Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-8074-535/2012.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. L. 2012 m. liepos 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-8074-535/2012 (senas Nr. 2-447-141/2009) pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl suinteresuoto asmens V. L. pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpintojo skyrimo, suinteresuoti asmenys V. L., M. S., Vilniaus m. socialinės rūpybos skyrius, kuriuo prašė atnaujinti 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, jei jis laikomas praleistu, atnaujinti 1 metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, jei jis laikomas praleistu, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-447-141/2009, panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-447-141/2009, ir pareiškėjo pareiškimą tenkinti visa apimtimi, panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-447-141/2009 pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą dėl V. L., pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpintojo paskyrimo ir 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo pareiškimą dėl V. L. pripažinimo ribotai veiksniu ir pareiškėjo paskyrimo V. L. rūpintoju atmesti. Sprendimas įsiteisėjo, apeliacine tvarka nebuvo apskųstas. Praėjus dvejiems su puse metų po sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, šioje byloje 2012 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutartimi išsprendė neišspręstą pareiškėjo 2009 m. spalio 21 d. prašymą dėl papildomų aplinkybių nustatymo. Šiuo prašymu pareiškėjas teismo prašė atidėti teismo sprendimo priėmimą, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir papildomai apklausti liudytojus, kurie gali pratvirtinti V. L. piktnaudžiavimą alkoholiu ir pareiškėjo pareiškimą. Iki sprendimo priėmimo prašymas nebuvo sprendžiamas, pareiškėjas apie jo išsprendimo rezultatus nebuvo informuotas. Tik 2012 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi prašymas buvo atmestas. Pareiškėjo manymu, nagrinėjant bylą buvo padaryta esminių aiškių proceso teisės normų pažeidimų, kurie turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Nurodė, kad teismas privalėjo išspręsti 2009 m. spalio 21 d. prašymą iki 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimo byloje priėmimo, t.y. jį priimti arba atsisakyti priimti, ir sprendime pasisakyti dėl teismui pateiktų įrodymų vertinimo ir įtakos sprendimui. To teismas nepadarė iki sprendimo priėmimo ir sprendime dėl jų nepasisakė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo procesinis sprendimas, kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas tokį terminų skaičiavimą nustatė siekdamas garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, priimtas ir paskelbtas 2009 m. lapkričio 2 d. (t. 2, b. l. 133-135). Nagrinėjant bylą dalyvavo ir pareiškėjas V. L. (t. 2, b. l. 116-120). Sprendimas įsiteisėjo 2009 m. gruodžio 3 d., todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu pareiškėjas galėjo pateikti tik iki 2010 m. gruodžio 3 d. Byloje taip pat nustatyta, kad 2010 birželio 23 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą pasidaryti kopijas byloje, jam buvo išduotos kopijos (t. 2, b. l. 139), 2011 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui prašymą susipažinti su byla, šis prašymas buvo tenkintas (t. 2, b. l. 143).

Apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo proceso atnaujinimo instituto normų aiškinimo. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas proceso atnaujinimo klausimą sprendė tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, ir bylą atsisakytą atnaujinti dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo nebuvimo, visiškai ignoruojant pareiškėjo prašymą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais motyvais nesutinka ir pažymi, kad apeliantas nurodytais teiginiais klaidina teismą. Kaip matyti iš prašymo dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas nesivadovavo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, todėl teismas ir nesivadovavo nurodytu straipsniu, o netenkindamas pareiškėjo prašymo, vadovavosi CPK 368 straipsnio 2 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konstatavus, jog yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti ir jo neatnaujinus, teismas neprivalo pasisakyti dėl argumentų, susijusių su prašymo dėl proceso atnaujinimo dalyko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir tai, kad, esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-233/2004; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2006; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, išskirtinė ir netoleruotina situacija nesusiklostė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Kadangi prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė tik 2012 m. liepos 23 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems su puse metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2009 m. gruodžio 3 d., byloje nėra nustatyta situacijos, kuriai esant, siekiant užtikrinti nuosavybės neliečiamumą ar ypatingą materialinį teisinį santykį, procesinis terminas galėtų būti atnaujintas, darytina išvada, kad faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo netaikyti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio prašymo atnaujinti procesą padavimo termino. Aplinkybė, jog byloje nebuvo apklausti liudytojai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra neordinari situacija.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina pareiškėjo atskirajame skunde nurodyto motyvo, kad net jei aplinkybės paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, jos paaiškėjo jau išnagrinėjus bylą iš esmės, kas sudaro pagrindą proceso atnaujinimui pagal CPK 366 str. 1 dalies 2 punktą, nes aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjo pareikšto prašymo dalykas ir pagrindas – atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, remiantis tuo, kad nebuvo apklausti liudytojai, tuo tarpu atskirajame skunde apeliantas jau remiasi CPK 366 str. 1 dalies 2 punktu – dėl neva naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Kadangi šios aplinkybės nebuvo išdėstytos prašyme pirmosios instancijos teismui, teismas pagrįstai jų ir neanalizavo, todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad remtis šiuo proceso atnaujinimo pagrindu apeliaciniame procese pareiškėjas neturi teisės.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, iš jo suinteresuoto asmens M. S. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.