Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-135-910/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-07
Bylos Nr.: 2A-135-910/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-14682-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: S. L.
Atsakovas: viešajai įstaigai Centro

Kategorijos

1.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-135-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14682-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.2; 1.3.2.12; 3.1.7.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Centro poliklinikai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo atsakovės viešosios įstaigos Centro poliklinikos (toliau – Centro poliklinika) vadovo 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. K-262 pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą neteisėtu, grąžinti ją į darbą – Centro poliklinikos Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialistės pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad pas atsakovę dirbo nuo 1994 metų laboratorinės diagnostikos specialiste. Į darbą buvo priimta pagal anksčiau galiojusią tvarką įsakymu, kai nebuvo reikalaujama pasirašyti darbo sutartį, ir visus metus iki atleidimo dirbo neturėdama drausminių nuobaudų, o iš darbo atleista 2018 m. vasario 26 d. darbdavio įsakymu dėl to, jog nesutiko pasirašyti naujos darbo užmokesčio apmokėjimo tvarkos aprašo, nes šis aprašas nebuvo suderintas su profesine sąjunga. Ieškovė pažymėjo, kad Centro poliklinikos profesinės sąjungos 2016 m. sausio 9 d. konferencijoje ji ketveriems metams buvo išrinkta profesinės sąjungos tarybos nare ir pirmininko pavaduota, buvo aktyvi Centro poliklinikos profesinės sąjungos narė. Pasak ieškovės, darbdavys norėjo ją atleisti anksčiau, 2017 m. kovo 15 d. pareikalavo profesinės sąjungos sutikimo, profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skundė teismui. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atleisti ieškovę iš darbo buvo panaikintas, ieškovės vertinimu, dėl formalių motyvų, neįrodžius kad ieškovė buvo persekiojama dėl profsąjunginės veiklos. Atsakovė 2017 m. gruodžio 22 d. įteikė ieškovei įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal galiojančio naujo DK 57, 64 straipsnius ir Šakos kolektyvinės sutarties 2.7 punktą. Ieškovės nuomone, atleidžiant ją iš darbo, darbdavys turėjo gauti Valstybinės darbo inspekcijos sutikimą, kaip to reikalaujama DK 168 straipsnio 3 dalyje, tačiau tokio sutikimo atsakovė į Valstybinę darbo inspekciją nesikreipė. Ieškovės teigimu, ji niekada neatsisakė dirbti kokiomis nors pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, įspėjime dėl jos atleidimo iš darbo nekonkretizuota, kuriuo punktu vadovaujantis ji bus atleista, todėl pažeistas DK 64 straipsnio 2 dalies reikalavimas įspėjime nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastį ir įstatymo normą, kurioje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Įspėjime suformuluota keletas savarankiškų darbo sutarties nutraukimo priežasčių: nesutikimas su nauja Centro poliklinikos darbo apmokėjimo tvarka, nepasirašymas pateikiamų dokumentų (darbo sutarties, pareiginių nuostatų, kitų vidinių dokumentų) ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-2541-864/2017 atmetė Profesinės sąjungos apeliacinį skundą. Ieškovė nurodė, kad tik pirmąją priežastį galima vertinti kaip lėmusią jos atleidimą, tačiau ši priežastis nebuvo pakankamas pagrindas atleisti iš darbo. Ieškovės teigimu, jai nebuvo pranešta apie jokias keičiamas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą negalima vertinti kaip tokio pranešimo. Be to, įspėjime dėl atleidimo nurodyta neteisinga įstatyme numatyto pagrindo formuluotė – „nesutikimas dirbti pakeistomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis“, tuo tarpu įstatyme įtvirtinta – „…darbuotojas atsisako dirbti <…>“. Pasak ieškovės, nesutikimas ir atsisakymas dvi visiškai skirtingos sąvokos, ji niekada neatsisakė dirbti, iki pat atleidimo dirbo pakeistomis darbo sąlygomis, todėl nebuvo pagrindo ją atleisti. Ieškovės teigimu, tai, kad ji nepasirašė pateikiamų dokumentų, negali būti vertinama kaip neigiamas elgesys, diskredituojantis atsakovę, be to, ieškovė iš darbo atleista atsakovei nesitarus ir nesikonsultavus su Centro poliklinikos profesinės sąjungos taryba, nebuvo inicijuotos jokios informavimo bei konsultavimo procedūros. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-2144 darbo byloje Nr. APS-366124 ieškovės prašymo netenkino. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu, jame padaryta neteisinga išvada, kad nebuvo reikalingas Valstybinės darbo inspekcijos sutikimas atleisti ieškovę, taip pat kad nereikia įrodinėti ieškovę kaltinančių aplinkybių, nustatytų Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ieškovė pažymėjo, kad darbuotojo supažindinimas su lokaliais teisės aktais yra jo diskrecijos teisė, darbdavys negali smurtauti ir reikalauti, jog darbuotojas nedelsiant susipažintų pasirašytinai. Pasak ieškovės, ne darbuotojas, o darbdavys turi pareigą tinkamai informuoti darbuotojus apie lokalinius teisės aktus, o tai darbdavys gali padaryti įvairiais būdais: registruota pašto siunta, per antstolius, siunčiant į darbuotojo elektroninį paštą ar kt. Remdamasi išdėstytais argumentais, ieškovė prašė pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ją į eitas pareigas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Centro poliklinika nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1228 ,,Dėl valstybės ir savivaldybių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugas teikiančių darbuotojų darbo užmokesčio nustatymo kriterijų patvirtinimo“, Centro poliklinikos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-158 ,,Dėl viešosios įstaigos Centro poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinta nauja Centro poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d. Ši tvarka yra sudėtinė kiekvieno darbuotojo darbo sutarties dalis, ja remiantis apskaičiuojamas darbuotojo darbo užmokestis, ji laikoma būtinąja darbo sutarties sąlyga. Darbo apmokėjimo tvarka, prieš ją patvirtinant, buvo derinama ir faktiškai suderinta su Centro poliklinikoje veikiančių profesinių sąjungų jungtine atstovybe (susidedančia iš trijų profesinių sąjungų, veikiančių įstaigoje, narių: Lietuvos gydytojų sąjungos Vilniaus filialo Centro poliklinikos gydytojų sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos ir Centro poliklinikos profesinės sąjungos). Atsakovės teigimu, su darbo apmokėjimo tvarka sutiko visi Centro poliklinikos darbuotojai, išskyrus ieškovę, kuri net kelis kartus išreiškė poziciją, jog nesutinka su darbo apmokėjimo tvarka. Ieškovė nesutiko ne tik su darbo apmokėjimo tvarka, bet ir dirbti pagal nustatomas (keičiamas) darbo sutarties sąlygas bei iš esmės visus kitus vidinius teisės aktus, įtvirtinančius jos darbo sąlygas ir apskritai tvarką atsakovės įstaigoje: ieškovė nesutiko su jai pateikta sudaryti darbo sutartimi ir jos pakeitimais, pareiginiais nuostatais, nustatančiais jos darbo funkcijas, be to, su privalomomis darbų saugos instrukcijomis, Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarkos aprašais ir konfidencialumo pasižadėjimu (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2011 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-122A), Centro poliklinikos darbo tvarkos taisyklėmis (patvirtintomis Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V – 55), Centro poliklinikos vidaus tvarkos taisyklėmis (patvirtintomis Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-52). Pasak atsakovės, ieškovė nesutiko ir su kitais privalomais vadovautis darbe dokumentais: Medicininių atliekų tvarkymo aprašu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. spalio 31 įsakymu Nr. V-194, Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių valymo ir dezinfekcijos protokolu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-110, Medicinos prietaisų apdorojimo tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-82, Neatitikčių valdymo tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Poliklinikos medicininės dokumentacijos pildymo tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Būtinosios pagalbos teikimo tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-68, Darbuotojų ekspozicijos incidentų pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos tvarkos protokolu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Paciento (jo atstovų) teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Pacientų srautų tvarkos aprašu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Korekcinių ir prevencinių veiksmų tvarkos aprašu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Poliklinikos medicininės dokumentacijos pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170, Rankų higienos protokolu, patvirtintu Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-107, Pacientų, jo artimiesiems, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarka, patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170. Atsakovė pažymėjo, kad visi išvardinti teisės aktai turėtų nustatyti ieškovės darbo funkcijas, darbo užmokestį bei jo mokėjimo tvarką, apskritai ieškovės darbo sąlygas, tačiau su tokiomis sąlygomis ieškovė nesutiko, atsisakė susipažinti su visais nurodytais aktais ir pasirašyti. Pasak atsakovės, ji ne kartą organizavo ieškovei supažindinimo su lokaliniais aktais procedūras, rašė aktus dėl ieškovės atsisakymo susipažinti su įvairiomis tvarkomis ir pan. Ieškovė atsisakė pasirašyti ir iš esmės nesutiko su lokaliniuose aktuose įtvirtintomis taisyklėmis bei tvarkomis, darbą organizavosi nuosavo nuožiūra ir pagal savo nuostatas. Atsakovės teigimu, ieškovei nuolat atsisakant susipažinti ir sutikti dirbti pagal nustatomas darbo sutarties sąlygas (darbo funkcijas, darbo apmokėjimą) bei apskritai darbo tvarką ir užduotis reglamentuojančius vidinius teisės aktus, įstaiga konsultavosi su Valstybine darbo inspekcija dėl situacijos ir sprendimo būdų. Dėl ieškovės atsisakymo dirbti keičiamomis darbo apmokėjimo sąlygomis bei tokio atsisakymo priežasčių taip pat buvo gauta Valstybinės darbo inspekcijos konsultacija. Valstybinė darbo inspekcija nurodė, kad, darbuotojui nesutinkant su nustatomomis (keičiamomis) darbo sutarties ar apskritai darbo sąlygomis, kai dėl to kinta darbuotojo darbo funkcijos, pobūdis ar kitos su darbo sutarties vykdymu susijusios sąlygos, darbdaviui atsiranda teisė inicijuoti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Pasak atsakovės, ieškovei atsisakant pasirašyti jai teikiamus lokalinius aktus, nustatančius jos darbo funkcijas, darbo apmokėjimo tvarką ir t. t., darbdaviui kilo sunkumų organizuojant darbą, reikalaujant iš ieškovės pareigų vykdymo ar atsakomybės už jų nevykdymą. Centro poliklinika teikia sveikatos priežiūros paslaugas, todėl įstaigai privalu preciziškai laikytis teisės aktų ne tik pacientų teisių srityje, bet ir organizuojant vidinį įstaigos darbą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė nusprendė inicijuoti ieškovės atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva be jos kaltės pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovė, žinodama, kad ieškovė yra Centro poliklinikos profesinės sąjungos atstovaujamojo valdymo organo narė, kreipėsi į profesinę sąjungą sutikimo atleisti ieškovę, tačiau gavo nemotyvuotą atsakymą, jog sutikimas neduodamas. Šį nesutikimą atsakovė skundė teismui, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-25692-727/2017, patenkino Centro poliklinikos ieškinį – panaikino profesinės sąjungos atsisakymą. Gavus šį teismo sprendimą, ieškovei 2017 m. rugpjūčio 22 d. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Kai atsakovė gavo informaciją, kad profesinė sąjunga apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą, ji panaikino ieškovei įteiktą 2017 m. rugpjūčio 22 d. įspėjimą apie atleidimą iš darbo. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2541-864/2017, atmetus profesinės sąjungos apeliacinį skundą, atsakovė ieškovei 2017 m. gruodžio 22 d. įteikė įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Suėjus įspėjimo terminui, 2018 m. vasario 26 d. priimtas įsakymas dėl ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė teisėtai ir pagrįstai atleista iš darbo, darbdaviui pasinaudojus teise nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę. Ieškovė atleista ne dėl kaltės, jos argumentai, kad darbdavys siekė atleisti ją kitu pagrindu, neįrodyti. Pasak atsakovės, įspėjime apie atleidimą ieškovei aiškiai nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Nors įspėjime nenurodyti DK 57 straipsnio dalis ir punktas, tiek iš įspėjimo turinio, tiek iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (kurioje ieškovė aktyviai dalyvavo) priimtų teismo procesinių sprendimų akivaizdu, jog konkretus darbo sutarties nutraukimo pagrindas ieškovei buvo suprantamas, iš ieškovės ieškinio matyti, kad atleidimo pagrindas jai aiškus. Atsakovės nuomone, ji neturėjo pareigos gauti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo atleisti ieškovę, nes tos aplinkybės, kad ieškovė nebuvo diskriminuojama dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje, patvirtintos įsiteisėjusiais teismo sprendimais byloje, kurioje Centro poliklinika ginčijo profesinės sąjungos nesutikimą atleisti ieškovę iš darbo; teismai konstatavo, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą ar bent prielaidas, jog ieškovės atleidimas iš darbo susijęs su jos naryste arba veikla profesinėje sąjungoje. Papildomas kreipimasis sutikimo atleisti ieškovę būtų buvęs perteklinis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto valdybos Sveikatos apsaugos skyriaus Vilniaus 3-iosios ligoninės vyriausiojo gydytojo 1994 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 148K ieškovė nuo 1994 m. spalio 11 d. priimta dirbti į Suaugusiųjų polikliniką klinikinės fiziologijos medicinos seserimi. 1998 m. liepos l d. sudaryta darbo sutartis Nr. 272 tarp VšĮ Naujamiesčio poliklinikos (po reorganizacijos - VšĮ Centro poliklinika) ir S. L. klinikinių fiziologinių tyrimų poskyrio fiziologijos ir reabilitacijos medicinos sesers pareigoms. 1999 m. spalio 1 d. ieškovės pareigybė pervardinta į laboratorinės diagnostikos specialistės. Iki atleidimo iš darbo dienos ieškovė dirbo Terapijos konsultacijų skyriaus klinikinės fiziologijos kabinete laboratorinės diagnostikos specialiste. Teismas pažymėjo, kad pateiktoje darbo sutartyje nėra ieškovės parašų. Ieškovė neginčijo aplinkybės, kad ji nebuvo pasirašiusi darbo sutarties, paaiškino, jog neturėjo pareigos pasirašyti darbo sutarties ir jos pakeitimų, nes to nenumatė įstatymai, ji dirbo tęsdama darbo santykius, pradėtus dar iki įsigaliojant reikalavimui pasirašinėti rašytines darbo sutartis. Teismas nurodė, kad nesutinka su tokia ieškovės pozicija. Dar galiojant Darbo sutarties įstatymui kasacinis teismas išaiškino, jog nuo 1996 m. gegužės 8 d. (1996 m. balandžio 17 d. įstatymas Nr.1-1285) tapo privalomas darbo sutarties sudarymas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2001). Priėmus nurodytą įstatymą, darbdaviui atsirado pareiga sudaryti darbo sutartį raštu, todėl ieškovei buvo pateikta pasirašyti tipinė darbo sutarties forma darbo santykiams įforminti. Nepaisant to, kad ieškovė darbo sutarties ir jos pakeitimų nepasirašinėjo (tai buvo pažymima darbdavio atstovų, darant įrašus darbo sutartyje), ieškovė dirbo pagal darbo sutartį, ėjo savo pareigas, gaudama už darbą darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį.

6. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo supažindinti darbuotoją su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (senojo DK 99 straipsnio 4 dalis). Ši pareiga taip pat apima darbuotojo supažindinimą su jo darbo funkcijomis ir kitomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis (senojo DK 95 straipsnio 1, 2 dalys). Naujojo DK 42 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Teismas priėjo prie išvados, kad, nepaisant to, jog priimant ieškovę į darbą ji neturėjo pareigos pasirašytinai susipažinti su visomis jos darbo tvarką nustatančiomis normomis ir taisyklėmis, tačiau, tiek keičiantis Centro poliklinikos organizacinei struktūrai, tiek darbo teisės įstatyminėms nuostatoms ir jas įgyvendinantiems aktams, priėmus įstaigoje darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, kitus lokalinius teisės aktus, ieškovė su tokiais aktais ir tvarkomis turėjo būti supažindinta pasirašytinai.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė vengė pasirašyti bet kokius lokalinius įstaigos aktus ir pareiginius nuostatus tam, jog patvirtintų, kad su jais yra susipažinusi. Ieškovė yra atsisakiusi susipažinti pasirašytinai iš esmės su visais jos darbą reglamentuojančiais dokumentais. Ieškovės atsisakymus pasirašytinai susipažinti su išvardintais aktais patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (darbo sutartis, 2017 m. sausio 27 d. susitikimo su Valstybinės darbo inspekcijos atstovais protokolas, darbdavio atstovų surašyti aktai). Aplinkybes, kad ieškovė atsisakydavo pasirašyti su darbe privalomais vadovautis lokaliniais teisės aktais (darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais ir kt.), patvirtino byloje apklaustos kaip liudytojos D. P., D. Č.. Atsakovo informacinių technologijų specialistas D. Ž. teisme paliudijo, kad su visomis įstaigos tvarkomis galima susipažinti jungiantis prie vietinio intranet tinklo, ieškovė tai galėjo padaryti, nes kiekvienas darbuotojas kompiuteriu naudojasi kaip darbo priemone, ieškovė nebuvo išimtis. Liudytojo žodžiams apie įstaigoje veikiančią informacinę sistemą patvirtinti atsakovė pateikė į bylą vizualios informacijos kopijas, iš kurių matyti, kad susipažinimas su dokumentais tokiu būdu prieinamas kiekvienam darbuotojui, taip pat ir ieškovei. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai, kodėl ji nepasirašė visų lokalinių įstaigos aktų ir tvarkų, yra prieštaringi: kompiuteryje nemoka susirasti dokumentų, administracijos darbuotojos ją verčia pasirašyti neskaičius naujai priimtų aktų, nesuteikia laiko juos perskaityti ir pan. Tačiau ieškovės argumentus paneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog visi lokaliniai atsakovo administracijos priimti aktai yra laisvai prieinami naudojantis kompiuteriu, be to, apklaustos kaip liudytojos atsakovo darbuotojos patvirtinto, kad ne kartą skaitė kai kuriuos dokumentus ieškovei garsiai ar bent prašė ją susipažinti ir pasirašyti, tačiau ji kategoriškai atsisakė.

8. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu darbo santykių metu pakeičiamos darbo sąlygos arba darbuotojo darbą reglamentuojantys teisės aktai, darbdavys turi pareigą supažindinti darbuotoją su tokiais pakeitimais (senojo DK 35 straipsnio 1 dalis, naujojo DK 34 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 44 straipsnio 4 dalis). Nuo ieškovės priėmimo į darbą (1994 m.) pasikeitė daug teisės aktų, tarp jų – ir DK nuostatos (tai lėmė visų darbuotojų pareigybės aprašymų pakeitimus), priimta naujų teisės aktų, patvirtinta Centro poliklinikos vidaus dokumentų, reglamentuojančių darbuotojų darbą, tačiau ieškovė atsisakė susipažinti pasirašytinai su visais jos darbą reglamentuojančiais dokumentais.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl valstybės ir savivaldybių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugas teikiančių darbuotojų (išskyrus vadovų ir jų pavaduotojų) darbo užmokesčio nustatymo kriterijų patvirtinimo“ patvirtintomis rekomendacijomis, Centro poliklinikos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl viešosios įstaigos Centro poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“ buvo patvirtinta nauja Centro poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka (toliau - Darbo apmokėjimo tvarka), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. kovo 1 d. Darbo apmokėjimo tvarkoje nustatyta, kad Darbo apmokėjimo tvarka – neatskiriama įstaigos kolektyvinės sutarties dalis, o įstaigos kolektyvinės sutarties 5.3 punkte nustatyta, jog darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal įstaigos darbo apmokėjimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad Centro poliklinikoje veikia profesinių sąjungų jungtinė atstovybė, susidedanti iš trijų profesinių sąjungų, Darbo apmokėjimo tvarka buvo raštu pateikta derinti šiai atstovybei. Gavus Centro poliklinikos profesinių sąjungų jungtinės atstovybės pastabas dėl Darbo apmokėjimo tvarkos, Poliklinika jas įvertino ir pateikė paaiškinimus dėl visų nurodytų pastabų. Darbo apmokėjimo tvarką savo parašais patvirtino jungtinės atstovybės dviejų narių atstovės, tik vienintelis Centro poliklinikos profesinės sąjungos pirmininkas nesutiko pasirašyti, nepateikdamas jokių nesutikimo argumentų. Su Darbo apmokėjimo tvarka sutiko visi Centro poliklinikos darbuotojai, patvirtindami tai savo parašais, išskyrus ieškovę, kuri 2017 m. kovo 27 d., nesutikdama su nurodyta Darbo apmokėjimo tvarka, nurodė, jog „nesuderinta su jungtinių profsąjungų atstovybe“.

10. Teismas pabrėžė, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog ieškovės atleidimas iš darbo susijęs su jos naryste arba veikla profesinėje sąjungoje, todėl tokie ieškovės argumentai atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovė 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. 01-30-959 „Dėl sutikimo atleisti darbuotoją iš darbo“ kreipėsi į Profesinę sąjungą sutikimo atleisti ieškovę iš darbo pagal senojo DK 129 straipsnį dėl to, kad ši nesutinka su būtinosiomis sąlygomis – darbo apmokėjimu ir funkcijomis, apibrėžtomis pareigybės aprašyme. 2017 m. kovo 17 d. elektroniniu paštu profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą, nenurodydama jokių atsisakymo motyvų, pažymėdama, jog ieškovei pasiūlyta sutikti su nauja Darbo apmokėjimo tvarka. Teismas nurodė, kad iš civilinės bylos, kurioje buvo nagrinėjamas profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą atleisti ieškovę teisėtumo klausimas, pakankamai akivaizdu, jog ginčo šalims buvo ir yra žinoma, kodėl buvo prašoma sutikimo, kokiu pagrindu ruošiamasi atleisti ieškovę. Dėl to teismas atmetė ieškovės argumentus, kad įspėjimas dėl atleidimo iš darbo buvo neinformatyvus ir nenurodantis atleidimo pagrindo.

11. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės veiksmai, nesutinkant pasirašyti, kad yra susipažinusi su darbo tvarkos taisyklėmis ir kt., trukdė tinkamai organizuoti kasdienę įstaigos veiklą, nes kiekvienu atveju darbdaviui galėjo kilti problemų dėl to, jog ieškovė dirba, nebūdama raštu supažindinta nei su specialisto pareigybės aprašymu, nei Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarkos aprašu, nei su Poliklinikos vidaus tvarkos taisyklėmis ir pan. Toks ilgametės atsakovės darbuotojos atsisakymas pasirašyti apie susipažinimą su jai teikiamais darbdavio lokaliniais aktais, tarp jų – ir tiesiogiai susijusiais su jos darbo funkcijomis, buvo sistemingas, nuolatinis ir nemotyvuotas, ir tai neabejotinai apsunkino atsakovės kasdienę veiklą bei darbo organizavimą, DK nuostatų vykdymą. Teismo vertinimu, atsakovė darbą organizuoja nuolatinės rizikos būsenoje, nes ieškovė, net ir jai padarius darbo drausmės pažeidimą, negalėtų būti svarstoma drausmine tvarka, kadangi atsakovei būtų apsunkinta galimybė įrodyti ieškovės nusižengimus, kai ši pasirašytinai nesupažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais lokaliniais aktais. Tokia padėtis iš esmės pažeidžia darbdavio teisėtus interesus, nes atima galimybę kontroliuoti darbo drausmę įstaigoje ir adekvačiai reaguoti į atvejus, kai netinkamai atliekamos darbo pareigos. Darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojų laikytis darbo drausmės, įstatymų nustatyta tvarka taikyti drausminę atsakomybę, jeigu nesilaikoma darbo drausmės ir tvarkos, ir tokia darbdavio teisė negali būti ignoruojama arba paneigiama.

12. Ieškovė atleista iš darbo pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame nustatyta, jog darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę. Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. Teismas pripažino pagrįsta atsakovės poziciją, kad DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškintinas ir taikytinas sistemiškai su DK 45 straipsnio 1 ir 2 dalimis. DK 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik darbuotojo rašytiniu sutikimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai atleista iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl to, kad ji atsisakė susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal nustatomas (keičiamas) būtinąsias darbo sutarties sąlygas (darbo funkcijas pagal pareigybės aprašymą, darbo apmokėjimo sąlygas pagal patvirtintą Darbo apmokėjimo tvarką) bei apskritai susipažinti ir atitinkamai dirbti pagal jos darbo pareigas bei darbo tvarką reglamentuojančius vidinius teisės aktus.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė, prieš priimdamas sprendimą atleisti ją iš pareigų ir prieš įteikdama įspėjimą apie atleidimą, turėjo informuoti darbuotojų atstovus, konsultuotis dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių ir t.t. Nei senojo DK 47 straipsnyje, nei galiojančio DK 203-209 straipsniuose, nei kituose teisės aktuose nenustatyta, kad prieš įteikiant įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, būtina įgyvendinti informavimo bei konsultavimo procedūras. Painiojamos darbdavio pareigos įgyvendinti informavimo bei konsultavimo procedūras, kai jos privalomos pagal DK 208 straipsnį. Šiuo atveju sprendimas dėl ieškovės atleidimo iš pareigų nebuvo toks, kuris galėjo turėti „esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai“.

14. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė pažeidė DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą garantiją. Teismas pažymėjo, kad DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis nuo persekiojimo, diskriminavimo, susidorojimo dėl tokio darbuotojo dalyvavimo atstovavimo veikloje ar narystės profesinėje sąjungoje. Nagrinėjamu atveju atsakovė, vadovaudamasi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 134 straipsnio nuostatomis, 2017 m. kovo 15 d. kreipėsi į Profesinę sąjungą sutikimo atleisti ieškovę iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Teismas nurodė, kad senojo DK 134 straipsnis iš esmės įtvirtino lygiai tokį patį tikslą, koks įtvirtintas galiojančio DK 168 straipsnio 3 dalyje – apsaugoti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis nuo persekiojimo, diskriminavimo, susidorojimo dėl tokio darbuotojo dalyvavimo atstovavimo veikloje ar narystės profesinėje sąjungoje. Profesinei sąjungai 2017 m. kovo 17 d. atsisakius duoti atsakovei sutikimą atleisti ieškovę iš darbo, darbdavys kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas panaikinti tokį Profesinės sąjungos atsisakymą, ir bylą nagrinėję teismai šį Centro poliklinikos reikalavimą patenkino (Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2541-864/2017). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą ar bent prielaidas, kad ieškovės atleidimas iš darbo susijęs su jos naryste arba veikla profesinėje sąjungoje, t. y. kad ieškovės narystė (veikla) profesinėje sąjungoje yra priežastis, lėmusi ketinimo atleisti ją iš darbo susiformavimą. Faktas, kad ieškovės darbo sutarties nutraukimas nesusijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, naryste profesinėje sąjungoje, jau įvertintas teismo ir konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Teismas, remdamasis tuo, kad tiek naujos redakcijos DK 168 straipsnio 3 dalies, tiek senojo DK 134 straipsnio tikslai yra analogiški, priėjo prie išvados, jog, esant įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, kurioje konstatuota, jog profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atleisti ieškovę iš darbo buvo nepagrįstas, kad ieškovė nebuvo diskriminuojama dėl jos priklausymo ir veiklos profesinėje sąjungoje, papildomas kreipimasis į Valstybinę darbo inspekciją nebuvo reikalingas.

15. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, ginčydama atleidimo iš darbo teisėtumą, neįrodė, jog atleidimas susijęs su jos veikla profesinėje sąjungoje, kad atleidimas susijęs su jos drausmine atsakomybe. Atsakovė įrodė, kad atleido ieškovę teisėtai, nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrindė DK 57 straipsnio 6 dalyje numatytas reikšmingas ekonominio, organizacinio būtinumo priežastis dėl siūlymo ieškovei keisti darbo sąlygas (pasirašyti būsimą darbo apmokėjimo tvarkos aprašą) ir, ieškovei nesutikus, nepasirašius ne tik darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, bet ir kitų lokalinių teisės aktų, pasinaudojo teise atleisti ieškovę iš darbo savo iniciatyva be darbuotojo kaltės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Teismo motyvas, kad ieškovė, ginčydama atleidimo iš darbo teisėtumą, neįrodė, jog atleidimas nesusijęs ir su jos drausmine atsakomybe, yra nesuprantamas. Neaišku, kodėl ieškovė turėjo įrodinėti, kad jos atleidimas nesusijęs ir su jos drausmine atsakomybe. Atleidimo iš darbo teisėtumą įrodinėti privalo darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis).

16.2. Teismas, darydamas išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad jos atleidimas iš darbo susijęs sujos veikla profesinėje sąjungoje, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje yra nemažai raštų Valstybinei darbo inspekcijai, profesinei sąjungai, kitoms institucijoms, kuriuose ieškovė kritiškai pasisako apie įstaigos, kurioje dirba, veiklą. Teismas visiškai netalkino ieškovei, renkant ir teikiant įrodymus, išsamiau netyrė, ar ieškovės atleidimas nesusijęs su jos veikla profesinėje sąjungoje, prisidengdamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi. Atsakymą į šį klausimą turėjo pateikti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vadovas, nustatęs, ar atsakovės inicijuotas darbo sutarties su ieškove nutraukimas nesusijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, ar ji nediskriminuojama dėl vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

16.3. Teismas nepagrįstai pateisino atsakovės padarytą DK 168 straipsnio 3 dalies pažeidimą, taip paneigdamas šios teisės normos įtvirtintą garantiją ieškovei. Ieškovė buvo įspėta apie atleidimą ir atleista jau galiojant naujajam DK, todėl atsakovė privalėjo laikytis DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo. Šios teisės normos reikalavimas negali būti ignoruojamas, remiantis senojo DK 134 straipsnio analogiškais tikslais, juolab kad dėl sutikimo nutraukti darbo sutartį sprendžia skirtingi subjektai: pagal galiojančio DK 168 straipsnio nuostatas – Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, pagal senojo DK 134 straipsnio nuostatas – profesinė sąjunga, taip pat esmingai skiriasi šių subjektų priimtų sprendimų apskundimo tvarka. Be to, nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties įsiteisėjimo iki ieškovės atleidimo iš darbo praėjo daugiau nei du mėnesiai, ir per šį laiką galėjo kilti ar paaiškėti darbuotojos persekiojimo, diskriminavimo apraiškos.

16.4. Teismas nepagrįstai laikė rašytiniu įrodymu ieškovės nepasirašytą darbo sutartį. Tik darbdavio pasirašytas tekstas, nesant darbuotojo parašo, gali būti laikomas nebent darbo sutarties projektu, tačiau jokiu būdu ne oficialiu rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu sudarytos darbo sutarties tikrumą (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

16.5. Teismo išvada, kad iki tariamos 1998 m. liepos 1 d. darbo sutarties ieškovė apskritai neturėjo su atsakove sudarytos darbo sutarties, taip pat nepagrįsta. Iki 1996 m. balandžio 17 d. Darbo sutarties įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-1285 priėmimo buvo pripažįstamos ir žodinės darbo sutartys. Nurodytas pakeitimo įstatymas nenustatė pareigos iki tol buvusių nerašytinių darbo sutarčių keisti rašytinėmis. Tai buvo nurodyta Valstybinės darbo inspekcijos rašte Nr. SD-25-942, atsakant į pačios ieškovės 2015 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. 011-30-4771 dėl konsultacijos suteikimo, tačiau atsakovė ignoravo gautą konsultaciją, o teismas į šiuo dokumentus taip pat neatsižvelgė.

16.6. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis teismas nepagrįstai rėmėsi kaip prejudiciniais faktais, vertinant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, nors šios nutarties 42 punkte nurodyta, jog atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).

16.7. Teismas nepasisakė dėl daugelio svarbių ieškovės ir jos atstovų išdėstytų argumentų:

16.7.1. Dėl DK 5 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad darbo teisės normose vartojami žodžiai ar jų junginiai aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę. 2018 m. vasario 26 d. įsakyme nurodytas ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas „nesutikimas dirbti pakeistomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis“ neatitinka DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto atleidimo pagrindo – „darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis“. Nesutikimas ir atsisakymas dirbti yra dvi visiškai skirtingos sąvokos. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprivalėjo ir nepasirašė Darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, teikė savo pastabas, tačiau neatsisakė dirbti ir iki atleidimo nepriekaištingai dirbo pakeistomis darbo sąlygomis, todėl nebuvo pagrindo ją atleisti DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Darbuotojo atsisakymas dirbti detaliai reglamentuotas DK 45, 50 straipsniuose, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 34, 35 straipsniuose. Visais atvejais atsisakymas išreiškiamas aktyviais veiksmais, o ne pasyviai. Atsisakymas ar nesutikimas pasirašyti negali būti vertinami kaip atsisakymas dirbti;

16.7.2. Dėl DK 6 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta, kad abejotinos darbo sutarties normos aiškinamos darbuotojo naudai. Nagrinėjamu atveju teismas visas bylos aplinkybes aiškino ir taikė darbdavio naudai;

16.7.3. Dėl DK 45 straipsnio, pagal kurį darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis apkeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos; darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka; dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą; darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo darbo sąlygų pakeitimo, nesikreipė į darbo ginčų komisiją, todėl pripažintina, kad ji sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ir atsakovei neliko teisinio pagrindo atleisti ieškovę DK 57 straipsnio pagrindu;

16.7.4. Dėl DK 64 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Nagrinėjamu atveju 2017 m. gruodžio 22 d. įspėjime nenurodytas atleidimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą pagrindas;

16.7.5. Dėl 168 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta darbdavio pareiga gauti valstybinio darbo inspektoriaus sutikimą atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2018 m. vasario 22 d. raštu informavo Valstybinę darbo inspekciją ir atsakovą, kad, atleidžiant ją iš darbo pagal DK 57 straipsnį būtinas Valstybinės darbo inspekcijos sutikimas. Valstybinė darbo inspekcija atsakė ieškovei, kad dėl jos atleidimo Centro poliklinika neprašė ir negavo sutikimo. Teismas sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė, tik nepagrįstai nurodė, kad nebūtina vykdyti DK 168 straipsnio 3 dalies reikalavimo;

16.7.6. Dėl DK 218 straipsnio 2 dalies, pagal kurią, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą bei priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju teismas nepaisė šio reikalavimo, nors pati atsakovė pripažino nevykdžiusi privalomų pranešimo, informavimo ir konsultavimo procedūrų, DK reikalavimo įspėjime nurodyti atleidimo pagrindą, taip pat pažeidusi kitus neva formalius reikalavimus;

16.7.7. Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties 2.3 punkto, pagal kurį, kai numatoma keisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, darbdavys privalo pranešti darbuotojui prieš vieną mėnesį. Atsakovas šio reikalavimo nevykdė, o teismas nepaisė šios nuostatos, nors ieškovė nebuvo informuota apie numatomas keisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas. 2017 m. gruodžio 22d. įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo negali būti vertinamas kaip pranešimas apie iki 2017 m. sausio 1 d. pakeistas būtinąsias darbo sutarties sąlygas;

16.7.8. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 8.7 punkto 2 dalies, kurioje nurodyta, kad darbdavys privalo inicijuoti konsultacija su darbuotojų atstovais ir jis atleidžiamas nuo šios pareigos, jeigu darbuotojų atstovai atsisakė pasirašyti konsultacijų protokolą. Nagrinėjamu atveju teismas nepaisė šio išaiškinimo.

16.7.9. Dėl CPK 2, 414, 417, 418 straipsnių taikymo nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju teismas pažeidė šių proceso teisės normų reikalavimus, nes visus įrodymus vertino atsakovės naudai, nepaisydamas CPK 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, atsisakė pridėti prie bylos ieškovės pateiktus įrodymus.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir apskųstą pirmosios instancijos teisimo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Darbo santykiai su ieškove nutraukti DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu teisėtai ir pagrįstai. Ieškovė neginčija fakto, kad ji nesutiko su rašytine darbo sutartimi ir jos darbo funkcijas apibrėžiančiais pareiginiais nuostatais, taip pat Darbo apmokėjimo tvarka ir joje nustatytomis darbo apmokėjimo sąlygomis, t. y. su nustatomomis (keičiamomis) jos būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis. Ieškovė taip pat neginčija fakto ir neskundžia sprendimo dalies, kurioje nurodyta, kad ji nesutiko su vidaus teisės aktais, reglamentuojančiais konfidencialumą, nesutiko prisiimti konfidencialumo įsipareigojimų. Ieškovės atsisakymas susipažinti ir atitinkamai laikytis darbo tvarką ir jos pareigas reglamentuojančių vidinių teisės aktų, pažeidė esminius atsakovės, kaip darbdavės interesus, jos teisėtą lūkestį tinkamai organizuoti darbą, jį kontroliuoti, duoti teisėtus pavedimus, taip pat eliminavo atsakovės galimybę sankcionuoti netinkamą darbuotojos elgesį. Atsakovė pagrįstai, t. y. turėdama teisėtą lūkestį, nuolat siūlė ieškovei susipažinti ir sutikti su lokalinių teisės aktų, reglamentuojančių jos pareigas bei atsakomybę, taikymu, tačiau ieškovė tai daryti atsisakė. Dėl to akivaizdžiai buvo teisėta priežastis inicijuoti ir nutraukti darbo santykius su ieškove pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

17.2. Pabrėžtina tai, kad atsakovei, kaip sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai, teisės aktų keliami itin griežti reikalavimai tiek paslaugų kokybei, tiek konfidencialumui, tiek tinkamam paslaugų teikimo įforminimui (dokumentavimui). Ieškovei sistemingai atsisakant susipažinti ir sutikti dirbti pagal nustatomas darbo sutarties sąlygas (darbo funkcijas, darbo apmokėjimo sąlygas) bei apskritai pagal darbo tvarką ir užduotis reglamentuojančius vidinius teisės aktus, atsakovei tapo neįmanoma tinkamai organizuoti darbą, kontroliuoti darbo kokybę, reikalauti iš ieškovės pareigų vykdymo, atsakomybės už jų nevykdymą, o kartu ir užtikrinti atsakovei, kaip sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiai įstaigai, teisės aktais keliamus itin griežtus reikalavimus. Ieškovės veiksmai sudarė neapibrėžtumo įstaigoje būseną, lemia stabilumo įstaigoje nebuvimą. Ieškovės atsisakymas iš esmės pažeidžia atsakovo teisėtus interesus, dėl to ieškovė iš darbo atleista teisėtai bei pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

17.3. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrindė DK 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikšmingas ekonominio, organizacinio būtinumo priežastis. Ieškovė apeliaciniu skundu tokių teismo išvadų neginčija, todėl, vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, šių teismo išvadų nėra pagrindo pakartotinai vertinti apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

17.4. Ieškovė nesutinka su teismo motyvais, kad ji neįrodė, jog atleidimas būtų susijęs su jos veikla profesinėje sąjungoje, tačiau nedetalizuoja nei konkrečių įrodymų, kurie patvirtina tariamą ieškovės atleidimo ryšį su jos veikla profesinėje sąjungoje, nei konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti bent minimalią prezumpciją ar net prielaidą apie siekį atleisti ieškovę tokiu diskriminaciniu pagrindu. Ieškovės argumentai, kad sunku surinkti ir pateikti įrodymus dėl aplinkybių, susijusių su diskriminacija, bei kad teismas turėjo „talkinti“ ieškovei, bet „niekuo netalkino“, yra absoliučiai nepagrįsti. Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Be to, pareiga nurodyti diskriminacinio pobūdžio aplinkybes pirmiausia keliama diskriminacijos faktą norinčiam įrodyti asmeniui, t. y. asmuo privalo nurodyti aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl diskriminacijos buvimo (Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis), tačiau tokių aplinkybių nenurodžius – įrodinėjimo paneigti diskriminaciją pareiga kitai šaliai nepereina ir (arba) diskriminacijos faktas negali būti konstatuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2014; kt.). Bylą nagrinėjantis teismas negali būti vienos iš šalių atstovas, t. y. teismas neturi pareigos surinkti įrodymus dėl vienos ar kitos šalies argumentų pagrįstumo. Kitoks aiškinimas pažeistų bylos šalių rungimo principą (CPK 12 straipsnis). Ieškovė nuo proceso pradžios atstovaujama advokato, taip pat profesinės sąjungos pirmininko, tačiau neprašė iš atsakovės ar kitų asmenų išreikalauti įrodymų, kurie patvirtintų tariamą ieškovės diskriminaciją, net nenurodė, kokie įrodymai patvirtintų tariamos diskriminacijos faktą. Akivaizdu, kad ieškovė ar jai atstovaujanti profesinė sąjunga negalėjo pateikti jokių įrodymų ar prašyti tam tikrus įrodymus išreikalauti, nes tokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės tariamą diskriminaciją, nėra. Jeigu kokių nors įrodymų, patvirtinančių ieškovės veiklos profesinėje sąjungoje ir ieškovės atleidimo sąsają būtų, akivaizdu, kad tokie įrodymai ieškovei ar profesinei sąjungai būtų žinomi, tokius duomenis (įrodymus) jie turėtų. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovė atleista dėl to, kad atsisakė susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal nustatomas (keičiamas) būtinąsias darbo sutarties sąlygas (darbo funkcijas pagal pareigybės aprašymą, darbo apmokėjimo sąlygas pagal Darbo apmokėjimo tvarką, konfidencialumo įsipareigojimai) bei apskritai sutikti susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal jos darbo pareigas bei darbo tvarką reglamentuojančius vidinius teisės aktus. Kitokių duomenų, kurie leistų bent įtarti, kad Ieškovė būtų atleista ne dėl nurodytos priežasties, o dėl diskriminacinių paskatų – byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo įrodymus dėl ieškovės argumentų apie tariamą diskriminaciją. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad tokių aplinkybių teismas netyrė, yra nepagrįsti.

17.5. Apeliacinio skundo argumentai dėl DK 168 straipsnio 3 dalies pažeidimo yra nepagrįsti. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 134 straipsnis įtvirtino visiškai analogišką tikslą, koks įtvirtintas galiojančio DK 168 straipsnio 3 dalyje, t. y. apsaugoti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis nuo persekiojimo, diskriminavimo, susidorojimo dėl tokio darbuotojo dalyvavimo atstovavimo veikloje ar narystės profesinėje sąjungoje. Nagrinėjamu atveju, kai profesinė sąjunga 2017 m. kovo 17 d. atsisakė duoti atsakovei sutikimą atleisti ieškovę iš darbo, darbdavė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama panaikinti tokį profesinės sąjungos atsisakymą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2541-864/2017, aiškiai nurodė, jog galiojusio DK 134 straipsnyje įtvirtinta garantija profesinių sąjungų renkamo organo nariams siekiama apsaugoti jų interesus, kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą profesinėje sąjungoje. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą ar bent prielaidas, jog trečiojo asmens atleidimas iš darbo susijęs su šio darbuotojo naryste arba veikla profesinėje sąjungoje. Taigi faktas, kad ieškovės darbo sutarties nutraukimas nesusijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, kad atsakovė ieškovės nediskriminuoja dėl jos vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje, jau konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuri turi prejudicinę galią šioje byloje. Kadangi tiek DK 168 straipsnio 3 dalies, tiek galiojusio DK 134 straipsnio tikslai yra analogiški, akivaizdu, kad papildomas kreipimasis į Valstybinę darbo inspekciją būtų buvęs iš esmės perteklinis.

17.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kaip prejudicinėmis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (kad ieškovė nesutiko dirbti nustatytomis (pakeistomis) darbo sąlygomis, kad nesutikimas pažeidė esminius darbdavio interesus, kad ieškovės numatomas atleidimas nesusijęs su jos veikla profesinėje sąjungoje), nes tam yra visos CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytos sąlygos. Tačiau šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi nebuvo vadovautasi kaip turinčia res judicata galią, konstatuojant ieškovės atleidimo iš pareigų teisėtumą bei pagrįstumą. Ieškovė netinkamai ir plečiamai aiškina pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš kurio aiškiai matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi teismas vadovavosi tiek, kiek ši nutartis aktuali analizuojant ieškovės argumentus dėl tariamos diskriminacijos ir susijusių klausimų.

17.7. Apeliacinio skundo teiginiai dėl sąvokų „atsisakė dirbti pakeistomis sąlygomis“ ir „nesutiko dirbti pakeistomis sąlygomis“ esminių skirtumų yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad žodžiai „atsisakymas“ ir „nesutikimas“ yra sinonimai (DK 5 straipsnio 2 dalis), tai matyti ir iš pačios ieškovės cituojamų internetiniame žodyne nurodytų reikšmių. Darbuotojo atsisakymas reiškia, kad darbdavys be darbuotojo sutikimo negali keisti darbo sąlygų, kaip tai nurodyta DK 45 straipsnio 1 dalyje (galiojusio DK 120 straipsnio 1 dalyje), tačiau įgyja teisę inicijuoti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės procedūrą pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktas (galiojusio DK 129 straipsnio 1, 2 dalys). Nei galiojusiame, nei galiojančiame DK, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kad darbdavys įgyja teisę nutraukti darbo sutartį aptariamu pagrindu tik tada, kai darbuotojas atsisako ir faktiškai nustoja dirbti. Toks aiškinimas, kad pagrindas nutraukti darbo sutartį yra tik tada, kai darbuotojas atsisako ir faktiškai nustoja dirbti, prieštarautų tiek logikos, tiek teisingumo bei protingumo principams, tiek teismų praktikai. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal nustatomas (keičiamas) būtinąsias darbo sutarties sąlygas (darbo funkcijas pagal pareigybės aprašymą, darbo apmokėjimo sąlygas pagal Darbo apmokėjimo tvarką) bei apskritai susipažinti ir atitinkamai dirbti pagal jos darbo pareigas bei darbo tvarką reglamentuojančius vidinius teisės aktus. Ieškovei nesutikus, jos darbo sąlygos nebuvo keičiamos, o buvo pradėta darbo santykių nutraukimo procedūra.

17.8. Apeliacinio skundo teiginiai dėl DK 6 straipsnio 2 dalies yra visiškai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nekilo jokių neaiškumų dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų. Tai, kad ieškovė yra darbuotoja, nereiškia, jog visos aplinkybės byloje turi būti nustatytos jos naudai.

17.9. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi DK 45 straipsnio nuostatomis, teigiant, kad ieškovė nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl keičiamų jos darbo sąlygų, todėl laikytina, jog ji sutiko dirbti pakeistomis sąlygomis ir atsakovei neliko teisinio pagrindo ją atleisti pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ieškovės darbo sąlygų keitimo metu negaliojo DK 45 straipsnio nuostatos, t. y. ieškovė dar iki 2017 m. liepos 1d. atsisakė susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal nustatomas (keičiamas) būtinąsias darbo sutarties sąlygas (darbo funkcijas pagal pareigybės aprašymą, darbo apmokėjimo sąlygas pagal Darbo apmokėjimo tvarką) bei apskritai susipažinti ir atitinkamai dirbti pagal jos darbo pareigas bei darbo tvarką reglamentuojančius vidinius teisės aktus. Dėl to nurodytos DK 45 straipsnio normos nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinos. Kita vertus, įsigaliojus naujajam DK ir, atitinkamai, jo 45 straipsniui, ieškovė nei žodžiu, nei raštu, nei kitu būdu nepareiškė, kad ji sutinka su darbo sąlygų keitimu. Be to, nagrinėjamu atveju net nebuvo sąlygų taikyti DK 45 straipsnį, nes nebuvo neteisėto darbo sutarties pakeitimo apskritai – ieškovei atsisakius susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal nustatomas (keičiamas) darbo sutarties sąlygas, ieškovės darbo sąlygos nebuvo keičiamos, o buvo pradėta darbo santykių nutraukimo procedūra. Tad aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė į darbo ginčus nagrinėjantį organą, neaktuali šioje byloje.

17.10. Ieškovei įteikto įspėjimo apie atleidimą iš darbo turinys atitiko DK 64 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Nors įspėjime nenurodyta DK 57 straipsnio dalis ir punktas, tačiau iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog konkretus darbo sutarties nutraukimo pagrindas ieškovei buvo visiškai aiškus ir suprantamas. Aplinkybes, kad ieškovė suprato, jog, nesutikusi su aptartais darbo sąlygas reglamentuojančiais aktais, ji gali būti atleista iš pareigų darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, patvirtina ir Valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. sausio 27 d. patikrinimo metu organizuotas pasitarimas, kurio metu ieškovei buvo paaiškintos tokios galimos jos nesutikimo pasekmės. Šias aplinkybes išsamiai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovės teiginiai, kad teismas dėl tokių argumentų nepasisakė – deklaratyvūs ir neargumentuoti.

17.11. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė nevykdė pareigos pranešti ieškovei apie numatomą darbo sąlygų keitimą prieš 1 mėnesį. Visų pirma, ieškovės nurodoma Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis, kurios 2.3 punktu Ieškovė remiasi, galioja nuo 2017 m. birželio mėnesio, o ieškovės darbo sąlygos buvo nustatomos (keičiamos) iki šios kolektyvinės sutarties įsigaliojimo. Kita vertus, įsakymas dėl Darbo apmokėjimo tvarkos buvo priimtas 2016 m. gruodžio 30 d., apie jį ieškovė informuota 2017 m. sausio 18 d., tačiau su Darbo apmokėjimo tvarka nesutiko. Taigi vieno mėnesio įspėjimo apie keičiamas apmokėjimo sąlygas terminas bet kuriuo atveju nebuvo pažeistas. Iš bylos įrodymų taip pat aiškiai matyti, kad ieškovei susipažinti ir atitinkamai sutikti pagal jos darbo pareigas nustatančius (keičiančius) pareiginius nuostatus bei kitus išvardintus vidaus teisės aktus, buvo siūloma nuolat, kelis kartus. Ieškovė bet kada galėjo išreikšti sutikimą dirbti pagal tokias sąlygas, tačiau sutikimo neišreiškė. Jokio ieškovės interesų pažeidimo šiuo atveju nėra.

17.12. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė turėjo inicijuoti informavimo ir konsultavimo procedūras, surašyti atitinkamą protokolą, yra nepagrįsti. Jokie teisės aktai nenumato, kad, prieš įteikiant įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, būtina įgyvendinti informavimo bei konsultavimo procedūras. Ieškovė akivaizdžiai painioja darbdavio pareigą įgyvendinti informavimo bei konsultavimo procedūras, kai jos privalomos pagal DK 208 straipsnį. Šiuo atveju sprendimas dėl ieškovės atleidimo iš pareigų nei kiekybiniu, nei kokybiniu aspektu nebuvo toks sprendimas, kuris „turi esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai“.

17.13. Apeliacinio skundo argumentai dėl DK 218 straipsnio 2 dalies yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė nepadarė jokių ieškovės nurodomų pažeidimų. Atsakovė pateikė visas svarbias aplinkybes, kurios įrodo, kad ieškovės atleidimas buvo pagrįstas, teisėtas, atitinkantis visus atleidimo iš darbo procedūrai keliamus reikalavimus.

17.14. Apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 414, 417 ir 418 straipsnių pažeidimo yra nemotyvuoti ir atmestini. Aplinkybė, kad ieškovė buvo darbuotoja, nereiškia, jog įrodymus teismas turėjo vertinti jos naudai, kad vietoje ieškovės turėjo rinkti įrodymus ir taip tapti ieškovės interesų gynėju. Ieškovė buvo atstovaujama profesionalias teisines paslaugas teikiančio advokato, taip pat profesinės sąjungos atstovo, todėl turėjo visas galimybes tinkamai, remiantis rungimosi principu, vesti šią bylą. Be to, ieškovė nedetalizuoja, kokių įrodymų teismas nepriėmė, taip pat nepaaiškina, ką tokie įrodymai būtų įrodę byloje. Tai, kad byloje buvo priimtas ieškovei nenaudingas sprendimas, nereiškia, kad teismas pažeidė ieškovės nurodomas nuostatas, juolab kad ji nedetalizuoja, kaip konkrečiai teismas aptariamas nuostatas pažeidė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

20. Apeliaciniame skunde pareikštas prašymas šią apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. Pagal civilinio proceso teisės normų įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Žodinis jo nagrinėjimas galimas tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinio proceso būtinumą. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014, kt.).

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės (ieškovės) prašymą nagrinėti apeliacinę bylą žodinio proceso tvarka, nes jos nurodyti argumentai nesuponuoja būtinumo nagrinėti bylą žodžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų, tarp jų – ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu proceso dalyvių duotų paaiškinimų, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar šiuo sprendimu byla išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliantės pateiktų atsikirtimų į atsakovės Centro poliklinikos atsiliepimą į apeliacinį skundą

23. Apeliantė (ieškovė) apeliacinės instancijos teismui pateikė atsikirtimus dėl atsakovės Centro poliklinikos atsiliepimo į apeliacinį skundą.

24. Pažymėtina tai, kad pagal civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinį procesą, dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti tokius procesinius dokumentus – apeliacinį skundą, prisidėjimą prie apeliacinio skundo, atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 305, 306, 309, 318 straipsniai). Proceso teisės normų nenumatyta galimybė apeliantui teikti atsiliepimo į atsiliepimą dėl jo apeliacinio skundo. Be to, CPK 323 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti, papildyti apeliacinį skundą yra draudžiama.

25. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliantės (ieškovės) pateiktą dokumentą, pavadintą atsikirtimais dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą atsisakytina priimti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

26. Iš civilinėje byloje, prie jos pridėtoje Darbo ginčų komisijos nagrinėtoje darbo byloje APS-36-6124 (toliau – Darbo byla), taip pat Valstybinės darbo inspekcijos atliktų tyrimų medžiagoje (toliau – Valstybinės darbo inspekcijos medžiaga) esančių rašytinių įrodymų, taip pat ginčo šalių, jų atstovų paaiškinimų teismo posėdyje, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės:

27. Vilniaus miesto valdybos Sveikatos apsaugos skyriaus Vilniaus 3-iosios ligoninės vyriausiojo gydytojo įsakymu Nr. 148K apeliantė (ieškovė) priimta dirbti Suaugusiųjų poliklinikoje klinikinės fiziologijos medicinos seserimi (Darbo bylos l. 10, 49). Iš atsakovės pateiktos į bylą 1998 m. liepos l d. darbo sutarties Nr. 272, pasirašytos tik darbdavio viešosios įstaigos Naujamiesčio poliklinikos (po reorganizavimo 2002 m. – viešoji įstaiga Centro poliklinika), matyti, kad apeliantė (ieškovė) dirbo Klinikinių fiziologinių tyrimų poskyrio klinikinės fiziologijos ir reabilitacijos medicinos seserimi. Nuo 1999 m. spalio 1 d. apeliantės (ieškovės) pareigybė – laboratorinės diagnostikos specialistė. Nuo 2012 m. birželio 1 d. iki atleidimo iš darbo 2018 m. vasario 26 d. apeliantė (ieškovė) dirbo viešosios įstaigos Centro poliklinikos Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabinete laboratorinės diagnostikos specialiste (b. l. 61-67).

28. Apeliantei (ieškovei) ne kartą siūlyta darbo santykius įforminti rašytine darbo sutartimi, tačiau ji atsisakydavo pasirašyti darbo sutartį, parengtą darbdavės pagal tipinę darbo sutarties formą ir pasirašytą 1998 m. liepos 1 d., kurioje darbdavė taip pat darė įrašus apie tam tikrų sąlygų pakeitimus. Apeliantė (ieškovė) nesutiko įforminti darbo santykių rašytine darbo sutartimi, nurodydama, jog to daryti neprivalo (b. l. 61-67; Darbo bylos l. 33, 82, 84).

29. Centro poliklinikos direktoriaus 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtinus naują Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialisto pareigybės aprašymą (Darbo bylos l. 86, 87-89), apeliantė atsisakė jį pasirašyti, nurodydama, kad juo nepagrįstai keičiamos jos darbo sąlygos, taip pat atsisakė pasirašyti konfidencialumo laikymosi pasižadėjimą, teigdama, jog nėra informuota, kokie duomenys sudaro konfidencialią informaciją, be to, pasirašyti ar ne teikiamą dokumentą, yra darbuotojo diskrecijos teisė ir negalima reikalauti pasiaiškinti, kodėl jis nepasirašė (Darbo bylos l. 33, 83, 84).

30. 2015 m. gegužės 18 d. taip pat buvo siekiama įteikti apeliantei (ieškovei) naują jos pareigybės aprašymą, tačiau ji atsisakė priimti ir pasirašyti (Darbo bylos l. 85).

31. Centro poliklinikos 2015 m. gruodžio 16 d. akte konstatuota, kad apeliantė (ieškovė) nepasirašė susipažinimo su kabineto darbe privalomais vadovautis dokumentais, iš viso – su 14 vidaus teisės aktų (Darbo bylos l. 80-81).

32. Centro poliklinika, siekdama išspręsti susiklosčiusią situaciją, 2015 m. gruodžio 23 d. raštu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją konsultacijos (Darbo bylos l. 96). Valstybinė darbo inspekcija 2016 m. sausio raštu Nr. SD-25-942 pateikė konsultaciją, be kita ko, nurodydama, kad tais atvejais, kai darbuotojas nesutinka su vykdomais darbo sąlygų pakeitimais, darbdaviui atsiranda teisė atleisti šį darbuotoją pagal DK 129 straipsnį (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) (Darbo bylos l. 98-100).

33. Centro poliklinikos direktorius 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-158 ,,Dėl viešosios įstaigos Centro poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-1228 ,,Dėl valstybės ir savivaldybių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugas teikiančių darbuotojų (išskyrus vadovų ir jų pavaduotojų) darbo užmokesčio nustatymo kriterijų patvirtinimo“, patvirtino naują Centro poliklinikos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką (toliau – Darbo apmokėjimo tvarka), nustatydamas jos įsigaliojimo datą nuo 2017 m. kovo 1 d. (Darbo bylos l. 50, 51-75).

34. Nurodytos Darbo apmokėjimo tvarkos projektas 2016 m. lapkričio 15d. buvo pateiktas svarstyti viešosios įstaigos Centro poliklinikos profesinių sąjungų jungtinei atstovybei, kuri 2016 m. gruodžio 30 d. nurodė pritarianti projektui su tam tikromis išlygomis (Darbo bylos l. 76). Valstybinės darbo inspekcija, 2017 m. sausio 27 d. atlikusi Centro poliklinikoje patikrinimą, 2017 m. vasario 9 d. rašte Nr. SD-01-1785 padarė išvadą, kad įstaigos administracija, patvirtindama 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-158 naują Centro poliklinikos darbuotojų Darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, derino jį su darbuotojų atstovais – Profesinių sąjungų jungtine atstovybe (prie bylos pridėtos Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo medžiagos l. 1-2).

35. Centro poliklinikos 2017 m. sausio 18 d. akte konstatuota, kad apeliantė (ieškovė) 2017 m. sausio 18 d. supažindinta su nauja Darbo apmokėjimo tvarka, tačiau atsisakė pasirašyti (Darbo bylos l. 78). Supažindinimo su vidaus dokumentais formoje apeliantė (ieškovė) 2017 m. kovo 24 d. įrašė, kad Darbo apmokėjimą tvarką gavo, tačiau nesutinka; nesuderinta su jungtine profsąjungų atstovybe (Darbo bylos l. 79).

36. Centro poliklinika dėl naujos Darbo apmokėjimo tvarkos taikymo kreipėsi konsultacijos į Valstybinę darbo inspekciją ir 2017 m. vasario 7 d. gavo šios institucijos nuomonę (Darbo bylos l. 101-102).

37. Atsakovė Centro poliklinika, remdamasi tuo, kad apeliantė (ieškovė) atsisako susipažinti ir sutikti dirbti pagal nustatomas (keičiamas) darbo sutarties sąlygas (darbo funkcijas, darbo apmokėjimo tvarką), be to, apskritai pagal darbo tvarką įstaigoje reglamentuojančius vidinius teisės aktus, o dėl to kyla objektyvių sunkumų organizuojant ir administruojant įstaigos darbą, darbo apmokėjimą, nusprendė inicijuoti darbo santykių su apeliante (ieškove) nutraukimą darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

38. Viešosios įstaigos Centro poliklinikos profesinės sąjungos konferencijoje, vykusioje 2016 m. sausio 9 d., ieškovė išrinkta Centro poliklinikos profesinės sąjungos tarybos nare ir pirmininko pavaduotoja ketveriems metams (Darbo bylos l. 14). Dėl to Centro poliklinika 2017 m. kovo 15 d. kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydama sutikimo atleisti apeliantę (ieškovę) iš darbo (Darbo bylos l. 103-104). Profesinė sąjunga 2017 m. kovo 17 d. atsisakė duoti tokį sutikimą. Centro poliklinika kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą atleisti iš darbo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį patenkino (civilinė byla Nr. 2-25692-727/2017). Centro poliklinika 2017 m. rugpjūčio 22 d. įteikė ieškovei įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 129, 130 straipsnius (Darbo bylos l. 8, 106-107), tačiau sužinojusi, jog profesinė sąjunga apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodytą įspėjimą panaikino (Darbo bylos l. 108). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo panaikintas profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atleisti apeliantę (ieškovę) iš darbo (civilinė byla Nr. 2A-2541-864/2017) (Darbo bylos l. 23-32).

39. Centro poliklinika 2017 m. gruodžio 22 d. įteikė apeliantei (ieškovei) naują įspėjimą apie atleidimą iš darbo pagal galiojančio DK 57, 64 straipsnius, Šakos kolektyvinės sutarties 2.7 punktą, nurodydama, jog darbuotoja nesutinka su nauja Darbo apmokėjimo tvarka, iki šiol nepasirašė darbo sutarties, pareiginių nuostatų, kitų vidinių dokumentų, su kuriais privalu susipažinti pasirašytinai bei jais vadovautis (Darbo bylos l. 7, 45). Suėjus dviejų mėnesių įspėjimo terminui ir suteiktų nemokamų atostogų laikui, viešosios įstaigos Centro poliklinikos direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. K-262 apeliantė (ieškovė) atleista iš darbo pagal galiojančio DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jai nesutikus dirbti pakeistomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis (Darbo bylos l. 46, 47).

40. Apeliantė (ieškovė) 2018 m. kovo 22 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama jos atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, grąžinti ją į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Darbo ginčų komisija 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-2144, priimtu darbo byloje Nr. APS-366124, ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą (Darbo bylos l. 123-124).

Dėl darbo sutarties nutraukimo, kai darbuotojas atsisako dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sutarties sąlygomis

41. Nagrinėjamu atveju bylos šalių ginčas kilo dėl apeliantės (ieškovės) atleidimo iš darbo atsakovės įstaigoje – Centro poliklinikoje – darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, kai darbuotojas atsisako dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė (ieškovė) atleista iš darbo pagal galiojančio DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

42. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, jog darbdavės Centro poliklinikos iniciatyva nutraukti su apeliante (ieškove) darbo santykius dėl to, kad ji atsisako susipažinti ir sutikti dirbti pagal keičiamas darbo sutarties sąlygas (darbo funkcijas, darbo apmokėjimo tvarką), kilo 2017 m. kovo mėnesį, t. y. iki naujojo DK įsigaliojimo 2017 m. liepos 1 d. Tačiau iki naujojo DK įsigaliojimo pradėtą įgyvendinti iniciatyvą atsakovė Centro poliklinika nutraukė, panaikindama darbuotojai 2017 m. rugpjūčio 22 d. įteiktą įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, kai gavo informaciją, jog profesinė sąjunga apskundė apeliacine tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. sprendimą, kuriuo panaikintas profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atleisti apeliantę (ieškovę) iš darbo. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi atmetus profesinės sąjungos apeliacinį skundą, atsakovė Centro poliklinika iš naujo inicijavo darbo sutarties su apeliante (ieškove) nutraukimą jau pagal galiojančio DK 57 straipsnio nuostatas, 2017 m. gruodžio 22 d. įteikdama įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą DK 57 straipsnio pagrindu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 6 dalis).

43. Apeliantė (ieškovė) jos atleidimo iš darbo atsakovės įstaigoje teisėtumą kvestionuoja, remdamasi tuo, kad nebuvo sąlygų, būtinų darbo sutarčiai DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nutraukti, taip pat atsakovės padarytais atleidimo iš darbo procedūros pažeidimais (jai įteikto įspėjimo apie atleidimą iš darbo turinio neatitiktimi įstatyme įtvirtinto atleidimo iš darbo pagrindo formuluotei; neinformavimu apie numatomas keisti jos darbo sąlygas kolektyvinėje sutartyje nustatytu terminu; DK 168 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikalavimo gauti valstybinio darbo inspektoriaus sutikimą dėl atleidimo iš darbo neįvykdymu).

44. Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę. Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.

45. Pritartina pirmosios instancijos teismo, taip pat atsakovės pozicijai, kad DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma aiškintina ir taikytina sistemiškai su DK 45 straipsniu, kurio 1 dalyje įtvirtina, jog pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik darbuotojo rašytiniu sutikimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės šio kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

46. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėta, kad galiojančio DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 45 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas iš esmės panašus teisinis reglamentavimas, koks buvo ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 120 straipsnio 1, 2 dalyse, 129 straipsnio 1, 2 dalyse. Tiek pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį DK, tiek pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantį DK darbuotojo nesutikimas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis yra teisėta priežastis nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

47. Nagrinėjamu atveju atsakovė, grįsdama apeliantės (ieškovės) atleidimo iš darbo aptariamu pagrindu teisėtumą, teigia, kad darbuotoja atsisakė susipažinti ir atitinkamai sutikti dirbti pagal keičiamas būtinąsias darbo sutarties sąlygas – darbo funkcijas, nustatytas Centro poliklinikos direktoriaus 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintame naujame Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialisto pareigybės aprašyme, taip pat naujas darbo apmokėjimo sąlygas, nustatytas Darbo apmokėjimo tvarkoje, patvirtintoje Centro poliklinikos direktorius 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-158, įsigaliojusioje 2017 m. kovo 1 d. Atsakovė taip pat pabrėžia, kad apeliantė (ieškovė) atsisakė susipažinti ir atitinkamai dirbti apskritai pagal visus jos darbo pareigas bei darbo tvarką reglamentuojančius Centro poliklinikos vidaus teisės aktus.

48. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, kad, nepaisant to, jog apeliantė (ieškovė) pradėjo dirbti tuo metu, kai teisės aktai nereikalavo privalomos rašytinės darbo sutarties, tačiau darbo santykiai yra dinamiški, jų pokyčius lemia tiek besikeičiantis teisinis reglamentavimas, tiek įstaigos darbo organizavimo pakeitimų būtinumas, ekonominės, kitos priežastys. Tai, kad apeliantė (ieškovė) nebuvo sudariusi rašytinės darbo sutarties, nereiškia, jog atsakovė, atsižvelgdama į darbo organizavimo pokyčių sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje viešojoje įstaigoje reikalingumą, ekonomines priežastis, negalėjo siūlyti keisti jos darbo sąlygas.

49. Tiek pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 95 straipsnio 1 dalies, tiek pagal galiojančio DK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcija. Darbo funkcija laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše (DK 34 straipsnio 2 dalis).

50. Bylos duomenimis, Centro poliklinikos direktoriaus 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtintas Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialisto pareigybės aprašymas, tačiau apeliantė (ieškovė) ne vieną kartą atsisakė su juo pasirašytinai susipažinti ir, atitinkamai, sutikti dirbti pagal šiame pareigybės aprašyme nustatomas darbo funkcijas. Nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad apeliantė (ieškovė), 2015 m. gegužės 20 d. rašte aiškiai išreiškė nesutikimą dirbti pagal naują pareigybės aprašymą, nurodydama, kad šiuo aprašu nepagrįstai keičiamos jos darbo sąlygos (Darbo bylos l. 33). Savo pozicijos dėl darbo pagal naują Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialisto pareigybės aprašymą apeliantė (ieškovė) nekeitė iki pat atleidimo iš darbo dienos, nepaisant to, kad Valstybinės darbo inspekcijos specialistai 2017 m. sausio 27 d. vykusio patikrinimo metu jai išaiškino, jog, nesutikus pasirašytinai susipažinti su naujais pareiginiais nuostatais, nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ji gali būti atleista iš darbo pagal DK 129 straipsnį (Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo medžiagos l. 2, 13-14).

51. Nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė Centro poliklinika apeliantės (ieškovės) elgesį, atsisakant pasirašytinai susipažinti ir sutikti dirbti pagal jos darbo funkcijas reglamentuojantį Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialisto pareigybės aprašymą, patvirtintą Centro poliklinikos direktoriaus 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-71, pagrįstai kvalifikavo kaip nesutikimą dirbti keičiamomis jos darbo sutarties sąlygomis – iš naujo apibrėžta ir detalizuota jos darbo funkcija. Atsakovė, suteikusi apeliantei (ieškovei) ne vieną galimybę ir itin ilgą laiko tarpą išreikšti rašytinį sutikimą dirbti pagal nurodytu pareigybės aprašymu keičiamą jos darbo funkciją, tačiau tokio sutikimo negavusi, priešingai, apeliantei (ieškovei) raštu pareiškus nesutikimą dirbti pagal pakeistas jos darbo funkcijas, įgijo įstatyme įtvirtintą teisę inicijuoti darbo sutarties su apeliante nutraukimą.

52. Darbo santykių šalys turi sulygti dėl darbo apmokėjimo sąlygų (galiojusio DK 95 straipsnio 3 dalis; galiojančio DK 34 straipsnio 1, 3 dalys). Darbo apmokėjimo sąlygos taip pat gali būti pakeistos tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą (galiojusio DK 120 straipsnio 3 dalis; galiojančio DK 45 straipsnio 1 dalis).

53. Centro poliklinikos 2017 m. sausio 18 d. aktas patvirtina, kad apeliantė (ieškovė) 2017 m. sausio 18 d. buvo informuota apie naują Darbo apmokėjimo tvarką, įsigaliosiančią nuo 2017 m. kovo 1 d., buvo prašoma pasirašytinai su šia tvarka supažinti ir sutikti dirbti, tačiau darbuotoja atsisakė pasirašyti (Darbo bylos l. 78). Supažindinimo su vidaus dokumentais formoje apeliantė (ieškovė) 2017 m. kovo 24 d. aiškiai išreiškė nesutikimą su Darbo apmokėjimo tvarka (Darbo bylos l. 79).

54. Bylos duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad, apeliantei (ieškovei) išreiškus nesutikimą su keičiama Darbo apmokėjimo tvarka, atsakovei buvo teisėta priežastis inicijuoti darbo sutarties su apeliante nutraukimą.

55. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi Centro poliklinikoje patikrinimą pagal profesinės sąjungos, kurios valdymo organo narė yra apeliantė (ieškovė), 2017 m. sausio 13 d. pranešimą, 2017 m. sausio 27 d. susitikimo metu apeliantei (ieškovei), be kita ko, paaiškino, jog, darbuotojui nesutikus su naujomis darbo apmokėjimo sąlygomis, jam bus mokama pagal seną tvarką, tačiau jis gali būti įspėtas apie atleidimą iš darbo ir atleistas (prie bylos pridėtos Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo medžiagos l. 13-14).

56. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad apeliantė (ieškovė) ne tik nesutiko dirbti pagal jos darbo funkcijas reglamentuojantį naują Terapijos konsultacijų skyriaus Klinikinės fiziologijos kabineto laboratorinės diagnostikos specialisto pareigybės aprašymą, patvirtintą Centro poliklinikos direktoriaus 2015 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-71, taip pat pagal nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusią naują darbo apmokėjimo sistemą, tačiau ir sistemingai atsisakydavo pasirašytinai susipažinti bei, atitinkamai, įsipareigoti dirbti pagal kitus Centro poliklinikos lokalinius teisės aktus, nustatančius tiek jos darbo sąlygas, tiek apskritai darbo sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje tvarką: privalomas darbų saugos instrukcijas, Konfidencialios informacijos nustatymo ir naudojimo bei konfidencialumo laikymosi tvarką (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2011 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-122A), Centro poliklinikos darbo tvarkos taisykles (patvirtintos Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-55), Centro poliklinikos vidaus tvarkos taisykles (patvirtintos Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-52), be to, Medicininių atliekų tvarkymo aprašą (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. spalio 31 įsakymu Nr. V-194), Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių valymo ir dezinfekcijos protokolą (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-110), Medicinos prietaisų apdorojimo tvarką (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-82), Neatitikčių valdymo tvarką (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Poliklinikos medicininės dokumentacijos pildymo tvarką (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Būtinosios pagalbos teikimo tvarką (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-68), Darbuotojų ekspozicijos incidentų pranešimo, registravimo ir poveikio sveikatai stebėjimo bei profilaktikos tvarkos protokolą (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Paciento (jo atstovų) teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Medicinos prietaisų instaliavimo, naudojimo ir priežiūros tvarką (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Pacientų srautų tvarkos aprašą (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Korekcinių ir prevencinių veiksmų tvarkos aprašą (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Poliklinikos medicininės dokumentacijos pildymo tvarkos aprašą (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170), Rankų higienos protokolą (patvirtintas Centro poliklinikos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-107), Pacientų, jo artimiesiems, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims rašytinės informacijos, įskaitant ir konfidencialią, apie pacientą ir jam suteiktas paslaugas teikimo ir šios paslaugos apmokėjimo tvarką (patvirtinta Centro poliklinikos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-170).

57. Bylos medžiagos analizė patvirtina, kad atsakovė Centro poliklinika dėjo įmanomas pastangas tam, jog apeliantė (ieškovė) būtų supažindinta ir, atitinkamai, sutiktų dirbti pagal keičiamas jos darbo sutarties sąlygas (darbo funkcijas pagal naują pareigybės aprašymą, naują darbo apmokėjimo sistemą), taip pat kad pasirašytinai susipažintų bei įsipareigotų dirbti pagal Centro poliklinikos darbo tvarką, užduotis reglamentuojančius lokalinius teisės aktus, tačiau apeliantė (ieškovė) kiekvienąkart atsisakydavo. Atsakovė, atsižvelgdama į apeliantės (ieškovės) ilgametį darbą įstaigoje, itin ilgai toleravo tokį darbuotojos elgesį.

58. Pabrėžtina tai, kad apeliantės (ieškovės) vykdytos darbo funkcijos, susijusios su Centro poliklinikos pacientų sveikatos priežiūra, yra didelės atsakomybės, taip pat turi rizikos faktorių, dėl to aplinkybė, jog apeliantė (ieškovė) dirbo atsisakiusi susipažinti, o kartu ir laikytis jos darbo funkcijas detalizuojančio ir papildančio pareigybės aprašo, be to, konfidencialios informacijos naudojimo, konfidencialumo laikymosi įsipareigojimų, Centro poliklinikos darbo tvarkos taisyklių, kitų šios sveikatos priežiūros įstaigos veikloje būtinų laikytis lokalinių teisės aktų nustatytų reikalavimų, iš tiesų kėlė pagrįstą atsakovės susirūpinimą ir lėmė visiškai pagrįstą jos sprendimą inicijuoti darbo santykių su apeliante (ieškove) nutraukimą.

59. Apeliaciniame skunde remiamasi DK 45 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą; darbuotojui to nepadarius per tris mėnesius nuo to momento, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, laikoma, kad darbuotojas sutiko dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis. Apeliantės teigimu, ji nesikreipė į darbo ginčų komisiją ir neginčijo darbo sąlygų pakeitimo, todėl pripažintina, kad ji sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ir atsakovei nebuvo teisinio pagrindo nutraukti darbo santykius DK 57 straipsnio pagrindu.

60. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, jau pasisakyta, jog apeliantė (ieškovė) iki atleidimo iš darbo dienos buvo ne kartą išreiškusi nesutikimą dirbti tiek pagal nauju pareigybės aprašymu pakeistą darbo funkciją, tiek nauja Darbo apmokėjimo tvarka pakeistomis darbo apmokėjimo sąlygomis. Todėl apeliaciniame skunde dėstoma pozicija prieštarauja apeliantės (ieškovės) nevienkartiniams veiksmams, užfiksuotiems rašytiniuose įrodymuose, iki darbo sutarties nutraukimo. Kita vertus, apeliantei (ieškovei) išreiškus nesutikimą dirbti pasiūlytomis pakeistomis pirmiau aptartomis darbo sutarties sąlygomis, jos darbo sutarties sąlygos nebuvo pakeistos, apeliantė nedirbo pakeistomis sąlygomis. Atsakovė, apeliantei (ieškovei) nesutikus dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, inicijavo darbo santykių su apeliante nutraukimą. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo neteisėto darbo sąlygų pakeitimo, todėl DK 45 straipsnio 2 dalis nagrinėjamo darbo ginčo atveju netaikytina.

61. Apeliacinio skundo argumentai dėl DK 5 straipsnio 2 dalies pažeidimo, grindžiami tuo, jog „nesutikimas dirbti“ ir „atsisakymas dirbti“ yra dvi visiškai skirtingos sąvokos, bei kad apeliantė nepasirašė Darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, tačiau neatsisakė dirbti ir iki atleidimo nepriekaištingai dirbo pakeistomis darbo sąlygomis, atmestini kaip nepagrįsti.

62. DK 45 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminė analizė patvirtina, kad žodžiai „nesutikimas“ ir „atsisakymas“ dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sutarties sąlygomis vartojami kaip sinonimai. Nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sutarties sąlygomis yra ne kas kita, kaip atsisakymas dirbti tokiomis sąlygomis. Jau pasisakyta, kad, apeliantei išreiškus nesutikimą su keičiamomis jos darbo sutarties sąlygomis, jos nebuvo pakeistos, taigi apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apeliantė dirbo pakeistomis darbo sąlygomis.

63. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad atsakovė neįvykdė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties 2.3 punkto reikalavimo, pagal kurį, kai numatoma keisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, darbdavys privalo pranešti darbuotojui prieš vieną mėnesį.

64. Šie argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis, kurios 2.3 punktu remiasi apeliantė, galioja nuo 2017 m. birželio mėnesio, tuo tarpu apeliantei siūlymai sutikti dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis buvo pateikti gerokai iki šios kolektyvinės sutarties įsigaliojimo. Kartu nurodytina tai, kad, bylos duomenimis, apie keičiamą Darbo apmokėjimo tvarką, įsigaliosiančią nuo 2017 m. kovo 1 d., apeliantei buvo pranešta 2017 m. sausio 18 d., prašant su šia tvarka susipažinti bei sutikti dirbti pagal pakeistas darbo apmokėjimo sąlygas (Darbo bylos l. 79). Taigi apie keičiamas darbo apmokėjimo sąlygas darbuotoja informuota prieš pusantro mėnesio iki jų pakeitimo. Pirmiau aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sutikti dirbti pagal naują pareigybės aprašymą apeliantei siūlyta ne vieną kartą, apeliantė iki įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turėjo ilgą laiko tarpą pakeisti savo poziciją ir išreikšti sutikimą, tačiau to nepadarė.

65. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantei įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo neatitiko įstatymo nustatytų turinio reikalavimų, atmestini. Pagal DK 64 straipsnio 2 dalį įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Apeliantei įteiktame įspėjime nurodyta atleidimo iš darbo priežastis – nesutikimas su darbo apmokėjimo tvarka, darbo sutartimi, pareiginiais nuostatais, kitais vidiniais aktais, taip pat atleidimo iš darbo data, be to, įstatymo norma, kurioje įtvirtintas inicijuojamo darbo sutarties nutraukimo pagrindas – DK 57 straipsnis. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėta, kad, nors įspėjime neįvardyta konkreti DK 57 straipsnio dalis ir punktas, tačiau tiek iš šio įspėjimo turinio, tiek iš atsakovės teikto prašymo profesinei sąjungai duoti sutikimą atleisti darbuotoją, tiek iš civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą atleisti apeliantę iš darbo pagrįstumo klausimas (kurioje apeliantė aktyviai dalyvavo kaip trečiasis asmuo), akivaizdu, kad jai buvo aiškus ir suprantamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Be to, atsakovė teisingai nurodė, jog formalūs įspėjimo turinio trūkumai (jeigu tokių ir būtų nustatyta) savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008; kt.).

66. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams, dėl kurių atmesti apeliantės (ieškovės) argumentai, kad atsakovė, nutraukdama darbo sutartį pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pažeidė DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą gauti valstybinio darbo inspektoriaus sutikimą atleisti apeliantę (ieškovę) iš darbo.

67. Pritartina, kad DK 168 straipsnio 3 dalyje darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinantiems asmenims nustatytų garantijų paskirtis ir tikslas – iš esmės tie patys, kokių siekta iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 134 straipsnyje, nustačiusiame reikalavimą gauti profesinės sąjungos, kurios valdymo organo narys yra norimas atleisti darbuotojas, sutikimą, galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Atsakovė, nusprendusi inicijuoti darbo sutarties su apeliante (ieškove) nutraukimą, 2017 m. kovo 15 d., vadovaudamasi tuo metu galiojusio DK 134 straipsnio nuostatomis, kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydama sutikimo atleisti apeliantę iš darbo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2541-864/2017, konstatuota, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atleisti apeliantę (ieškovę) iš darbo yra nepagrįstas, nes byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą ar bent prielaidas, jog darbuotojos atleidimas iš darbo susijęs su jos naryste arba veikla profesinėje sąjungoje, kitaip tariant, kad darbuotojos narystė, veikla profesinėje sąjungoje yra priežastis, lėmusi ketinimo atleisti darbuotoją iš darbo susiformavimą.

68. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo nutartimi konstatuota, jog atsakovė, inicijuodama apeliantės (ieškovės) atleidimą iš darbo dėl to, jog ši nesutinka dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sąlygomis, nediskriminavo darbuotojos dėl jos priklausymo ir veiklos profesinėje sąjungoje, ta aplinkybė, kad atsakovė, iš naujo vykdydama apeliantės atleidimo procedūrą pagal naujojo DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakartotinai nesikreipė į subjektą, kurio kompetencija įvertinti, ar darbdavio iniciatyva atleisti darbuotoją nesusijusi su šio veikla profesinėje sąjungoje, nagrinėjamu atveju nekvalifikuotina kaip apeliantės (ieškovės) atleidimo iš darbo procedūros pažeidimas, juolab teikiantis pagrindą atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu.

69. Apeliaciniame skunde teigiama, kad diskriminavimo apraiškos gali kilti ar paaiškėti prieš pat atleidimą, tuo tarpu nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties įsiteisėjimo iki apeliantės (ieškovės) atleidimo iš darbo praėjo daugiau kaip du mėnesiai. Šie apeliantės argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kurie teiktų pagrindą daryti bent prielaidą apie jos diskriminacijos dėl veiklos profesinėje sąjungoje apraiškas atsakovės įstaigoje (CPK 178 straipsnis).

70. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, šio konkretaus darbo ginčo atveju buvo teisėta priežastis ir įstatyme nustatytos sąlygos atsakovei Centro poliklinikai inicijuoti darbo santykių su apeliante (ieškove) nutraukimą ir nutraukti darbo sutartį dėl to, kad darbuotoja atsisako dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Pirmiau nurodytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad atsakovė, atleisdama apeliantę (ieškovę) nepadarė atleidimo iš darbo procedūros pažeidimų, kurie teiktų pagrindą atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Pažymėtina tai, kad apeliantės (ieškovės) darbo santykiai nutraukti nediskredituojančiu pagrindu, t. y. ne dėl jos kaltės.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

71. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino oficialiuoju rašytiniu įrodymu 1998 m. liepos 1 d. darbo sutartį Nr. 272, kuri pasirašyta tik vienos atsakovės, o apeliantės (ieškovės) nepasirašyta.

72. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neteikia pagrindo daryti išvados, jog nurodytą darbo sutartį teismas laikė oficialiuoju rašytiniu įrodymu, t. y. turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Aptariamą darbo sutartį, pasirašytą ir pildytą iš tiesų tik darbdavio atstovų, teismas vertino kaip paprastą rašytinį įrodymą kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nepažeisdamas nei įrodinėjimo priemonių leistinumo, nei įrodymų vertinimo taisyklių.

73. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantės darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepagrįstai rėmėsi kaip prejudiciniais faktais Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje byloje, kurioje buvo ginčijamas profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą atleisti apeliantę iš darbo, nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina tai, kad aptariamoje nutartyje nustatytos aplinkybės, susijusios su apeliantės (ieškovės) atleidimo iš darbo inicijavimo priežastimis, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, nes tam yra visos CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytos sąlygos. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl apeliantės (ieškovės) atleidimo iš darbo teisėtumo bei pagrįstumo, šį klausimą sprendė savarankiškai, ne remdamasis nurodytoje apygardos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, juolab kad šioje nutartyje aplinkybių ir išvadų dėl apeliantės (ieškovės) atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimo negalėjo būti ir nėra.

74. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje civilinėje byloje, prie jos pridėtose Darbo byloje, Valstybinės darbo inspekcijos medžiagoje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdyje ginčo šalių, jų atstovų teiktus paaiškinimus, apklaustų liudytojų parodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, būtų pažeidęs CPK 2, 6, 414, 417, 418 straipsnių nuostatas.

75. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

76. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantė (ieškovė) turi pareigą atlyginti atsakovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

77. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 968 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodyta išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuoto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio. Kartu pažymėtina tai, kad vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas priteisti šių išlaidų atlyginimą visa apimtimi – išlaidų dydžio pagrįstumas vertintinas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto nuostatas.

78. Pažymėtina tai, kad atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą yra itin išsamus, argumentuotas tiek fakto, tiek teisės klausimų aspektu. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad šis procesinis dokumentas parengtas advokato, atstovavusio atsakovei tiek Darbo ginčų komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme, taigi darbo ir laiko sąnaudos jam parengti mažesnės. Dėl nurodytų aplinkybių, pagrįsta ir atlygintina išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma šiuo atveju laikytina 700 Eur (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys, Rekomendacijų 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą.

Priteisti iš apeliantės (ieškovės) S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės viešosios įstaigos Centro poliklinikos (juridinio asmens kodas 125873515) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Teisėjai Vilija MikuckienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė