- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- A2-214-549/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00652-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pareiškėjas
- R. L.
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- R. L.
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė
rašytinio proceso metu teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-198-588/2018 pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, R. J., A. N., B. Z., I. M. dėl leidimo užbaigti pradėtą rengti detalųjį planą be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
pareiškėjas R. L. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-198-588/2018 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu – kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Pareiškėjas nurodė, kad R. L. apie jo atžvilgiu vestą civilinę bylą ir priimtą teismo sprendimą sužinojo 2018-07-26 sulaukęs antstolės I. E. skambučio telefonu ir tą pačią dieną gavęs elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) antstolės atsiųstus patvarkymus pagal Plungės apylinkės teismo 2018-05-24 išduotą vykdomąjį dokumentą. Su civilinės bylos Nr. e2-198-588/2018 dokumentais ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu susipažino 2018 m. rugpjūčio mėn. nuvykęs į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus. Pareiškėjas ir jo šeimos nariai (sutuoktinė ir sūnus) dėl susiklosčiusių nepalankių šeiminių aplinkybių (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, nuo 2017-06-01 nebegyveno, visi šeimos nariai gyveno skyrium, kito gyvenamojo būsto Šiaulių mieste, kuriame galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą, neturėjo, todėl siunčiami teismo pranešimai ir kita korespondencija nepasiekė adresato. Teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas apie civilinę bylą buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau nesitikėdamas, kad jo atžvilgiu gali būti iškelta civilinė byla, tokių viešų pranešimų neskaitė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad turi būti laikoma, jog jis apie bylą sužinojo 2018-07-26.
Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, nevertino įrodymų, kad teisingai išnagrinėti bylą, ir netaikė teisės normų, reglamentuojančių kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą ir jų įgyvendinimą, nevertino rengiamo detaliojo plano pasekmių po padalijimo liekančio žemės sklypo Nr. 2 bendraturčio R. L. teisėms ir teisėtiems interesams, jų nepagrįstam suvaržymui. Teismas nevertino, kad rengiamas kompleksinis vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas – Teritorijos tarp Užkanavės g., pravažiavimo, valstybinio miško ir žemės sklypų Užkanavės g, (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kurio koncepcijos sprendinių nustatymo brėžinys, parengtas 2017 m. birželio mėn. UAB „Kūrybinis projektas“, buvo pateiktas teismui, nėra dokumentas, skirtas vien tik ieškovės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies atsidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet kompleksiškai sprendžiantis visų į teritoriją patenkančių žemės sklypų užstatymo klausimus ir nustatantis kitus teritorijos tvarkymo reglamentus. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškovė gali pateikti derinimui ir įgyvendinti, detaliojo plano sprendinius, susiaurinančius pareiškėjo teises be jo sutikimo.
Pasak pareiškėjo, ieškovė į bylą nebuvo pateikusi ieškinyje minimo UAB „Domo projektas“ rengto detaliojo plano projekto, kitų įrodymų ir paaiškinimų savo teiginiams pagrįsti. Ieškovė taip pat nebuvo pateikusi 125884 kv. m žemės sklypo pasidalijimo plano, pagal kurį buvo nustatyta naudojimosi tvarka tarp bendraturčių dėl 0,6654 ha ploto, taip pat ieškovė nebuvo pateikusi patvirtinto naudojimosi tvarkos plano, registruoto viešame registre, kuriame matytųsi, kur yra jai 1500 kv. m ploto tenkanti žemės sklypo dalis, kurią individualiai naudoja. Ieškovė ar teritorijos detaliojo plano rengėjas UAB „Kūrybinis projektas“ pareiškėjui taip pat niekada nebuvo pateikę UAB „Domo projektas“ sprendinių brėžinių, siūlęs su šiais projektiniais sprendiniais susipažinti, todėl jis neturi galimybės įsitikinti, kurio detaliojo plano rengėjo projektą be jo sutikimo gali užbaigti ieškovė esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio mėn. detalųjį planą rengusiai UAB „Kūrybinis projektas“ direktorei S. P. (D. B. įgaliota atstove) pareiškė pastabas ir pasiūlymus žodžiu, kad projekte yra klaidų ir kaip reikėtų jas ištaisyti. Tačiau ši su paraiškėju, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palanga, bendraturčiu, nebendradarbiavo. Iš į bylą pateikto detaliojo plano koncepcijos nustatymo brėžinio matyti, kad jame tebėra pareiškėjo nurodytos klaidos. Pareiškėjas prieštaravo žinomai klaidingiems ir tikrovės neatitinkantiems detaliojo plano sprendiniams, ant kurių jis nesirašė ir siūlė nerinkti kitų bendraturčių ir kitų žemės sklypų savininkų parašų, kurie galimai nebūdami detaliųjų planų rengimo žinovais, pasirašė nesuprasdami kokias teisines pasekmes gali sukelti detaliojo plano sprendiniai susiję su tikrovės neatitinkančiu žemės sklypo užstatymu, jei toks detalusis planas bus patvirtintas. Ieškovė turėjo užtikrinti, kad rengiamas detalusis planas nepažeistų kitų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių. Iš į bylą pateikto Detaliojo plano koncepcijos nustatymo brėžinio matyti, kad kai kurių žemės sklypų, o taip pat formuojamo sklypo Nr. 2 užstatymo tankis įrašytas toks, koks nurodytas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu T2-101 „Dėl Kunigiškių teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip K6 ir K9 kvartalai, architektūrinės-urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano patvirtinimo“, nors faktiškai esamas žemės sklypo Nr. 2 užstatymas yra jau dabar didesnis kaip 10 procentų, o dar bendraturčiui A. N., nuosavybės teise valdančiam 1251 kv. m žemės sklypo dalį yra teisėtai išduotas leidimas užstatyti 201 kv. m. Taigi logiška, kad atidalijus 1500 kv. m. ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį, kuri neužstatyta statiniais, faktinis liekančio po atidalijimo sklypo 5154 kv. m. užstatymo procentas visais atvejais viršys 10 procentų ir artės prie 20 procentų. Patvirtinus tokį detalųjį planą pareiškėjas, turėdamas nuosavybės teise 1211 kv. m ploto dalį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas šiuo metu yra 6654 kv. m, negalėtų statyti jokių statinių, nors dabar jo nuosavybės teise turimu vasarnamiu (unikalus Nr. 2597-4001-9029) yra užstatytas tik 64 kv. m. plotas, kuris sudaro tik 5,28 procentus. Pareiškėjas taip pat turi teisėtą lūkestį, kad galės teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą statybai, rekonstruoti pastatą, užstatyti jam nuosavybės teise priklausantį plotą bent 10 proc., arba didesniu procentu (iki 20 procentų) ir turi pagrindą nesutikti su tokiais siūlomais neteisingais užstatymo rodikliais, kurie nurodyti perrašant juos iš Specialiojo plano, tinkamai neišanalizavus dabartinės faktinės situacijos. Pareiškėjo nuomone, teismas klaidingai vertino, kad atsakovas galės dalyvauti detaliojo plano procese, nes teismui patenkinus ieškovės reikalavimą, jo sutikimas, derinimas vykdyti kitas procedūras nebereikalingas, faktiškai jo nuomonė jokios reikšmės nebeturi tolesniame planavimo procese. Anot pareiškėjo, kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. 2501/0017:381), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga sklypo plotas (Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 44/1751546) duomenimis 0,6654 ha, o detaliojo plano sprendiniai apėmė 2,28 ha teritoriją, tokio plano sprendiniai turėtų būti derinami ne tik (duomenys neskelbtini), bet su visų į planuojamą teritoriją patenkančių 9 Nekilnojamojo turto registre registruotų žemės sklypų savininkais. Teismas apskritai nevertino rengiamo detaliojo plano įtakos pareiškėjo ar kitų žemės sklypų savininkų teisėtiems lūkesčiams. Teismas pasisakė tik dėl daikto atidalijimo, bet dėl kitų detaliojo plano pasekmių nevertino ir negalėjo įvertinti, nes ieškovė teismui buvo pateikusi tik detaliojo plano Koncepcijos nustatymo brėžinį, parengtą UAB „Kūrybinės projektas“ be jokių išsamesnių paaiškinimų. Nors atsakovas ir nevisiškai tinkamai įgyvendino savo pareigą išviešinti savo adresą korespondencijai gauti, tačiau tai savaime neatleidžia ieškovės nuo pareigos teismui nurodyti visą jai žinomą informaciją apie atsakovą, žinomus įteikimo būdus. D. B., pareiškusiai ieškinį atsakovui R. L., teko pareiga nurodyti ne tik atsakovo buveinės adresą, bet ir kitus jam žinomus atsakovo procesinių dokumentų įteikimo adresus (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), kad procesiniai dokumentai jam būtų įteikti tinkamai ir laiku, taip pat, kad būtų užtikrintas greitais civilinės bylos išnagrinėjimas, t. y. ieškovė taip pat turėjo elgtis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.), ieškinyje teismui turėjo galimybę nurodyti, koks yra R. L. telefono numeris ar elektroninio pašto adresas, kuris buvo žinomas ieškovės D. B. įgaliotai atstovei S. P., nes ji R. L. siuntė elektroninį laišką, kuris buvo pateiktas į bylą. Ieškovė pasielgė nesąžiningai, teisminiu keliu pasiekė, kad visi reikalingi detaliojo plano derinimai ir detaliojo plano įgyvendinimas būtų vykdomi be atsakovo R. L., pastebėjusio rengiamo Detaliojo plano sprendiniuose klaidų, turinčių jo teisėms ir teisėtiems lūkesčiams toliau naudojantis po atidalijimo liekančiu žemės sklypu Nr. 2, eliminuojant statytojo teisės įgyvendinimą, sutikimo ir bet kokių kitų jo derinimų ir nuomonės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo R. L. prašymą, suinteresuotas (ieškovė) D. B. prašo prašymą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjas nutyli, jog būtent Palangos miesto savivaldybės administracijai 2016-11-22 patvirtinus Teritorijų planavimo sąlygas ir vadovaujantis šiomis sąlygomis ir buvo rengimas Teritorijos tarp Užkanavės g. pravažiavimo, to ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Palangoje detalusis planas. UAB „Domo projektas“ rengė detaliajam planui prilygstantį projektą, kuriame nebuvo nustatyti reglamentai, todėl jis nebuvo pateiktas teismui, kaip neturintis reikšmės tolesniam detaliojo planavimo procesui. Šie reikalavimai buvo nustatyti rengiant projektinius pasiūlymus ir ant projektinės užduoties pareiškėjas pasirašė. Pareiškėja teismui neteikė 1,2584 ha dydžio žemės plano ir patvirtinto naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos projekto, nes šis planas jau yra netekęs galios, kadangi buvo parengtas naujas UAB „Domo projektas“ žemės sklypo suformavimo į 4 žemės sklypus projektas, kurį pareiškėjas yra pasirašęs. Be to, pareiškėjas yra davęs sutikimus G. B. ir A. N. parengtiems žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektams, todėl privalėjo paskaičiuoti užstatymo tankius ir spręsti, ar tai ateityje neatsilieps jo teisėms. Suinteresuotas asmuo mano, kad teismo sprendimas nepabaigia planavimo proceso, o pareiškėjas turi galimybę ginti savo teises teikdamas pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, byloje buvo išnaudotos visos galimybės surasti atsakovą ir įteikti jam procesinius dokumentus, o tai, kad vyksta planavimo procedūros atsakovui buvo žinoma, tačiau sąmoningai ignoravo pranešimus. Pareiškėjas sureagavo tik į antstolės raginimą sumokėti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau į R. P. siųstus elektroninius laiškus nereagavo. Suinteresuoto asmens nuomone, prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė tik siekdamas išvengti patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ne dėl to, kad parengtas detalusis planas pažeidžia jo interesus ir jis savo teisių negali apginti kitu būdu.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareikštą prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
prašymas atmestinas.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu tenkintas ieškovės D. B. ieškinį ir leista ieškovei be atsakovo R. L. sutikimo užbaigti pradėtą rengti detalųjį planą „Teritorijos tarp Užkanavės g.; pravažiavimo, valstybinio miško ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini)“. Taip pat priteista ieškovei D. B. iš atsakovo R. L. 975,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas (atsakovas) R. L. prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-198-588/2018 remdamasi CPK 366 str. 1 d. 9 p., t.y. kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Tai pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą yra ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
Papildomai pažymėtina, kad prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
Pareiškėjas savo prašyme CPK 368 str. nurodytų terminų skaičiavimą sieja su aplinkybe, kada jis sužinojo apie teismo 2018-04-16 sprendimą, t. y. nurodo, kad apie priimtą sprendimą ji sužinojo kai 2018-07-26 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo antstolės I. E. patvarkymus pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. išduotą vykdomąjį dokumentą.
Pažymėtina, kad paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, CPK 368 str. nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 str. 1 d. nustatyta tvarka šaliai arba tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas. Iš civilinės bylos Nr. e2-198-588/2018 duomenų matyti, jog paskelbiant sprendimą pareiškėjas nedalyvavo, todėl jam neįsiteisėjęs sprendimas nedelsiant buvo išsiųstas paštu į deklaruotą gyvenamąją vietą – Pelkių g. 23A, Šiauliai, kuri ieškinyje nurodyta ir kaip faktinė atsakovo gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas savo gyvenamąją vietą taip pat nurodo Pelkių g. 23A, Šiauliai. Nors pareiškėjas tvirtina, kad jis bylos nagrinėjimo metu šiuo adresu negyveno, tačiau pats pripažįsta, jog teismo apie pasikeitusią gyvenamąja vietą neinformavo, o viešų pranešimų apie bylos nagrinėjimą neskaitė. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės nurodytu adresu tikrai negyveno ir negalėjo gauti procesinių dokumentų.
Iš minėtos bylos duomenų matyti ir tai, kad atsakovui procesinius dokumentus buvo bandoma įteikti ir per Sodros duomenų bazėje nurodytą atsakovo darbovietę – UAB „Tramontera“, tačiau jie grįžo neįteikti, su pašto žyma „neatsiėmė pašte“. Kadangi byloje buvo išnaudotos galimybės procesinius dokumentus atsakovui įteikti CPK 123 str. numatyta tvarka, teismas pasinaudojo CPK 130 str. 1 d. ir procesinius dokumentus – ieškovės patikslintą ieškinį, pranešimą dėl atsiliepimo į šį patikslintą ieškinį pateikimo ir teismo šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį, vyksiantį 2018-04-05 10.00 val., atsakovui R. L. įteikė viešo paskelbimo būdu.
Pareiškėjas tvirtina, kad ieškovei buvo žinomas jo elektroninis paštas ir telefono numeris, kurių ji nenurodė ieškinyje, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikia. Be to, procesiniai dokumentai fiziniam asmeniui elektroninių ryšių priemonėmis gali būti įteikiami naudojantis tik Elektroninių paslaugų portalu ir tik tada, kai fizinis asmuo yra išreiškęs valią procesinius dokumentus gauti tokiu būdu, o tokių duomenų byloje nebuvo pateikta, atsakovas R. L. nėra Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) vartotojas, todėl teismas neturėjo galimybės procesinių dokumentų atsakovui įteikti EPP pagalba. Apibendrinus nurodytą informaciją, teismas sprendžia, jog prieš priimant 2018-04-16 sprendimą, pareiškėjo gyvenamoji ir darbo vietos teismui buvo nežinomos, todėl procesiniai dokumentai pagrįstai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu
Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas, numatytas įstatyme ir galimas tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomos. Įteikus procesinius dokumentus tokiu būdu, nevertinama tai ar dalyvaujantis byloje asmuo tokį pranešimą skaitė ir laikoma, jog jis yra tinkamai informuotas apie inicijuotą procesą, todėl privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jo reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Pareiškėjas šios procesinės pareigos neįvykdė, nesidomėjo proceso eiga, dėl ko byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka pareiškėjui nedalyvaujant ir 2018-04-16 priimtas sprendimas, kuris atsakovui (pareiškėjui) buvo nedelsiant išsiųstas.
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas (atsakovas) R. L. turėjo objektyvias galimybes žinoti apie bylos nagrinėjimą bei priimtą sprendimą, todėl CPK 368 str. 1 d., įtvirtintas terminas skaičiuotinas ne nuo 2018-07-26, o nuo 2018-04-16 ir prašymas dėl proceso atnaujinimo turėjo būti pateiktas iki 2018-07-16. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą pateikė 2018-10-12, t. y. terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidęs beveik tris mėnesius.
Teismų praktikoje pažymima, kad konstatavus, jog yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti ir jo neatnaujinus, teismas neprivalo pasisakyti dėl argumentų, susijusių su prašymo dėl proceso atnaujinimo dalyko (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2012-11-22 nutartis Nr. 2SA-318-603/2012, Kauno apygardos teismo 2015-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. A2-360-657/2015).
Ir nors termino paduoti prašymą praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą byloje, tačiau teismas pasisako ir dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymu klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.).
Pareiškėjas teigia, kad sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida taikant CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes teismas nevertino ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų, kad teismui buvo pateiktas klaidingai parengtas detaliojo plano koncepcijos brėžinys, kuriam pareiškėjas ir nepritarė, nes jis pažeidžia jo ir kitų bendraturčių teisėtus lūkesčius, kadangi patvirtinus tokį detalųjį planą R. L., turėdamas nuosavybės teise 1211 kv. m ploto dalį žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas šiuo metu yra 6654 kv. m, negalėtų statyti jokių statinių.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme.
Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).
Taigi, tokio pobūdžio byloje teisiškai reikšminga buvo nustatyti, ar ieškovės rengiamų detaliojo plano sprendinių ignoravimas yra sąžiningas ir teisėtas atsakovo veiksmas, ar paruošti sprendinia kokiu nors būdu pažeidė jo teises ir teisėtus interesus.
Kaip matyti iš 2018-04-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-198-588/2018, teismas, spręsdamas ginčą, rėmėsi minėtomis kasacinio teismo suformuotomis nuostatomis, reikšmingomis ginčui dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ir vertino, ar ieškovės D. B. rengiamo detaliojo plano sprendiniais nepažeidžia atsakovo R. L. teisių ir teisėtų interesų. Tačiau byloje buvo nustatyta, kad su ieškovės rengiamo detaliojo plano sprendiniais sutiko visi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, bendraturčiai, išskyrus atsakovą R. L., kuris nebuvo išreiškęs prieštaravimo dėl detaliojo plano sprendinių. Taip pat, kad atsakovas nenurodė jokių atsisakymo pasirašyti priežasčių bei nepateikė ieškovei duomenų, pagrindžiančių jo nesutikimą su detaliojo plano sprendiniais. Be to, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė. Taigi, teismui neturint duomenų, jog detaliojo plano sprendiniais būtų pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai, nebuvo pagrindo atsisakyti leisti ieškovei užbaigti pradėtą rengti detalųjį planą be atsakovo sutikimo.
Kaip minėta, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismo padaryta teisės taikymo klaida turi būti aiški. Aiški teisės normos taikymo klaida yra tuomet, kai netaikoma ar netinkamai taikoma konkrečioje teisės normoje esanti aiški nuostata, kurią reikia byloje taikyti. Nagrinėjamu atveju, teismas ne tik taikė reikiamas teisės normų nuostatas, bet ir rėmėsi aktualia kasacinio teismo suformuota praktika, o atsakovo nesutikimas su šių nuostatų aiškinimu ir byloje pateiktų įrodymu vertinimu nėra pagrindas pripažinti, kad teisės normos buvo taikytos klaidingai. Pareiškėjas turėjo visas galimybes pateikti savo nesutikimo su ieškovės rengiamo detaliojo plano sprendiniais bylos nagrinėjimo metu, tačiau šią teisę ignoravo ir ja nepasinaudojo. Todėl, priešingai pareiškėjo argumentams, būtent jo neveikimas galėtų būti laikomas nepagrįstu ir trukdančiu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininko, teises, tokiu būdu jas pažeidžiant.
Teismas konstatuoja, kad nenustatyta, jog teismas, leisdamas ieškovei D. B. be atsakovo R. L. sutikimo užbaigti pradėtą rengti detalųjį planą „Teritorijos tarp Užkanavės g.; pravažiavimo, valstybinio miško ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini)“, padarė teisės normos taikymo klaidą, taip pat pareiškėjas praleido trijų mėnesių terminą pareiškimui paduoti, todėl atsisakytina pareiškimą tenkinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Pareiškėjo R. L. prašymą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
Suinteresuotas asmuo (ieškovė) D. B. pateikė įrodymus, jog patyrė 1210,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Nors suinteresuoto asmens (ieškovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą dydžius, tačiau sprendžiant dėl jų pagrįstumo svarbu įvertinti ir tai, kad byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, suinteresuoto asmens (ieškovės) atstovė pateikė tik atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, bylos apimtis nedidelė, ginčo aplinkybės atstovei buvo žinomos, nauji įrodymai nebuvo renkami, taigi atstovavimas nereikalavo didelių suinteresuoto asmens D. B. atstovės darbo sąnaudų. Įvertinus šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais yra pagrindas sumažinti iš pareiškėjo priteisiamas suinteresuotam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir iš pareiškėjo priteistina 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 365-370 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo (atsakovo) R. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4198-588/2018 atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui (ieškovei) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutartis atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmų.