- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-191-387/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16726-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Linas Šiukšta, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme.
Iš nuteistojo V. K. nukentėjusiajam V. J. priteista 4 031 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Iš nuteistojo V. K. nuspręsta išieškoti 1 200 Eur nukentėjusiojo V. J. advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusiojo atstovu, paslaugoms apmokėti.
Iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteistajam V. K. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. K. pripažintas kaltu už tai, kad 2020 m. balandžio 30 d. apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė peiliu S. J. tris kartus į krūtinę ir kaklą, padarydamas jai durtines-pjautines žaizdas kaklo kairėje, krūtinės ir kaklo riboje kairėje su ryklės–stemplės, kairės vidinės Jungo venos, trachėjos, pasieninės krūtinplėvės kairėje pažeidimais, kas komplikavosi ūminiu kraujavimu, hemoraginiu šoku, aspiracija krauju, dėl ko nuo patirtų sužalojimų S. J. netrukus mirė įvykio vietoje. Šiais veiksmais V. K. tyčia nužudė S. J..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistasis nurodo, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir gailisi nusikaltęs. Be to, jis yra pensinio amžiaus, jam nustatytas neįgalumas (nevaldo kairės rankos).
3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad teismo nutartimi nuteistajam buvo paskirtas advokatas A. Gurauskas. Todėl iš V. K. valstybės naudai priteistinos 120,06 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti. Nuteistojo gynėjas prašė nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis, o prokuroras – tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti iš V. K. antrinės teisinės pagalbos patirtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir tuo vadovaujantis padarytų išvadų dėl jo kaltės nužudžius S. J.. Tačiau apeliantas nesutinka su jam už nužudymą paskirta griežta laisvės atėmimo bausme bei nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs bei yra pensinio amžiaus, jam nustatytas neįgalumas. Šios aplinkybės, nuteistojo teigimu, sudaro pagrindą paskirti jam švelnesnę bausmę. Tokie apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.
6. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017 ir kt.).
7. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę neperžengdamas BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų, t. y. V. K. paskyrė laisvės atėmimą vienuolikai metų.
8. Skirdamas šią bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), dėl menkaverčio konflikto sukėlęs nepataisomas pasekmes – kitą žmogaus mirtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo V. K. asmenybę. Nustatyta, kad nuteistasis yra artimo pensiniam amžiaus, nevedęs, dėl sveikatos sutrikimų yra netekęs dalies darbingumo, prieš nusikaltimo padarymą nedirbo, praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus. Naują nusikalstamą veiką (už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu) V. K. padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui ir vėl būdamas neblaivus. Nuteistasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, jis pats neneigia dažnai girtaujantis, tai patvirtino ir liudytoja apklausta jo kaimynė. Pažymėtina, kad lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir lankydamas Anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus, probacijos metu V. K. taip pat buvo užfiksuotas neblaivus, dėl ko buvo nustatytas vienas teismo paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nevykdymo atvejis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino V. K. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsį, šią aplinkybę pripažindamas jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, įtvirtintas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose, – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Ta aplinkybė, kad V. K. nusikalto neišnykus teistumui, akivaizdžiai parodo, kad nuteistasis nėra linkęs mokytis iš ankstesnio patyrimo, o jo antivisuomeninių nuostatų orientacija jau yra susiformavusi iš ankščiau. Be to, V. K. kriminalinė praeitis ir vedamas gyvenimo būdas tik patvirtina, kad nusikalstamas elgesys, šiuo atveju nebuvo atsitiktinis, o priešingai buvo jau anksčiau susiformavusio nusikalstamo elgesio tąsa.
10. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. atsiprašė nukentėjusiojo ir sutinka atlyginti padarytą turtinę bei dalį neturtinės žalos, tačiau akcentavo ir bausmės paskirties svarbą, parenkant bausmės trukmę (BK 41 straipsnio 2 dalis). Apeliantas savo skunde akcentuoja amžių ir sveikatos būklę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pastarojo amžius ir sveikatos būklė nėra išimtinis kriterijus, galintis nulemti bausmės švelninimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl amžiaus ir/ar sveikatos būklės jis negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
11. Aptartų duomenų visuma leidžia darytį abejonių nekeliančią išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos trukmę, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualius duomenis ir priėmė pagrįstą sprendimą. Kaip minėta, nuteistasis padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį nepataisomas pasekmes – žmogaus mirtį. Be to, nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl jam pagrįstai paskirta sankcijos vidurkį atitinkant laisvės atėmimo bausmė. V. K. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Nuteistajam paskirta bausmės yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus ir bendrąsias bausmės skyrimo taisykles.
12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš V. K. valstybės naudai priteistinos 120,06 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis.
13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-7-628/2020).
14. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra iš dalies tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir iš nuteistojo nukentėjusiojo V. J. naudai priteistas 4 031 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, taip pat 1 200 Eur išlaidų, turėtų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nepaisant to, kad V. K. iki sulaikymo nedirbo ir ikiteisminio tyrimo metu buvo suimtas, o iš jo priteistas žalos atlyginimas yra gana nemažas, tačiau jis turi nekilnojamąjį turtą. Esant šioms aplinkybėms, apibūdinančioms V. K. turtinę padėtį, įvertinus jo turimus finansinius įsipareigojimus nukentėjusiajam, nėra pagrindo manyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.
15. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Be to, nagrinėjamu atveju V. K. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis buvo suimtas, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą dalyje dėl bausmės paskyrimo padavė nuteistasis V. K.. Atsižvelgus į tai, kad šio nuteistojo apeliacinis skundas buvo netenkintas, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis paliktas galioti nepakeistas, tarnybos prašoma atlyginti suma už V. K. suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka protingumo ir teisingumo principus, išieškotina iš nuteistojo V. K..
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Iš V. K. išieškoti 120,06 Eur išlaidų valstybės naudai už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skyriaus advokato nuteistajam V. K. teiktas teisines paslaugas, susidariusias dėl advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.