Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LITESKO“ ieškinį atsakovams E. M., L. M., R. M. ir A. M. dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovams adresuoti procesiniai dokumentai išsiųsti jų gyvenamosios vietos adresu ir įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai

5. Spręsdamas dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų teismas konstatavo, kad ieškovė veikė neatidžiai ir nerūpestingai, nesiėmė jokių veiksmų informuoti teismo apie tai, kad kitame teisme dėl to paties ginčo, dalyvaujant toms pačioms šalims ir remiantis tais pačiais pagrindais, jau yra iškelta civilinė byla bei priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Pažymėjo, jog toks ieškovės neveikimas rodo jos neapdairumą, teismo vertinimu, tai lėmė, jog procesas teisme atsakovų atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai. Akcentavo, jog ieškovės procesinis elgesys – nesavalaikis informavimas apie kitame teisme nagrinėjimą civilinę bylą ir priimtą įsiteisėjusį sprendimą, taip pat ieškovės neatidumas ir nerūpestingumas, lėmė bylinėjimosi išlaidų – dokumentų siuntimo išlaidų atsakovams susidarymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutraukus civilinę bylą iš ieškovės priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo

11. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų 278,41 Eur skolą, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., atsakovams naudojantis šilumos energija ir kitomis paslaugomis bute, tačiau už jas neatsiskaičius. Taip pat prašė priteisti 6,12 Eur delspinigius, apskaičiuotus už laiku neapmokėtą skolą, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, ieškovė reikalavo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur žyminį mokestį ir 0,32 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro išrašą. Kadangi atsakovai neįvykdė savo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas, ieškovė siekia įsiskolinimą išieškoti teismo keliu. Pirmosios instancijos teismo ieškinys buvo priimtas 2024 m. rugsėjo 20 d. Atsakovams procesiniai dokumentai buvo įteikti 2024 m. rugsėjo 26 d. Atsiliepimo į ieškinį atsakovai nepateikė.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė nustačius, kad ieškovė pakartotinai kreipėsi į teismą su tapačiu (identišku) ieškiniu atsakovams dėl skolos, delspinigių priteisimo, negrąžino ieškovei sumokėto žyminio mokesčio ir priteisė iš jos 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas į valstybės biudžetą. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutarties dalimi dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo, nurodo, jog pats teismas nebuvo atidus, nes ieškinio priėmimo stadijoje nenustatė tapataus ieškinio buvimą teismo žinioje. Ieškovė teigia, kad pakankama bausmė yra žyminio mokesčio negrąžinimas.

13. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi, įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu suformuotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo tarp šalių dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-9624-829/2024 ir Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6205-941/2024. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovams, susidarymą lėmė tai, jog apeliantė nebuvo atidi ir rūpestinga, inicijavusi du analogiškus procesus.

15. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (ar jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

16. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ieškinio padavimą ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

18. Taigi, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, teismo procesinio sprendimo priėmimas nutraukti bylą nereiškia bylos išnagrinėjimo iš esmės konkrečios proceso šalies naudai ir neturi lemiamos reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Šiuo atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, yra reikšmingas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek ieškinio atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

19. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog apeliantės atstovė D. J. 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikė ieškinį, kuriuo pagrindu Plungės apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-6205-941/2024, 2024 m. rugsėjo 16 d. ieškinys priimtas, 2024 m. rugsėjo 16 d. išsiųsti procesiniai dokumentai, 2024 m. rugsėjo 20 d. - atsakovams įteikti, 2024 m. spalio 9 d. priimtas sprendimas, tą pačią dieną išsiųstas šalims, 2024 m. spalio 30 d. įsiteisėjo. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantės atstovė D. J. 2024 m. rugsėjo 19 d. pateikė ieškinį, kuris pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo priimtas, 2024 m. rugsėjo 23 d. išsiųsti procesiniai dokumentai atsakovams, įteikti 2024 m. rugsėjo 26 d.

20. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, iš aptartų duomenų galima daryti išvadą, kad apeliantės atstovė veikė neatidžiai ir nerūpestingai teikdama teismui du tapačius ieškinius skirtingu laiku. Pirmas ieškinys (civilinė byla Nr. e2-6205-941/2024) buvo pateiktas 2024 m. rugsėjo 13 d., priimtas 2024 m. rugsėjo 16 d., o sprendimas įsiteisėjo 2024 m. spalio 30 d. Antras ieškinys nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktas 2024 m. rugsėjo 19 d., po ieškinio priėmimo pirmoje byloje.

21. Nereikšmingu pripažįstamas atskirojo skundo argumentas, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje bylos prieiga buvo suteikta ieškovės UAB „Litesko” atstovui, tačiau nebuvo laiku deleguota UAB „Litesko” filialo „Marijampolės šiluma” atstovui. Nagrinėjamu atveju vertinamas pačios apeliantės veikimas ir jos atsakomybė dėl proceso metu susidariusių procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atsakovams. Atkreiptinas dėmesys, jog procesinius veiksmus inicijavo apeliantė (o ne filialas), pareiga užtikrinti tinkamą atstovavimą procese tenka būtent apeliantei. Vadinasi, apeliantė, inicijuodama du analogiškus teisminius procesus, pati sukūrė situaciją, kurią dabar bando kvestionuoti.

22. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas buvo neatidus ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO laiku nepastebėjo tapataus ieškinio buvimą teismo žinioje. Apeliantė nenurodo, kurioje proceso stadijoje teismas turėjo būti atidus ir patikrinti, ar nėra jo žinioje tapataus ieškinio. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ši norma įtvirtina procesinio šalių sąžiningumo ir veiksmų ekonomiškumo principus, siekiant užkirsti kelią paraleliniams procesams ir teisinio neapibrėžtumo atsiradimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiga įsitikinti, kad analogiškas ieškinys jau nėra nagrinėjamas, pirmiausia tenka pačiai apeliantei, nes būtent jos pareiga yra tinkamai administruoti savo procesinius veiksmus. Bylą inicijuojantis asmuo (apeliantė ar jos atstovė) privalo įsitikinti, kad reikalavimas teisme jau yra nagrinėjamas arba išnagrinėtas, kad naujas ieškinys nėra perteklinis. Jei apeliantė dėl savo neatidumo pateikė tapatų ieškinį, su tuo susijusios bylinėjimosi išlaidos negali būti perkeliamos atsakovams ir tuo labiau valstybės iždui. Teismas nėra apeliantės procesinių veiksmų kontrolierius ir neprivalo kiekvienu atveju tikrinti, ar nėra kitų tapačių bylų. Teismas neturi pareigos Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO ieškinio priėmimo stadijoje tikrinti apeliantės veiksmų teisėtumo, jei pati apeliantė nekelia klausimo dėl jau nagrinėjamo ir / ar išnagrinėto ginčo. Civilinio proceso principai numato, kad šalys turi veikti rūpestingai ir sąžiningai. Nagrinėjamu atveju apeliantė dėl neatidumo inicijavo perteklinį procesą, būtent ji turi prisiimti atsakomybę už pasekmes, įskaitant išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu atsakovams, kurių dydžio atskiruoju skundu apeliantė neginčija. Minėtos išlaidos susidarė dėl apeliantės klaidos, už kurią ji ir turi prisiimti neigiamas pasekmes.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus ir nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino bylinėjimosi išlaidų priteisimo reglamentuojančias teisės normas, o atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.