- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-232-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30772-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- I. J., V. R.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkės ir pranešėjos), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. J. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų I. J. ir V. R. ieškinį atsakovei A. V. dėl paskolos sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. J. ir V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. V. prašydami pripažinti 2013 m. balandžio 11 d. sudaryta Paskolos sutartį dėl 33 827,62 EUR penkerių (5) metų laikotarpiui tarp ieškovų I. J. ir V. R. bei atsakovės A. V.; priteisti iš atsakovės A. V. ieškovų I. J. ir V. R. naudai 22 377,66 EUR dydžio negrąžintos paskolos dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2013 m. kovo mėnesį ieškovai ir atsakovė susitarė, jog ieškovai paskolins atsakovei 33 827,62 EUR dydžio sumą, nes atsakovei skubiai buvo reikalingi pinigai. Dėl savo sudėtingos finansinės padėties ji tuo metu negalėjo gauti kredito iš banko, todėl paprašė, kad ieškovai pasiimtų kreditą ir paskolintų jai gautus pinigus, o atsakovė pažadėjo mokėti paskolą dalimis ir kiekvieną einamąjį mėnesį perduoti ieškovams tam tikrą pinigų sumą, o visą sumą grąžinti per 5 (penkerių) metų laikotarpį, t.y. iki 2018 m. balandžio mėnesio; atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti palūkanas už kreditą ir visas kitas materialias prievoles, susijusias su šiuo kredito grąžinimu. 2013 m. balandžio 5 d. ieškovai pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m. balandžio 11 d. ieškovai visą gauto kredito sumą (33 827,62 EUR) grynaisiais pinigais adresu Liepkalnio g. 112, Vilniuje (AB DNB/LUMINOR banke) perdavė atsakovei, o ši savo ruožtu įsipareigojo grąžinti paskolą per 5 metų laikotarpį. Šalys rašytinės paskolos sutarties nesudarė, nes atsakovė buvo įgijusi visišką ieškovų pasitikėjimą. Iš pradžių atsakovė geruoju vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo metu sutartas 5 metų terminas jau yra pasibaigęs, tačiau didžioji dalis paskolos vis dar nėra grąžinta ir atsakovė yra skolinga ieškovams 22 377,66 EUR dydžio sumą (33 827,62 EUR (suteikta paskola) –3 775,41 EUR (pervedė A. V.) – 4 369,02 EUR (pervedė E. J.) –3 304,91 EUR (A. V. sumokėjo grynais) = 22 377,66 EUR).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimu už akių tenkino ir pripažino 2013 m. balandžio 11 d. sudaryta Paskolos sutartį dėl 33 827,62 EUR penkerių metų laikotarpiui tarp ieškovų I. J. ir V. R. bei atsakovės A. V., priteisė iš atsakovės A. V. 22 377,66 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 305,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovų I. J. ir V. R. naudai.
4. Atsakovė pareiškė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti teismo 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atmesti ieškovų ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad yra įsipareigojusi ieškovams grąžinti jų suteiktą jai 33 827,62 Eur dydžio paskolą, tačiau ieškovai nepagrįstai ieškinyje nurodė, kad neva atsakovė yra įsipareigojusi jiems grąžinti paskolą per 5 metus, o ne 15 metų. Atsakovė 2016 m. liepos 28 d. raštu aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigojo ieškovams grąžinti jiems jų suteiktą paskolą pagal tokias pat sąlygas, kokios yra nurodytos 2013 m. balandžio 5 d. kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp ieškovų (skolininkų) ir AB DNB banko (kreditoriaus), t.y. iki 2028 m. kovo 27 d. Atsakovė nėra praleidusi paskolos grąžinimo termino, nes jis baigiasi tik 2028 m. kovo 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi tenkino atsakovės A. V. pareiškimą dėl dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis 1 030,00 EUR bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų lygiomis dalimis 12,31 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio 5 d. ieškovai su tuometiniu AB DNB bankas penkiolikai metų pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio kredito ieškovai 2013 m. balandžio 11 d. atsakovei paskolino 30 000 EUR. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Byloje kilo ginčas dėl suteiktos paskolos termino: ieškovai nurodo, kad paskola atsakovei buvo suteikta penkerių metų terminui, o ieškovė nurodo įsipareigojusi grąžinti jai suteiktą paskolą per penkiolikos metų terminą ir iki šiol moka sutartas periodines įmokas.
9. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje apklaustų ieškovų nurodytų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi šie liudytojai yra ieškovų draugai arba šeimos nariai, be to, jie patvirtino, kad nedalyvavo derybose dėl suteikiamos paskolos sąlygų tiesiogiai ir tik girdėjo atsakovės reiškiamą dėkingumą ieškovams bei pastangas grąžinti paskolą per penkerius metus arba net greičiau. Teismas, susipažinęs su antstolio M. D. faktinių aplinkybių protokolu, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad žodinės sutarties sudarymo metu atsakovė prisiėmė įsipareigojimą grąžinti paskolą per penkerių metų laikotarpį. Tuo tarpu 2016 m. liepos 28 d. įsipareigojimu, pasirašytu ieškovų akivaizdoje, įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banko nurodytą grafiką. Grafike yra numatytas paskolos grąžinimo terminas 15 metų. Teismas, įvertinęs nurodytus įrodymus, sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog suteikė atsakovei paskolą penkerių metų laikotarpiui, todėl ieškovų reikalavimą pripažinti 2013 m. balandžio 11 d. tarp ieškovų ir atsakovės sudarytą paskolos sutartį dėl 33 827,62 EUR penkerių metų laikotarpiui atmetė. Taip pat teismas nurodė, kad netenkinęs pagrindinio reikalavimo, teismas neturi pagrindo tenkinti išvestinių ieškovų reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo sudaryta ir skolos priteisimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad teismo priimtas sprendimas prieštarauja materialinėms (CK 1.93 straipsnis) ir procesinėms teisės normoms, būtent CPK 177 straipsniui dėl įrodymų bei CPK185 straipsniui dėl įrodymų vertinimo.
12. Ieškovų teigimu, teismas turėjo bent jau tenkinti ieškinį iš dalies ir pripažinti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta penkiolikos metų terminui.
13. Nurodo, kad teismas nevertino svarbaus bylai įrodymo – telefoninių pokalbių stenogramos, kuri patvirtina, kad ieškovei paklausus, kada jai bus grąžintas kreditas, atsakovė pati prisipažino, kad grąžins per penkerius metus bei nurodė, kad ieškovė ją spaudžia, nors dar nesuėjo penkeri metai.
14. Teismas netinkamai vertino ir antstolio M. D. faktinių aplinkybių protokolo pokalbių įrašų turinį, kadangi atkreipė dėmesį tik į tą aplinkybę, kad atsakovė 2016 m. liepos 28 d. susirinkimo su ieškovais metu ir jų reikalavimu pasirašydama įsipareigojimą nurodė, kad įmokas mokės pagal sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) DNB banko nurodytą grafiką ir tik šia aplinkybe remdamasis teismas padarė išvadą, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą per 15 metų. Teismas nevertino kitų protokole užfiksuotų aplinkybių, t.y. atsakovės užfiksuotos žinutės, kurioje ji praneša, kad viską grąžins ir tiesiog nori kartu nuvažiuoti į banką ir viską kartu paskaičiuoti.
15. Nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų parodymus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas vertindamas įrodymus, pažeidė lygiateisiškumo principą, kadangi visiškai nepagrįstai nevertino ieškovų pateiktų įrodymų visumos, o sprendimą priėmė remdamasis vieninteliu įrodymu – 2016 m. liepos 28 d. įsipareigojimu.
16. Taip pat teisme 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. gauti ieškovų atstovo prašymai prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – ieškovės I. J. banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad atsakovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų ir nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio nėra sumokėjusi kredito už 4 mėnesius. Nurodo, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, kadangi šis nemokėjimo faktas atsirado nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio.
Atsiliepimas
17. Atsakovė A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai ieškovų nurodytų liudytojų parodymus vertino kritiškai, kadangi šie liudytojai yra ieškovų draugai (O. Š., I. L.) arba šeimos nariai (ieškovės I. J. sūnus N. J. (N. J.), jo sugyventinė K. P.), liudytojai patys patvirtino, kad ieškovų ir atsakovės derybose dėl paskolos suteikimo nedalyvavo, patvirtino, kad jiems yra žinomas faktas, kad ieškovai paskolino atsakovei tam tikrą pinigų sumą, tačiau, kada tai įvyko, kokia suma ir kokiomis sąlygomis buvo paskolinta, jiems nebuvo žinoma.
19. Nurodo, kad ieškovai pateikė tik atsakovės 2016 m. liepos 28 d. pasirašytą įsipareigojimą grąžinti paskolą gautą paskolą pagal 2013 m. balandžio 5 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, t.y. per 15 metų, kurį atsakovė pasirašė kartu su ieškovais tuo metu, kai ieškovai slapta įrašinėjo pokalbį. Iš atsakovės pateikto to paties garso įrašo ištraukų (stenogramų) matyti, kad minėto įsipareigojimo tekstą atsakovė derino su ieškovais, atsakovė siūlė nuvykti pas notarą ir patvirtinti susitarimą notariškai ar pasirašyti vekselį, tačiau ieškovai atsisakė tai daryti.
20. Taip pat nurodo, kad teismas negalėjo ieškovų ieškinio tenkinti iš dalies, nes tarp šalių nėra ginčo dėl žodinės paskolos sutarties sudarymo.
21. Taip pat nurodo, kad nepagrįstas ieškovų skunde nurodytas teiginys, kad nelogiška, jog ieškovai gautą iš banko kreditą iš karto jį perskolino atsakovei neturėdami iš šio sandorio jokios apčiuopiamos naudos, kadangi ieškovai iš banko gavo 33 827,62 EUR dydžio kreditą 15 metų terminui, atsakovei paskolino 30 000,00 EUR 15 metų terminui, o 3 827,62 EUR kredito dalis liko ieškovams, kurią ieškovai panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui. Nepagrįstas ir ieškovų teiginys, kad jiems teko mokėti palūkanas, kadangi nuo paskolos suteikimo atsakovei, atsakovė mokėdama mėnesines įmokas ieškovams dengė ir ne tik suteiktą kreditą bet ir kredito palūkanas bei kredito draudimo įmokas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
24. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, kurio pagrindu padarytos išvados, jog žodinė paskolos sutartis buvo sudaryta ne 5 metų, o 15 metų laikotarpiu, dėl ko ieškinys buvo atmestas. Be to, apelianto nuomone, tokiu atveju ieškinys turėjo būti tenkinamas iš dalies.
25. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Šis klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į įstatymų leidėjo įtvirtintus ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti bylos dalyviams galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinama veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis jau pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
26. Apeliantai teikia į bylą naujus įrodymus – 2019 m. ieškovės banko išrašus, kuriais apeliantai įrodinėja, jog atsakovė nebevykdo pareigos grąžinti paskolą, nes pirmosios instancijos teismas visiškai atmetė ieškinį.
27. Šioje byloje ieškovai grindė ieškinį tuo, kad atsakovei suėjo terminas paskolai grąžinti, todėl prašė priteisti visą negrąžintą paskolos dalį. Taigi, aplinkybė apie atsakovės tolesnį (po teismo sprendimo priėmimo) sutartinių prievolių (ne-) vykdymą nėra susijusi su ginčo dalyku. Dėl išdėstyto naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 180 str.).
28. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo, jog šalys 2013-04-11 sudarė žodinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovai atsakovei paskolino 30000 Eur. Taip pat šioje byloje teismas, įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, jog atsakovė prisiėmė įsipareigojimą paskolą grąžinti per penkiolikos, o ne per penkių metų terminą, dėl ko ieškinį atmetė.
29. Pagal CPK 5 str. teismas nagrinėja civilines bylas, kad būtų apginta suinteresuotų asmenų pažeista ar ginčijama teisė ar teisėtas interesas. Šiuo atveju ieškinys buvo grindžiamas tuo, jog atsakovė pažeidė ieškovų turtines teises, nes negražino paskolos suėjus ieškovų nurodytam paskolos suteikimo terminui. Taigi, nenustačius ieškovų teisių pažeidimo bei nesant šalių ginčui dėl sutarties sudarymo fakto, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio arba tenkinti ieškinį iš dalies, nes fakto dėl sutarties sudarymo penkiolikos metų terminui nustatymas nesukeltų šalims jokių teisinių padarinių - tai yra ginčo pagrindas, o ne dalykas, ir nesusijęs su ieškovų ginamomis šioje byloje teisėmis. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-09-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013, yra pasisakęs, kad prejudicinio fakto kitai bylai nustatymas sukelia tik procesinius, bet ne materialiuosius padarinius.
30. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).
31. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino visų byloje esančių įrodymų visumą, tame tarpe ir ieškovo pateiktų pokalbių išklotines, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus. Atsižvelgus į tai, kad patys ieškovai ieškinį grindė 2016 m. liepos 28 d. atsakovės rašytiniu įsipareigojimu, kad šis įsipareigojimas buvo pasirašytas kaip abiejų šalių derybų rezultatas ir rašytiniame įsipareigojime yra aiškiai išreikštas atsakovės įsipareigojimas grąžinti paskolą pagal kredito sutartyje su banku nurodytą grafiką, t.y. per penkiolika metų, teismas pagrįstai suteikė šiam įrodymui didesnę įrodomąją vertę. Net ir darant prielaidas, jog atsakovė bendraujant su ieškovais ryšio priemonėmis galimai geranoriškai žadėjo grąžinti paskolą ankščiau, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ji prisėmė prievolę būtent penkių, o ne penkiolikos metų terminui, tuo labiau, kad toks bendravimas buvo paremtas šalių abipusių pasitikėjimo, ne verslo santykiais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo kodėl nesivadovauja liudytojų parodymais – apeliantai šių teismo motyvų nepaneigia.
32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
34. Atmestus apeliacinį skundą, iš apeliantų lygiomis dalimis atsakovės naudai priteistinos jos patirtos apeliacinės instancijos tesime bylinėjimosi išlaidos, kurias pagrindžia prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti įrodymai, t.y. 677,60 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų I. J. ir V. R. lygiomis dalimis atsakovei A. V. 677,60 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.