Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vyteksta“ ir „Metkonas“ kreipėsi į teismą, prašydamos:

1.1. iš atsakovės UAB „Replasta“ priteisti:

1.1.1. ieškovei UAB „Vyteksta“: 1) nesumokėtą už 2017 m. balandžio mėnesį negyvenamųjų patalpų nuomos 4 904,50 Eur mokestį ir 8,40 Eur palūkanas; 2) 496,17 Eur vartų remonto išlaidas ir 14 795,81 Eur nuomotų patalpų remonto nuostolius; 3) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 20 204,88 Eur sumą;

1.1.2. ieškovei UAB „Metkonas“ (kuri Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartimi buvo pakeista teisių perėmėja UAB Ekspertų grupė): 1) už 2017 m. kovo ir balandžio mėn. suvartotą elektros energiją 2 902,73 Eur skolą ir 16,24 Eur palūkanas; 2) 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 918,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2. Pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Replasta“ atsakovui L. G. už 211 750 Eur užskaitą perleido plastiko perdirbimo liniją POLYSTAR HNT 120VS su priedais (centrifuga, el. spinta ir kita), dvejomis svarstyklėmis ir dviem ratukiniais keltuvais, ir taikyti restituciją – grąžinti šiuos daiktus nuosavybės teise atsakovei UAB „Replasta“;

1.3. Nukreipti išieškojimą pagal ieškovių UAB „Vyteksta“ ir UAB „Metkonas“ pareikštus reikalavimus į turtą, kuris grąžinamas atsakovei UAB „Replasta“ pripažinto negaliojančiu sandorio pagrindu;

1.4. Priteisti ieškovei UAB „Vyteksta“ solidariai iš atsakovų UAB „Replasta“ ir L. G. bylinėjimosi išlaidas;

1.5. Priteisti ieškovei „Metkonas“ solidariai iš atsakovų UAB „Replasta“ ir L. G. bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė UAB „Vyteksta“ nurodė, kad ji su atsakove UAB „Replasta“ 2015 m. kovo 23 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis) dėl 703,7 kv. m bendro ploto gamybos, pramonės naudojimo paskirties patalpų, esančių keturiuose pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo. Ieškovė UAB „Vyteksta“ šias patalpas 2015 m. gegužės 1 d. aktu perdavė, o atsakovė UAB „Replasta“ jas priėmė. Pagal nuomos sutartį UAB „Replasta“ turėjo prievolę tinkamai, neblogėjant būklei, išlaikyti nuomojamas patalpas ir laiku sumokėti nuomos mokestį. Sutarties 6.1 punkte šalys susitarė ir nustatė mėnesinį 2,88 Eur nuomos mokestį už 1 kv. m nuomojamų patalpų, pridedant PVM. Visų 703,7 kv. m ploto patalpų mėnesinis mokestis su PVM yra lygus 2 452,25 Eur. Ieškovų teigimu, atsakovė UAB „Replasta“ nuo patalpų perdavimo dienos vykdė veiklą – polietileno atliekų surinkimo, sandėliavimo, rūšiavimo, perdirbimo ir kitą su tuo susijusią veiklą, tačiau jau tam tikrą laiką šiose patalpose veiklos nevykdo, apie sutarties nutraukimą neinformavo ir išsinuomotų patalpų neperdavė. Nuomos mokesčio mokėjimas sutriko nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio. Nuomos mokestis buvo priteistas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-373-1023/2017. Vėliau, nevykdant sutartinių nuomos įsipareigojimų, Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-756-1060/2017 priteisė nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2017 m. vasario ir kovo mėn. Tačiau atsakovė ir toliau nuomos mokesčio nemoka ir šiuo metu už 2017 m. balandžio ir gegužės mėnesius yra skolinga 4 904,50 Eur (2 mėn. x 2 452,25 Eur) nuomos mokesčio. 2 452,25 Eur nuomos mokesčio sumos metinės palūkanos – 147,14 Eur, o dienos palūkanų norma 0,40 Eur (147,13 Eur / 365), taigi, už 2017 m. balandžio mėn. – 8,40 Eur (21 d. x 0,40 Eur) palūkanų.

4. Ieškovė taip pat paaiškino, kad atsakovė UAB „Replasta“, naudodamasi išnuomotomis patalpomis, sulaužė įvažiavimo vartų apatinį segmentą. Be to, žinodama savo veiklos patalpose pobūdį ir poveikį patalpoms ir jų konstrukcijoms, laiku, prieš pradėdama veiklą, neįsirengė ventiliacijos sistemos gamybinėse patalpose ir dėl to šiose patalpose susidarius drėgmės pertekliui, sienose, lubose, gelžbetoninėse konstrukcijose įsiveisė pelėsis, o metalo konstrukcijos ėmė rūdyti, t. y. jas naikina korozija. Tai labai blogina nuomojamų patalpų būklę. Pagal sutarties 5.2.10 punktą nuomininkas turėjo teisę be išankstinio nuomotojo sutikimo savo sąskaita atlikti patalpų patobulinimus ir pertvarkymus, reikalingus tam, kad patalpas būtų galima panaudoti tikslams, numatytiems sutarties 1.7 punkte. Vadinasi, atsakovė UAB „Replasta“, žinodama, kad gamybinei veiklai patalpose būtina įrengti ištraukiamąją ventiliaciją, jos nesiįrengė ir vykdė veiklą, t. y. patalpas eksploatavo, be ištraukiamosios ventiliacijos. Kadangi nuomininkė pati žalos nepašalino, ieškovė UAB „Vyteksta“, vadovaudamasi sutarties 7.2, 5.2.3 ir 5.2.4 punktais, pati ėmėsi sugadintų vartų atstatomųjų darbų. Pagal nuomotojos užsakymą sulaužytų vartų segmentą pagamino ir sumontavo UAB „Expertdoor“, kurios pateiktą 496,17 Eur PVM sąskaitą faktūrą už vartų remontą apmokėjo UAB „Vyteksta“, todėl turi teisę reikšti reikalavimą atsakovei UAB „Replasta“ atlyginti vartų segmento remonto 496,17 Eur nuostolius. Be to, ieškovės UAB „Vyteksta“ užsakymu UAB „Autesta“ atliko sąmatinius patalpų remonto darbų skaičiavimus ir nustatė, kad atsakovės tinkamai neprižiūrėtų patalpų remonto darbų kaina, į kurią įeina ir medžiagų kaina, yra 14 795,81 Eur.

5. Ieškovės teigimu, antstoliui areštuojant atsakovės UAB „Replasta“ turimas gamybos priemones paaiškėjo, kad gamybos priemones: plastiko perdirbimo liniją POLYSTAR HNT 120VS su priedais (centrifuga, el. spinta ir kita), dvi svarstykles ir du ratukinius keltuvas, atsakovė 2017 m. balandžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido atsakovui L. G.. Nors nurodoma 211 750 Eur (su PVM) šio sandorio vertė, tačiau už perleistas gamybos priemones atsakovas L. G. realiai pinigų nemokėjo, nes sutarties 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad pardavėja pagal paskolos sutartis pirkėjui yra skolinga 214 960,54 Eur, todėl mokėtina 211 750 Eur pirkimo kaina už pirkinį užskaitoma. Šio sandorio sudarymo dieną buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 00854, kad skola užskaitoma, kaip apmokėjimas už nupirktas gamybos priemones. Antstolio 2017 m. gegužės 26 d. rašte nurodoma, kad UAB „Replasta“ nei bankų sąskaitose, nei pas trečiuosius asmenis piniginių lėšų, registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, todėl, ieškovės nuomone, atsakovė UAB „Replasta“ nemoki tapo 2017 m. balandžio 27 d., perleidusi savo gamybos priemones. Ieškovės įsitikinimu, tokio sandorio sudarymas pažeidžia jų teises, be aiškaus pagrindo pirmumas atgauti skolą buvo suteiktas atsakovui L. G., todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir atsakovės UAB „Replasta“ mokumas atkurtinas. Ieškovė pažymėjo, kad nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas 2017 m. balandžio 27 d. sutarčiai dėl gamybos priemonių perleidimo ginčyti, nes apie šios sutarties sudarymą ieškovei tapo žinoma 2017 m. gegužės 25 d. Ieškovė pastebėjo ir tai, kad, jos nuomone, skolininkė UAB „Replasta“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, o ginčo sandorį sudarė, siekdama išvengti prievolių vykdymo ieškovei ir galbūt kitiems kreditoriams. Ieškovės įsitikinimu, atsakovai, būdami verslininkais, sudarydama ginčijamą sandorį buvo nesąžiningi: UAB „Replasta“ žinojo, kad skolinga ieškovei, taip pat ir atsakovas L. G., būdamas atsakovės UAB „Replasta“ akcininku, žinojo arba turėjo žinoti apie bendrovės skolinius įsipareigojimus ieškovei.

1. Ieškovė UAB „Vyteksta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Teismas, spręsdamas dėl 2017 m. gegužės 18 d. sutikimo esmės, sutarties dalyvių prisiimtų įsipareigojimų turinio, nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių ir principų, todėl netinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus sudarant sutartį, neatskleidė sutarties esmės, tikslo, jos sudarymo ir kitų reikšmingų aplinkybių. Teismas rėmėsi lingvistiniu sutarties sąlygų aiškinimu ir neatsižvelgė į UAB „Vyteksta“ ir Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir AAA) vyr. specialistės D. P. 2017 m. gegužės 18 d. susirašinėjimą el. paštu, iš kuriame deklaruojamo tikslo akivaizdu, kad ieškovė siekė tik taršos leidimo ir su tuo susijusių aplinkosauginių įsipareigojimų perėmimo. Teismas 2017 m. gruodžio 18 d. posėdžio metu, prašymų priėmimo stadijoje, nepriėmė ieškovės atstovės teikiamo AAA vyr. specialistės D. P. 2017 m. gruodžio 15 d. el. laiško bei jo priedo – pradinio 2017 m. gegužės 18 d. 11:06 val. išsiųsto ir UAB „Replasta“ vadovo A. L. pasirašyto dokumento, iš kurio aiškiai matyti, dėl ko šalys tarėsi ir dėl kokio tikslo atsakovė pasirašė dokumentą. Nesant šio dokumento, teismas negalėjo išsiaiškinti tikrųjų šalių ketinimų ir UAB „Vyteksta“ prisiimtų įsipareigojimų turinio bei esmės.

1.2. UAB „Vyteksta“ prisiimtų įsipareigojimų plečiamasis aiškinimais yra nepagrįstas net susitarimą aiškinant lingvistiniu būdu, nes jame nėra tokių žodžių, kaip įsipareigojimų, atsiradusių iki 2017 m. gegužės 18 d., perėmimas, be to, finansiniai įsipareigojimai turi būti aiškiai įvardinti, t. y. turi būti apibrėžtas susitarimo dalykas. Teismas neatsižvelgė į skolos perėmimo teisinį reguliavimą, nes skolos perkėlimas galimas tik pagal kreditoriaus ir naujojo skolininko susitarimą arba pagal skolininko ir skolos perėmėjo susitarimą, kai kreditorius sutinka. Byloje nėra duomenų, kad nors vienu iš nurodytų būdų skolų perkėlimas įvyko. Tai, kad 2017 m. gegužės 18 d. sutikimas nėra finansinių įsipareigojimų perėmimas, įrodo byloje pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2017 m. rugsėjo 14 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, jog UAB „Replasta“ buhalterinės apskaitos dokumentuose kreditoriumi nurodyta UAB „Vyteksta“ ir kiti kreditoriai, joks skolos perkėlimo sandoris atsakovės apskaitoje neatsispindi. Be to, antstolis vykdė vykdomąją bylą, tačiau išieškojimo iš UAB „Replasta“ turto atsakovė neskundė, antstoliui sutikimo neteikė.

1.3. Byloje nėra įrodymų, kad UAB „Replasta“, pasirašiusi 2017 m. gegužės 18 d. sutikimą su ieškove, nutraukė veiklą, ją perduodama UAB „Vyteksta“. Atsakovė veiklos praktiškai nebevykdė dar balandžio mėnesį, t. y. iki 2017 m. gegužės 18 d. susitarimo pasirašymo, o veiklos nutraukimo priežastimi buvo ne veiklos perdavimas UAB „Vyteksta“, o finansiniai sunkumai. Atsakovė UAB „Replasta“ davė ieškovei UAB „Vyteksta“ įrengimus ne naudotis, o juos išbandyti, siekiant parduoti juos ieškovei. Atsakovė labai norėjo, kad ieškovė pirktų šiuos įrenginius, nes įrengimų išardymas, išgabenimas bei taršos leidimo užbaigimas, bendrovei nutraukus veiklą, yra labai brangus procesas. Siekiant atsikratyti nepelningos veiklos ir parduoti įrengimus, taip pat siekiant mažinti įsiskolinimą už nuomą, atlyginti atsiradusią žalą patalpoms, perleisti su taršo leidimu susijusius įsipareigojimus, ieškovė ir atsakovė įrengimų kainą suderėjo iki 96 800 Eur su PVM.

1.4. 2017 m. birželio 16 d. preliminari sutartis buvo pasirašyta jau pradėjus bylą ir šalims pradėjus derybas dėl taikos sutarties. Ieškovė pasirašė šį dokumentą dėl UAB „Replasta“ atstovo A. L. daromo spaudimo ir įkalbinėjimo. Tačiau atsakovė sutarties pati nepasirašė ir vėliau šią aplinkybę naudojo teisme, įrodinėdama ieškovės nesąžiningumą. Aplinkybė, kad ieškovė pasirašė sandorį, patvirtina tai, jog ieškovė norėjo įgyti įrengimus, dėl jų pirkimo sąžiningai vedė derybas su atsakove, prisiėmė atsakovės įsipareigojimus dėl taršos leidimo, o tai tik patvirtina UAB „Vyteksta“ ketinimų rimtumą ir sąžiningumą. Savo ruožtu atsakovė UAB „Replasta“ jau derybų pradžioje buvo nesąžininga, neteikė visos informacijos, susijusios su ketinamų pirkti įrengimų priklausymu ne jai, o kitam asmeniui. Informaciją apie UAB „Replasta“ įrengimų perleidimą L. G. ieškovė gavo iš antstolio ir kai bankas pareikalavo pateikti dokumentus dėl paskolos suteikimo įrengimams pirkti. Taigi, ieškovė įrengimų nenupirko ne todėl, kad negavo finansavimo iš banko, o todėl, jog situacija tapo neaiški dėl UAB „Replasta“ nesąžiningų veiksmų, nes bankas, sužinojęs su kuo bus sudaromas sandoris, atsisakė suteikti kreditą, žodžiu paaiškindamas, kam jam yra žinomi šie asmenys ir duodamas suprasti, jog jie nepatikimi partneriai verslo santykiuose. Teismo pateiktas sutarties aiškinimas reiškia nesąžiningumą ieškovės UAB „Vyteksta“ atžvilgiu, nes jai atsirado finansiniai įsipareigojimai prieš UAB „Replasta“ kreditorius, kiti įsipareigojimai susiję su veiklos perėmimu, apie kurių apimtį ieškovei, net ir paskelbus sprendimą, nėra žinoma, taigi, teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

1.5. Teismas nepagrįstai pareigą įrengti ištraukiamąją ventiliaciją perkėlė ieškovei UAB „Vyteksta“, nors ieškovė nežinojo atsakovės technologinių veiklos ir naudojamų įrengimų ypatumų ir galimų pasekmių patalpoms. Šalys sutarė nuomos sutartyje, kad atsakovė patalpas prižiūrės, naudos ir savo sąskaita ir jėgomis atliks remontą, taip pat atliks patobulinimus ir pertvarkymus, reikalingus tam, jog patalpas būtų galima naudoti tai paskirčiai, kuriai jos išnuomotos. Taigi, šalys sutarė, kad veiklai vykdyti tokiu būdu, kad patalpos neblogėtų, atsakovė turi įsirengti visus būtinus patobulinimus, nes tik ji geriausiai žino technologinius procesus bei veiklos galimą poveikį patalpoms. Pasirašydama nuomojamų patalpų perdavimo–priėmimo aktą atsakovė patvirtino, kad patalpų būklė gera. Tai, kad patalpos nebėra tokios, kokios buvo jų perdavimo metu, patvirtino ir atsakovės atstovas A. L. 2017 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu, tačiau jis kitaip tai paaiškino, nei ieškovė – nurodė, kad ant sienų dulkės, kurias galima nuvalyti. Tačiau jeigu tai dulkės, neaišku, kodėl tiesiog jų nenuvalė. Prieš sudarydami lokalinę sąmatą, atestuoti specialistai A. P. ir A. S. apžiūrėjo patalpas, įvertino jų būklę, žalos pobūdį ir mastą. Neįvertinę žalos pobūdžio specialistai nebūtų nustatę remontui reikalingų medžiagų ir darbų apimties. Todėl pateikta sąmatą pagrindžia tiek remontui reikalingų lėšų dydį, tiek ir žalos faktą. Patalpų sienų ir lubų pasidengimas pelėsiu ir rūdimis yra galimas patalpas naudojant technologiškai netvarkingai, neatsižvelgiant į būtinumą įsirengti ventiliaciją, ir tai neturi nieko bendra su natūraliu patalpų nusidėvėjimu.

1.6. Tai, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl žalos, padarytos patalpoms ir vartams, atlyginimo, įrodo su ieškiniu pateiktas ieškovės el. paštu 2017 m. kovo 1 d. kreipimasis. Taip pat byloje yra atsakovės el. laiškas, iš kurio matyti, kad atsakovei yra žinoma, jog jai keliamos pretenzijos dėl vartų sugadinimo, taisymo bei terminų. Iš susirašinėjimų akivaizdu, kad UAB „Replasta“ buvo žinomi žalos faktai, į kai kuriuos ji reagavo ir pati kėlė šios žalos atlyginimo klausimą. Be to, teismas neanalizavo aplinkybių dėl 6 080 Eur avansinio mokėjimo, kuriuo UAB „Vyteksta“ sumažino ieškinio reikalavimus dalyje dėl žalos patalpoms atlyginimo, įskaitymo. Atsakovė, teigdama, kad žalos nepadarė ir ieškovė neva neturi reikalavimo teisės į atsakovę, nereiškė priešinio reikalavimo priteisti jai ieškovės nepagrįstai negrąžintą 6 080 Eur dydžio avansinį mokėjimą. Taigi, atsakovė pripažįsta žalos patalpoms padarymo faktą ir net neginčija šios užskaitos.

1.7. Tai, kad atsakovas L. G. galbūt būtų UAB „Vyteksta“ pardavęs įrengimus už mažesnę kainą, negu pats už užskaitą perėmė šį turtą iš UAB „Replasta“, įrodo tik tai, jog tiek jis įvertino įrengimus, ir neleidžia daryti išvados dėl ieškovės nesąžiningumo.

Šalies argumentai

2.1. Apeliantės nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo nustatytų byloje faktų, kad šalys derėjosi ne tik dėl įrangos, bet ir dėl UAB „Replasta“ įsipareigojimų, susijusių su plastiko perdirbimo veikla, perdavimo UAB „Vyteksta“. Kadangi 2017 m. gegužės 18 d. sutikime nurodytą pasiūlymą atsakovei pateikė UAB „Vyteksta“, sąlygą dėl įsipareigojimų, susijusių su plastiko perdirbimo įrangos veikla, perėmimu turi būti aiškinama išimtinai atsakovės naudai taip, kaip nurodė jos atstovas direktorius A. L. Visiškai nelogiška būtų, jei UAB „Replasta“ būtų leidusi neatlygintinai naudotis įranga kitam pelno siekiančiam juridiniam asmeniui be jokios naudos sau. Būtent tai, kad ieškovė pati pasiūlė perimti visus, ne tik aplinkosauginius, UAB „Replasta“ įsipareigojimus, kilusius iš plastiko perdirbimo veiklos, ir buvo tas akstinas bei motyvas, dėl kurio buvo duotas sutikimas naudotis plastiko perdirbimo įrenginiu Polystar, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrįstai delsė jį įsigyti ir visaip vilkino šį įsigijimo procesą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų gavusi sutikimą, kuriame būtų buvę nurodyta, jog ieškovė perima tik visus aplinkosauginius įsipareigojimus. Jis buvo skirtas tik su 2017 m. gegužės 18 d. susitarimu nesusijusiai šaliai – Aplinkos apsaugos agentūrai.

2.2. Ginčo santykius reglamentavo ne CK 6 knygos normos, susijusios reikalavimo perleidimu, bet su prievolės pabaiga. Šiuo atveju pagal 2017 m. gegužės 18 d. susitarimą ieškovė, būdama UAB „Replasta“ kreditore, sutiko prisiimti atsakovės įsipareigojimus ir galimai padarytą žalą ir pačiai ieškovei, todėl sutapus skolininkui ir kreditoriui, bet kokios atsakovės prievolės ieškovei pasibaigė. VMI 2017 m. rugsėjo 14 d. operatyvaus patikrinimo pažyma neįrodo, kad pagal sutikimą ieškovė neperėmė už atsakovę finansinių ar kitokių jos prievolių (ar) įsipareigojimų. UAB „Replasta“ buhalterinėje apskaitoje šie įrašai buvo padaryti dar iki 2017 m. gegužės 18 d. sutikimo pasirašymo, o po jo duomenis nebuvo pakeisti dėl iš kart po to (po dviejų savaičių) prasidėjusio ginčo, ieškovei kreipusis į teismą. Iškilus ginčui dėl įsipareigojimų perėmimo, siekiant išvengti galimos buhalterinių dokumentų korekcijos ateityje, buvo nutarta palaukti galutinio teismo sprendimo šiuo klausimu.

2.3. Turėtų būti atmestas ir apeliantės teiginys, kad neva taršos leidimo pabaigimas (panaikinimas, išregistravimas) yra labai brangus, nes ieškovė šio teiginio nepagrindė jokiais dokumentais. Susitarimo dėl visų finansinių įsipareigojimų perėmimo nepaneigia ir antstolio vykdyta vykdomoji byla, nes, viena vertus, iš karto po susitarimo, t. y. vos po 13 dienų, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą šioje byloje ir pati užginčijo susitarimą, kita vertus, kadangi atsakovė tuo metu neturėjo nei turto, nei lėšų, nebuvo prasmės veltis į ginčus su antstoliu, buvo nutarta palaukti šios civilinės bylos pabaigos. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad prisiimti įsipareigojimai yra neproporcingai dideli, iškreipia sutarties šalių sąžiningumo bei lygiateisiškumo principus.

2.4. Ieškovė pati, be atsakovės pagalbos, ėmėsi eksploatuoti jai laikinai perduotus naudotis įrenginius tose pačiose patalpose, gavo taršos leidimą ir vykdė plastiko perdirbimo veiklą, neįsirengdama jokios priverstinės ventiliacijos. Tai paneigia apeliacinio skundo teiginius apie technologijos nežinojimą ir apskritai priverstinės ventiliacijos būtinumą tokiai veiklai vykdyti. Todėl ir teiginiai apie neva nuomos sutarties įpareigojimus įrengti ventiliaciją yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė nepateikė į bylą kokių nors įrodymų, kad iš viso buvo kokios nors kalbos apie tokios ventiliacijos būtinumą ir buvo reikalaujama įrengti ventiliaciją. Ieškovė dėl nuomos vykdymo organizavimo nereiškė atsakovei jokių pretenzijų ir reikalavimų bei neteikė jokių pasiūlymų (išskyrus dėl susidariusios skolos už nuomą). Kita vertus, teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė ir žalos fakto bei priežastinio ryšio, nes iš nuotraukų neįmanoma nustatyti, ar ant sienų yra teršalai, ar tiesiog nekokybiškos nuotraukos, o lokalinė sąmata patvirtino tik remonto kainą bet ne žalos atsiradimo ir priežastinio ryšio (jog atsirado dėl netinkamo įrenginių eksploatavimo) faktą.

2.5. Skunde nepaneigtas teismo motyvas, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė sugadino vartų segmentą. Patalpų perdavimo–priėmimo akte nėra jokių nuorodų į tai, kad vartai yra nepriekaištingos būklės. Be to, į bylą nebuvo pateiktą jokių įrodymų, kad minėti vartai yra būtent atsakovei išnuomotose patalpose. Nepaneigia šios aplinkybės ir apeliaciniame skunde klaidinga data nurodytas atsakovės 2014 m. sausio 31 d. elektroninis laiškas ieškovei. Viena vertus, 2014 m. sausio 31 d. tarp šalių dar nebuvo jokių nuomos santykių. Kita vertus, šiuo laišku atsakovė visiškai nepripažino, kad vartai yra sugadinti ir juos sugadino UAB „Replasta“, o pretenzijų kėlimas pats savaime neįrodo nei žalos padarymo, nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio.

2.6. Pati ieškovė savo valia ir nesant tam jokių priežasčių (atsakovė žalos nepripažino ir jos neapmokėjo) atsisakė dalies pretenzijų dėl žalos. Kadangi atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo yra ieškovės teisė, teismas, tenkindamas šį reikalavimą, dėl jo ir neturėjo pasisakyti ar jo analizuoti. Kita vertus, atsisakymas nuo ieškinio nėra tolygus ir reiškiantis tą patį, kaip ir reikalavimo įskaitymas. Ieškovė nepranešė atsakovei taip, kaip reikalauja įstatymas, apie atliktą vienašališką įskaitymą (tik paviešino atsisakymą nuo dalies ieškinio). Tad jau vien dėl to apeliacinio skundo teiginiai dėl užskaitymo turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Be to, įstatymas draudžia įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme, taigi, kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo ir yra ginčijamas teisme, akivaizdu, jog jokio įskaitymo nebuvo ir negalėjo būti. Akivaizdu, kad ieškovės atsisakymas savo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 6 080 Eur žalos atlyginimo neįrodo, jog žala buvo padaryta ir ją padarė UAB „Replasta“. Tai, kad atsakovė dar neinicijavo civilinės bylos dėl 6 080 Eur dydžio avansinio mokėjimo susigrąžinimo, nereiškia sutikimo su padaryta žala.

Šalies argumentai

3.2. Apeliantų teiginiai, kad TIPK leidimą atsakovė UAB „Replasta“ pageidavo perleisti, nes jo užbaigimas būtų brangus, vertintinas kritiškai. Kaip tik naujo leidimo gavimas yra daug ilgesnė ir didelių sąnaudų reikalaujanti procedūra, palyginus su leidimo pakeitimu, pakeičiant veiklos vykdytoją, o tai buvo naudinga būtent UAB „Vyteksta“, kuri išvengė didelių išlaidų, reikalingų naujam leidimui gauti.

3.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės UAB „Replasta“ atsakomybei už neva sugadintą ieškovės turtą kilti.

3.4. Apeliacinio skundo dalykas – grąžinti nagrinėti bylą iš naujo, formuluojamas tik dėl to, kad ieškovė galėtų kuo ilgiau naudoti granuliatoriaus įrengimą.

3.5. AAA nesuteikta teisė aiškinti sutarties, šalių ketinimų ir pan. Ieškovų akcentuojamas dokumentas, siųstas AAA, nėra nei originalus, nei autentiškas šalių susitarimas.

Šalies argumentai

4.2. Apeliantų teiginiai dėl VMI operatyvinės tikrinimo pažymos nėra teisiškai reikšmingi. Nuo 2017 m. gegužės mėn. atsakovės veikla buvo nutraukta, apskaita netvarkoma, todėl VMI patikrinimo metu 2017 m. gegužės 18 d. sutikimas nebuvo įtrauktas į šios atsakovės apskaitą. Lygiai tas pats pasakytina apie argumentą, esą antstolis G. S. nebuvo informuotas apie UAB „Vyteksta“ įsipareigojimų perėmimą. Jokių veiksmų ar raginimų iš nurodyto antstolio, išskyrus prašymą pateikti duomenis apie turimą turtą, atsakovė UAB „Replasta“ nebuvo gavusi, todėl 2017 m. gegužės 18 d. sutikimo nebuvo būtinybės pateikti.

4.3. Apeliantė nenurodė, kiek konkrečiai būtina sumokėti į biudžetą, norint užbaigti taršos leidimą. Manytina, kad tokio pobūdžio dalykas, kaip leidimo užbaigimas neegzistuoja ir leidimo užbaigimas nėra valstybinės rinkliavos objektu. Be jokios abejonės, atsakovei UAB „Replasta“ nusprendus nutraukti nuostolingą veiklą, o ieškovei UAB „Vyteksta“ išreiškus norą ją perimti, buvo aktualu operatyviai išspręsti gamybos perėmimo klausimus, kad nebūtų didinami patiriami nuostoliai, todėl tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo ragino ieškovę operatyviau tvarkyti sandorio finansavimą. Gavus informaciją, kad sandoris nebus finansuojamas ieškovės pasirinkto banko, trečiasis asmuo išreiškė valią įsigyti įrengimus iš atsakovo L. G.. Toks sprendimas buvo nulemtas siekio išvengti didesnių nuostolių, o ne siekiant spausti ieškovę. Tačiau apeliantė, iškart po sutikimo pasirašymo ir banko atsisakymo finansuoti gavimo, pasirinko kitą sprendimo būdą: kreipėsi į teismą, inscenizuodama skolos susidarymą ir actio Pauliana ieškinio dėka, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, užvaldė gamybinius įrengimus. Ieškinyje buvo nuslėptos aplinkybės apie leidimą naudotis įrengimais nuo 2017 m. balandžio 20 d., 2017 m. gegužės 18 d. sutikimas dėl veiklos ir visų įsipareigojimų perėmimo, taip pat nuslėptas faktas, jog skolos iš sutartinių santykių nėra, nes pas ieškovę, pagal nuomos sutarties 6.4 punktą, buvo likęs 2 mėn. (t. y. 6 080 Eur) dydžio avansas (depozitas).

4.4. Teismo vertinimas dėl UAB „Vyteksta“ nesąžiningumo yra akivaizdus ir nereikalaujantis papildomos motyvacijos, nes apeliantė ieškinyje nuslėpė daug bylai reikšmingų aplinkybių, stengdamasi sudaryti vienpusišką įspūdį, kad atsakovai yra nesąžiningi skolininkai, ir prašydama pripažinti sutartį dėl įrengimų pirkimo–pardavimo negaliojančia bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau po 16 dienų, pasirašydama preliminarią sutartį su atsakovu L. G., tuo pačiu patvirtindama, jog įrengimų nuosavybės teisė nebekvestionuojama – sutinkama pirkti įrengimus iš atsakovo L. G.. Situacija, kai laikinosios apsaugos priemonės naudojamos ne ieškiniui užtikrinti, o siekiant savanaudiškų tikslų – didelės vertės įrengimų užvaldymo, negali būti suderinama su sąžiningumo kriterijumi.

4.5. Atsakovė UAB „Replasta“ neturėjo galimybių perleisti gamybinių įrengimų tiesiogiai ieškovei, nepažeisdama CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų, nes didžiausiu jos kreditoriumi buvo L. G.. Todėl akcininkams sutinkant, UAB „Replasta“ buvo leista parduoti įrengimus L. G., siekiant šį eliminuoti iš kreditorių, kad pastarasis įrengimus galėtų perleisti ieškovei. Taip pat buvo sutarta, kad ieškovei bus stipriai sumažinta įrengimų kaina, o ieškovė perims įsipareigojimus kitiems kreditoriams (išskyrus akcininkams). Todėl ginčijama sutartis iš esmės buvo sudaryta ieškovės interesui užtikrinti, o ne siekiant jį pažeisti.

4.6. Teismas, išanalizavęs nuomos sutartį, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neįsipareigojo įsirengti ventiliaciją. Prieš pradedant vykdyti tokio pobūdžio veiklą, daugybė valstybinių institucijų atlieka įvairius tikrinimus ir teikia privalomus nurodymus, tačiau jokių privalomų nurodymų dėl papildomos ventiliacijos nebuvo pateikta, visos reikiamos licencijos ir leidimai veiklai gauti. Sutartis tarp UAB „Autesta“ ir UAB „Vyteksta“ patvirtina, kad jų susitarimo objektas buvo remonto darbų lokalinės sąmatos sudarymas, o ne žalos fakto konstatavimas ir žalos priežasties nustatymas. Be to, kaip matyti iš pridedamų atestatų ir lokalinės sąmatos, skaičiavimus atlikusi specialistė A. S. yra atestuota tik statybos skaičiuojamosios kainos sudarymo darbams atlikti, o kitas UAB „Autesta“ darbuotojas (A. P.) tik patikrino kiekius ir juos suderino su užsakove, taigi, gauto įrodymo negalima laikyti objektyviu.

4.7. Nors apeliantė UAB „Vyteksta“ įrodinėja, kad vartų sugadinimo faktą įrodo atsakovės 2014 m. sausio 31 d. el. laiškas ieškovei, tačiau, kaip matyti iš šio įrodymo, būtent atsakovė kelia klausimą ieškovei, kada bus sutaisyti vartai. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad nėra konkretaus akto, kuriame būtų nustatytas vartų sugadinimo faktas, jog juos sugadino UAB „Replasta“, neaiški sugadinimo data, nėra duomenų, kad atsakovė pripažino žalos padarymo faktą.

4.8. Teismo posėdyje ieškovės atstovai išsakė poziciją, kad mažina ieškinio reikalavimus, tačiau šio teiginio civilinio proceso nustatyta tvarka neformino, t. y. nepateikė atitinkamo prašymo. Dėl šios priežasties teigti, kad teismas nepagrįstai skirstė bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo, nes ieškovės ieškinio nesumažino.