Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovės V. J. atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovui Mariui Bakanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, procesinių terminų atnaujinimo, pripažinti negaliojančia nuomos sutartį, ir nustatė :

Aprašomoji dalis

ieškovė V. J. prašė: 1) atnaujinti trejų metų senaties terminą ieškiniui dėl 2008 m. vasario 6 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 201-9-13 pripažinimo negaliojančia pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) atnaujinti vieno mėnesio terminą, ieškiniui dėl 2008-01-31 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-379 pripažinimo negaliojančiu pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 3) pripažinti negaliojančiu 2008-01-31d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-379 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pakeitimo“; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Kauno savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus ir R. J., sudarytą 2008 m. vasario 6 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 201-9-13; 5) pripažinti V. J., buto su rūsiu, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariu, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja nuomos sutartį (1 t., 55-58 b.l., 3-6 b.l., 2 t., 3-9 b.l.). Ieškovė nurodė, kad ji yra R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo. 1999 m. vasario 2 d. su ieškove buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis Nr. V-30-17. Šia sutartimi ieškovei V. J. išnuomotos gyvenamosios patalpos - dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-31 įsakymu Nr. A-379, minėta sutartis buvo pakeista: atsakovė Kauno miesto savivaldybė, 2008 m. vasario 6 d. su R. J. sudarė Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria butą išnuomojo R. J. ir jį paskyrė pagrindiniu nuomininku. (duomenys neskelbtini) R. J. mirė. Ieškovė 2014 m. kovo 21 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrių dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo po nuomininko (brolio R. J.) mirties. Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius informavo ieškovės atstovę, kad neturi teisinio pagrindo pakeisti nuomos sutarties, pagrindine nuomininke nurodant V. J.. Ieškovė mano, kad 2008-01-31 sudaryta nuomos sutartis su jos broliu pažeidžia jos teises, kadangi ji nežinojo apie šios sutarties sudarymą su R. J.. Ieškovė visą laiką prisidėdavo prie buto nuomos, mokesčius mokėjo siųsdama perlaidas broliui. Ieškovė nurodė, kad ji 2003 m. išvyko į JAV, tačiau periodiškai grįždavo į Lietuvą, brolis jai nebuvo sakęs, kad nuomos sutartis pakeista. Ieškovė prašė atnaujinti terminą dėl patalpos nuomos sutarties Nr. 201-9-13 pripažinimo negaliojančia, pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti vieno mėnesio terminą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-31 įsakymo Nr. A-379 pripažinimo negaliojančiu, apskųsti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (1 t., b.l.3-6, 55-58). Ieškovė prašė pripažinti ją R. J. šeimos nare ir pakeisti sutartį jos vardu. Ieškinyje nurodė, kad 1999-02-02 su ieškove buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pakeičiant 1994-11-29 pagrindinį nuomininką, jos buvusį sutuoktinį R. J.. Bute nuo 1994-11-29 gyveno trise: ieškovė, jos sutuoktinis ir R. J.. Po brolio R. J. mirties, ieškovė priėmė palikimą. Iš karto po brolio mirties kreipėsi į atsakovę dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo po R. J. mirties. Ieškovė yra išgyvenusi su pagrindiniu nuomininku daugiau nei vienerius metus. R. J. gaunamas pajamas sudarė invalidumo pensija, jis nebuvo pajėgus save išlaikyti, susimokėti už medikamentus, medicinines ir komunalines paslaugas, kadangi buvo sunkus ligonis, jo netektas darbingumas siekė 35%. Ieškovės pajamos nuo 2003 m. buvo pakankamos išlaikyti gyvenamąsias patalpas ir prižiūrėti brolį. Pinigus siuntė iš JAV „Western Union“ banko į brolio sąskaitą. Ji su broliu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, mokėjo ir moka visus mokesčius už butą, už ieškovės lėšas buvo atliktas kapitalinis buto remontas; pakeisti langai, durys, sudėtas parketas, pakeista santechnika (2 t., 3-7 b.l.). Ieškovės atstovė palaikė visus reikalavimus išdėstytus procesiniuose dokumentuose ir prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė V. J. ieškinyje nurodė, kad 2003-03-26 deklaravo savo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas, šią aplinkybę patvirtina ir 2014-03-24 Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmenį (2 t., 20 b.l.). Byloje esantys ieškovės pateikti asmens dokumentai patvirtina, jog ieškovė V. J. yra R. J. sesuo (2 t., 25-25-28 b.l.). Ieškovė pateikė Konfidencialų leidimą susituokti ir santuokos liudijimo Nr. V C002696 kopiją, kuri patvirtina, kad ieškovė, 2003-03-26 išvyko iš Lietuvos Respublikos į Jungtines Amerikos Valstijas, ir, 2005-09-13 Kalifornijos Valstijos Los Andželo mieste susituokė ir gyvena Arizonos valstijoje (2 t., 63-65 b.l.). Byloje esantys AB „Swedbank“ 2014-05-22 raštas Nr. SR/14-15485 ir AB „Swedbank“ išrašas apie V. J. siųstas „Western Union“ grynųjų pinigų perlaidas R. J. laikotarpyje nuo 2004-01-01 iki 2014-04-10, ieškovės V. J. paso, kuris 2013-06-26 išduotas Čikagoje, kopija (1 t., 10 b.l.), taip pat atsakovės Kauno m. savivaldybės pateikti rašytiniai dokumentai, Pažyma apie asmens duomenis, patvirtina kad ieškovė laikotarpiu nuo 2003-03-26 iki 2014-11-16 buvo išvykusi į JAV (1 t., 86 b.l.). Ieškovė byloje reiškia šiuos reikalavimus: 1) pripažinti ieškovę pagrindinio nuomininko R. J., šeimos nariu, ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja nuomos sutartį (2 t., 3-9 b.l.); 2) atnaujinti trejų metų senaties terminą ieškiniui dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti; 3) atnaujinti vieno mėnesio terminą, ieškiniui dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-379 pripažinimo negaliojančiu pareikšti (1 t., 55-58 b.l.); 4) pripažinti negaliojančiu 2008-01-31d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-379; 5) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. vasario 6 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 201-9-13 (1 t., 3-6 b.l.). Dėl pripažinimo šeimos nariu. Byloje nustatyta, kad 2008-02-06 su R. J. Kauno miesto savivaldybė sudarė neterminuotą Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 201-9-13 (1 t., 73 b.l.). Gyvenamosios patalpos - butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos vienam asmeniui R. J. (1 t.,17-19 b.l.), šiuo adresu R. J. deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1988-08-29 (1 t. 75 b.l.). Pagrindinis gyvenamųjų patalpų nuomininkas R. J. mirė (duomenys neskelbtini) ir buvo išregistruotas (1 t., 30, 21 b.l.), kitų asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą šiuo adresu nėra (1 t., 74 b.l.). Pagal CK 6.588 straipsnio nuostatas, nuomininko šeimos nariais yra kartu su juo gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (1 ir 2 dalys). Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Šią nuomos teisę reguliuojančios teisės normos numato sąlygas ir tvarką, kuria asmenys gali būti priskiriami ar pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Ieškovė pagal giminystės laipsnį galėtų būti pripažinta R. J. šeimos nariu tik teismo sprendimu. Be giminystės, tokiam pripažinimui būtina nustatyti reikšmingus faktus: 1) gyvenimą kartu su buvusiu nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus ir 2) bendro ūkio tvarkymą. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė 2003-03-26 deklaravo savo išvykimą į Jungtines Amerikos Valstijas, ten 2005 m. sukūrė šeimą, duomenų apie tai, kad ieškovė būtų informavusi savivaldybę, kad išvyksta į užsienį laikinai gyventi, ar būtų grįžusi nuolatinai gyventi į Lietuvos Respubliką ir deklaravusi savo gyvenamąją vietą kartu su R. J., byloje nėra. Byloje apklausti liudytojai V. K., V. Š., A. Š., kurie negyveno kartu su ieškove ar buvusiu nuomininku R. J., negalėjo patvirtinti, kad brolis ir sesuo vedė bendrą ūkį. Liudytojai paaiškino, kad ieškovė atvažiuodavo 2-3 kartus per metus ir išvažiuodavo keturiems – penkiems mėnesiams, šiuo metu yra išvykusi į Airiją. Pagal CK 2.12 straipsnio 3 dalį fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą; fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia tol, kol jis įgyja kitą nuolatinę gyvenamąją vietą (4 dalis). Šios nustatytos aplinkybės ir teisinis reglamentavimą leidžia teismui spręsti, kad ieškovė su buvusiu nuomininku R. J. negalėjo gyventi kartu ne mažiau kaip vienerius metus, pati deklaravo savo išvykimą į JAV 2003 m., santuokos sudarymo metu su sutuoktiniu deklaravo savo gyvenamąją vietą Arizonos valstijoje JAV (2 t., 63-64 b.l.), ieškovei 2013-06-26 (2t., 10 b.l.) Čikagoje išduotas naujas pasas (2t., 10 b.l.). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė savo valia įgijo kitą gyvenamąją vietą, o pagal CK 2.12 straipsnio 5 dalį vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kuri gali būti atsižvelgiant nustatinėjant kito sutuoktinio gyvenamąją vietą. Ieškovė bendro ūkio tvarkymą su paskutiniu nuomininku grindžia kasmėnesinėmis piniginėmis perlaidomis, kurias ji siųsdavo R. J. laikotarpyje nuo 2004-01-01 iki 2014-04-10. Pinigų pervedimas buvusiam nuomininkui, pateikti mokėjimo nurodymai už komunalinius patarnavimus, kuriuose skirtingais raštais nurodytas buvęs nuomininkas, o kitur - ieškovė (2 t., 33-48 b.l.), nepatvirtina bendro ūkio vedimo, o vien mokesčių mokėjimas nėra pagrindas pripažinti asmenį šeimos nariu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė (duomenys neskelbtini), nelaikė savo interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnio 1 dalis). Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad mirusysis buvo pateikęs atsakovei Kauno miesto savivaldybei prašymą leisti ieškovei apsigyventi minėtame bute šeimos narės teisėmis, pakeisti nuomos sutartį ir leisti ieškovei bute deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra. Pažymėtina, kad tokie veiksmai visiškai priklausė nuo R. J. valios ir jiems atlikti nereikėjo jokių specialių procedūrų. Be to, mirus nuomininkui, nuomojamoje patalpoje gyvenantys nuomininko šeimos nariai gali prašyti nuomotojo pakeisti nuomos sutartį ir pripažinti nuomininku kitą šeimos narį ir per du mėnesius po nuomininko mirties apie tai informuoti nuomotoją (CK 6.602 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje ieškovė prašymą ieškovei pateikė laiku – 2014-03-21, tačiau neįrodė, kad jos interesų buvimo vieta susijusi su ginčo buto vieta (CPK 178 straipsnis, 2.12 straipsnio 1 dalis), ieškovė neįrodė ir bendro ūkio vedimo aplinkybės. Pagal CK 6.581 straipsnio 4 dalį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka šiuos reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Ieškovė neįrodė, kad su buvusiu nuomininku išgyveno daugiau nei vienerius metus ir su juo tvarkė bendrą ūkį; ieškovės argumentas, kad ji paveldėjo brolio turtą, neįrodo bendro ūkio vedimo ir gyvenimo kartu. Paveldėjimo teisė yra savarankiška civilinės teisės šaka ir jos normos taikomos nepriklausomai nuo civilinių teisinių gyvenamosios patalpos nuomos santykių. Reikalavimas pripažinti ieškovę R, Juškos šeimos nare atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Byloje nustatyta, kad ginčo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 1995-03-20 nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei (VĮ Registrų centro 2008-06-13 išrašas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (1 t., 37 b.l.). Su ieškove 1999-02-16 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė neterminuota sutartis, pagal kurią buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos šeimai ir pagrindine nuomininke nurodyta ieškovė. Ieškovė savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos deklaravo 2003-03-26, todėl jai teisės į buto nuomą buvo išsaugotos 6 mėnesius (CK 6.591 straipsnio 1 dalis) – iki 2003-09-26, o nuo 2003-09-27 ji prarado teisę į buto nuomą (CK 6.591 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.602 straipsnio 1 dalį, nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Kadangi ieškovė prarado savo teisę į buto nuomą 2003-09-27, šeimos narys R. J. pateikė atsakovei prašymą pakeisti nuomos sutartį jo vardu, kuriame jis nurodė, kad jo sesuo V. J. iš šio buto išsideklaravo 2003 m. ir išvyko į JAV. Byloje esantys dokumentai apie deklaruotus asmenis, patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, jog bute gyvena tik R. J., patvirtina, kad ieškovė negyveno ginčo bute, kadangi turėjo kitą gyvenamąją vietą (1 t., 39-42 b.l.), į Lietuvą grįždavo periodiškai, šią aplinkybę ji nurodė ir savo ieškinyje. Ieškovė byloje neįrodė, kad ji po to, kai išsideklaravo iš ginčo patalpos 2003-03-26 , būtų nepertraukiamai gyvenusi ir vedusi bendrą ūkį su R. J. iki jo mirties 2014-03-12. Pagal Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. (29)4R-18 "Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo" (Žin. 2008 Nr.44-1673) galima deklaruoti išvykimą iš Lietuvos tik išvykstant 6 mėnesiams ar daugiau. Pagal Taisyklių punktą 3.1., Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti gyvenamąją vietą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-31 įsakymo Nr. A-379 pagrindu, 2008-02-06 su R. J. buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 201-9-13, pakeičiant ankstesnę Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę sutartį Nr. 1576-v, sudarytą 1999-02-16 su ieškove V. J.. Tokiu būdu 1999-02-16 sutartis pasibaigė nuo 2008-02-06. CK 6. 607 straipsnis reguliuoja gyvenamosios patalpos nuomos pratęsimo santykius, nuomos sutarties sąlygų pakeitimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsisakė savo, kaip pagrindinės nuomininkės teisių išsideklaruodama iš gyvenamosios patalpos, o nuomos sutarties sąlygos nebuvo pakeistos, todėl atsakovė neprivalėjo pranešti ieškovei apie ketinimą sudaryti nuomos sutartį su R. J.. Pažymėtina, kad ieškovė išvykdama į JAV apie tai nepranešė atsakovei ir nenurodė savo buvimo adreso, todėl atsakovė nebuvo įpareigota įstatymo pranešti ieškovei. Ieškovės argumentai, kad atsakovė nepranešė ieškovei apie numatomą nuomos sutarties pakeitimą, atmestini. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2008-02-06 nuomos sutartį, sudarytą su R. J.. Pažymėtina, kad ieškovė byloje pareiškė du vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus: pripažinti šeimos nare pagal 2008-02-06 nuomos sutartį ir pripažinti negaliojančia tą pačią 2008-02-06 nuomos sutartį. Tokie vienas kitam prieštaraujantys reikalavimai rodo šalies nelogiškumą ir reikalavimų nepagrįstumą. Teismas keletą kartų siūlė ieškovei apsispręsti dėl reiškiamų reikalavimų, tačiau ieškovės atstovė pasiliko prie pareikštų reikalavimų.

Pagal CK 6.586 straipsnio 5 dalį, reikalavimui dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties sudarymo dienos. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 201-9-13 su R. J. buvo sudaryta 2008-02-06, ši data laikoma reikalavimui dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti, termino pradžia (CK 6.586 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovė V. J. reikalavimą dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė tik 2014-08-20, t.y. praėjus šešeriems metams nuo sutarties sudarymo (2008-02-06) momento, ji praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti. Ieškovės prašymas pripažinti negaliojančiu 2008-01-31 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A- 379 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pakeitimo“ pareikštas civilinėje byloje. Viešojo administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo apskundimui taikytinas vieno mėnesio terminas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis, 33 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014). Ieškovė į teismą dėl šio termino atnaujinimo kreipėsi 2014-11-13, praleidusi apskundimo terminą beveik aštuonis metus, skaičiuojant nuo įsakymo priėmimo dienos 2008-01-31. Įstatymo nustatytų terminų praleidimas gali būti atnaujintas, nustačius svarbias aplinkybes, dėl kurių jis praleistas. Sutinkamai CPK 576 straipsniu teismas atnaujina praleistą įstatymų nustatytą terminą, jei pareiškėjas pateikia įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. CPK 576-578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Pagal suformuotą teismų praktiką, tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Tokių aplinkybių, trukdžiusių ieškovei apskųsti administracinį aktą ir reikšti reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, šioje byloje nenustatyta. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji nežinojo apie sutarties pakeitimą, brolis apie tai jai nesakė, o ji nedavė sutikimo pakeisti nuomininką, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą. Minėta aukščiau, ieškovė pati, savo noru, nepranešusi Kauno miesto savivaldybei, išsideklaravo iš gyvenamosios vietos 2003-03-26 nurodydama, kad išvyksta į JAV, pati atsisakė pagrindinio nuomininko teisių, tuo pačiu palikdama R. J., deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo 1988 m., galimybę ir teisę tapti gyvenamosios patalpos nuomininku. JAV ieškovė sukūrė šeimą ir su nauja gyvenamąja vieta susiejo savo interesus. Taigi, ieškovė, pagal savo amžių, gyvenimo patirtį, turėjo suprasti, kad išsideklaruodama iš Lietuvos ir išvykdama ilgesniam nei 6 mėn. terminui, ji prarado teisę į gyvenamosios patalpos nuomą nuo 2003-09-27. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad bendravo su broliu, vykdė pinigines perlaidas, rodo buvus tarpusavio šiltus, pasitikėjimo santykius, kuriems esant ieškovė negalėjo nežinoti apie sudarytą nuomos sutartį su broliu. Reikalavimai atnaujinti terminus negali būti patenkinti, kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo prašymams dėl terminų atnaujinimo tenkinti.

Atsakovė prašo prašymams ir ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminus, numatytus CK 6.586 straipsnio 5 dalyje ir ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje. CK 1.131 straipsnio 1 dalis sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį, jeigu ieškinio senatis pasibaigė iki ieškinio pareiškimo. Ieškinio senaties termino taikymas yra savarankiškas pažeistos teisės gynimo būdas, kurį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, jog pareiškimas dėl terminų atnaujinimo apskųsti administracijos direktoriaus įsakymą ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartį pripažinti negaliojančia, netenkintinas, kadangi nenustatyti pagrindai, leidžiantys atnaujinti terminus. Teismas taip pat byloje sprendė, jog 2008-02-06 nuomos sutartis su R. J. buvo sudaryta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, o tai reiškia, kad ieškovės teisė nebuvo pažeista, todėl ieškinio senatis reikalavimams dėl terminų atnaujinimo netaikytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteistina 13,64 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prašymo netenkinti. 1. Neatnaujinti trejų metų senaties termino ieškiniui dėl 2008 m. vasario 6 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 201-9-13 pripažinimo negaliojančia pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. 2. Neatnaujinti vieno mėnesio terminą, ieškiniui dėl 2008-01-31 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-379 pripažinimo negaliojančiu pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. 3. Ieškinį atmesti.

4. Priteisti valstybei iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 13,64 Eur (trylika eurų ir 64 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.