Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorės Tatjanai Samulevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaunas, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno rajono sav., Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Kauno rajono sav., Lietuva, vedęs, dirba vykdydamas individualią veiklą (vidaus apdaila), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

1. T. G. 2021 m. gegužės 30 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), Kauno r., žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė savo sutuoktinę I. G. už rankų ir jas spaudė bei vieną kartą įspyrė jai į šoną, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje pusėje ir abiejose rankose, kairio IX šonkaulio lūžimą, taip sukėlė I. G. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

2. Be to, jis 2022 m. birželio 10 d. apie 10.25 val., (duomenys neskelbtini)., Kauno r., konflikto metu, tyčia kaire koja įspyrė savo sutuoktinei I. G. į dešinės rankos plaštaką, tokiais savo veiksmais padarydamas dešinės plaštakos sumušimą su IV delnikaulio lūžiu, taip sukėlė I. G. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl 2021 m. gegužės 30 d. nusikalstamos veikos

Dėl 2022 m. birželio 10 d. nusikalstamos veikos

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

25. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. G. padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas dvi nusikalstamas veikas pasitvirtino. T. G. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įvykdymo prisipažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, dėl to gailėjosi. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios ir liudytojų parodymai, taip pat aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai, tame tarpe specialisto išvados, konstatuojančios nukentėjusios sužalojimo mechanizmą ir mastą, neginčijamai patvirtina, kad T. G. 2021 m. gegužės 30 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), Kauno r., žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė savo sutuoktinę I. G. už rankų ir jas spaudė bei vieną kartą įspyrė jai į šoną, tokiais savo veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstos kairėje pusėje ir abiejose rankose, kairio IX šonkaulio lūžimą, taip sukėlė I. G. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Be to, ištirti byloje įrodymai neginčijamai patvirtina, kad T. G. 2022 m. birželio 10 d. apie 10.25 val., (duomenys neskelbtini)., Kauno r., konflikto metu, tyčia kaire koja įspyrė savo sutuoktinei I. G. į dešinės rankos plaštaką, tokiais savo veiksmais padarydamas dešinės plaštakos sumušimą su IV delnikaulio lūžiu, taip sukėlė I. G. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

26. Kaltinamojo T. G. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Abejoti nukentėjusios, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, rašytiniais įrodymais nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina T. G. kaltę, kurios kaip minėta jis viso baudžiamojo proceso metu neneigė, pripažino inkriminuotas veikas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

28. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

29. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė du apysunkius tyčinius baigtus smurtinius nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Kaltinamasis T. G. neteistas, baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į tai, jog asmuo anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o ir administraciniai nusižengimai buvo susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, spręstina, kad nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymas buvo atsitiktinis veiksmas, o ne susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas, juolab T. G. dirba, vykdo individualią veiklą, išlaiko visą šeimą, ką pripažino teismo posėdžio metu ir pati nukentėjusiojo - kaltinamojo sutuoktinė, nurodydama, kad T. G. išlaiko tris jų mažamečius vaikus, būstą. Kaltinamasis narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, nesigydė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

30. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnio teistumo nebuvimą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą kaltinamojo asmenybės charakteristiką ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad T. G. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo trukmę, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Teismo nuomone skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Teismo nuomone, skiriant bausmę kaltinamajam už nusikalstamą veiką, baudžiamosios teisės nuostatos nebuvo pažeistos, atsižvelgta į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o pagrindo taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ar susijusių su kaltinamojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Ankstesnių teistumų nebuvimas, siekis atlyginti teritorinės ligonių kasos ieškinį yra įprastos daugeliui bylų būdingos, tačiau ne išimtinės aplinkybės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytam pažeidimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeiminio asmeninio pobūdžio aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, nes skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012).

31. Už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos iš dalies jas sudedant. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

32. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018).

33. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, jis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinantį aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra, dirba, vykdo individualią veiklą, yra jaunas, darbingo amžiaus, turi kaip nurodė keturis nepilnamečius vaikus, todėl siekiant išlaikyti T. G. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų ir 6 mėnesių terminui, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiojos, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos T. G. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos T. G. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei greičiau bus atlyginta žala nukentėjusiajai.

VI. Dėl civilinio ieškinio, daiktų ir kardomosios priemonės

34. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

35. Nagrinėjamoje byloje civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys 51,64 Eur sumai yra atlygintas (1 t., b. l. 139-144, 150), tačiau civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra 2022 m. liepos 13 d. pareiškęs civilinį ieškinį 108,97 eurų sumai dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 157-160). Nurodytos išlaidos patirtos apmokant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiosios I. G. gydymą. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog I. G. buvo sužalota neteisėtais tyčiniais, nusikalstamais T. G. veiksmais, todėl už žalą, patirtą mokant už jos gydymą, atsakingas kaltas asmuo, t. y. T. G.. Ieškinio dydis pagrįstas ir įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo T. G. Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina 108,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

36. Nukentėjusioji civilinė ieškovė I. G. pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo T. G. 2000 Eur neturtinės žalos. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų ji patyrė fizinį skausmą, vartojo skausmą malšinančius vaistus, jautė nepatogumą judėti, buvo suvaržyta jos galimybė rūpintis mažametėmis dukromis, kurias dėl šonkaulio lūžio buvo itin skausminga pakelti, dėl rankos gipso dviem savaitėms ir vėliau dar 4 savaitėms taikytos rankos imobilizacijos langete, buvo sutrikdyta nukentėjusios kasdienio gyvenimo rutina, galimybė pasirūpinti savimi, mažametėmis dukromis, tame tarpe ir 2022 m. balandžio 25 d. gimusia dukra, dėl ko nukentėjusiajai buityje padėdavo motina I. V., liko liekamosios pasekmės – dešinės rankos plaštakos sąnario deformacija, kuri pasireiškė įdubusiu IV kaulu, kas estetiškai bjauroja ranką ir sukelia neigiamus išgyvenimus dėl pakitusio estetinio vaizdo.

37. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

38. Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusioji akivaizdu, kad patyrė ne tik fizinį skausmą dėl lūžusio šonkaulio, dėl delnikaulio lūžio, dėl kraujosrūvų krūtinės ląstos srityje ir abiejose rankose, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, sumažėjusias apsitarnavimo bei kitas veiklos galimybes, jai buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas, tame tarpe ir poilsis, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusioji po pirmo sveikatos sutrikdymo lūžus šonkauliui turėjo rūpintis ne tik savimi, bet ir dar dviem mažamečiais vaikais, o po antro sveikatos sutrikdymo jau trimis mažamečiais vaikais, todėl akivaizdu, kad esant minėtiems sveikatos sutrikdymams, kaulų lūžiams, to pasėkoje skirto gydymo, nukentėjusioji patyrė buitinius nepatogumus, stresą, dvasinius pergyvenimus, juolab, neatmestina ir tai, kad neigiamos emocijos, išgyvenimai patiriami ir dalyvaujant ikiteisminio tyrimo atliekamuose veiksmuose, teisminiame nagrinėjime. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarinius (nesunkus sveikatos sutrikdymas), į šią žalą padariusio asmens tyčinę kaltės formą, į pačio kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriuos turi pareigą išlaikyti), padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumą, tai, kad nukentėjusioji nurodo patyrusi liekamuosius reiškinius – dešinės rankos plaštakos sąnario deformaciją, pasireiškusią įdubusiu IV kaulu, tačiau nenustatyta, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas nedarbingumas ar ribotas darbingumas, ar kad kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Įvertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Kaip minėta, byloje nėra duomenų apie nukentėjusio asmens netektą darbingumą nusikalstamų veikų pasėkoje, taip pat nėra duomenų, kad veikų pasėkoje vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos. Įvertinant dvasinius pergyvenimus atsižvelgtina ir į tai, kad veikos padarytos šalia esant nepilnamečiams vaikams. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajai patirtą neturtinę žalą, taip pat atsižvelgia į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 700 Eur iki 4337 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-420/2010 (2316 Eur nosies lūžis), Nr. 2K-181/2012 (4337 Eur, veido sumušimas, muštinė antakio žaizda, nosies kaulų lūžimas su pertvaros deformacija, nekomplikuoti trijų dantų vainikėlių lūžiai), Nr. 2K-139-895/2017 (700 Eur, piršto lūžis), Nr. 2K-36-895/2017 (1000 Eur, blauzdikaulio lūžis, dešinio šonkaulio panirimas, odos nubrozdinimai, kraujosrūvos), Nr.2K-24-895/2017 (1200 Eur, nosies kaulų lūžis, kraujosrūvos veide), Nr. 2K-160-942/2017 (1500 Eur, žandikaulio lūžis), Nr. 2K-287-697/2017 (2000 Eur sėklidės plyšimas), Nr. 2K-265-976/2017 (2000 Eur šonkaulio lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai, kaklo raiščių patempimas), Nr. 2K-142-489/2018 (1500 Eur žandikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas) ir kt.). Taigi, įvertinus visus aukščiau aptartus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus (nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, sužalojimų pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus), yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusios I. G. prašoma 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (mažesnė nei vidurkis teismų priteisiamos neturtinės žalos suma) (CK 6.250 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis), juolab pats civilinis atsakovas su civiliniu ieškiniu, jo dydžiu teisminio nagrinėjimo metu sutiko. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

39. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

40. Daiktai, turintys reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: medicinos dokumentų išrašo kopija (t. 1,b. l. 184); filmuotų vaizdo įrašų laikmena (CD) (t. 2, b. l. 25); skambučio į BPC garso įrašo kopija laikmenoje (CD) (t. 2, b. l. 33); Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopija (t. 1, b. l. 193); filmuotų vaizdo įrašų laikmena (CD) (t. 2, b. l. 46); skambučio į BPC garso įrašo kopija laikmenoje (CD) (t. 2, b. l. 51), paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. G. skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. G. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios I. G..

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 72² straipsniu, skirti T. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 108,97 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 97 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: medicinos dokumentų išrašo kopiją; filmuotų vaizdo įrašų laikmeną (CD); skambučio į BPC garso įrašo kopiją laikmenoje (CD); medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopiją; filmuotų vaizdo įrašų laikmeną (CD); skambučio į BPC garso įrašo kopiją laikmenoje (CD), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.