- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-08-20
- Bylos Nr.
- A6.-14-1010/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00107-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pažeidėjas
- P. K.
- Advokatai
- Matėja Vailda Bagdonė, Motėja Vailda Bagdonė
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmenes P. K. atstovei advokato padėjėjai Motėjai Vaildai Bagdonei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „P.“ vadovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėjos D. Š. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodoma, kad UAB „P.“, kuriai nuo 2022 m. lapkričio 28 iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. vadovavo P. K., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi pagal VMI prie FM pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena P. K. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis, eidamas UAB „P.“ vadovo pareigas nuo 2022 m. lapkričio 28 iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. bei žinodamas apie UAB „P.“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir esančius įsipareigojimus VMI prie FM, nesilaikė įstatymo nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, ir taip pažeidė VMI prie FM, kaip bendrovės kreditoriaus, teises.
Teismui pateiktame VMI prie FM pareiškime nurodoma, kad UAB „P.“: turi 36 995,66 Eur dydžio apskaitytą mokestinę nepriemoką, kurią sudaro 2 292,46 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 146,80 Eur šio mokesčio delspinigių; 33 092 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 1 464,40 Eur šio mokesčio delspinigių. Siekianti patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas patikrinimas pagal banko gautus sąskaitų išrašus apie bendrovės piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą laikotarpyje nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. VMI prie FM duomenimis bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu turėjo atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą Swedbank AB. IŠ Swedbank AB 2023 m. lapkričio 29 d. pateiktos informacijos apie bendrovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus mokėjimus nustatyta, kad bendrovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. atliko pavedimus: 90,33 Eur UAB „B. P.“ ir 1 000 Eur UAB „B.“, kai mokestinė nepriemoka buvo 1 966,98 Eur; 2023 m. rugpjūčio 3 d. atliko pavedimą 3 000 Eur UAB „ P.“, 2023 m. rugpjūčio 4 d. atliko pavedimus: 1 100 Eur P. K., 1 369,87 Eur UAB „B.“, 32 Eur UAB „V. P.“, 86,87 Eur UAB „B. P.“, 133,99 Eur UAB „B. P.“ – kai mokestinė nepriemoka buvo 29,91 Eur; 2023 m. rugpjūčio 5 d. atliko pavedimą 8,90 Eur UAB „V. P.“, kai mokestinė nepriemoka buvo 29,18 Eur; 2023 m. rugpjūčio 5 d. atliko pavedimus 27,81 Eur UAB „F.“, 59,70 Eur UAB „B. P.“ – kai mokestinė nepriemoka buvo 21,18 Eur; 2023 m. rugpjūčio 6 d. atliko pavedimą 200 Eur P. K., 2023 m. rugpjūčio 7 d. atliko pavedimą 412 Eur UAB „L.“, 2023 m. rugpjūčio 8 d. atliko pavedimus: 1 222,10 Eur UAB „E.“, 76,01 Eur UAB „K. S. L.“; 2023 m. rugpjūčio 9 d. atliko pavedimus: 2 000 Eur P. K., 92,04 Eur UAB „B. P.“, 7,98 Eur L.; 2023 m. rugpjūčio 10 d. atliko pavedimus: 9,88 Eur UAB „V. P.“, 89,86 Eur UAB „B. P.“; 2023 m. rugpjūčio 11 d. 300 Eur D. G. individualiai veiklai, 750 Eur S. D., 24,97 Eur UAB „ P. N.“ , 18 Eur UAB „S. S.“; 2023 m. rugpjūčio 18 d. 1 089 Eur UAB „E.“ – kai mokestinė neprimoka buvo 21,18 Eur. Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad bendrovės vadovas P. K. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI prie FM. Dėl tokių P. K. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Bendrovės vadovas, P. K., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskatimų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. nustatyta, kad P. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bedrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką. Ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
2024 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. K. skundas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo. Skunde nurodo, kad VMI teiginys, jog bendrovė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo, yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi mokesčių administratorius neteisingai vertino minėto straipsnio imperatyviai įtvirtintą nuostatos taikymo sąlygą – o konkrečiai, VMI nenustatė, kad bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nurodo, jog bendrovė veikė pagal savo finansinės galimybes ir stengėsi laiku vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. VMI ne pirmą kartą linkusi interpretuoti vieną ar kitą įstatymą – ir vis ne verslo naudai. ANK 34 straipsnis yra svarbus administracinių nusižengimų bylose, nes jis suteikia teismui lankstumą nustatant baudų dydį, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes. Nusižengimą padaręs vadovas pripažįsta savo kaltę ir bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Pažymi, jog bendrovės vadovas anksčiau nėra baustas už panašius nusižengimus, turi finansinių sunkumų, studijuoja, yra labai jauno amžiaus, neturi praktikos versle ir mokestinės sistemos įstatymuose, yra nepriekaištinga asmenybė ir profesionalus sportininkas, pavyzdingas bendraamžiams.
Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens P. K. atstovė advokato padėjėja Matėja Vailda Bagdonė teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra atsižvelgta į visų aplinkybių visumą, kad asmuo pažeidimą padarė pirmą kartą, nežinodamas, dėl jauno amžiaus, nesusipažinęs su mokestine sistema, asmuo mokasi, profesionalus krepšininkas. P. K. pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi. Paršo skirti švelnesnę bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017). Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).
Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal komentuojamo CK straipsnio 1 dalį, skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą ( valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–528/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad P. K. nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo UAB „P.“ vadovu, todėl P. K., kaip bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už UAB „P.“ finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau P. K. atstovaujamas bendrovė, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: UAB „B. P.“, UAB „B.“, UAB „V. P.“, UAB „F.“, UAB „L.“, UAB „E.“, UAB „K. S. L.“, D. G. individualia veikla, UAB „P. N.“, UAB „S. S.“, S. D. ir kt. Tokiu būdu P. K. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI prie FM – teises. P. K. kaltė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, t. y. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta: VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų išrašais (b. l. 7-21), AB „Swedbank“ sąskaitos išrašu (b. l. 22-26), kita bylos medžiaga.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. P. K. skirtina administracinė nuobauda.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).
Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).
Konstitucinis teismas taip pat ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra ( proporcingumas) ( pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir nuobaudos paskirčiai ( Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atspindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nors P. K. nors ir nesilaikė mokėjimo eiliškumo kreditoriams, tačiau iš pateikto AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. buvo atliekami mokėjimai Valstybinei mokesčių inspekcijai. Per nurodytą laikotarpį į valstybės biudžetą sumokėta 2 229,24 Eur ( b. l. 22-26). Pateiktame P. K. skunde nurodyta, jog jis yra jauno amžiaus, neturi praktikos versle, tačiau bendrovė veikė pagal savo finansinės galimybes ir stengėsi laiku vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, todėl nusižengimas savo esme buvo padarytas nesant tiesioginės tyčios. Šiuo metu studijuoja VšĮ „Kauno kolegijoje“ (b. l. 51), administracinė tvarka nebaustas ( b. l. 54).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į paties nusižengimo padarymo aplinkybes ir į P. K. asmenybę, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir P. K. skirti švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas P. K. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti P. K. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, - įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi
nutaria:
P. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.