatytas. Pažymėtina, kad šalys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir atsakovė UAB „Kamesta“ nebuvo sudariusi subrangos sutarties su ieškove dėl jai priklausančių darbų atlikimo, todėl atsakovė negali veikti ieškovės, kaip subrangovės atžvilgiu, o turi laikytis šalių sudaryto jungtinės veiklos susitarimo.

Atsakovė taip pat ginčija palūkanų sumą, paskaičiuotą nuo akto Nr. 3 apmokėtų sumų, teigdama, kad nėra jokio pagrindo palūkanas skaičiuoti nuo šio akto, kadangi ieškovė pirmą kartą PVM sąskaitą faktūrą išrašė 2013-06-28, kada buvo sudarytas aktas Nr. 4, todėl skaičiuoti nuo akto Nr. 3, kurio išrašymo data yra 2012-11-19, negalima. Tačiau pats atsakovas A. K. pripažįsta, kad dalis akte Nr. 3 nurodytų darbų yra UAB „Filtrėja“, vadinasi, pastaroji turėjo teisę gauti jai priklausančią dalį, ypač, kai užsakovė atsakovei jau buvo sumokėjusi, įskaitant ir ieškovės atliktus darbus. Atsakovės siekis skirstyti iš užsakovo gautas lėšas savo nuožiūra iš esmės prieštarauja bendrosios jungtinės veiklos sutarties prigimčiai ir paneigia šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi vykdant kartu prisiimtą projektą principus.

Prieštaraudama dėl pavėluoto dienų skaičiaus ieškovės pateiktoje lentelėje, atsakovė pati nenurodo, koks dienų skaičius turėtų būti ir dėl ko ši klaida, jos nuomone, atsiradusi, todėl teismas negali įvertinti tokių abstrakčių atsikirtimų, o ieškovės pateikta palūkanų paskaičiavimo lentelėje esminių klaidų nenustatyta, todėl teismas ja remiasi, nustatydamas mokėtinų palūkanų dydį.

Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir iki bylos iškėlimo priteistina ieškovės paskaičiuota palūkanų suma. Nesutiktina su atsakovės atsikirtimais, kad ieškovė paskaičiuodama palūkanas remiasi, netinkama įstatymo redakcija, kadangi lentelėje nurodytos palūkanų normos, galiojusios tuo laikotarpiu, kai paskaičiuotos palūkanos.

Be to, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės reikalavimas priteisti ir jai palūkanas, kaip minimalių nuostolių sumą, už negalėjimą naudotis nuostolių dydį atitinkančia pinigų suma, atmestinas, kadangi nuostoliai priteisti tik dėl 0,4 kV oro linijos iškėlimo ir ieškovė šią ieškinio dalį yra pripažinusi atsiliepimu į priešieškinį bei šia suma sumažinusi savo ieškinio reikalavimus, o atsakovė nepagrįstai yra sulaikiusi ieškovei priklausiusį mokėjimą netgi kur kas didesne suma, nei pareikštas priešieškinis, todėl faktiškai visą šį laiką naudojosi tiek ieškovei priklausančiais, tiek iš dalies atsakovei tenkančiai pinigais (1 627,41 Eur), todėl realių nuostolių nėra patyrusi.

Už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, konsultacijas, atstovavimą 2016-06-16 teismo posėdyje, konsultacijas dėl ekspertizės ir klausimų ekspertams, prašymo dėl eksperto skyrimo ir klausimų ekspertui paruošimą, atstovavimą 2016-12-08 teismo posėdyje ieškovė ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 1 960,20 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.16 p. maksimalus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimo metu galiojo 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 756,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą negali viršyti 302,76 Eur (756,90 x 0,4). Ieškovės prašoma priteisti 108,90 Eur suma už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina.

Pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme valandą dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2016-06-16 vykusio teismo posėdžio metu galiojo 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 756,90 Eur. 2016-06-16 teismo posėdžio trukmė 2 val., todėl maksimali priteistina suma už atstovavimą 2016-06-16 teismo posėdyje negali viršyti 151,38 Eur (756,90 x 0,1 x 2) sumos. Ieškovės prašoma priteisti 272,25 Eur suma už atstovavimą 2016-06-16 teismo posėdyje viršija Rekomendacijose numatytą dydį, todėl mažintina iki maksimalios 151,38 Eur sumos.

Pagal Rekomendacijų 8.16 p. maksimalus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rašto atsakovei UAB „Kamesta“ paruošimo metu galiojo 2014 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 696,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už rašto atsakovei UAB „Kamesta“ paruošimą negali viršyti 278,68 Eur (696,70 x 0,4). Ieškovės prašoma priteisti 87,12 Eur suma už minėto rašto parengimą neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina.

Ieškovė už konsultacijas dėl pretenzijos ir PVM sąskaitos faktūros prašo priteisti 326,70 Eur sumą, tačiau prašyme nedetalizavo, kiek valandų ieškovė buvo konsultuojama, kokios konsultacijos buvo suteiktos, todėl prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už konsultacijas suma mažintina iki 69,67 Eur (696,70 x 0,1) (už vieną konsultacijų valandą) sumos.

Ieškovė už konsultacijas pagal 2016-03-02 PVM sąskaitą faktūrą prašė priteisti 163,35 Eur sumą, tačiau prašyme nedetalizavo, kiek valandų ieškovė buvo konsultuojama, kokios konsultacijos buvo suteiktos, todėl prašoma priteisti už konsultacijas suma mažintina iki 73,51 Eur (735,10 x 0,1) (už vieną konsultacijų valandą) sumos.

Patikslinto ieškinio ir atsiliepimo į patikslintą priešieškinį paruošimo metu galiojo 2015 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 735,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už patikslinto ieškinio ir atsiliepimo į patikslintą priešieškinį paruošimą negali viršyti 3 675,50 Eur (735,10 x 2,5 x 2). Ieškovės prašoma priteisti bendra 816,75 Eur suma už minėtų procesinių dokumentų parengimą, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės buvo tikslintas tik dalyje dėl palūkanų, o atsiliepimas į patikslintą priešieškinį nėra didelės apimties, ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog išsamūs atsikirtimai yra išdėstyti pradiniame ieškovės atsiliepime į priešieškinį, yra protinga, pagrįsta, neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl priteistina.

Ieškovė už konsultacijas pagal 2016-05-27 PVM sąskaitą faktūrą prašė priteisti 163,35 Eur sumą, tačiau prašyme nedetalizavo, kiek valandų ieškovė buvo konsultuojama, kokios konsultacijos buvo suteiktos, todėl prašoma priteisti už konsultacijas suma mažintina iki 75,69 Eur (756,90 x 0,1) (už vieną konsultacijų valandą) sumos.