- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- I1-4508-776/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02340-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovės atstovė, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų, patirtų per kalinimo laikotarpį nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmasis ir Trečias sektoriai).
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-8) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad besimaudant duše kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo užtikrintas privatumas, nes duše nebuvo įrengtos pertvaros. Dėl negalėjimo tinkamai nusiprausti duše iš jo tyčiojosi kiti nuteistieji. Duše nebuvo ventiliacijos, dėl ko kaupėsi pelėsis. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, pažeminimą, nepilnavertiškumo ir gėdos jausmą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 17-21, 42) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime. Pažymėjo, kad laikotarpiais nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2022 m. liepos 22 d., nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d., nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. sausio 18 d., nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. balandžio 21 d., nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2024 m. spalio 16 d. iki 2024 m. spalio 21 d., pareiškėjas buvo konvojuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninę (nuo 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinys). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus bendro naudojimo dušinėje privatumo užtikrinimui pertvaros įrengtos 2022 metų vasario mėnesį, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus dušuose buvo įrengtos visų būrių dušinėse nuo 2022 metų spalio mėnesio. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje (12D3p) kiekviename pastato aukšte įrengtos atskiros dušo kabinos su durimis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjui naudojantis dušo patalpomis buvo užtikrintas pakankamas privatumas. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus dušinėse buvo įrengta mechaninė dušo vėdinimo sistema, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus bendrose nuteistųjų dušinių patalpose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, o Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio pastate įrengta mechaninė oro šalinimo sistema, todėl pareiškėjo teiginys dėl neįrengtos ventiliacijos neatitinka tikrovės. Nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl higienos normų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl privatumo duše.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš to, kad besimaudant duše kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo užtikrintas privatumas, nes duše nebuvo įrengtos pertvaros.
Atsakovės atstovė pripažino, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus bendro naudojimo dušinėje privatumo užtikrinimui pertvaros įrengtos 2022 metų vasario mėnesį, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus dušuose buvo įrengtos visų būrių dušinėse nuo 2022 metų spalio mėnesio. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje (12D3p) kiekviename pastato aukšte įrengtos atskiros dušo kabinos su durimis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis apie dušo patalpų įrengimą, todėl jais remiasi.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintose Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) tokio reikalavimo nėra numatyta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015; 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1931-261/2020).
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022 ir kt.).
Pareiškėjas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. liepos 20 d., ir nuo 2022 m. liepos 22 d. iki 2022 m. spalio 4 d. Bet Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus bendro naudojimo dušinėje privatumo užtikrinimui pertvaros įrengtos 2022 metų vasario mėnesį. Todėl, šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio pastate (12D3p) (Laisvės atėmimo vietų ligoninė) buvo laikomas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 20 d. iki 2022 m. liepos 22 d., nuo 2022 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d., nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. sausio 18 d., nuo 2023 m. balandžio 19 d. iki 2023 m. balandžio 21 d., nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. ir nuo 2024 m. spalio 16 d. iki 2024 m. spalio 21 d. Bet Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje (12D3p) (Laisvės atėmimo vietų ligoninė) kiekviename pastato aukšte įrengtos atskiros dušo kabinos su durimis. Todėl, šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime buvo laikomas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2023 m. balandžio 19 d., nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d., nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. spalio 16 d. ir nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d. Bet Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime bendro naudojimo dušinėje privatumo užtikrinimui pertvaros įrengtos 2022 metų vasario mėnesį ir 2022 m. spalio 14 d. Todėl, šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu nebuvo pažeistos.
Pareiškėjas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje buvo laikomas nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. ir nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. sausio 16 d. Atsakovės atstovei pripažinus, kad iki 2022 m. spalio 14 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriaus dušo patalpose matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, darytina išvada, kad iki 2022 m. spalio 14 d. pareiškėjui maudantis kartu su kitais nuteistaisiais Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriaus dušo patalpose, nesant įrengtų pertvarų tarp atskirų maudymosi vietų, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu, tai yra faktiškai yra pripažįstama, jog naudojantis dušu buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatumą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2022 m. spalio 14 d. pataisos įstaiga neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu.
Įvertinus tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, o nuo 2022 m. gegužės 26 d. duše praustis du kartus per savaitę (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2023 m. sausio 1 d.) 17.5 punktas), nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo teisę pasinaudoti dušu iki 3 kartų, todėl, teismo vertinimu apie 3 kartus buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, kas yra pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.
Dėl ventiliacijos.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad duše nebuvo ventiliacijos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktas numato, kad asmenims turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus dušinėse buvo įrengta mechaninė dušo vėdinimo sistema, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus bendrose nuteistųjų dušinių patalpose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, o Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje pastate įrengta mechaninė oro šalinimo sistema. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjo teiginiai nagrinėjamu klausimu atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pelėsio.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad duše buvo pelėsis.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Be to, Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodoma, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios 2023 m. sausio 1 d.), 18.6 punkte numatyta, kad nuteistieji ir suimtieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (kamerą) ir pasivaikščiojimo vietas.
Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvada, kad gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose neturi būti visų rūšių kenkėjų ir pelėsio, jas turi prižiūrėti bei švarą palaikyti ir patys nuteistieji. Atsižvelgus į tai, jog byloje nėra pateikta duomenų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo administraciją dėl gyvenamųjų patalpų, sanitarinio mazgo, dušo ir kitų bendrojo naudojimo patalpų nepriežiūros, valymo priemonių nebuvimo, pelėsio ar kenkėjų buvimo, įvertinus tai, jog ir pats pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti švarą gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, ši pareiškėjo skundo dalis vertintina kaip deklaratyvi ir atmestina kaip neįrodyta.
Dėl patyčių.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad dėl negalėjimo tinkamai naudotis dušu iš jo buvo tyčiojamasi.
Pažymėtina, kad konkrečių netinkamo elgesio aplinkybių pareiškėjas nenurodė, tai yra nedetalizavo, kada ir kokie konkrečiai asmenys elgėsi netinkamai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo kitų asmenų elgesio jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo kitų asmenų elgesio jo atžvilgiu atmetami kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą nustačius, jog ginčo laikotarpiu Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu, pripažįstama, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus nemalonius išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu, CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
EŽTT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr. 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą B. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą H. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. EŽTT 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’K. prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje irgi ne kartą nurodyta, kad pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (žr. 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013; 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017).
Atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, todėl konstatuojamas tik trumpalaikis teisė į privatumą naudojantis dušu pareiškėjui neužtikrinimo atvejis, kuris pažeidė jo teises į tinkamas kalinimo sąlygas. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologo 2024 m. gruodžio 2 d. pažymos Nr. RV-22-10819 (b. l. 41-42) duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu psichologinės pagalbos dėl teisės į privatumą naudojantis dušu neužtikrinimo į psichologus nesikreipė. Taip pat teismui nepateikta duomenų, kad pareiškėjas dėl trumpalaikio teisės į privatumą naudojantis dušu neužtikrinimo atvejo būtų kreipęsis būtinosios medicininės pagalbos. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė ir gili, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 4 d. iki 2022 m. spalio 14 d. 3 kartus buvo pažeista pareiškėjo V. Š. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjime.
Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.