Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1484-450/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
2A-1484-450/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23682-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Loreta Bujokaitė
Atsakovas
J. B.
Ieškovas
UAB „EMU group“
Kategorijos
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1484-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23682-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; 2.6.29.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistu, ieškinys tenkintinas, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „EMU group“ ieškinį atsakovei J. B. (L. R.) dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „EMU group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės J. B. 20 000 Eur negrąžintos paskolos, 293 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad 2015 m. akcininkų sprendimu atsakovei buvo suteikta 20 000 Eur paskola. Įmonės vadovo įsakymu buvo nustatyta, jog paskola suteikiama 6 mėn. Po priimto sprendimo atsakovė pakartotinai pateikė prašymą jai skubiai išmokėti 10 000 Eur. Piniginės lėšos buvo pervestos į atsakovės sąskaitą banke per du kartus: 2015 m. spalio 15 d. ir 2015 m. lapkričio 17, sumokant po 10 000 Eur į atsakovės nurodytą sąskaitą Lenkijos Respublikos banke. Atsakovė paskolos iki šiol negrąžino, su ieškovu bendrauti atsisako, į telefoninius skambučius neatsako.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės J. L. R. 20000 Eur skolos, 293 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 304,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Emu group“ naudai.Atsakovė J. B. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašydama panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad 1991 m. ji atvyko į Lietuvą, 2000 m. sudarė santuoką su E. R.. Nuo 2004 m. atsakovę įvairiose bylose atstovavo advokatų kontora Rhetor R&R, kurioje advokatais dirbo I. R. ir D. R., su kuriais buvo sudaryta ne viena atstovavimo sutartis, suteikti įgaliojimai veikti atsakovės interesais jos vardu, todėl šiais asmenimis atsakovė visiškai pasitikėjo. 2009 m. gegužės 22 d. atsakovės sutuoktinis mirė, todėl atsakovė paveldėjo jo turtą: 2 ha žemės sklypą su statiniais, adresu Versmių g. 65, Vilniuje ir 1,2 ha žemės sklypą, esantį Rokantiškių k., Vilniuje. Kadangi pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus atsakovė nuosavybės teise negalėjo įgyti nuosavybėn žemės Lietuvoje, todėl jai atsirado pareiga juos parduoti. Pirmąjį žemės sklypą, kurio vertė buvo 579 240 Eur (2 000 000 Lt), ji pardavė ieškovo bendrovei už 579 Eur (2000 Lt). Dėl šio sklypo įsigijimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o dėl antrojo sklypo perleidimo atsakovės vardu buvo pateiktas ieškinys teismui, prašant pripažinti sandorį negaliojančiu. Atsakovė, atstovaujančių advokatų nurodymu, pasirašydavo jų paruoštus procesinius dokumentus, įgaliojimus bei sutartis, manydama, jog tai yra privalomi dokumentai, siekiant atgauti turtą. Nors rusų ar lietuvių kalbos atsakovė nemoka, atstovai jai žodžiu paaiškindavo pasirašomų dokumentų turinį bei prašydavo kartu dalyvaujančių asmenų raštu patvirtinti, kad sutartis buvo išversta žodžiu. Atsakovės nuosavybėn buvo perleista 100 proc. ieškovo bendrovės akcijų, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau po to advokatai pradėjo veikti prieš jos interesus. Piktnaudžiaujant jos įgytu pasitikėjimu, I. R. suklaidino atsakovę bei neatlygintinai tapo 50 proc. ieškovo akcininku. Atsakovė pagal I. R. ir D. R. nurodymus pasirašė kelias skirtingo turinio reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurias jis įgijo reikalavimo teises į ½ dalį visų lėšų, kurias įmonė turėjo sumokėti atsakovei už paveldėtą turtą. I. R. vis prašydavo atsakovės apmokėti tiek už atliekamus sklypų parengimo pardavimui darbus, tiek už atstovavimą įmonėje, o atsakovė dengė visas būtinas išlaidas. Kai atsakovė pareikalavo sumokėti bent dalį lėšų, jai priklausančių už įmonės nuosavybėn perleistą turtą, I. R. pateikė pasirašyti skolos dokumentus, kurie pateikti kaip pagrindas priteisti skolą, nurodydamas, jog tai vienintelis būdas išmokėti lėšas iš įmonės. Faktiškai jokia paskola nebuvo suteikta, nes įmonė iki šiol yra skolinga atsakovei 463 392 Eur (1 600 000 Lt) už perleistą turtą. Neginčija, jog pinigai buvo gauti, tačiau jie buvo sumokėti ieškovo už jai priklausiusią žemę, jokia paskolos sutartis nebuvo pasirašyta, ji prašė išmokėti jai pinigus kaip ieškovo kreditorei.Ieškovas UAB „EMU group“ pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame su prieštaravimais nesutiko. Nurodė, jog atsakovė kelis kartus kreipėsi į įmonę dėl paskolos suteikimo, prašymą pateikė elektroniniu paštu. Atsakovė klaidingai teigia, jog pagal taikos sutartį ieškovas turėjo prievolę išmokėti lėšas atsakovei, nes taikos sutartis teismo nebuvo patvirtinta. Atsakovės santuoka su C. B. galimai yra fiktyvi.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės J. L. R. 20 000 Eur skolos, 293 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 304,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Emu group“ naudai.Teismas nustatė, kad ieškovas, remdamasis 2015 m. spalio 15 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. 118703 ir 2015 m. lapkričio 17 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. 125433, prašo priteisti iš atsakovės 20 000 Eur sumą. Šių mokėjimo nurodymų paskirtyje įrašyta, jog tai „paskola“. Taip pat ieškinyje pareikštą reikalavimą pagrindžia 2015 m. spalio 8 d. ieškovo įmonės akcininkų susirinkimo sprendimu dėl 20 000 Eur paskolos suteikimo atsakovei, 2015 m. spalio 9 d. atsakovės ir jos sutuoktinio C. B. prašymu ieškovo UAB „EMU group“ direktoriui I. R. suteikti 10 000 Eur kredito paskolą bei 2015 m. spalio 8 d. ieškovo įmonės direktoriaus įsakymu suteikti 20 000 Eur paskolą atsakovei.Teismas taip pat nustatė, jog atsakovė ir jos sutuoktinis C. B. 2015 m. spalio 9 d. prašymu, pateiktu elektroniniu paštu, kreipėsi į ieškovo direktorių dėl 10 000 Eur paskolos suteikimo. Atsakovė su sutuoktiniu tuo metu buvo Varšuvoje, Lenkijoje, todėl paprašė išsiųsti pinigus į Lenkijos banką. Teismo posėdyje atsakovė neneigė, jog buvo pateiktas toks prašymas ieškovui, tačiau teigė, jog ji yra ieškovo kreditorė, todėl pinigus paprašiusi jai persiųsti kaip ieškovo kreditorei. Liudytoju apklaustas atsakovės sutuoktinis C. B. patvirtino, jog buvo kreiptasi į ieškovą dėl pinigų išmokėjimo bei, kad buvo priimtas akcininkų sprendimas dėl 20 000 Eur paskolos suteikimo. Be to, prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo atsakovė nurodė nesuprantanti nei lietuvių, nei rusų kalbos, tačiau teismo posėdyje tiek atsakovė, tiek liudytoju apklaustas jos sutuoktinis C. B. kalbėjo rusų kalba. Byloje nustatyta ir tai, jog 20 000 Eur suma ieškovo buvo perduota atsakovei. Ji šios aplinkybės neginčijo, tačiau teigė, jog šie pinigai buvo perduoti ne kaip paskola, tačiau kaip pinigai už jos paveldėtą žemę. Nors atsakovė teigė, jog buvo pasirašyta šalių taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-3040-560/2011, kuria ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 579 240 Eur (2 000 000 Lt) už perleistą žemės sklypą per trejus metus, tačiau nepateikė įrodymų, jog tokia sutartis buvo patvirtinta teismo.Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 21 d. rašto Nr. 1SS-2283-13.5 nustatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo informuota apie tai, kad ieškovas UAB „EMU group“ nutraukė 2015 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir prašo grąžinti sumokėtas pinigines lėšas - 57 924,03 Eur. Taip pat rašte nurodyta, jog Tarnyba gavo J. B. prašymą pervesti pinigus į jos asmeninę sąskaitą už paveldėtą bei sutarties pagrindu UAB „Emu group“ parduotą žemės sklypą, esantį Rokantiškių k., Vilniaus m. Išnagrinėjusi pranešimus bei sutarties sudarymo aplinkybes Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. birželio 22 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Finansinių nusikaltimų tarnybą. Liteko duomenimis, J. B. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo ir restitucijos taikymo, atsakovams I. R., D. R., UAB „EMU group“, trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau byloje nėra išspręstas ieškinio priėmimo klausimas (ieškovė yra pateikusi atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria ji įpareigota sumokėti žyminį mokestį).Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovei suteikė 20 000 Eur paskolą. Paskolos sudarymą bei suteikimo faktą patvirtina 2015 m. spalio 8 d. akcininkų susirinkimo sprendimas, ieškovo įmonės vadovo 2015 m. spalio 8 d. įsakymas ir 2015 m. spalio 15 d. bei 2015 m. lapkričio 17 d. bankiniai pavedimai. Ieškovo įsakymu buvo nustatyta, kad paskola suteikiama 6 mėnesiams, sumokant Lietuvos komercinių bankų nustatytą komercinių bankų metinį teikiamų paskolų vidurkį, apskaičiuojant juos kartą per 6 mėnesius bei juos sumokant paskolos grąžinimo paskutinę dieną. Ieškovas suskaičiavo atsakovei 293 Eur palūkanų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neprašė pripažinti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta, neginčijo akcininkų susirinkimo sprendimo, ieškovo įmonės vadovo įsakymo, priešingai – byloje nustatyta, jog atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl paskolos suteikimo ir buvo priimtas ieškovo įmonės akcininkų sprendimas suteikti paskolą. Nors atsakovė teigė, jog jokia paskola nebuvo jai suteikta, nes įmonė iki šiol yra skolinga atsakovei 463 392 Eur (1 600 000 Lt) už perleistą turtą, tačiau įrodymais nepagrindė, jog ieškovo jai pervesta pinigų suma - už perleistą turtą. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas darė išvadą, jog atsakovė savo prievolės atsiskaityti su ieškovu nevykdė, todėl ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 20 000 Eur skolą laikė pagrįstu, todėl tenkino.Teismas, remdamasis CK 6.261 straipsniu, ieškovui iš atsakovės priteisė 293 Eur palūkanų, o remdamasis CK 6.37 straipsniu ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 304,40 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovo direktorius I. R. veikė nesąžiningai, pasinaudojo atsakovės pasitikėjimu, neteisėtai užvaldęs UAB „EMU group“ akcijas, siekia išvengti atsiskaitymo už atsakovės perleistą žemės sklypą. Paskolos sandoris tėra apsimestinis sandoris, sudarytas pasinaudojant atsakovės teisinių žinių stoka bei siekiant apgaulės būdu pasisavinti atsakovės turtą. Tiek akcininkų susirinkimo sprendimas dėl tariamos paskolos suteikimo, tiek ir ieškovo įsakymas buvo priimti dieną prieš tai (2015 m. spalio 8 d.), kai atsakovė pateikė prašymą (2015 m. spalio 9 d.), kuriame ji nurodyta kaip kreditorė, o ne kaip skolininkė. Be to, sprendimas ir įsakymas surašyti, kai atsakovė buvo Lenkijoje, todėl ji neturėjo galimybės su jais susipažinti. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės siekį gauti pinigus už žemės sklypą, o ne kaip paskolą. Teismas nevertino aplinkybių kodėl taikos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo atsakovei sumokėti 2 000 000 Lt už perleistą žemės sklypą, nebuvo patvirtinta teisme. Nors taikos sutartis ir nebuvo patvirtinta teisme, tačiau teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. 2015 m. balandžio 27 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nėra nutraukta, yra galiojanti, nors vyksta teisme nagrinėjamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Minėta sutartimi ieškovas įsipareigojo atsakovei sumokėti 289 632 Eur.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas UAB „Emu group“ prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. I. R. niekada neatstovavo atsakovės ir negynė jos interesų. Taikos sutartis, tarp ieškovo ir atsakovės, niekada nebuvo patvirtinta teismo, todėl jokio įsiskolinimo pagal ją ieškovas atsakovei neturėjo ir neturi. Pagal atsakovės prašymą klausimas dėl paskolos suteikimo buvo pateiktas svarstyti akcininkų susirinkime, po to priimtas sprendimas dėl paskolos suteikimo, kurį patvirtino ir atsakovės vyras, o vėliau po pačios atsakovės raštu pateikto prašymo, nurodant kur pinigus sumokėti, pinigai dviem pavedimais buvo perduoti atsakovei kaip paskola. Pagal 2015 m. balandžio 27 d. sutartį ieškovas atsakovei jokių pinigų neturi mokėti, mokėjimai numatyti tik į NŽT sąskaitą, o jau NŽT turi diskrecijos teisę juos išmokėti. Būtent NŽT atsisakė išmokėti atsakovei pinigus, įtardama, kad atsakovės santuoka su E. R. buvo sudaryta fiktyviai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar jas siejo paskolos teisiniai santykiai, ar ne. Ieškovas teigia, jog paskolino atsakovei 20 000 Eur, šį faktą grindžia 2015 m. spalio 15 d. ir 2015 m. lapkričio 17 d. tarptautinio mokėjimo nurodymais, 2015 m. spalio 8 d. ieškovo įmonės akcininkų susirinkimo sprendimu, 2015 m. spalio 9 d. atsakovės ir jos sutuoktinio prašymu ieškovo UAB „EMU group“ suteikti 10 000 Eur kredito paskolą bei 2015 m. spalio 8 d. ieškovo įmonės direktoriaus įsakymu suteikti 20 000 Eur paskolą atsakovei. Tuo tarpu atsakovė įrodinėja, jog ieškovas yra skolingas jai 463 392 Eur už perleistą turtą, todėl pervestais pinigais buvo dengiama ieškovo skola atsakovei.Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Taigi įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Tuo atveju, jeigu ginčas kyla dėl paskolos sutarties sudarymo, į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl esminių sutarties sąlygų egzistavimo, t. y. paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius, ne kartą yra pažymėjęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-235/2009, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009, 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-426/2014, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015). Minėta, kad ieškovas savo poziciją, jog paskolino atsakovei prašomą priteisti pinigų sumą, įrodinėja tarptautiniais mokėjimo nurodymais. Iš 2015 m. spalio 15 d. tarptautinio mokėjimo nurodymo Nr. 118703 ir 2015 m. lapkričio 17 d. tarptautinio mokėjimo nurodymo Nr. 125433 matyti, kad ieškovas apeliantei abu kartus pervesdamas po 10 000 Eur, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodydamas, jog mokėjimo paskirtis – paskola. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011 ir joje nurodyta praktika). Visgi šiuo atveju ieškovo tarptautiniuose mokėjimo nurodymuose aiškiai apibrėžtas pinigų pervedimo tikslas, t. y. paskola. Pažymėtina, jog protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju atsakovė pinigų gavimo fakto neginčija, tačiau jai tenka pareiga nuginčyti pinigų pervedimo tikslą – tinkamais, leistinais ir pakankamais įrodymais įrodyti, jog šalis siejo kitokie nei paskolos teisiniai santykiai. Bylos duomenis nustatyta, jog 2015 m. spalio 8 d. ieškovo įmonės akcininkų susirinkimas sprendimu nusprendė suteikti atsakovei 20 000 Eur piniginę paskolą. Minėtą sprendimą, be ieškovo direktoriaus I. R., pasirašė ir ieškovo akcininkas, apeliantės sutuoktinis K. B.. 2015 m. spalio 8 d. ieškovo įmonės direktoriaus įsakymu atsakovei suteikta 20 000 Eur paskola. 2015 m. spalio 9 d. atsakovė ir jos sutuoktinis C. B. elektroniniu paštu pateikė prašymą dėl 10 000 Eur paskolos suteikimo, kuriuos prašė pervesti į Lenkijos Respublikos banke esančią atsakovės sąskaitą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovą UAB „EMU group“ ir apeliantę siejo paskolos teisiniai santykiai.Pasak atsakovės, ieškovas taikos sutartimi įsipareigojo atsakovei sumokėti 2 000 000 Lt už perleistą žemės sklypą ir nors minėta taikos sutartis nebuvo patvirtinta teisme, tačiau teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-657-560/2012 netenkino J. B. ir UAB „EMU group“ prašymo patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, nes įvertinęs taikos sutarties sąlygas, teismas darė išvadą, jog pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė neprašė pripažinti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta, neginčijo akcininkų susirinkimo sprendimo, ieškovo įmonės vadovo įsakymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą bei vadovaudamasi įrodymų tikimybių pusiausvyros principu, daro išvadą, jog atsakovė, teigdama, kad pinigai buvo pervesti kaip skola už ieškovui perleistą turtą, šio fakto neįrodė pakankamais įrodymais.Taigi atsakovei pakankamais įrodymais nenuginčijus, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė pinigines lėšas gavo ne kaip skolą už perleistą nekilnojamąjį turtą, o asmeninei paskolai ir pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą priteisti paskolos sumą bei palūkanas.Ieškovas UAB „EMU group“ prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą leisti vykdyti skubiai. CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. Teisėjų kolegija ieškovo prašymo netenkina, nes apeliacinės instancijos nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra vykdytina (CPK 331 straipsnio 6 dalis).Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 304 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas, taip pat į bylos apeliacinėje instancijoje išnagrinėjimo rezultatą (atsakovės apeliacinis skundas atmestas), iš apeliantės J. B. valstybės naudai priteistina 304 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. 63032717364, 304 Eur (tris šimtus keturis eurus) nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660).

Teisėjos Loreta BujokaitėAsta RadzevičienėRūta Veniulytė-Jankūnienė