Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-203-965/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-09
Bylos Nr.: e2-203-965/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04082-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Ieškovas: BUAB „Amber Golf Village“
Atsakovas: Palle Bo Nielsen, S. B., P. B. N.
Trečiasis asmuo: D. M.
Advokatai: Asta Mačernytė, Inga Umbrasaitė

Kategorijos

2.1.5.1.2.7Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
2.2.2.3.2.1Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės
2.2.2.7Juridinio asmens organai
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-203-965/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04082-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.2.2.3.2.1; 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.4.3.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Amber Golf Village“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, įgaliotai atstovei O. S.,

atsakovo Palle Bo Nielsen atstovei advokatei Astai Mačernytei,atsakovo S. B. atstovei advokatei Ingai Umbrasaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Amber Golf Village“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, patikslintą ieškinį atsakovams S. B., P. B. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų P. B. N. ir S. B. solidariai 31 318,82 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo P. B. N. 3 965,01 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012 m. spalio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. VĮ Registrų centro duomenimis bankroto bylos iškėlimo momentu ieškovės vadovo pareigas ėjo atsakovas P. B. N. (nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo 2012 m. spalio 27 d.). Įmonės akcininkais buvo S. B. (20 proc. akcijų) ir UAB „Melchiorsen House“ (išregistruotas iš juridinių asmenų registro) (80 proc. akcijų). Ieškovė nurodė ir tai, kad įmonė jau 2011 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo nemoki, kadangi įmonės turtą sudarė 6,37 Eur (22 Lt), o pradelsti įsipareigojimai 20 605,38 Eur (71 146,27 Lt), tačiau nei įmonės vadovas, nei akcininkai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, todėl ieškovės įsipareigojimai kreditoriams didėjo. Ieškovės administratorius mano, jog atsakovų įmonei padaryta žala laikytina nuo 2012 m vasario 1 d. susikaupusi 35 283,83 Eur dydžio ieškovės skola kreditoriams. Ieškovė teigia, jog atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovei dėl jų neteisėto neveikimo padarytą 31 318,82 Eur dydžio žalą. Iš atsakovo P. B. N. taip pat prašoma priteisti 3 965,01 Eur žalos atlyginimo, kadangi atsakovui S. B. apie sudėtingą įmonės finansinę situaciją tapo žinoma nuo 2012 m. kovo 30 d., todėl iki 2012 m. spalio 16 d. susidarę 31 318, 82 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai yra laikytini žala, susidariusia taip pat ir dėl atsakovo S. B. nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, arba įmonės vadovo neįpareigojimo tokius veiksmus atlikti.

Atsiliepimas

Atsakovas S. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašo jo atžvilgiu ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsakovas taip pat prašo iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra praleidusi įstatyme nustatytą terminą, per kurį ji galėjo apginti tariamai pažeistas savo teises teismine tvarka, taip pat mano, kad ieškovė neįrodė pagrindų, būtinų S. B., kaip ieškovės mažojo akcininko, atsakomybei dėl bankroto bylos ieškovei neiškėlimo kilti. Taip pat atsakovas mano, kad ieškovė nepagrindė reikalaujamos žalos dydžio, taip pat neįrodė, kad žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas nurodė ir tai, kad jis įmonės akcijas įsigijo 2011 m. vasario 23 d. ir 2011 m. kovo 23 d., o pagal jam perduotus 2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė jokių įsipareigojimų neturėjo. Atsakovas nurodo, kad būdamas mažuoju akcininku, jokia forma nedalyvavo ir neturėjo pareigos dalyvauti kasdienėje bendrovės veikloje ir nežinojo bendrovės situacijos, todėl negali būti laikomas atsakingu už ieškovės bendrovėje susidariusius kreditorinius reikalavimus. Atsakovas pažymėjo, kad prejudiciniu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu jau buvo nagrinėjamas tarp tų pačių šalių kilęs ginčas dėl atsakovo S. B., kaip bendrovės dalyvio, o taip pat kito bendrovės dalyvio UAB „Melchiorsen house“ bei bendrovės vadovo P. B. N. atsakomybės už savalaikį bankroto bylos BAUB „Amber Golf Village“ neiniciavimą. Kasacinis teismas aptariamoje nutartyje taip pat suformulavo taisyklę, kad akcininkas turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti akcininkų susirinkimuose, mažumos akcininko teisė gauti informaciją apie bendrovę yra ribota. Atsakovo nuomone, nurodytais išaiškinimais bei faktais teismas, spręsdamas šį ginčą iš esmės, turėtų vadovautis betarpiškai, kadangi minėti kasacinio teismo išaiškinimai yra tiesiogiai ir konkrečiai susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku. Atsakovas nurodo, kad vertinant įmonės BUAB „Amber Golf Village“ turtinę situaciją, svarbu atsižvelgti į tai, kad įmonė savo veiklą atnaujino (pradėjo) tik 2011 m. rudenį, kai 80 proc. šios bendrovės akcijų įsigijo akcininkas UAB „Melchiorsen house“, o ieškovės vadovu tapo P. B. N. Iki nurodyto momento UAB „Amber Golf Village“ veiklos nevykdė. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad ieškovės bankroto administratorius, nors ir turėdamas duomenų, jog ieškovė turėjo turto, kuris buvo trečiųjų asmenų žinioje, nesiėmė jokių teisinių priemonių dėl šio turto išreikalavimo, todėl nepagrįsti jo teiginiai, kad 2011-2012 metais ieškovė neturėjo jokio turto bei visą šį laikotarpį buvo nemoki. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad nėra jokio pagrindo jam, kaip bendrovės veikloje jokia forma nedalyvavusiam akcininkui, perkelti atsakomybę už kitų asmenų netinkamai vykdytas pareigas. Atsakovas mano, kad jam nekyla atsakomybė už ieškovės bendrovės kreditorinių reikalavimų padidėjimą, o atsakovų atsakomybė negali būti solidari, nes pagal įstatymą bendrovės dalyvio atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio, todėl tuo atveju, jeigu atsakovas kažkokia apimtimi būtų pripažintas kaltu dėl ieškovės kreditoriams padarytos žalos, atsakovo S. B. atsakomybė galėtų būti tik papildoma (subsidiari) vadovo atsakomybės atžvilgiu.

Atsakovas P. B. N. pateikė atsiliepimą (atsiliepimo pateikimo metu jo procesinė padėtis buvo trečiasis asmuo), prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad įmonės veikla iš tikrųjų buvo kontroliuojama D. M. pagal jai išduotą įgaliojimą, o atsakovas S. B. su įmonės veikla nebuvo susijęs ir nieko apie ją nežinojo. 2011 m. liepos 10 d. ieškovės 80 procentų akcijų įsigijo UAB „Melchiorsen House“, kuri perėmė visą įmonės veiklos kontrolę ir organizavimą, o būtent nurodytos įmonės akcininkė D. M. ir direktorius N. M.. Ieškovei pradėjus veiklą, 2011 m. spalio mėn. įmonė įsigijo didelės vertės medžio apdirbimo stakles bei kitą veiklos vystymui reikalingą įrangą ir medžiagas, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad 2011 – 2012 m. ieškovės turtas siekė tik 22 Lt. Nepagrįsti ieškovės teiginiai ir dėl to, kad atsakovas S. B. apie tariamą ieškovės nemokumą sužinojo 2012 m. sausio 25 d., kadangi ieškovės finansinę būklę rodantys dokumentai tuo laikotarpiu nebuvo rengiami, jam nebuvo teikiami, todėl jis neturėjo galimybės daryti įtakos šios įmonės veiklai, jam negali būti taikoma atsakomybė už ieškovės kreditoriams galimai padarytą žalą. Atsakovas P. B. N. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Mano, kad senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas, tačiau teismui manant, kad šis terminas yra praleistas, prašo šį terminą atnaujinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovo S. B. prievolė turėtų būti subsiadiari, patikslintame ieškinyje klaidingai nurodyta, kad įmonei padarytą žalą prašo priteisti iš atsakovų solidariai.

Teismo posėdžio metu atsakovo S. B. atstovė prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir skirti ieškovės bankroto administratoriui L. D. baudą už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, kadangi identiškas ieškinys nagrinėjamas jau trečią kartą, procesas tęsiasi 5 metus. Per ši laikotarpį bankroto administratorius nesugebėjo suformuluoti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo. Atstovė mano, kad bankroto administratorius L. D. piktnaudžiauja procesu. Prašoma skirti maksimalią CPK numatytą baudą ir pusę paskiros baudos įpareigoti sumokėti atsakovui S. B., kuris dėl nuolat reiškiamų ieškinių patiria dideles bylinėjimosi išlaidas ir negali tikėtis, kad jos bus atlygintos, kadangi ieškovė yra nemoki. Taip pat prašė teismo taikyti ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminą ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmesti. Nurodė, kad bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kada įmonė tapo nemoki, koks buvo realus įmonės turto ir įsipareigojimų santykis, galimai slepia ir ignoruoja duomenis apie įmonės turtą.

Atsakovo P. B. N. atstovė advokatė Asta Mačernytė palaikė atsakovo S. B. atstovės prašymą skirti baudą bankroto administratoriui. Patikslintą ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, taip pat taikyti ieškinio senatį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo D. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį informuota tinkamai, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2012 m. spalio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Amber Golf Village“ iškelta bankroto byla (bylos Nr. B2-15-460/2020), įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2012 m. spalio 27 d. Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. spalio 27 d. (įgaliojimų pabaigos) ieškovės vadovu buvo atsakovas P. B. N. Atsakovas S. B. įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. VĮ Registrų centrui pateiktos finansinės atskaitomybės už 2009 m. duomenimis, ieškovės turtą sudarė 6,37 Eur (22 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 9 301,15 Eur (32 115 Lt). Ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui vėliau (nuo 2010 metų) teikiami nebebuvo.

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovai mano, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl prašo jį taikyti ir atmesti ieškinį. Ieškovė mano, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Atsakovų teigimu, tapačius reikalavimus dėl žalos atlyginimo ieškovės bankroto administratorius atsakovams jau buvo reiškęs 2014 m. gegužės mėn. Klaipėdos apygardos teisme pareikštu ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-1311-479/2014; Nr. 2-1015-826/2017), kurios nagrinėjimas truko net ketverius metus ir galiausiai, ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, 2017-05-17 buvo paliktas nenagrinėtas. Po metų, t. y. 2018-05-11, ieškovas tuo pačiu pagrindu ir iš esmės tapačiais įrodymais motyvuodamas reikalaujamos žalos atlyginimą su analogišku ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-7281-965/2018). Ieškinys šioje byloje taip pat buvo paliktas nenagrinėtu, ieškovui per teismo net kelis kartus nustatytus ir pratęstus terminus nepašalinus pareikšto ieškinio trūkumų. Atsakovų nuomone, teismuose pareikšti iš esmės tapatūs UAB „Amber Golf Village“ ieškiniai buvo palikti nenagrinėtais būtent dėl ieškovo kaltės, t. y. dėl netinkamo ieškovui tekusių procesinių pareigų vykdymo. Kadangi iš esmės tapačių ieškinių palikimas nenagrinėtais nenutraukė įstatymu numatytos sutrumpintos ieškinio senaties termino eigos, atsakovai mano, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas bei jį atstovaujantis bankroto administratorius apie galimą UAB „Amber Golf Village“ teisių pažeidimą žinojo vėliausiai 2014-05-15, kuomet su iš esmės tapačiu ieškiniu pirmą kartą kreipėsi teisminės gynybos. Taigi sutrumpintą 3-jų metų senaties terminą skaičiuojant vėliausiai nuo 2014 m. gegužės mėn., atsakovų teigimu, teisę į teisminę gynybą ieškovė prarado dar 2017 m. gegužės mėn.

Ieškovė ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo žalą, kurią ieškovės kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ir akcininkas nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis); tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas nutrūksta pareiškus ieškinį įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės (CK 1.130 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Kai administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bet kuriuo atveju bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016, 33 p.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bankroto byla UAB „Amber Golf Village“ iškelta ir bankroto administratorius paskirtas dar 2012-10-16. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas tuo metu nustatė, jog bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Taigi per tą laikotarpį bankroto administratorius yra įpareigotas susipažinti su įmonės finansine būkle ir ją sukėlusias priežastis. Kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikta bankrutuojančios UAB „Amber Golf Village“ administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ ataskaita, teikta BUAB „Amber Golf Village“ kreditoriams už laikotarpį nuo 2012-10-16 iki 2013-07-01. Kadangi ataskaita pateikta už laikotarpį iki 2013-07-01, vadinasi bankroto administratoriui jau 2013-07-01 buvo žinoma įmonės būklė. Iš ataskaitos turinio matyti, jog jau 2013 m. liepos mėnesį UAB „Amber Golf Village“ administratorius turėjo surinkęs informaciją apie šios bendrovės savininkus, turtą bei bendrovės veiklą. Taigi išdėstytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, jog apie galimą teisių pažeidimą ieškovė žinojo jau 2013 m. liepos mėn., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo baigėsi 2016 m. liepos mėn. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovės bankroto administratorius, kreditoriams pristatydamas ataskaitą, žinojo apie įmonės įsiskolinimus, turimą turtą, taip pat įmonės nemokumo momentą, taigi ir jos teisių pažeidimo momentą, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė 2016 m. liepos mėn. Ginčo byloje ieškinys pareikštas 2019 m. gegužės 27 d., todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė praleido 3 metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis)

Be kita ko, ieškovė apie galimą UAB „Amber Golf Village“ teisių pažeidimą žinojo 2014-05-15, kai pirmą kartą parengė ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 2014-05-22 kreipėsi į teismą teisminės gynybos. Taigi vėliausiai nuo 2014 m. gegužės 15 d. skaičiuojant sutrumpintą 3-jų metų senaties terminą, teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas ieškovei baigėsi dar 2017 m. gegužės 15 d.

Ieškovė teigia, kad ieškinio senaties termino eiga buvo nutraukta jai pareiškus ieškinį Klaipėdos apygardos teisme 2014-05-22 (civilinė byla Nr. 2-1311-479/2014), kuris vėliau paliktas nenagrinėtas (civilinė byla Nr. 2-1015-826/2017). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo tais pačiais pagrindais buvo pareiškusi 2014 m. Klaipėdos apygardos teisme. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 30 716,04 Eur žalai atlyginti ir procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo S. B. apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo S. B. kasacinį skundą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 28 d. nutartį panaikino bei bylą perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, be kita ko, nurodydamas, jog nepateikti duomenys, pagrindžiantys žalos dydį, taip pat nenurodytos aplinkybės, atribojančios vadovo bei akcininko atsakomybę. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo (civilinė byla Nr. 2-1015-826/2017), ne kartą buvo nustatęs ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, tarp kurių buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyti trūkumai, taip pat ir nurodymas išversti procesinius dokumentus į atsakovui suprantamą kalbą. Terminas ieškovei ne kartą buvo pratęstas, tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas 2017-05-17 nutartimi, nes ieškovė taip ir nepašalino trūkumų. Ieškovė šios nutarties neskundė. Vėliau, po metų, t. y. 2018-05-14, Klaipėdos apylinkės teisme pareiškė iš esmės tapatų ieškinį dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-7281-965/2018). 2018-05-21 nutartimi nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovui P. B. N. suprantamą kalbą. 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas pateikti ieškinio bei jo priedų vertimus į danų kalbą, nes į kitą kalbą išverstus dokumentus atsakovas atsisakė priimti. Ieškovės prašymu, terminas buvo pratęstas net du kartus – 2018-09-13 ir 2018-10-08 iki 2018 m. spalio 18 d., tačiau ieškovei to nepadarius, galiausiai 2018 m. spalio 19 d. nutartimi teismas ieškinį paliko nenagrinėtą ir netenkino prašymo pakartotinai pratęsti terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi 2018 m. spalio 19 d. nutartį, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-458-777/2019).

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė turėjo žinoti ir žinojo kasacinio teismo nustatytus trūkumus dėl žalos dydžio, vadovo bei akcininko atsakomybės atribojimo, taip pat tai, kad atsakovui P. B. N. procesiniai dokumentai turi būti pateikti išversti į jam suprantamą kalbą. Tai ne kartą akcentavo Klaipėdos apygardos teismas, įpareigodamas ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, kad bylą būtų galima nagrinėti iš naujo pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytas aplinkybes, tačiau ieškovė to nepadarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje be kitų trūkumų buvo akcentavęs ir nurodė, kad atsakovas P. B. N. turi būti tinkamai informuotas apie bylą, atsižvelgiant į nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų bei teismų praktikoje akcentuojamus reikalavimus, tačiau ir bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teisme ieškovė pareigos tinkamai naudotis savo teise į teisminę gynybą neįgyvendino.

Taigi ieškovės turėjo galimybę tinkamai įgyvendinti savo teises pateikdama ieškinį; teismai ne kartą nutartyse išaiškino ieškovei imperatyvius reikalavimus, keliamus ieškinio formai ir turiniui, kokius procesinius veiksmus būtina atlikti, kad bylą būtų galima nagrinėti iš esmės. Ieškovei be kita ko išaiškinta ir teisė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo, ieškinio palikimo nenagrinėtu, tačiau ieškovė buvo pasyvi.

Susipažinus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstytais argumentais matyti, kad byla iš naujo nagrinėti grąžinta, nes ieškovė netinkamai įgyvendino savo įrodinėjimo pareigą, o pateiktų duomenų nepakanka teisingam bylos išnagrinėjimui. Iš nurodytų faktinių aplinkybių spręstina, kad BUAB „Amber Golf Village“ savo, kaip ieškovės, teisių Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1311-479-479/2014 (vėlesnis Nr. 2-1015-826/2017) bei Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7281-965/2018 negynė, nustatytu terminu savo procesinę teisę kreiptis į teismą įgyvendino netinkamai, tad akivaizdu, kad teismai ieškovės ieškinius paliko nenagrinėtus dėl pačios ieškovės kaltės, o ši aplinkybė pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalį ieškinio senaties termino nenutraukia. Kitų aplinkybių, nutraukusių ieškinio senaties termino eigą, byloje nebuvo nustatyta.

Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

Ieškovė svarbių ieškinio termino praleidimo priežasčių neįrodinėjo, prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškė tik baigiamosiose kalbose, nenurodydama jokių senaties termino praleidimo priežasčių.

Įstatymas teismą įpareigoja pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, ginti pažeistąją teisę, o praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas privalo ex officio patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kurių pagrindu galimas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas, nenustatytos. Priešingai, nustatyta, kad ieškovės reikalavimai Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1311-479-479/2014 (vėlesnis Nr. 2-1015-826/2017) bei Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7281-965/2018 palikti nenagrinėti ieškovei nepašalinus ieškinių trūkumų, apie kuriuos ieškovė ne kartą buvo informuota tinkamai; teismų procesinių sprendimų dėl trūkumų pašalinimo neskundė. Aukščiau sprendime nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina ieškovės netinkamą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis ir buvimą pasyvia, menką šalies domėjimąsi bylos eiga; nenurodytos jokios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys, nors atsakovo atstovė prašymą taikyti ieškinio senatį pateikė jau atsiliepime į ieškinį. Termino praleidimo priežastys ne tik nenurodytos, bet ir nepagrindžiamos nė vienu rašytiniu įrodymu nei dėl ligos, būtinybės rinkti įrodymus, nei dėl kitų galimų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klaipėdos apygardos teismui 2017-05-17 nutartimi palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovė minėtos nutarties neskundė, nors ieškovei, kaip bankroto administratorei, kuriai keliami aukštesni profesiniai reikalavimai, turėjo būti žinomi įstatyme nustatyti kreipimosi į teismą terminai. Su iš esmės tapačiu ieškiniu ieškovė į teismą kreipėsi tik po metų – 2018-05-14, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kodėl metus laiko ieškovė nieko nedarė. Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad 2018-05-14 Klaipėdos apylinkės teisme pareikštas ieškinys savo turiniu ir pridedamais dokumentais nesiskiria nuo ieškinio, pareikšto dar 2014 m. Klaipėdos apygardos teisme, nors tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek ne kartą Klaipėdos apygardos teismas ieškovei buvo nurodęs jos kreipimosi į teismą procesinio dokumento trūkumus. Ieškovė procesinių dokumentų vertimų neteikė ir bylą pirmą kartą nagrinėjant apylinkės teisme. Teismas 2018-10-19 nutartyje konstatavo, kad nuo 2017 metų ieškovė žinojo, jog atsakovui Palle Bo Nielsen procesiniai dokumentai turi būti pateikti išversti į danų kalbą, tačiau net kreipdamasi į teismą po metų to nepadarė, be to, teismo nustatytu trūkumų šalinimo laikotarpiu dokumentų versti vertimų biurui tai pat neperdavė. Be kita ko, ir nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas ieškinys savo turiniu yra tapatus ankstesniam, nauji įrodymai nepateikti; ieškinio reikalavimai kildinami iš įmonės vadovo ir akcininko atsakomybės, tačiau įmonės vadovas byloje dalyvaujančiu asmeniu neįtrauktas, vėliau jis buvo traukiamas trečiuoju asmeniu ir galiausiai, tikslinant ieškinį, jam pareikšti reikalavimai kaip atsakovui. Nurodytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, jog ieškovei nebuvo reikalingos papildomos laiko sąnaudos, nes ieškiniai savo turiniu ir pridedamais dokumentais yra iš esmės tapatūs. Kokios kitos priežastys galėjo lemti termino praleidimą ieškovė nenurodė. Taigi, dėl aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių priežasčių nėra nustatyta.

Nors pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, tačiau matyti, kad ieškiniui pareikšti nebuvo sudėtinga surinkti reikiamus duomenis, neegzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku ir tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas yra ilgas, todėl viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą šiuo atveju nenusveria intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą. Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą būtent bankroto administratorius yra tas asmuo, kuris gina bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesus, yra kompetentingas tikrinti sandorius, o nustatęs jų priešingumą įmonės veiklos tikslams – reiškia ieškinius teisme, todėl, teismo nuomone, ieškovė turėjo pakankamai laiko ginti savo teises teisme, tačiau šia teise naudojosi netinkamai.

Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybių, pažymėtina ir tai, kad visų nurodytų teisminių procesų metu, ieškovė buvo atstovaujama profesionalo – bankroto administratoriaus, kuriam keliami aukšti reikalavimai, taip pat teisininko, be to, į bylą buvo įstojęs advokatas, todėl neabejotinai ieškovė galėjo būti konsultuojama ir dėl tolimesnių teisinių veiksmų, įskaitant ir dėl ieškinio senaties ieškinius palikus nenagrinėtais ir dėl to kilsiančių teisinių padarinių. Ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju buvo praleistas pakankamai ilgą laiką, ieškovė yra atstovaujama profesionalų, be to, byloje nėra susiklostę kokių nors išskirtinių aplinkybių ar situacija, dėl kurios būtų teisinga, sąžininga ir protinga atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Kaip patvirtina bylos duomenys, tapačius reikalavimus dėl žalos ieškovės naudai atlyginimo ieškovės bankroto administratorius atsakovui S. B. bei kitiems atsakovams jau buvo reiškęs 2014 m. gegužės mėn. teisme pareikštu ieškiniu. Šio ieškinio pagrindu Klaipėdos apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-1311-479/2014/Nr. 2-1015-826/2017), kurios nagrinėjimas per visas teismines instancijas truko net 4-rius metus. Minėtoje byloje ieškovei taip ir nepašalinus pareikšto ieškinio trūkumų, 2017-05-17 bei 2017-05-23 nutartimis Klaipėdos apygardos teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Po metų nuo nurodytos bylos pabaigos, t. y. 2018-05-11, ieškovė tuo pačiu pagrindu ir iš esmės tapačiais įrodymais motyvuodamas reikalaujamos žalos atlyginimą dar kartą su analogišku ieškiniu kreipėsi į teismą, kurio pagrindu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-7281-965/2018, šioje byloje ieškinys taip pat buvo paliktas nenagrinėtu, ieškovei per teismo net kelis nustatytus ir pratęstus terminus nepašalinus pareikšto ieškinio trūkumų. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatytos objektyvios kliūtys, trukdžiusios bankroto administratoriui nustatyti aplinkybes, kuriomis nagrinėjamu atveju buvo grindžiamas atsakovams pareikštas ieškinys.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo atnaujinti ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo atsakovams pareikšti.

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363- 469/2015; Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-552-330/2016 ir kt.).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškinio pareiškimo terminas teisme suėjo 2016 m. liepos mėn. Nagrinėjamu atveju, ieškovė į teismą su reikalavimais dėl žalos atlyginimo šioje byloje kreipėsi 2019 m. gegužės 27 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškiniui pareikšti per įstatyme nustatytą terminą nebuvo sudėtinga surinkti reikiamus duomenis, be to ieškinys tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko jau buvo pareikštas ir paliktas nenagrinėtu du kartus dėl pačios ieškovės kaltės, kas ieškinio senaties termino nenutraukė, kitų aplinkybių, sukliudžiusių ieškovei laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, egzistavimo nenustatyta. Tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti, todėl nustačius, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas ir yra pagrindas jį taikyti, atmestini ieškinio reikalavimai atsakovų atžvilgiu (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Pritaikius ieškinio senatį ir šiuo savarankišku pagrindu atmetus ieškinį, teismas dėl kitų ieškinio pagrįstumo argumentų nepasisako.

Dėl baudos

Atsakovas S. B. ir jo atstovė prašo skirti ieškovės bankroto administratoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nepagrįsto ieškinio pareiškimą maksimalią baudą, pusę jos įpareigojant sumokėti atsakovui S. B.. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teisminis procesas tęsiasi jau penkerius metus, ieškovę atstovauja profesionalūs atstovai, tai yra bankroto administratorius ir teisininkė, todėl nelaikytina suklydimu, kad formuluojant ieškinio reikalavimą, nurodant prievolės pobūdį, atsakovo S. B. atsakomybė nurodoma kaip solidari, tinkamai nesuformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas. Be to, byloje pateikti duomenys paneigia bankroto administratoriaus ieškinyje išdėstytą poziciją, kad įmonės turtas nepasikeitė. Atstovė mano, kad bankroto administratorius L. D. piktnaudžiauja procesu, nors ieškinys jau eilę kartų tikslintas, tačiau iki šiol liko nepatikslintos visos aplinkybės, be to, jam keliami aukštesni profesionalumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (95 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. kai dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškia nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnis). Procesinių teisių įgyvendinimas tokiu būdu, kuriuo nepagrįstai, prieštaraujant procesinės teisės paskirčiai, suvaržomos kitų asmenų turimos teisės ir teisėti interesai, pažeidžiamas viešasis interesas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu, t. y. neteisėtu veiksmu.

Teismas mano, kad šiuo atveju nėra pakankamo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo atstovės prašymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjus ieškinį, nėra konstatuota, kad jis yra nepagrįstas, nes jis atmestas dėl senaties. Tačiau net ir pareikšto ieškinio nepagrįstumo konstatavimas nesudaro pagrindo iš karto pripažinti ieškovą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Iš bylos duomenų teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, nepagrįstai siekė finansinės naudos ir tuo pažeidė atsakovo interesus ir teisėtus lūkesčius, todėl negalima pripažinti ieškovą piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo skirti ieškovui baudą, todėl šis atsakovo atstovės prašymas atmestinas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis), todėl, ieškinį atmetus, žyminis mokestis valstybei nepriteistinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas P. B. N. patyrė 100 Eur išlaidų už advokato pagalbą, atstovaujant teisme. Ieškinį patenkinus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršijančios rekomenduotinų dydžių, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas S. B. nepateikė duomenų apie patikras atstovavimo išlaidas, todėl jos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atsakovo S. B. atstovės prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Amber Golf Village“ 100 Eur atstovavimo išlaidų atsakovui P. B. N..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė