- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-823-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22221-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Galina Blaževič
- Ieškovas
- O. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. R. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo pripažinti jį (duomenys neskelbtini) mirusio R. J. šeimos nariu, įpareigoti atsakovę pakeisti/sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškovu.
Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. A-379 pagrindu R. J. tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindiniu nuomininku. Gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2008 m. vasario 6 d. su R. J. pasirašė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Ieškovas pas R. J. gyveno nuo pilnametystės, kartu vedė bendrą ūkį, ieškovas rūpinosi R. J., mokėjo mokesčius už butą, padėjo jį remontuoti. R. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po R. J. mirties ieškovas liko gyventi bute, moka mokesčius, esant reikalui, atlieka kosmetinį remontą. UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotoja 2016 m. birželio 6 d. surašė gyvenamosios patalpos apžiūros aktą Nr. 9041 ir informavo ieškovą, kad jis turi kreiptis į atsakovę dėl buto nuomos sutarties sudarymo. Iki tol ieškovas manė, kad jis gali gyventi bute, todėl niekur nesikreipė, nes nežinojo, kad yra pažeidžiamos jo ir kitų asmenų teisės. Kitos gyvenamosios patalpos ieškovas neturi.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Nurodė, kad pagal Gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. kovo 3 d. duomenis R. J. bute gyvenamąją vietą buvo deklaravęs nuo 1988 m. rugpjūčio 29 d. Po jo mirties deklaracija šiuo adresu panaikinta ir ginčo bute nėra deklaruotų asmenų. Po R. J. mirties dėl buto vyko teisminiai ginčai. R. J. sesuo V. J. 2014 m. birželio 23 d. padavė ieškinį dėl jos pripažinimo nuomininko šeimos nare (civilinė byla Nr. 2-703-713/2015), tačiau ieškinys buvo atmestas. V. J. 2014 m. rugpjūčio 20 d. pateikė ieškinį dėl 2008 m. vasario 6 d. nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinė byla Nr. 2-1387-191/2015). Ieškinys taip pat buvo atmestas. Civilinėje byloje Nr. 2-703-713/2015 ieškovas buvo liudytojas, tačiau jis neužsiminė, kad gyveno kartu su R. J., priešingai, ieškovas teigė, jog ginčo bute tariamai gyveno R. J. sesuo. Nurodytoje byloje yra pateikti ieškovo, kaip liudytojo, 2015 m. spalio 15 d. parodymai, patvirtinti Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės A. U., kuriuose ieškovas teigė, kad R. J. sesers paprašytas, jis 2012–2013 metais bute atliko remonto darbus, už darbą ir medžiagas mokėjo sesuo, nes jos brolis girtavo, lošė ir neturėdavo pinigų, buvo skolingas kitiems asmenims. Ieškovas savo adresą nuo 1997 m. vasario 28 d. yra deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas dirba ir gauna pastovias pajamas, nėra pagrindo teigti, jog jam galėtų būti pagrįstai nuomojamas butas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi būti skiriamas iš eilės asmenims, įrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą. Patikrinimo aktuose, surašytuose nuo 2009 metų, nurodyta, kad ginčo bute R. J. visada gyveno vienas. Ieškovas ginčo bute buvo rastas tik atlikus 2016 m. birželio 6 d. gyvenamosios patalpos apžiūrą, t. y. praėjus porai metų po R. J. mirties. Ieškovas nepaisė raginimo gera valia atlaisvinti be teisinio pagrindo užimtą, atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje be buvusio pagrindinio nuomininko, nei nuomininko šeimos narių, nei apskritai kitų asmenų, nenurodyta. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas R. J. sutikimu apsigyveno jo nuomojamojoje patalpoje, kartu su juo išgyveno ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkė namų ūkį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu atmetė ieškinį.
Teismas nustatė, kad ieškovas nėra artimas nuomininko giminaitis CK 3.135 straipsnio prasme. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas kada nors būtų mokėjęs nuomos mokestį už gyvenamosios patalpos nuomą, išskyrus pateiktus mokėjimus po R. J. mirties. Mokami mokesčiai už butą nepatvirtina esminės byloje įrodinėtinos aplinkybės, kad ieškovas kartu su buto nuomininku gyveno kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkė namų ūkį. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-703-713/2015, ieškovas neužsiminė, kad gyveno kartu su pagrindiniu nuomininku ar buvo jo išlaikytinis, priešingai, byloje palaikė išimtinai nuomininko sesers poziciją. Tai patvirtina, kad ieškovas nebuvo pagrindinio nuomininko išlaikytinis. Šioje byloje tokių įrodymų ieškovas taip pat nepateikė. Teismas sprendė, kad vien dėl šių faktinių aplinkybių ieškovas negali būti pripažintas buto nuomininko šeimos nariu. Notarui duotuose parodymuose ieškovas nurodė, kad nuomininkas neturėjo pajamų, vedė netinkamą gyvenimo būdą, o tai paneigia, kad ieškovas galėjo būti nuomininko išlaikomas. Ieškovo atstovė teigė, kad aplinkybę, jog ieškovas buvo mirusiojo išlaikytinis, ieškovas ketino įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau jų negalėjo konkretizuoti. Teismas konstatavo, kad, byloje nesant įrodymų, jog ieškovas buvo mirusio išlaikytinis, pagal CK 6.588 straipsnio 4 dalies antrąją sąlygą ieškovas negali būti pripažintas nuomininko šeimos nariu. Teismas pažymėjo, kad byloje ir prijungtose Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-19967-886/2016 ir Nr. 2-703-713/2015 yra pakankamai įrodymų dėl fakto, jog ieškovas nebuvo pagrindinio nuomininko išlaikytinis ir nėra galimybės jų paneigti vien liudytojų parodymais. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių jo gyvenimo kartu su nuomininku faktą, taip pat neįrodė, jog jis gyveno kitoje nei Gyventojų registro pažymoje nurodytoje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas negyveno ginčo gyvenamojoje patalpoje kartu su pagrindiniu nuomininku, nebuvo jo išlaikytinis ir nevedė bendro ūkio, todėl ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su ieškovu negali būti sudaryta (CK 6.602 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, jog faktas, kad ieškovas į teismą kreipėsi tik 2016 m. spalio 28 d., praėjus 2,7 metų nuo pagrindinio nuomininko mirties ir 4 mėnesiams nuo, kaip teigia ieškovo atstovė, sužinojimo apie teisių pažeidimą, sudaro papildomą pagrindą ieškiniui atmesti (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad ieškovo elgesys, kuomet jis neatvyko į teismo posėdį ir nepateikė jo neatvykimą pateisinančių priežasčių, atstovavimo sutartį su advokato padėjėja sudarė teismo posėdžio dieną, nesuderinamas su proceso dalyviams keliamais tinkamais elgesio standartais. Be to, ieškovas iš esmės identišką civilinę bylą buvo inicijavęs 2016 m. liepos 21 d. (civilinė byla Nr. 2-19967-886/2016). Šioje byloje ieškovui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, kuriuos šalinti ieškovui padėjo ta pati atstovė advokato padėjėja S. V. Teismas sprendė, kad ieškovas su atstove turėjo pakankamai laiko pasirengti šios civilinės bylos nagrinėjimui, į bylos nagrinėjimą atsivesti liudytojus, o ne deklaratyviai prašyti atidėti bylos nagrinėjimą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas buvo šališkas, pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą, teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi ir kitus principus. Ieškovas susirgo 2016 m. lapkričio 27 d. ir kreipėsi į gydytoją. Ieškovo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. Dėl ligos būdamas namuose, ieškovas priėmė jam teismo siųstus procesinius dokumentus, tarp kurių buvo teismo šaukimas į 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdį. Dėl blogos savijautos ieškovas negalėjo ieškoti atstovo. Pasijutęs geriau (teismo posėdžio išvakarėse), ieškovas susitarė, jog jį atstovaus advokato padėjėja, su kuria atstovavimo dokumentus jis pasirašė 2016 m. gruodžio 8 d., t. y. teismo posėdžio dieną. Ieškovas negalėjo teismą informuoti apie savo nedarbingumą kitaip nei per atstovę žodžiu, nes ieškovas neturėjo dokumentų, kurie patvirtintų susidariusią situaciją. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ieškovas gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą, kurioje užfiksuotas ieškovo nedarbingumo laikotarpis. Teismas neturėjo pagrindo netikėti ieškovo atstove, kuri informavo teismą apie ieškovo nedarbingumo laikotarpį. Be to, nė vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl ieškovo ligos, jo pareikštų prašymų, reikalavimų ar pan. Dėl to teismas nepagrįstai iškart nusprendė bylos baigtį (byla nagrinėta ketvirtadienį po pietų, pirmadienį paskelbtas sprendimas), ignoravo ir netenkino bet kokio ieškovo prašymo. Be to, 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu teismas informavo, jog prie bylos yra prijungtos dvi papildomos bylos, kurių apimtis sudaro tris bylų tomus. Ieškovui ir jo atstovei apie tai nebuvo žinoma. Ieškovo atstovė pateikė žodinį prašymą susipažinti su prijungtomis bylomis ir atidėti teismo posėdį, tačiau teismas nesutiko su pateiktu prašymu ir skyrė tik 20 minučių susipažinti su trimis bylų tomais. Nei per atstovę, nei pats (dėl ligos) ieškovas negalėjo nurodyti aplinkybių, kuriomis ieškovas grindė savo ieškinio reikalavimus, taip pat negalėjo išsakyti savo nuomonės apie teismo prijungtas bylas, su kuriomis nebuvo galima susipažinti, jas išanalizuoti ir dėl jų pareikšti savo nuomonę. Po pertraukos teismas šalių atstovų pasiteiravo dėl tolimesnio bylos nagrinėjimo, tačiau ieškovo atstovė nurodė, kad ne su visa medžiaga spėjo susipažinti ir paprašė padaryti kelių dienų pertrauką. Teismas netenkino šio ieškovo atstovės prašymo, taip pat ir prašymo apklausti liudytojus. Teismui paskelbus baigiamąsias kalbas, ieškovo atstovė nurodė, kad nėra pasiruošusi baigiamosioms kalboms, nes nėra susipažinusi su prijungtomis bylomis, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, leidžiant susipažinti su prijungtomis bylomis, tačiau byla buvo nagrinėjama toliau, prašymai atmesti. Dėl padarytų esminių proceso teisės normų pažeidimų, teismo sprendimas turi būti panaikintas, o byla nagrinėjama iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas procese ieškovą atstovaujant atstovei – profesionaliai teisininkei. Ginčo atveju teismas nepripažino ieškovo dalyvavimo procese būtinu, todėl jo atstovės dalyvavimas laikytinas lygiaverčiu ieškovo dalyvavimui. Apeliaciniame skunde nenurodoma esminių materialinės teisės normų pažeidimų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas. Iš esmės ginčo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), teisiniai klausimai buvo išspręsti įsiteisėjus teismo sprendimams civilinėse bylose Nr. 2-703-713/2015 ir Nr. 2-1387-191/2015. Nurodytose bylose ieškovas, teikdamas parodymus kaip liudytojas, net neužsiminė, kad tariamai gyveno ginčo bute su pagrindiniu nuomininku ir sudarė vieną šeimą, priešingai, nurodytose bylose buvo teigiama, jog ginčo bute tariamai gyveno buvusio nuomininko sesuo V. J., apie paties ieškovo gyvenimą net neužsimenama, paminint nebent atliktus tam tikrus remonto darbus. Ieškovas nėra buvusio nuomininko artimas giminaitis (CK 6.588 straipsnio 4 dalis), paties ieškovo kitoje byloje teiktais parodymais paneigtas faktas, jog jis tariamai buvo R. J. išlaikytinis, ieškovas niekuo neįrodinėjo bendro gyvenimo kartu daugiau nei vienerius metus, bendro ūkio vedimo su R. J. fakto, todėl nėra nė vienos iš būtinų aplinkybių, pripažįstant asmenį pagrindinio nuomininko šeimos nariu. Ieškovas, gavęs 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį, kurioje teismas nustatė ne parengiamojo, bet teismo posėdžio datą ir laiką, privalėjo deramai ir laiku pasiruošti tinkamam savo teisių gynimui paskirto posėdžio laiku (pasirūpinti visais galimais papildomais įrodymais, liudytojų dalyvavimu (kurių net pavardžių nenurodė nei pats, nei nepateikė savo atstovei), tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Paties ieškovo nedalyvavimas teismo posėdyje nelaikytinas priežastimi nepasirūpinti liudytojų dalyvavimu, jei ieškinyje buvo teigiama, kad jis bus įrodinėjamas iš esmės vien liudytojų parodymais. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė prijungti nurodytas bylas, todėl ieškovas privalėjo susipažinti su prašytomis prijungti civilinėmis bylomis iš anksto, ar pavesti tai atlikti savo atstovui iki teismo posėdžio datos. Ieškinyje ieškovas prašė prijungti civilinę bylą Nr. 2-19967-886/2016, kurioje kaip O. R. atstovė nurodoma ta pati advokato padėjėja, kaip ir šioje civilinėje byloje, taigi tikėtina, jog iš esmės su savo atstovaujamojo situacija atstovė galėjo susipažinti ir anksčiau. Ieškovas per savo atstovę nepateikė dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą, tačiau ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog ieškovas tarsi ketino atvykti į posėdį, tačiau ji pati pasiūliusi jam nevykti. Tai rodo, jog galbūt ieškovo sveikatos būklė nebuvo tokia, jog jis iš esmės nebūtų galėjęs išdėstyti esminių ieškinyje nurodytų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Apeliantas prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, motyvuodamas akivaizdžiais ir absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais, nenurodydamas jokio konkretaus absoliutaus negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnyje. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jį (duomenys neskelbtini) mirusio R. J. šeimos nariu, įpareigoti atsakovę pakeisti/sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovas, motyvuodamas tuo, kad teismas buvo šališkas, pažeidė ieškovo teisę į teisminę gynybą, teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo, dispozityvumo, rungimosi ir kitus principus. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo ieškinys teisme gautas 2016 m. spalio 28 d. Ieškinyje prašoma prijungti civilinę bylą Nr. 19967-886/2016. 2016 m. lapkričio 22 d. gavus atsakovės atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutinkama, prašoma prijungti civilines bylas Nr. 2-703-713/2015 ir Nr. 2-1387-191/2015, 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi paskirtas teismo posėdis 2016 m. gruodžio 8 d. 13.30 val. Kartu su šaukimu ieškovui išsiųsta minėta nutartis, atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Procesinius dokumentus ieškovas gavo 2016 m. lapkričio 28 d., tačiau su atstove atstovavimo sutartis sudaryta tik 2016 m. gruodžio 8 d. Teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovė.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.
Dispozityviškumo principas (CPK 13 straipsnis) reiškia laisvą proceso dalyvių disponavimą jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Atvejai, kada teismas gali paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityviškumo principą, nustatyti įstatymo ir paprastai yra susiję su būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, apginti silpnesniąją ginčo šalį. Nagrinėjamas ginčas į nedispozityviųjų bylų kategoriją nepatenka. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys (CPK 12, 13 straipsniai), tai pareikšdamas ieškinį ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visišką ginčo išsprendimą ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (CPK 12, 13, 17 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis).
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje numatytos ne tik šalių teisės, bet ir pareigos. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos, apeliacinio skundo turinio spręstina, kad ieškovas siekia naudotis tik savo teisėmis, tačiau nepripažįsta, jog nevykdė įstatymo nustatytų pareigų. Kaip minėta nutarties 11 punkte, atstovavimo sutartį su advokato padėjėja sudarė tik teismo posėdžio dieną. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ta pati advokato padėjėja S. V. atstovaujamojo O. R. vardu teikusi prašymą prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-19967-886/2016, kurioje buvo reiškiamas reikalavimas R. J. pripažinti O. R. socialiniu tėvu, O. R. R. J. šeimos nariu ir įpareigoti pakeisti ginčo buto nuomos sutartį O. R. vardu. 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi minėtą ieškinį atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad advokato padėjėjai, atstovaujančiai O. R. nagrinėjamoje byloje, buvo žinomos bylos aplinkybės.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad civilinių bylų prijungimas tiek apeliantui, tiek jo atstovei buvo netikėtas. Su tokiu argumentu nesutiktina, visų pirma dėl to, kad, kaip minėta nutarties 11 punkte, ieškovui buvo išsiųstas atsakovės atsiliepimas, kuriame toks prašymas buvo išreikštas. Be to, su atsiliepimu išsiųsta ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-703-713/2015 esantys kai kurie įrodymai, 2015 m. gruodžio 28 d. priimtas sprendimas bei 2016 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria sprendimas paliktas galioti.
Apelianto teigimu, teismas jo atstovei skyrė per trumpą 20 minučių laiką susipažinti su trijų tomų byla. Nors iš dalies galima sutikti, kad toks laikas nėra pakankamas nuodugniai susipažinti su bylos medžiaga, tačiau, kaip minėta, dalis dokumentų buvo pateikta su atsiliepimu į ieškinį (faktiškai III bylos tome esantys procesiniai dokumentai), I ir II bylos tomuose yra beveik visi tapatūs įrodymai. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdis buvo paskirtas 13.30 val., todėl, teisėjų kolegijos nuomone, buvo ne tik galimybė iki teismo posėdžio susipažinti su bylos medžiaga, bet ir šalies pareiga tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs ne parengiamąjį, bet teismo posėdį, apie ką ieškovui buvo pranešta. Todėl jis privalėjo deramai ir laiku pasiruošti tinkamam savo teisių gynimui paskirto posėdžio laiku, t. y. pasirūpinti visais galimais papildomais įrodymais, tame tarpe ir liudytojų dalyvavimu.
Dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis teismo šaukti liudytoją, privalo nurodyti tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (CPK 190 straipsnis). Prašyme nenurodžius, kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti liudytojas, teismas turi teisę atsisakyti tenkinti tokį prašymą. Kad būtų laikomasi proceso kooperacijos ir koncentracijos principų, šauktinus į teismą liudytojus ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokia teisė gali būti įgyvendinama ir bet kuriame procesiniame ar paruošiamajame dokumente (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktai, 112 straipsnis). Bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme pareikštas prašymas apklausti liudytojus gali būti tenkinamas tik išimtiniais atvejais (CPK 245 straipsnio 2 dalis, 251 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014).
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje nenurodė, kad reikalavimus įrodinės liudytojų parodymais, neprašė kviesti ir apklausti liudytojų. Teikdama tokį prašymą teismo posėdžio metu atstovė nenurodė, kodėl būtinybė apklausti neįvardintus liudytojus iškilo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą apklausti liudytojus, pirmiau nurodytas aplinkybes įvertino, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis pažeidė CPK 190 straipsnio nuostatas, taip pat rungimosi ir dispozityvumo principus (CPK 12, 13 straipsniai).
Apelianto teigimu, buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Pastebėtina, kad advokato padėjėja, atstovaujanti ieškovui, sutiko, jog byla būtų nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovo dalyvavimas būtinu nebuvo pripažintas, todėl atstovės atvykimas į teismo posėdį laikytinas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, nagrinėjamu atveju ieškovo O. R., dalyvavimu teismo posėdyje (CPK 51 straipsnio 2 dalis, 246 straipsnio 5 dalis). Dėl nurodytos aplinkybės ir dėl to, kad su apeliaciniu skundu pateiktą VSDFV Kauno skyriaus pažymą, iš kurios matyti, kad O. R. 2016 m. lapkričio 28 d.–gruodžio 9 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimus, atmeta apelianto argumentus dėl pažeistos teisės būti išklausytam.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas laiku sužino apie pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą ir pasinaudoja teise į apeliaciją, o apeliacinės instancijos teismas priima ir ištiria visus jo pateiktus įrodymus, atsakovas įgyvendina savo teisę būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovas pasinaudojo teise į apeliaciją, o apeliacinės instancijos teismas priima nagrinėti jo pateiktus procesinius dokumentus bei įrodymus.
Atmestinas apelianto argumentas, jog teismas buvo šališkas, iškart nusprendęs bylos baigtį vien dėl to, jog byla nagrinėta ketvirtadienį po pietų, o sprendimas paskelbtas pirmadienį.
Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką, Kartu pažymėtina, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo posėdžio pirmininko pareiga rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos nagrinėjimu (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Taigi įstatymas įpareigoja šalis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes.
Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde iš esmės nenurodoma esminių materialinės teisės normų pažeidimų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog priimtas teismo sprendimas neteisėtas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgdama į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, teisėjų kolegija nemato pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti priimto sprendimo ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.