Alytaus apylinkės teismo sprendimas

valstybės institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. Č.–S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui M. M. su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės atstovo paaiškinimais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada (b. l. 399–43) nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi mažamete dukra, jai sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, įgyti naujų gebėjimų, gyvenimas kartu su ieškove atitinka mažametės J. M. interesus, pati mažametė dėl amžiaus savo nuomonės neišreiškė, šeima stebima, jai teikiama pagalba, todėl šalių mažametės J. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp jų ginčas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nekyla, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nenurodyta argumentų, dėl kurių vaiko ir tėvo bendravimas būtų negalimas, todėl nustatytina ieškovės pareiga netrukdyti atsakovui bendrauti su mažamečiu vaiku šalių bendru sutarimu. Tokia tvarka atitinka mažametės interesus, užtikrina šalių galimybę realizuoti tėvų valdžią ir dalyvauti vaiko auklėjime.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vertinant šalių turtinę padėtį, iš anksčiau aptartų įrodymų spręstina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės, kas leistų pripažinti, kad viena iš šalių turi teikti didesnį išlaikymą vaikui nei kita, nesiskiria, todėl prie vaikų išlaikymo šalys turi prisidėti lygiomis dalimis. Tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis šiek tiek geresnė nei ieškovės: atsakovas turi nekilnojamojo turto, jis turi didesnes galimybes dirbti, nes ieškovė augina penkis nepilnamečius vaikus, tarp kurių ir neįgalumą turintį, todėl jos galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas labai ribotos.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), kuri šiuo metu yra 642 Eur.

Viso šio teisinio reguliavimo ir aukščiau aptartų įrodymų kontekste pažymėtina, kad įvertinus ieškovės nurodytus vaiko poreikius, išlaidos išlaikymui sudaro apie 400 Eur kas mėnesį. Nurodydama išlaidas ieškovė neaptarė išlaidų vaiko lavinimui ir pramogoms skirtų lėšų, kurios būtinos. Įvertinus visus vaikui būtinus, protingus poreikius, spręstina, kad 400 Eur dydžio išlaikymas vaikui kas mėnesį būtinas, kad būtų patenkinti jo būtiniausi ir protingi poreikiai. Kadangi dalį šios sumos – 200 Eur privalo teikti pati ieškovė, likusi dalis turėtų būti priteista iš atsakovo.

Sprendžiant, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį galės mokėti tokį išlaikymą, pažymėtina, kad ieškovė viena augina penkis nepilnamečius vaikus, todėl dėl jų priežiūros, rūpinimosi jų poreikių tenkinimu, tinkamu auklėjimu, jos galimybės dirbti kelis darbus, kelti kvalifikaciją yra ribotos. Atsakovas yra darbingas, jis nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali gauti didesnių pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, nors teismas įpareigojo jį pateikti jo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, tačiau jis to nepadarė. Atsižvelgus į tai, nors atsakovo turtinė padėtis dėl jo nebendradarbiavimo nėra detaliai nustatyta, nes nėra galimybės patikrinti jo užsienyje gaunamų pajamų, jis turi nekilnojamojo turto, jam esant jauno amžiaus ir darbingam spręstina, kad jis gali prisidėti prie išlaikymo, kuris yra net mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šio principo kontekste ir atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus spręstina, kad atsakovas turi realias galimybes mokėti savo nepilnametei dukrai 200 Eur dydžio išlaikymą.

Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių dukros išlaidas. Pažymėtina, kad ieškovės prašoma 400 Eur suma dukros poreikiams tenkinti nesiekia kasacinio teismo praktikoje laikomo orientacinio kriterijaus, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, – minimaliosios mėnesinės algos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atsižvelgus į tai, nustatant būtiniausius, akivaizdžius vaiko poreikius, ieškovė neprivalo teikti detalių įrodymų (pavyzdžiui, pirkinių čekių, sąskaitų ar pan.), pagrindžiančių šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. e3K-3-96-687/2020, 2020 m. spalio 20 d. nutartis Nr. e3K-3-273-969/2020). Šiame kontekste spręstina, kad tokių įrodymų nepateikimas nekliudo teismui spręsti apie tokio išlaikymo būtinumą.

Atsižvelgus į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai J. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. balandžio 9 d., todėl išlaikymas priteistinas nuo 2021 m. balandžio 9 d.

Byloje nustatyta, kad atsakovas po dukros gimimo su ja gyveno ne daug kaip du mėnesius, vedė bendrą ūkį, po to pradėjo gyventi atskirai ir nuo to momento išlaikymo, išskyrus pervestas 300 Eur išmokas, neteikia. Atsakovui pradėjus gyventi skyrium, atsirado jo pareiga teikti išlaikymą dukrai, kurio jis neteikia. J. M. gimė (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės atstovo parodymus po dviejų mėnesių atsakovas apsigyveno skyrium, todėl spręstina, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. atsakovui atsirado pareiga teikti išlaikymą, jis jos nevykdė, todėl nuo šio momento iki ieškinio teismui pateikimo dienos susidarė išlaikymo įsiskolinimas po 150 Eur kas mėnesį. Įsiskolinimas priteistinas po 150 Eur, nes ieškovė pripažino, kad apie 300 Eur atsakovas sumokėjo dukrai, todėl ji išlaikymo dydį šiuo laikotarpiu nuo 200 Eur kas mėnesį mažina iki 150 Eur. Teismas sutinka su šiais ieškovės argumentais. Įvertinus aptartus argumentus iš atsakovo nuo 2018 m. birželio 1 d., kai atsirado teisė į išlaikymą, o jis jo neteikė, iki 2021 m. liepos 8 d. priteistinas 5 153,33 Eur išlaikymo įsiskolinimas: 3 600 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. (150 Eur x 24 mėn.), 1 500 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. (150 Eur x 10 mėn.) ir 53,33 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. (200 Eur/30 d. x 8 d.) (CK 3.200 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas, ieškovės ieškinys patenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 172 Eur žyminis mokestis (100 Eur už neturtinius reikalavimus – vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 72 Eur už turtinį reikalavimą – išlaikymo priteisimą (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,16 Eur, jos nepriteistinos, nes nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 316,98 Eur (b. l. 62–64) (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

2021 m. balandžio 14 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai J. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2021 m. balandžio 9 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja netrukdyti M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrauti su dukra J. M., (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu.

Priteisti iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai J. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. balandžio 9 d. ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 153,33 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 33 centų) išlaikymo įsiskolinimą, jį išieškoti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

2021 m. balandžio 14 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo priteisimą iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai J. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2021 m. balandžio 9 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 172 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Priteisti iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 316,98 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 98 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.