- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-24
- Bylos Nr.
- e2-434-558/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-01291-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- J. K., M. M.
- Trečiasis asmuo
- V. J.
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. B.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. K. ir M. M., trečiasis asmuo V. J., dėl laikino tėvų valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas laikinai apriboti motinos J. K. ir tėvo M. M. valdžią nepilnamečio vaiko J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės J. K. nepilnamečiam vaikui J. M. išlaikymą po 150,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas uzufrukto teise; pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2503-743/2021 nurodant, jog priteistu išlaikymu, (pinigais) disponuos vaiko globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise; nustatyti nepilnametės J. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo pas laikinąją globėją V. J..
Ieškinyje nurodoma, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2325-743/2022 išdavė leidimą paimti J. M. iš jos tėvų J. K. ir M. M.. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 22 d. įsakymu likusiai be tėvų globos J. M. nustatyta laikinoji globa nuo 2022 m. balandžio 21 d. V. J. šeimoje. Atsakovė be mažametės J., turi dar du nepilnamečius vaikus, jos šeimos pagrindinė problema – motinos socialinių įgūdžių stoka, vaikų nepriežiūra, gyvenamosios vietos netvarka ir nešvara joje (paskutinio pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą apsilankymo metu namuose mažametė J. M. vaikščiojo su batukais, nes brolių kambaryje, prieškambaryje ir virtuvėje buvo purvo, cigarečių nuorūkų, sulaužytų buities daiktų, baldų, nešvarių drabužių, net stiklo šukių, vaikų kambario durys išlaužtos, durų stakta vos laikėsi, tvyrojo nemalonus kvapas, skraidė labai daug musių), atsakovės nemokėjimas motyvuoti ir skatinti vaikus namuose laikytis asmens higienos, dienotvarkės, tvarkytis, nenustatytos vaikų elgesio ribos, šeimoje sutrikęs šeimos narių tarpusavio bendravimas, taip pat pasireiškia vaikų seksualizuotas elgesys, kuris galimai galėjo išsivystyti dėl nepakankamo lytinio auklėjimo šeimoje (Skyriuje 2022 m. vasario 25 d. buvo fiksuotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuomet mažametė J. M. išsakė, kad jos brolis priekabiavo seksualiai, ką suponuoja ir 2022 m. balandžio 20 d. atlikta Vaiko, nuo galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvada). Atsakovas neprisideda prie vaikų auklėjimo. Šeimai nuo 2018 m. taikomas atvejo vadybos procesas, šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų žinoma, nuo 2008 m., kai atsakovės šeimai yra/buvo teikiama socialinė ir psichologinė pagalba, esminių pasikeitimų šeimoje neįžvelgė nė vienas su atsakove dirbęs specialistas, visą pagalbos teikimo šeimai laikotarpį kartojosi tos pačios problemos – vaiko nevedimas į ugdymo įstaigą, vaiko dienos režimo nepalaikymas, maitinimas greituoju maistu, nepilnamečio poreikių neatliepimas, atsainus požiūris į vaiko sveikatą, nepagarbus elgesys su vaiku ir aplinkiniais, agresyvumas pagalbą teikiančių specialistų atžvilgiu. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės šeimoje situacija gerėja, kad atsakovė keičia auklėjimo įpročius, rūpinasi savo ir nepilnamečių vaikų psichologine sveikata, suvokia sveiko vaiko vystymosi principus ir siekia juos užtikrinti, motina kaltina kitus asmenis ir neįžvelgia savo atsakomybės. Mažametės J. gebėjimai pagal amžių, atvykus į globėjos V. namus buvo labai riboti, ji nemokėjo susirinkti žaislų, nežinojo, kur reikia dėti šiukšles, nuolat jas mėtė ant žemės, negebėjo žaisti, žaislus tik mėtė į šalis, nemokėjo apsirengti, savarankiškai pavalgyti, mergaitė turėjo emocinį valgymą, jos emocinė būklė buvo sudėtinga, dažnai lydėjo pykčio išpuoliai, kurių metu nuolat šaukdavo ir rėkdavo, mėtydavo daiktus. Šiuo metu J. M. elgesys stipriai pasikeitęs, mergaitė geba atpažinti, įvardinti ir valdyti savo emocijas, tinkamai jas išreikšti, geba atsisakyti maisto, kai jaučiasi soti ir pan. Atsakovė su dukra susitinka vidutiniškai į mėnesį du-tris kartus, susitikimai vyksta susitarus su globėja, trunka 2-3 valandas, jų metu globėja turi padėti bendrauti motinai su mergaite, surasti veiklą, pokalbių temą. Atsakovas su dukra bendravo vaizdo skambučiais nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. (paskutinis vaizdo skambutis vyko 2023 m. rugpjūčio 10 d., nuo to laiko J. nėra bendravusi su tėvu M.). Per laikinosios globos laikotarpį tėvas su dukra matėsi 4 kartus, pirmasis susitikimas vyko 2023 m. kovo 1 d., J. džiaugėsi susitikimu, nors prieš tai jį buvo mačiusi būdama 2-3 metų ir jo neatsiminė, žinojo tik iš pasakojimų ir kelių vaizdo skambučių (2023-11-13, CBP-8447).
Procesiniai dokumentai atsakovei J. K. įteikti pasirašytinai, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Procesiniai dokumentai atsakovui M. M. buvo siųsti į jo elektroninį paštą, tačiau jam nepatvirtinus apie jų gavimą buvo susisiekta su juo telefonu. Atsakovas paaiškino, kad procesinius dokumentus jis gavo, tačiau nežinojo kaip turėtų patvirtinti apie jų gavimą, telefonu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškinyje surašyta neteisybė. Atsakovas nurodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir toliau pageidauja procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu.
Trečiajam asmeniui V. J. procesiniai dokumentai įteikti pasirašytinai, per nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. B. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, jog atsakovas M. M. savo nepilnametė dukrą J. M. iš esmės gyvai matė tik jos kūdikystės metu ir tik 2023 m. bandė įsitraukti į dukros gyvenimą, tačiau iki šiol tėvas su vaiku yra matęsis iš viso du kartus, o telefonu yra bendravęs iš viso keturis kartus. Tokiu būdu atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų dukros atžvilgiu, išlaikymo neteikia, iniciatyvos bendrauti su dukra nerodo. A. J. K. deda pastangas vykdyti atvejo vadybos posėdžiuose numatytus planus ir priimti jos šeimai teikiamą pagalbą, tačiau pakankamų rezultatų tai neduoda, jai būdinga socialinių bei motinystės įgūdžių stoka. Nepilnametė J. M. gyvendama su motina itin retai lankydavo ugdymo įstaigą, nemokėdavo bendrauti su vaikais, ją ištikdavo pykčio priepuoliai, turėjo valgymo sutrikimų, nemokėdavo savarankiškai pavalgyti, apsirengti, neturėdavo higienos įpročių, nustatytos dienotvarkės, taip pat atsakovės šeimoje nepilnametė galimai patyrė brolio seksualinį priekabiavimą. Nustačius laikinąją globą trečiojo asmens šeimoje nepilnametei visapusiškai pagerėjo situacija. Nors vaiką ir atsakovę sieja artimas ryšys, jos bendrauja bei kartu leidžia laiką, tačiau ir pačios J. nuomone, šiuo metu ji nenori grįžti į motinos šeimą, nori gyventi globėjos šeimoje. Tokiu būdu šiuo metu, kol atsakovės elgesys pakankamai nėra pasikeitęs, ji nėra įgavusi pakankamai socialinių, motinystės įgūdžių, vaiko grąžinimas į šeimą neatitiktų jo geriausių interesų.
Teismo posėdžio metu atsakovė J. K. nurodė visiškai sutinkanti su ieškiniu. Paaiškino, kad turi penkis vaikus, iš kurių trys yra nepilnamečiai, tame tarpe ir J. M.. Pilnametis sūnus gyvena kartu su ja, pilnametė dukra – globos namuose dėl netinkamo elgesio. Mažametė J. iš jos šeimos paimta 2022 metais dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, laikinai perduota jos draugei V. J.. Dukros tėvas gyvena užsienyje, jiedu visiškai nebendrauja, nuo J. priežiūros yra visiškai nusišalinęs. Nurodo dedanti dideles pastangas susigrąžinti J. į šeimą ir pakeisti elgesį, šiuo metu ieško darbo, su dukra bendrauja reguliariai, susitikimų metu vis dar pasitaiko vaiko pykčio protrūkių jos atžvilgiu. Nors naudojosi ieškovo darbuotojų teikiamos pagalbos šeimai priemonėmis, lankė eilę tėvystės/motinystės įgūdžius lavinančių mokymų, tačiau gaunamų žinių praktiškai pritaikyti nesugeba. Dukros ugdymo rezultatais domisi, su to susijusią informaciją jai pateikia trečiasis asmuo, vaiko išlaikymui pinigų skiria pagal galimybes, susitikimų metu kartais globėjai duodama po 50,00 Eur, taip pat atneša dukrai vaisių, dovanėlių. Pastebi, jog J. pasikeitusi į gerąją pusę gyvendama globėjos šeimoje, kurioje ir toliau nori būti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. J. nurodė visiškai sutinkanti su ieškiniu. Paaiškino, kad yra gera atsakovės draugė ir J. M. pažįsta nuo pat kūdikystės. Mergaitė jos šeimoje apsigyveno 2022 m. vasario 2 d., kuomet atvyko, nemokėjo elementarių dalykų: savarankiškai valgyti, nusiprausti, susitvarkyti žaislus ir pan. Praėjus vieneriems metams, visus minėtus įgūdžius išmoko, įsisavino. Šiuo metu J. kartais nori susitikti su atsakove, kartais išreiškia ir nenorą, tačiau mamos pasiilgsta. Atsakovė yra rūpestinga, domisi dukra, pagal galimybes prisideda prie jos išlaikymo, tačiau esminė problema ta, jog vaikai, tame tarpe ir J., jos neklauso, kadangi mama daro ir leidžia viską, ko mažametė tik paprašo, nemoka paprieštarauti dukrai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas ir taikyti jos ribojimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-182-916/2020, Nr.e3K-3-514-378/2020). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
CK 3.180 straipsnio nuostatos numato, kad, kai tėvai (tėvas ar motina, ar kartu) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt.. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-114/2013, Nr. 3K-3-522/2014, Nr. 3K-3-310-915/2015 ir kt.).
Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog abu tėvai ar vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, dėl to gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalo vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti, jei gali pasikeisti – taikomas laikinas valdžios apribojimas.
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, ieškinį grįsdamas tuo, kad atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. M. M. iš esmės nusišalinęs nuo nepilnametės dukros J. M. priežiūros, auklėjimo, neteikia jai priteisto išlaikymo, gyvena užsienyje, tarp jo ir dukros nėra artimo ryšio; J. K. stokoja vaiko auklėjimo, ugdymo ir priežiūros įgūdžių, nors jai buvo ir yra teikiama įvairi socialinė pagalba, tačiau, kad ir motina priima siūlomą pagalbą, ji nesugeba to pritaikyti realiame gyvenime auginant dukrą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą J. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2503-743/2021 J. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. K., iš M. M. priteistas nepilnametei dukrai J. M. išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta J. K.. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2325-743/2022 išdavė leidimą paimti nepilnametę J. M. iš jos motinos J. K. ir tėvo M. M.. Teismas konstatavo, jog motina netinkamai rūpinasi mažamete dukra J., neužtikrina jos teisių į saugią ir sveiką aplinką ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir sveikatai; tėvas M. M. nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo nepilnametei dukrai, dėl to egzistuoja grėsmė vaiko interesams jam esant tėvų valdžioje. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 10V-424 likusiai be tėvų globos J. M. nustatyta laikinoji globa nuo 2022 m. balandžio 21 d. V. J. šeimoje.
J. K. ir M. M. šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, nuo 2008 m. kovo 4 d. iki 2018 m. birželio 30 d. atsakovės šeima buvo įrašyta į Lazdijų rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros, nuo 2008 m. kovo 4 d. J. K. šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, nuo 2018 m. liepos 31 d. vykdoma atvejo vadyba Lazdijų socialinių paslaugų centre. Esminė šeimos problema yra vaikų nepriežiūra, sudėtingas ir apsunkintas vaikų socializavimas, nepakankamas lytinis auklėjimas šeimoje: mažametė dažnai nelankydavo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, socialinės darbuotojos pastebėdavo, kad mergaitė neaprengta pagal oro sąlygas, su motina apie tai buvo kalbėta, tačiau neatkreipdavo į tai dėmesio, gyvenamojoje vietoje vyraudavo netvarka ir nešvara, tvyrodavo nemalonus kvapas, šeimoje pasireiškia vaikų seksualizuotas elgesys. Šeimai pagalbos teikimo metu teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos, pagalba tvarkant reikiamus dokumentus (pagal poreikį), šeimoje vyksta konsultacijos siekiant stiprinti šeimos narių gebėjimą savarankiškai rūpintis savo gyvenimu, stiprinti žinias ir ugdyti įgūdžius, siekiant šeimą įgalinti, bendraujama vaikų auklėjimo, ugdymo, sveikatos, konfliktų su artimaisiais sprendimo bei kitais gyvenime aktualiais klausimais, teikiama emocinė pagalba šeimos aplinkoje, tarpininkaujama dėl pagalbos priemonių. Organizuojant atvejo vadybos posėdžius šeimai buvo numatyti įsipareigojimai, teikiamos pagalbos priemonės – psichologo konsultacijos šeimai, vaikų poreikių užtikrinimas, lytiškumo paskaitos vaikams, užtikrinti vaikams paskirtų medikamentų vartojimą, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos, tėvystės mokymai, multidimensinė šeimos terapija, tinkamai bendrauti su vaikais, nesikeikti, tinkamai rūpintis šeimai skirtu socialinių būstu, jame palaikyti tvarką ir švarą, motinos informavimas kas yra emocinis valgymas, efektyvios tėvystės mokymai, psichologo konsultacijos J. K. vaikų auklėjimo, ribų nustatymo jiems klausimais, tėvui nuolatinės konsultacijos su psichologe dėl bendravimo su mažamete, stebimi ir nestebimi nuotoliniai susitikimai su tėvu. Atvejo vadybos posėdžių metu užsienyje gyvenančiam atsakovui buvo numatyti įsipareigojimai grįžus į Lietuvą susitikti su dukra, bendrauti telefonu, vaizdo skambučiais, pasikalbėti su mažametės psichologe dėl bendravimo su dukra. Atsakovas kurį laiką skambino dukrai, bendravo, tačiau vėliau skambinti pradėjo vis rečiau, vėliau visai nustojo tą daryti. Atsakovė bendradarbiauja su specialistais, priima siūlomą pagalbą bei pagalbos priemones, lankėsi psichologo konsultacijose (nuo 2023 m. pavasario nustojo konsultuotis, nors buvo raginama), kelis kartus dalyvavo efektyvios tėvystės mokymų užsiėmimuose, nuolat bendrauja su socialine darbuotoja, tačiau pokyčių šeimos gyvenime, jos elgesyje, tarpusavio bendravimo santykiuose nėra arba jie kai kuriose srityse labai minimalūs.
Kaip matyti, šeimoje niekaip nepavyksta pašalinti rizikos veiksnių, tokių, kaip maža motyvacija tinkamai rūpintis nepilnamete dukra, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, pokyčiai šeimoje yra minimalūs, dėl ko išlieka realus pavojus nepilnametės J. fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog šeimai teikiamos socialinės paslaugos nuo 2008 metų, tad per tokį ilgą laikotarpį motina J. K. pakankamai turėjo laiko įsisąmoninti vaikų auklėjimo, ugdymo ir priežiūros įgūdžius.
Nepilnametė vaiko nuomonės išklausymo metu nurodė, kad su atsakove susitikti patinka, tačiau gyventi su ja nenori; su atsakovu kalbėtis, svečiuotis pas jį nenori, nes nepatinka, nemyli, nurodė mylinti trečiąjį asmenį bei norinti pas ją gyventi. Toks vaiko noras atitinka jo interesus, nes svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Po laikinosios globos nustatymo matyti teigiami rezultatai mažametės priežiūroje, emocinėje būklėje, bendravime su kitais vaikais, raidoje ir gebėjimuose pagal savo amžių.
Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl aplaidumo, tingumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmai kai nesirūpinama vaiku. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į pateiktą nepilnametės nuomonę, darytina išvada, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai, nesirūpina jos priežiūra, auklėjimu, nepatenkina būtiniausių jos poreikių, negeba ir nededa pakankamai pastangų užtikrinti jai saugią bei tinkamą aplinką. Nors byloje esantys duomenys patvirtina atsakovų negebėjimą tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku šiuo metu, tačiau atkreiptinas dėmesį, kad J. M. motina išreiškė norą rūpintis nepilnamete, tėvas nurodė nesutinkantis su ieškiniu, nors ir deklaratyviai, tačiau ieškovui buvo išreiškęs norą auginti dukrą. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės J. K. aktyvius veiksmus sukurti geresnes sąlygas vaikui augti namuose, ji bendradarbiauja su specialistais, priima pagalbą bei pagalbos priemones, laikinosios globos laikotarpiu domisi dukterimi, jos ugdymu, bendrauja su ja. Teismas atkreipia dėmesį, kad tėvų elgesys turi būti ne epizodiškas, bet turi būti stabilus ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, netinkamo gyvenimo būdo problemų sprendimą ir t. t. Taigi nors šiuo metu atsakovams akivaizdžiai trūksta įgūdžių ir galimybių tinkamai rūpintis vaiku, dėl ko išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, tačiau yra pagrindas tikėtis, jog ši situacija ateityje gali pasikeisti ir nepilnametė J. M. turės galimybę grįžti gyventi į šeimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo J. M. atžvilgiu tenkina ir atsakovams J. K., M. M. laikinai apriboja tėvų valdžią dukros J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo
Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas poreikių paskaičiavimo ir jų detalizavimo ieškinio reikalavimams pagrįsti nepateikė, atsakovė jų neginčijo, klausimo dėl pagrįstumo nekėlė. Neabejotina, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiam vaikui augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Nors paprastai teismų praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, tačiau, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, MMA suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2503-743/2021 iš M. M. yra priteistas nepilnametei dukrai J. M. išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į infliaciją kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta J. K..
Atsakovai yra jauno amžiaus, sveiki, darbingi, byloje nėra duomenų, kad atsakovams būtų nustatytas nedarbingumas, neįgalumas, ar jie turėtų ypatingų sveikatos sutrikimų, todėl gali dirbti ir teikti vaikui tokį išlaikymą, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinti.
A. J. K. šiuo metu nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, ieškovo duomenimis atsakovė gauna socialinę pašalpą bei nedarbingumo draudimo išmoką, VSDFV duomenimis gaunama suma sudaro 251,84 Eur/mėn. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame būste.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – atsakovės pajamas, turtinę padėtį, vaiko poreikius, teismas priteisia iš atsakovės mažametei dukrai ieškovo prašomo 150,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Kadangi nepilnametės išlaikymo priteisimo iš atsakovo klausimas jau yra išspręstas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2503-743/2021, todėl šioje byloje nesprendžiamas.
Priteistas išlaikymui pinigines lėšas tvarko uzufrukto teise paskirtas globėjas. Tuo pagrindu šioje dalyje pakeistinas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2503-743/2021.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Pagal CPK 403 straipsnio nuostatas, ieškinyje dėl tėvų valdžios apribojimo turi būti nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 10V-424 likusiai be tėvų globos J. M. nustatyta laikinoji globa nuo 2022 m. balandžio 21 d. V. J. šeimoje, kitų asmenų, kurie būtų sutikę globoti J. M. nėra, todėl vadovaujantis geriausiais vaiko interesais augti saugioje aplinkoje iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo teismas nustato nepilnametės J. M. gyvenamąją vietą su globėja V. J..
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 41,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą (150 eurų x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 31,72 Eur, jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 15,86 Eur į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Laikinai apriboti atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią ir atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko J. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti su paskirta laikinąja globėja V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).
Paskirti laikinąją globėją V. J. vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja iki teismo sprendimo dėl J. M. nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) jai paskyrimo įsiteisėjimo.
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2503-743/2021 dalyje nurodant, jog vaikui priteistu išlaikymu disponuos vaiko globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu iš kiekvieno, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimo dalį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.