Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), (sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. R. P. 2024 m. balandžio 27 d., apie 17 val. 20 min., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,46 promilių neblaivumas).

2. Po to, kai Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones trejus metus (iki 2026 m. gegužės 5 d.), 2023 m. gegužės 24 d. raštu būdamas supažindintas su sudarytu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2023 m. gegužės 24 d. planu Nr. 2DN-1249, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės tai yra, 2024 m. balandžio 27 d., apie 17 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,46 promilių neblaivumas) ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

3. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, paaiškino labai besigailintis antrą kartą vairavęs neblaivus ir nepaisęs draudimo vairuoti. Parodė, kad 2024 m. balandžio mėnesį, galėjo būti 27 diena, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Tą dieną gėrė alaus ir sugalvojo vairuoti savo automobilį. Išgėrė gal 10 skardinių alaus, jo stiprumas buvo 4,9 procentų. Automobilio savo vardu dar nespėjo užregistruoti, nes prieš dieną jį buvo nupirkęs. Galvojo automobilį sutvarkyti ir parduoti. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir jo niekada nėra turėjęs. Su automobiliu sugalvojo važiuoti iki namų. Iš pradžių su automobiliu buvo nuvažiavęs iki draugo, o po to norėjo važiuoti namo. Nuo draugo iki jo namų yra gal kilometro atstumas. Iš pradžių nemąstė apie savo savijautą. Su automobiliu nuvažiavo gal 100 metrų atstumą ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam nustatė 2,46 promilių neblaivumą. Jautėsi normaliai, nes kalbėjo rišliai. Padarė blogai. Gatvėje nebuvo jokio eismo. Automobilyje buvo vienas. Jau buvo teistas ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonių. Negali pasakyti, kodėl nusprendė antrą kartą vėl vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Po pirmo karto nepadarė išvadų dėl savo elgesio. Dabar jau padarys išvadas. Gailisi dėl to. Paskirtos baudos nėra sumokėjęs, nes buvo išvažiavęs į užsienį ir sausio 2 d. grįžo į Lietuvą. Neturėjo darbo, todėl neturėjo iš ko mokėti paskirtos baudos. Dabar susirado darbą ir galės po truputį mokėti baudą. Planuoja uždirbti minimalų atlyginimą. Vakar bandomajam laikotarpiui įsidarbino pas ūkininką (duomenys neskelbtini) dirbti ūkio darbus, tačiau ūkininko vardo ir pavardės nežino. Nurodė, kad buvo supažindintas su probacijos planu, paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Į užsienį buvo išvažiavęs pas savo vaiką, kurį prižiūrėjo. Į užsienį važiavo prižiūrėti vaiko, o ne užsidirbti. Ten gyveno tris mėnesius. Užimtumo tarnyboje nėra registruotas.

4. Kadangi kaltinamasis R. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

5. Iš 2024 m. balandžio 27 d. Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK) Reagavimo skyriaus tyrėjo Vyčio Belioko tarnybinio pranešimo Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. balandžio 27 d. apie 17 val. 20 min. sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotas R. P., kuriam alkoholio kiekio matuokliu pirmu tikrinimu nustatytas 2,80 prom. neblaivumas, o antru tikrinimu nustatytas 2,46 prom. neblaivumas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15827-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-4).

6. Iš 2024 m. gegužės 3 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Sandros Draudvilienės tarnybinio pranešimo Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad po to, kai Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones tris metus (iki 2026 m. gegužės 5 d.), 2023 m. gegužės 24 d. raštu būdamas supažindintas su sudarytu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2023 m. gegužės 24 d. planu Nr. 2DN-1249, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2024 m. balandžio 27 d., apie 17 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,46 promilių neblaivumas) ir tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tokiu būdu nustatyta kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje požymiai. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį, jis bus atliekamas toje pačioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-15827-24 (b. l. 9-13).

7. Iš 2024 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo foto lentelių (b. l. 19-27) matyti, kad yra užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paimamas automobilis, automobilio užvedimo raktelis (b. l. 16-18).

8. Iš 2024 m. balandžio 27 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

9. Iš valstybės įmonės „Regitra” duomenų bazės matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklauso J. R. (b. l. 31).

10. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta J. R. parodė, kad 2024 m. balandžio 26 d., penktadienį pardavė jos vardu registruotą mašiną (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), už 400 eurų. Minėta mašina ji nebesinaudojo, ji nebuvo apdrausta ir buvo be technikinės. Pirkimo pardavimo sutartį turi, jos kopiją pateiks prie apklausos (b. l. 35-37).

11. Iš J. R. pateiktos 2024 m. balandžio 26 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopijos matyti, kad 2024 m. balandžio 26 d. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), iš J. R.už 400 eurų įsigijo R. P.(b. l. 38-39).

12. Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo (alkotesterio „Alkotest 7510“ sertifikato Nr. 2060318) matyti, kad yra užfiksuota, jog 2024 m. balandžio 27 d., 17.20 val., R. P. nustatytas 2,80 promilių neblaivumas, 17.39 val. – 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 40-41).

13. Iš 2024 m. balandžio 27 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad yra užfiksuota, jog R. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,80 promilių girtumas, antruoju – 2,46 promilių girtumas (b. l. 42).

14. Iš Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo 2023 m. balandžio 19 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. e1-262-850/2024 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-12533-23) R. P. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta 4850 MGL (2400 Eur) bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams (b. l. 77-80).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

16. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

17. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

18. Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

19. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

23. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. P. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos.

25. Pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (kiek tai susiję su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, nevykdymu) yra išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; 2018 m. spalio 3 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

26. Taip pat pažymėtina, kad BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, suvokia savo pareigą, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, tačiau, nesant aplinkybių, trukdančių jam vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir suvokdamas, kad pažeidžia atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę – vis dėlto veikia (neveikia) atitinkamu būdu, taip vengdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vengimas, užtraukiantis atitinkamą baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, turi pasižymėti tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, atitinkamai vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai asmeniui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų lemti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018).

27. Minėta, kad konkrečios veikos padarymo metu R. P. buvo priimtas ir įsiteisėjęs Tauragės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 5 d.). Pažymėtina, kad kaltinamasis pripažino, jog apie šį baudžiamąją įsakymą bei juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jis žinojo bei suvokė jos turinį, t. y. kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, nepaisant to, kaip minėta, jis, būdamas neblaivus, nurodytomis aplinkybėmis vairavo jam priklausantį automobilį.

28. Įvertinus teismų praktikoje suformuluotas BK 243 straipsnio aiškinimo taisykles, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn padarius nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su atitinkamos veikos pavojingumu – t. y. ar padaryta konkreti veika yra tiek pavojinga, kad ji galėtų būti pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį, o būtent nagrinėjamu atveju – ar nustatytas atitinkamos veikos sistemingumas ar piktybiškumas. Teismas šiuo aspektu pirmiausia pastebi, kad nagrinėjamoje situacijoje negali būti pripažinta, kad R. P. sistemingai pažeidinėjo (ir taip vengė atlikti) jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi, kaip matyti, duomenų, patvirtinančių, jog jis be šioje byloje aktualaus vairavimo fakto būtų ir anksčiau sistemingai, pažeisdamas draudimą, naudojęsis teise vairuoti transporto priemones, nenustatyta. Kita vertus, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti piktybiškumą R. P. veikoje, dėl ko jo padarytas baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimas (transporto priemonės vairavimas, nors jam uždrausta vairuoti transporto priemones) traktuotinas kaip itin šiurkštus ir pavojingas. Kaip jau minėta, ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu R. P. buvo pripažintas kaltu padaręs analogišką Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio numatytą nusikaltimą, t. y. jis vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas. Kaltinamasis pripažino, jog jis aiškiai žinojo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę bei pobūdį. Nepaisant to, kaip minėta, ir po paskirtos aktualios baudžiamojo poveikio priemonės, jis ir vėl, būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau nei 1,5 promilių neblaivumas – net 2,46 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę, kas, teismo nuomone, liudija apie šiurkščiai pažeistą baudžiamojo poveikio priemonę bei rodo ypatingai didelį kaltinamojo neatsakingumą, nekritišką savo elgesio vertinimą, iš esmės niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą (būtent transporto eismo saugumas yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kėsinimosi dalykas), tačiau ir į teisingumą, kaip į Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos kėsinimosi objektą. Taigi šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aktualios veiklos aplinkybes, spręstina, kad padaryta veika pagal pavojingumą vertintina kaip užtraukianti baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnio nuostatas, kadangi tokioje situacijoje nėra pagrindo pripažinti, kad kitos švelnesnės atsakomybės rūšys leistų pasiekti atitinkamų tikslų – be kita ko, užtikrinti, kad asmuo atitinkamą laiką nevairuotų transporto priemonių. Kiek tai susiję su administracine atsakomybe, teismas taip pat pastebi, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, kadangi pagal duomenis, kaltinamasis nebuvo baudžiamas administracine tvarka už aktualią veiką.

29. Taigi įvertinęs minėtų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad nustatyta tiek objektyviųjų, tiek ir subjektyviųjų (tiesioginė tyčia, nes kaltinamasis suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę, savo pareigą ją vykdyti, galimas sukelti pasekmes, nepaisant to, norėjo atitinkamu būdu elgtis ir elgėsi – pažeidė baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas) nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, požymių visuma, todėl R. P. pripažintinas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

IV. Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

30. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

31. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

32. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo gali būti nubaustas bauda arba areštu.

33. Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkina tai, kad R. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

34. Kaltinamasis R. P. padarė vieną nesunkų nusikaltinimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos. Vertinant kaltinamojo asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad R. P. teistas praėjusiais metais už analogišką veiką, t. y. vairavimą būnant neblaiviam, paskirtos baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, per paskutinius metus nebaustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog praėjus vos vieneriems metams kaltinamasis padarė analogišką pavojingą nusikaltimą, suponuoja išvadą, kad ankstesnis teistumas ir paskirta piniginė bauda reikiamos įtakos jam nepadarė, R. P. yra linkęs nusikalsti, vėl daro naujas veikas, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausias bausmes – laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą ir arešto bausmę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą.

35. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas R. P. už nusikaltimo, numatyto 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto 243 straipsnyje, padarymą skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

36. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir R. P. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

37. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir R. P. skirtina galutinė bausmė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

38. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,2 dalimis, ši bausmė subendrintina su 2023 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, šias bausmes visiškai sudedant ir R. P. skirtina galutinė bausmė – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 48 MGL, t. y. 2400 eurų bauda.

39. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

40. Nagrinėjamu atveju R. P. yra nuteisiamas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno nesunkaus nusikaltimo vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas manyti, jog R. P. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

41. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

42. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad R. P. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog nors iki šiol kaltinamasis buvo teistas vieną kartą, tačiau jam dar nebuvo skirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kuri, tikėtina, R. P. padarys teigiamą įtaką, suformuos nuostatas gyventi dorai ir gerbti įstatymus.

43. Todėl šiuo atveju taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, įpareigoti R. P. per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 3 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

44. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju R. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius BK 68 straipsnio nuostatų R. P. atžvilgiu, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad R. P. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti R. P. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones trejiems metams, vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

45. Nustatyta, kad R. P. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tad minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamų veikų priemone.

46. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui faktiškai priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonė, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos duomenys ir teisminio nagrinėjimo metu duoti kaltinamojo parodymai patvirtina, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, nors ir nėra registruota jo vardu. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina. Teismas, įvertinęs tai, kad automobilis automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo R. P. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, nusprendžia, kad yra pagrindas iš R. P. konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

V. Dėl kitų klausimų

47. Civilinis nepareikštas.

48. Proceso išlaidų nėra.

49. Kaltinamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. P. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2023 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, šias bausmes visiškai sudedant ir R. P. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 48 MGL, t. y. 2400 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 7 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti R. P. per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, 3 (tris) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti iš R. P. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.