- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-07
- Bylos Nr.
- e2S-2023-1187/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11276-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Pareiškėjas
- F. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė–Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) F. J. (F. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo F. J. (F. J.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas F. J. (F. J.) (toliau – pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę į 2023 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotą M. J. priklausančią ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad 2023 m. liepos 21 d. su M. J. (toliau – Pardavėjas1) ir D. S. (toliau – Pardavėjas2) sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria Pardavėjai pardavė ir įsipareigojo perduoti nuosavybės teise, o pareiškėjas pirko žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Sutartyje numatyta tvarka ir terminais pilnai atsiskaitė už turtą, ir sumokėjo Pardavėjams bendrą 310 000 Eur turto kainą. Jau po Sutarties sudarymo ir pareiškėjo pilno atsiskaitymo už turtą su pardavėjais, Pardavėjas1 netikėtai (duomenys neskelbtini) mirė. Pardavėjas2 notarine tvarka 2023 m. liepos 26 d. paliudijo, kad už turtą pagal Sutartį Pirkėjas yra visiškai ir pilnai atsiskaitęs, o taip pat notariniu priėmimo-perdavimo aktu perdavė pareiškėjui nuosavybes teisę į Pardavėjui2 priklaususią ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į kitą ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo perduota Sutartyje numatyta tvarka ir terminais, nes kaip buvo nurodyta aukščiau, Pardavėjas1 mirė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės pageidauja, jog teismas patvirtintų, kad jis yra atsiskaitęs su M. J. pagal 2023 m. liepos 21 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Pareiškėjo pateiktas medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad M. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškime aprašytos faktinės aplinkybės suponuoja, kad iki mirties M. J. nepatvirtino atsiskaitymo pagal sutartį fakto. Dokumentais, kurie turėtų pagrįsti, kad pareiškėjas sumokėjo M. J. pagal 2023 m. liepos 21 d. sutartį perkamo turto kainą, kaip galima spręsti iš pareiškimo, disponuoja pats pareiškėjas. 2023 m. liepos 21 d. sutarties 6.1 punkte numatytą prievolę patvirtinti atsiskaitymo faktą turės įvykdyti M. J. įpėdiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnis). Jeigu šios savo prievolės įpėdiniai nevykdys, tuomet pareiškėjas turės teisę ginti savo interesus teismine tvarka.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareikštas prašymas civilinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas, nes neatitinka visų būtinų sąlygų, juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti: 1) pareiškėjas disponuoja dokumentais, turinčiais patvirtinti atsiskaitymo už turtą faktą; 2) atsiskaitymo faktą turėtų patvirtinti M. J. įpėdiniai. Todėl pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Apeliantas (pareiškėjas) F. J. (F. J.) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Pareiškimu yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į 2023 m. liepos 21 d. notarine pirkimo–pardavimo sutartimi parduotą M. J., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausančią ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), o ne patvirtinti, jog jis yra atsiskaitęs su M. J. pagal minėtą sutartį.
6.2. Pareiškėjas pilnai atsiskaitė už turtą 2023 m. liepos 21 d., tačiau pardavėjas per sutarties 6.1 punkte numatytą penkių darbo dienų terminą įsipareigojimo perduoti daiktus, daiktų nuosavybės teisę pareiškėjui, neįvykdė. Tokio įsipareigojimo neįvykdė ir pardavėjo įpėdiniai. Esant tokiam sutarties pažeidimui ir pažeistiems pareiškėjo interesams, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti juridinį faktą.
6.3. Asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Tuo tarpu teismas, nepagrįstai atsisakydamas priimti pareiškimą imperatyviai nurodo, kad „atsiskaitymo faktą turėtų patvirtinti M. J. įpėdiniai“. Taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas savo teises galės ginti tik tuomet, jeigu šios savo prievolės įpėdiniai nevykdys. Su tokia teismo pozicija visiškai nesutiktina, nes minėtos prievolės įvykdymo terminas pagal sutarties 6.1 punktą jau yra suėjęs ir ji nėra tinkamai įvykdyta nei paties M. J., nei jo įpėdinių.
6.4. Pareikštas prašymas atitinka visas skundžiamoje nutartyje nurodytas sąlygas: 1) pareiškėjas nedisponuoja dokumentais, turinčiais ir galinčiais patvirtinti nuosavybės jam perėjimo faktą, kai jis už turtą yra faktiškai pilnai atsiskaitęs; 2) nuosavybės perdavimo sutarties 6.1 punkte numatyta tvarka ir terminais nepatvirtino nei M. J., nei jo įpėdiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą kaip nenagrinėtą teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
11. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto, ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022; 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-943/2023).
12. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę į 2023 m. liepos 21 d. notarine pirkimo–pardavimo sutartimi parduotą M. J., mirusiam 2023 m. liepos 24 d., priklausančią ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Turtas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme, nes neatitinka visų būtinų sąlygų, juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti: 1) pareiškėjas disponuoja dokumentais, patvirtinančiais atsiskaitymo už turtą faktą; 2) atsiskaitymo faktą turėtų patvirtinti M. J. įpėdiniai.
13. Apelianto tvirtinimu, šiuo atveju yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į Turtą, o ne patvirtinti, jog jis yra atsiskaitęs su M. J. pagal minėtą sutartį. Be to, pareiškėjas pilnai atsiskaitė už turtą, tačiau pardavėjas per Sutarties 6.1 punkte numatytą penkių darbo dienų terminą įsipareigojimo perduoti daiktus, daiktų nuosavybės teisę pareiškėjui, neįvykdė, tokio įsipareigojimo neįvykdė ir pardavėjo įpėdiniai. Esant tokiam sutarties pažeidimui ir pažeistiems pareiškėjo interesams, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti juridinį faktą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
14. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
15. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
16. CPK 444 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis teismo tvarka nustatinėtinų juridinę reikšmę turinčių faktų sąrašas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas remdamasis šiuo punktu, būtent ir prašo pripažinti, kad jam priklauso nuosavybės teisė į Turtą.
17. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, pirkėjui nuosavybės teisių niekada neturėjus, teismas negali nustatyti ypatingąja teisena juridinę reikšmę turinčio fakto, kad tam tikras turtas asmeniui priklauso nuosavybės teise. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Be to, tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-141-614/2020; 2020 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-22-656/2020).
18. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje. Pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Perduoti daiktą pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317 straipsnis). Tinkamai įvykdžius šią prievolę, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo–pardavimo sutarties objektą. Pagal Sutarties 6.1 punktą, M. J. įsipareigojo patvirtinti visiško bei tinkamo pareiškėjo atsiskaitymo pagal sutartį faktą ir perduoti daiktus, daiktų nuosavybės teisę pareiškėjui ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo visos daiktų kainos sumokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pardavėjas M. J. pirmiau turėtų patvirtinti visišką ir tinkamą pareiškėjo atsiskaitymą už Turtą ir tik po to perleisti Turtą nuosavybės teisėn, pareiškėjas, siekdamas pripažinti jam nuosavybės teisę į Turtą, turėtų pagrįsti, kad sumokėjo nustatytą kainą už jį.
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis sumokėjo visą turto kainą. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turi įrodymus, kuriais galėtų grįsti savo reikalavimą dėl Turto pripažinimo nuosavybės teise.
20. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad atsiskaitymo faktą turėtų patvirtinti M. J. įpėdiniai. Apelianto argumentai, kad jis negali ir negalės sužinoti apie palikėjo įpėdinius vertintini kaip nepagrįsti. Apeliantas visų pirma turėtų kreiptis į notarą, kuris jam turėtų suteikti informaciją apie įpėdinius, o įpėdiniams atsisakius patvirtinti jo nuosavybės teisę į turtą, pareiškėjas gali ginti savo turtines teises pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti juridinį faktą remiantis tuo, kad pareiškėjas negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinių faktų nustatymą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
netenkinti apelianto (pareiškėjo) F. J. (F. J.) atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.