Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „PTP valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 sprendimo, priimto byloje pagal UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovei UAB „PTP valda“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 1886,56 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu teikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, esančiame Lvovo g. 13A, Vilniuje, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos. Atsakovo įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. sausio 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai, yra 1886,56 Lt. Mokesčiai už suteiktas paslaugas buvo apskaičiuojami vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais. Durų montavimo, elektros instaliacijos renovacijos ir vamzdynų keitimo darbai buvo atliekami patalpų savininkų daugumos sprendimu. Tai, kad nėra atsakovo sutikimo, nepanaikina jo pareigos mokėti už atliktus darbus, dėl kurių namo patalpų savininkų dauguma buvo priimtas sprendimas. Kadangi atsakovas prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir toliau nevykdo, ieškovas dublike prašė priteisti įsiskolinimą už ilgesnį laikotarpį - nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn., kas sudaro 2256,53 Lt.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos –faktūros jose nurodytomis datomis atsakovui nebuvo pateiktos, todėl neįtrauktos į jo buhalterinę apskaitą. Atsakovas nurodė neturįs pareigos apmokėti nurodytas sąskaitas, kadangi jose numatytos paslaugos jam nebuvo suteiktos, o ieškovas neįrodė jo reikalavimo teisę pagrindžiančių faktų apie suteiktas administravimo paslaugas, nepateikė detalizuotų įrodymų, kokiu pagrindu ir kaip paskaičiavo paslaugų kainas, išlaidas už durų montavimą, 714,23 Lt išlaidas už elektros instaliacijos darbus, 330,91 Lt išlaidas už vamzdynų keitimą pagal bei 485,65 Lt išlaidas už balkono konstrukcijų remonto darbus. Atsakovas nėra davęs sutikimo šiems darbams atlikti, o ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog nurodytos išlaidos buvo objektyviai reikalingos ir būtinos patalpoms išlaikyti ir išsaugoti. Atsakovo manymu, pastarosios išlaidos nėra susijusios su būtinųjų pastato bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, dėl jų atsakovas nėra davęs sutikimo, todėl neprivalo jų apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus m. apylinkės teismas 2013 m. sausio 22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo UAB „PTP valda“ 2112,47 Lt administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 242,01 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“, naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Pasisakydamas dėl eksploatavimo išlaidų priteisimo, teismas nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.) ir šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymų nustatytų butų ir kitų patalpų savininkų pareigų negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaidas už elektros instaliacijos darbus, vamzdynų keitimą bei balkono konstrukcijų remonto darbus, teismas nurodė, kad pagal CK 4.83 str. 4 d. išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Teismo vertinimu, atsakovas galėtų atsisakyti apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti skirtas išlaidas, jeigu jis nebūtų davęs sutikimo dėl šių išlaidų, kurios savo ruožtu būtų nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (nustatytais Statybos įstatyme bei aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas)). Pagal Reglamento 11 p. privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). 1999-07-08 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1283V patvirtinta gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika, pagal kurią skaičiuojamas gyventojų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo priežiūros ir profilaktinio remonto darbų mokėjimo dydis, eksploatacinės išlaidos, prie kurių priskirtinos ir išlaidos už elektros instaliacijos darbus, už vamzdynų keitimą bei už balkono konstrukcijų remonto darbus. Vadovaudamasis nurodytais teisės aktais, teismas visas nurodytas išlaidas pripažino būtinomis gyvenamojo namo, esančio adresu Lvovo g. 13A, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų tinkamai priežiūrai ir naudojimuisi, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 1664,12 Lt eksploatavimo išlaidų. Pasak teismo, durų montavimo išlaidos nėra privalomos, ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo gautas atsakovo sutikimas šiems darbams atlikti (CK 4.83 str. 4 d.), o ieškovo nurodyta aplinkybė, jog dauguma patalpų savininkų 2007-03-20 kreipėsi dėl durų pakeitimo, nesudaro pagrindo priteisti prašomą sumą, nes į bylą nėra pateiktas patalpų savininkų susirinkimo sprendimo, priimto CK 4.84 ir 4.85 str. nustatyta tvarka, todėl reikalavimas dalyje dėl 143,64 Lt durų montavimo išlaidų atlyginimo atmestas.

Spręsdamas klausimą dėl administravimo išlaidų priteisimo, teismas nurodė, kad pagal CK 4.84 str. 4 d., atsakovas yra įpareigotas apmokėti administravimo išlaidas proporcingai jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Turto administravimo išlaidos detalizuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, 3 p. Šių nuostatų 8.1 p., taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 p. numato, kad administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (butų ir kitų patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą. Mokesčių skaičiavimo tvarka nustatyta Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikoje, patvirtintinoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr.1-1206. Kadangi atsakovas neneigia, kad buvo teikiamos administravimo paslaugos, tik nurodė nesutinkanti su jų apskaičiavimu, tačiau įrodymų, dėl išlaidų netinkamo paskaičiavimo nepateikė teismas patenkino ieškinio reikalavimą dalyje dėl 130,76 Lt administravimo išlaidų priteisimo. Teismas taipogi nurodė, kad CK 4.82 str. 3 d. įpareigoja apmokėti su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas, kurių atsakovui paskaičiuota 11,89 Lt sunaudotai namo bendroms reikmėms elektros energijai, 305,70 Lt išlaidų šiukšlėms išvežti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „PTP valda“, nesutikdamas su Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl patenkintų ieškinio reikalavimų ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, teismas pažeidė bei netinkamai pritaikė tiek materialines, tiek procesines tesės normas, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Pasak atsakovo, teismas peržengė ieškinio ribas, nepagrįstai pripažinęs, kas ieškovas padidino ieškinio reikalavimus pateikdamas dubliką, kuris negalėjo būti prilygintas CPK 141 str. 1 d. nustatytam rašytiniam pareiškimui dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo. Be to, už 396,97 Lt padidintą reikalavimą nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, todėl teismas turėjo jį palikti nenagrinėtu (CPK 86 str. 3 d.).

Dėl eksploatavimo išlaidų apeliantas nurodė, kad nepripažįsta ieškovo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų išlaidų, nes jose nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos arba nebuvo būtinos ir dėl jų atsakovas nebuvo sutikęs. Vien sąskaitų-faktūrų pagrindu civiliniai santykiai neatsiranda, kadangi ieškovas reikalavimą į apeliantą gali įgyti tik suteiktų eksploatacinių paslaugų pagrindu. Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad iš tikro atliko elektros instaliacijos darbus, vamzdynų keitimą, balkono konstrukcijų remontą, taip pat nepateikė duomenų, kad nurodytos sumos yra teisingos – t.y. proporcingai paskaičiuotos apeliantui. Šios pirmosios instancijos teismo neįvertintos aplinkybės duoda pagrindo pripažinti, kad ieškovas realiai paslaugų nesuteikė, priešingu atveju PVM sąskaitos-faktūros būtų atsakovui išrašomos reguliariai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų IV skyriuje. Pasak apelianto, teismo išvada, kad elektros instaliacijos darbai, vamzdynų keitimas, balkono konstrukcijų remontas susiję su teisės aktais (CK 4.83 str. 4 d., 6.716 str. 4 d., 6.368 str. 1 d., DNSB įstatymo 29 str. 2 d, Statybos techninio reglamento 7 p.) nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, padaryta nesurinkus įrodymų, kad šie darbai buvo būtini ir neišvengiami ir jį neatlikus namo būklė neatitiktų anksčiau nurodytų reikalavimų.

Dėl administracinių išlaidų priteisimo atsakovas nurodė, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 3 p., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 p. bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr.1-1206 patvirtintą administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką, kadangi šios teisės normos tik apibrėžia, kaip apskaičiuojamos administravimo išlaidos, kurios nėra vietinė rinkliava ir turi būti siejamos su paslaugų suteikimo faktų, o jų atlyginimas kyla iš deliktinių teisinių santykių, ir reglamentuojamas privatinės teisės normomis. Ieškovo vienašališkai išrašytos PVM sąskaitos-faktūros nepatvirtina aplinkybės, kad apeliantui buvo suteikta administravimo paslaugų už 130,76 Lt, kadangi LR buhalterinės apskaitos įstatymo nustatyta, kad prievolė apmokėti sąskaitą-faktūrą atsiranda nuo jos pateikimo – ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems iš karto pasibaigus.

Ginčijamas teismo priteistas išlaidas už elektros energiją ir šiukšlių išvežimą, atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktoje sąskaitoje-faktūroje išlaidos už sunaudotą elektrą nurodomos ne bendroms namo reikmėms, bet apelianto priklausančiai patalpai, įrodymų apie konkrečius kWh kiekius nepateikta. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2009-07-15 sprendimu Nr. 1-1131 bei 2006-05-24 sprendimu Nr. 1-10, nes pastarieji tik nustato maksimalius komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, šalinimo tarifus, naudojimosi konteineriais, jų plovimo bei dezinfekavimo įkainius, bet ne atliekų išvežimo paslaugų suteikimą. Atsakovo manymu, visais atvejais komunalinių paslaugų mokesčiai sietini ne su turimų patalpų plotu, bet su atlieku kiekio šalinimu. Teismas gi rėmėsi vienašališkai ieškovo pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kuriose nurodytų sumų net objektyviai neįmanoma patikrinti, ieškovui nepateikus duomenų, kokiais rodikliais remiantis jis tokias sumas nurodė. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas, kadangi nėra pagrindo pripažinti apeliantą praleidus terminą prievolei įvykdyti, nes pastarasis nėra gavęs ieškovo išrašytų sąskaitų ir jis šią savo prievolę ginčija.

Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai buvo padidinti vadovaujantis CPK 42 str. 1 d., kadangi atsakovui laikotarpyje nuo ieškinio pareiškimo iki dubliko pateikimo ir toliau nevykdant prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, skolos suma padidėjo. Nurodė, kad atsakovas klaidingai aiškino CK 4.83 str. 4 d., nes atsakovo pareiga apmokėti už atliktus darbus, dėl kurių namo patalpų savininkų dauguma buvo priimtas sprendimas, kyla iš įstatymo (CK 4. 82 str., 4.84 str.), o atsakovas kaip atidus ir rūpestingas savininkas privalėjo domėtis skelbiama informacija apie susirinkimus ir balsavimą paštu. Ši pareiga išnyktų atsakovui įrodžius gyventojų priimtų sprendimų neteisėtumą, tačiau jis to nepadarė. Bendrosios dalinės administravimo paslaugos teikiamos visiems bendraturčiams, o ne atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai. Atsakovo ginčijamos eksploatacinės išlaidos pripažintinos privalomomis, kad namo bendrojo naudojimo objektai būtų tinkamai prižiūrimi ir naudojami. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiais dėl netinkamo administravimo mokesčių paskaičiavimo pastarajam nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, kad mokesčiai buvo paskaičiuoti neteisėtai ar neteisingai. Be to, atsakovas šiomis aplinkybėmis nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Ieškovas pažymėjo, kad apeliaciniame skunde minimi Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimai, kurių pagrindu buvo apskaičiuoti mokesčiai už elektrą bei šiukšlių išvežimą, yra viešojo administravimo subjekto priimti valdymo-administraciniai aktai, nuo kurių negalima nukrypti. Kadangi ieškovas kas mėnesį atsakovui siuntė sąskaitas, o pastarasis iki 2012-09-30 nebuvo sumokėjęs už iki 2012-08-31 suteiktas paslaugas, laikytina, kad terminas piniginei prievolei įvykdyti buvo praleistas, todėl apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovui palūkanas (CK 6.210 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo UAB „PTP valda“ apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje yra kilęs ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teises ir pareigas, konkrečiai paėmus – dėl patalpų savininko pareigos apmokėti išlaidas, skirtas bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, taikymo. UAB „PTP valda“ apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje dėl eksploatavimo išlaidų, administravimo išlaidų bei teismo priteistų išlaidų už elektros energiją ir šiukšlių išvežimą. Apeliacinis skundas taip pat argumentuojamas netinkamu civilinio proceso normų taikymu - netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu, ieškinio ribų peržengimu ir kt. Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl kiekvieno apeliacinio skundo reikalavimo, atsižvelgdamas į šio apeliacinio skundo argumentus.

CK 4.82 str. 3 d. (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.82 str. 5 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003).

Dėl eksploatavimo išlaidų.

Jų priteisimą atsakovas ginčija tuo, kad pasak jo, atitinkamos paslaugos iš viso nebuvo suteiktos arba nebuvo būtinos ir dėl jų atsakovas nebuvo sutikęs. Atsakovas akcentavo jo teigimu, byloje pateiktus netinkamus ar neišsamius rašytinius įrodymus (sąskaitas-faktūras), kurie nepagrindžia ieškovo nurodytų darbų atlikimo būtinumą ir atitinkamai už juos reikalaujamų priteisti sumų pagrįstumą. Šie apeliacinio skundo argumentai paneigiami tiek ieškovo paaiškinimais, tiek byloje surinktais ir teismų vertintais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis kooperacijos, rungimosi principais (CPK 8 str., 12 str.) ir atsižvelgdamas į nurodytus apeliacinio skundo motyvus, įpareigojo ieškovą UAB „Žirmūnų būstas“ pateikti apeliacinės instancijos teismui duomenis, patvirtinančius, jog ieškovas jo nurodytu laikotarpiu suteikė atsakovui eksploatacines paslaugas, dėl kurių suteikimo fakto yra kilęs ginčas, t. y. atliko elektros instaliacijos renovacijos darbus, už kuriuos išrašyta atsakovui 2008-01-31 PVM sąskaita-faktūra NPŠ serija Nr. 0011341, ir vamzdyno keitimo darbus, už kuriuos išrašyta 2008-02-29 PVM sąskaitą-faktūra NPŠ serija Nr. 0011637, nurodant šių darbų kainą ir pagrindžiant atsakovui tenkančią šių išlaidų dalį. Iš ieškovo pateiktų 2007-05-03 balsų skaičiavimo protokolo, namo, esančio Lvovo g. 13A, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo priedo Nr. 1 matyti, kad ieškovas kaip daugiabučio namo administratorius 2007-03-20 užregistravo nurodyto namo patalpų savininkų balsų dauguma priimtą prašymą-apklausą, kuriuo buvo prašoma organizuoti pastato bendrojo naudojimo objektų remonto darbus, tarp jų – namo vidaus elektros tinklų rekonstrukciją bei bendrojo naudojimo vandentiekio pakeitimą. Ieškovo pateikti 2008 m sausio mėn. aktas Nr. 15 dėl elektros instaliacijos darbų atlikimo ir išlaidų paskaičiavimo name adresu Lvovo g. 13A, Vilniuje, taip pat elektros instaliacijos renovavimo sumų paskirstymas pagal gyvenamųjų ir bendrų patalpų plotus rodo, kad atsakovui pagal jam nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą tenka apmokėti 714,23 Lt suma (su PVM). Pagal UAB „Žirmūnų būstas“ pateiktą Lokalinę sąmatą, sudarytą 2007-03-01 kainų lygiu, objekte, esančiame Lvovo g. 13A, Vilniuje, atlikti vandentiekio vamzdynų keitimo darbai kainavo 6 141,33 Lt (su PVM), ieškovo paskaičiuota atsakovui dalis sudarė 330, 91 Lt. Tiek šie, tiek ir pirmosios instancijos teisme pateikti rašytinai įrodymai sudaro pagrindą pritarti apylinkės teismo išvadai, kad nurodytos išlaidos iš tikrųjų buvo ieškovo patirtos, ir jos buvo būtinos gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų tinkamai priežiūrai ir naudojimuisi, atitinka CK 4.82 str. 3 d., Aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11 p. privalomus reikalavimus, ir nėra pagrindo taikyti CK 4.83 str. 4 d. numatytų išlygų.

Atsakovas taip pat nesutinka su teismo priteista 485,35 Lt suma už balkono konstrukcijų remonto darbus, savo nesutikimą grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir nesutikimą su anksčiau nurodytais elektros instaliacijos rekonstrukcija bei vandentiekio vamzdyno pakeitimo darbais. Pažymėtina, kad įsiteisėjusia 2011-10-10 Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos nutartimi, kuria iš esmės buvo paliktas nepakeistas Vilniaus m. 2010-07-07 sprendimas civilinėje byloje pagal G. J. ieškinį atsakovams L. M., UAB ,,PTP valda“, S. D. ir kitiems dėl daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės atliktų remonto darbų išlaidų priteisimo, ir kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl to paties balkono konstrukcijų remonto darbų apmokėjimo, buvo konstatuota, kad balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas. Todėl už balkono konstrukcijų remonto darbus, STR 1.12.05:2002 priskirtus prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros darbų, ieškovė (buto, kurio priklausinys yra nurodytas balkonas, savininkė) turi teisę reikalauti atlyginimo iš kitų gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkų, o pareiga atlikti darbus ir proporcingai apskaičiuoti gyvenamojo namo patalpų savininkams mokestį už juos priklauso namo administratoriui. Teismas nustatė, kad UAB „Šnipiškių ūkis“ (ankstesnis ieškovo pavadinimas) šiuo atveju turi pareigą nustatyti, kurie darbai, atlikti ieškovės pagal pateiktus dokumentus, yra balkono konstrukcijos ir fasado apdailos remonto darbai, o kurie darbai yra jos asmeninio turto – balkono, kaip nuosavybės objekto, remonto darbai ir paskaičiuoti namo butų savininkams tenkančias išlaidų dalis. UAB ,,PTP valda“ būdamas atsakovas ir toje civilinėje byloje, turėjo žinoti apie tokį teismo išaiškinimą, be to, apie šį teismo įpareigojimą atsakovas buvo informuotas ieškovo 2011-11-24 raštu Nr. 06-10-955, kartu pateikus ir ginčo sąskaitą-faktūrą serija SŪ Nr. 002024 su prašymu ją apmokėti iki 201-12-30 (b. l. 17, 94). Pagal CPK 279 str. 4 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad nurodytoje civilinėje byloje ieškovė G. J. reikalavo iš UAB ,,PTP valda“ priteisti 529,84 Lt, o šioje byloje ieškovo prašoma priteisti suma – 485,35 Lt, ši aplinkybė patvirtina ieškovo atliktą išlaidų balkono remonto darbams perskaičiavimą vykdant apygardos teismo įpareigojimą. Šiais motyvais atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto išlaidų, susijusių su balkono konstrukcijų remonto darbais, priteisimo.

Dėl administravimo išlaidų.

Pasak atsakovo, ieškovo paskaičiuotos administravimo išlaidos pagrindžiamos tik UAB „Žirmūnų būstas“ vienašališkai išrašytomis sąskaitomis-faktūromis, kurios nepatvirtina aplinkybių, kad apeliantui buvo suteikta administravimo paslaugų už 130,76 Lt. Šių mokesčių apskaičiavimo neteisėtumą atsakovas grindžia LR rinkliavų įstatymo ir LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis. Su tokia apelianto nuomone sutikti negalima. Apeliaciniame skunde visiškai teisingai nurodoma kiekvienos proceso šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje 3K-3-415/2011; 2012-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas tik reiškia abejones, ar ieškovas atliko administravimo paslaugų 130,76 Lt sumai, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįsta, tačiau konkrečiai nenurodė bei neįrodė (LR CPK 178 str., 179 str.), kokie faktiniai duomenys ir/ar byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia jo teiginius apie ieškovo reikalavimų patenkintai sumai nepagrįstumą. Vien tik rėmimasis teisės aktais konkrečiau nenurodžius (ir neįrodžius), kaip ieškovas šiuos teisės aktus pažeidė, nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad tokie pažeidimai apskritai buvo padaryti. Nesutiktina ir su apelianto vertinimu, kad vienašališkas sąskaitų-faktūrų išrašymas laikytinas pažeidimu, kadangi sąskaitos-faktūros visais atvejais išrašomos vienašališkai jas išrašančio subjekto, kuris tokiu būdu įformina paskaičiuotus mokesčius už suteiktas paslaugas ar prekes. Šiuo atveju skundžiamajame teismo sprendime buvo išsamiai išdėstyti teismo motyvai ir nurodytos teisės normos, kuriais remiantis teismas patenkino aptariamą ieškinio reikalavimą, o atsakovui nepagrindus leistinais įrodymais ieškovo paskaičiuotos sumos už administravimo paslaugas neteisėtumo, šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl išlaidų už elektros energiją ir šiukšlių išvežimą.

Atsakovo teigimu, šios teismo priteistos išlaidos yra nepagrįstos, kadangi ieškovas dėl jų nepateikė įrodymų, be to, išlaidas už elektrą nurodė ne bendroms namo reikmėms, o atsakovui priklausančiai patalpai. Priešingai, nei teigia apeliantas, byloje pateiktų sąskaitų-faktūrų turinys, ieškovo paaiškinimai rodo, kad atsakovui pateiktuose dokumentuose nurodytos išlaidos už elektrą, sunaudotą bendroms namo reikmėms, kurios paskirstytos pagal atsakovo turimą patalpos plotą. Toks išlaidų paskirstymas atitinka CK 4.82 str. 3 d. nuostata, taip pat LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatų) 8.9. p., kuris numato, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja mokesčius už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą energiją ir vandenį – vadovaudamasis sutartimis su energijos (vandens) tiekėjais ir apskaitos prietaisų rodmenimis. Atsakovui nepateikus duomenų, kad ieškovas atliko šiuos paskaičiavimus netinkamai, nėra pagrindo daryti išvadai, kad pateiktos sąskaitos neatitinka suteiktoms paslaugoms. Atsakovo teiginys, kad išlaidos už elektrą nurodytos ne bendroms namo reikmėms, o atsakovui priklausančiai patalpai, pripažintinas ne tik kad nepagrįstu, bet ir nesuprantamu, kadangi konkrečioms patalpoms tiekiamos elektros kiekis nustatomas pagal atitinkamus apskaitos prietaisus.

Skundžiamu teismo sprendimu taip pat yra priteista iš atsakovo 305,70 Lt išlaidų šiukšlėm išvežti. Nuostatų 9 p. nustatyta, kad administratorius mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiuoja savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir vadovaudamasis su šių paslaugų teikėjais sudarytomis sutartimis, jeigu tokios sutartys sudarytos. Šioje byloje nustatyta, kad mokestis už buitinių atliekų išvežimą paskaičiuotas pagal pirmosios instancijos teismo nurodytus teisės aktus – Vilniaus m. savivaldybės tarybos 200-07-15 sprendimą Nr. 1-1131 „Dėl tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1320 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ pakeitimo ir dėl Tarybos 2006-05-24 sprendimo Nr. 1-1185 Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą“. Šiuo Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimo 2.2. punktu nustatytas maksimalus komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo tarifas už vieną kvadratinį metrą naudingo (užimamo) ploto per mėnesį,– 0,21 Lt (neįskaitant PVM) fiziniams asmenims ir 0,42 Lt (neįskaitant PVM) juridiniams asmenims, naudojantiems kolektyvinius konteinerius. Tuo paties savivaldybės tarybos sprendimo 2.4. p. nustato ir minimalius komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo mėnesinius tarifus, skirtus asmenims, nesinaudojantiems kolektyviniais konteineriais. Nurodyti teisės aktai aiškiai sieja buitinių atliekų šalinimo išlaidų paskaičiavimą su asmenų valdomų patalpų plotais, todėl atmestini atsakovo teiginiai, kad šios išlaidos skaičiuotinos pagal šalinamų atliekų kiekį. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovas šį mokestį paskaičiavo neteisingai (nenurodė, kaip jo manymu jos turėjo būti paskaičiuotos, neįrodinėjo, kad nesinaudoja kolektyviniais konteineriais ir pan.).

Dėl ieškinio ribų peržengimo.

Apelianto teigimu, teismas peržengė ieškinio ribas, patenkinus ieškovo padidintus ieškinio reikalavimus, kadangi pastarasis juos padidino pateikdamas dubliką. Toks atsakovo teiginys pripažįstamas visiškai nepagrįstu, kadangi CPK 42 straipsnio, įtvirtinančiame šalies teises ir pareigas, 1 dalyje numatyta ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką ir tai ieškovas gali padaryti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 141 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, kadangi jei neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pagrindžiamos į bylą pateiktais dokumentais (b. l. 142-144) ir neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nurodytos sumos, todėl pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, ir priteistinos iš atsakovo. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „PTP valda“ UAB „Žirmūnų būstas“ naudai 242 Lt (keturis šimtus dvidešimt du litus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.