Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “Parko rezidencija” skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) “Parko rezidencija” skundu prašo teismo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, ir LAGK) 2023-04-05 sprendimą Nr. 21RE-235 (AG-162/07-2023) dalyje, kuria nuspręsta „Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą“.

Paaiškina, kad UAB „Parko rezidencija“ kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022-11-03 potvarkį Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“ (toliau – ir Potvarkis); 2) panaikinti Inspekcijos 2023-01-31 įsakymą Nr. 1V-15 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2022-11-03 potvarkio Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“ papildymo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas. 2023-04-05 Komisija išnagrinėjusi pareiškėjos skundą priėmė sprendimą Nr. 21RE-235 (AG-162/07-2023) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nutarė „bylą dalyje dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija“ skundo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas nutraukti. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.”

Nurodo, kad su Sprendimu sutinka dalyje, kuria Komisija atsisakė nagrinėti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Su kita Sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, pareiškėja nesutinka.

Teigia, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas dėl esminių proceso pažeidimų. 2022-12-01 pareiškėja buvo pateikusi Komisijai pranešimą apie skundo patikslinimą, kartu pateikdama ir naują skundo (patikslinto skundo) redakciją bei prašydama numatytame Komisijos posėdyje (2022-12-15, 8.45 val.) išnagrinėti ginčą ne pagal pradinio skundo reikalavimus, o pagal patikslinto skundo reikalavimus. 2022-12-07 Komisija priėmė sprendimą Nr. 21R-639 (AG-689/05-2022), kuriuo nutarė „Atsisakyti priimti nagrinėti uždarosios akcinės bendrovės „Parko rezidencija“ patikslintą skundą registracijos Nr. AG-689“. Šis Komisijos sprendimas yra apskųstas administraciniam teismui, užvesta administracinė byla Nr. eI3-2159-331/2023, kuri kol kas nėra išnagrinėta. Pareiškėjos supratimu, esant tokiai procesinei situacijai, Komisija turėjo nenagrinėti skundo pagal pradinius skundo reikalavimus, o sulaukti kol bus išspręstas ginčas dėl skundo reikalavimų patikslinimo. Tačiau Komisija pasielgė priešingai ir išnagrinėjo skundą nepaisant ginčo dėl skundo reikalavimų apimties. Kitaip sakant, Komisija pademonstravo išankstinį savo pasirengimą nevykdyti administracinio tesmo sprendimo, jei kartais teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjo skundą ir pavesti Lietuvos administracinių ginčų komisijai pareiškėjos patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Jei administracinėje byloje Nr. eI3-2159-331/2023 paaiškės, kad patikslintas skundas visgi turėjo būti priimtas, tai ginčas Komisijoje turėtų būti išnagrinėtas ne pagal pradinius skundo reikalavimus, o pagal patikslintus skundo reikalavimus. Vien dėl šių priežasčių (dėl procesinių priežasčių) šis skundas turi būti tenkintas ir ginčo sprendimas turi būti panaikintas.

Taip pat nurodo, kad Komisija ginčo sprendime nurodė, kad „Komisijos vertinimu, Inspekcija, priimdama ginčijamą Potvarkį, teisėtai ir pagrįstai pagal savo kompetenciją pasinaudojo jai suteikta teise panaikinti savo neteisėtai priimtus su statybos valstybine priežiūra susijusius administracinius sprendimus – Nurodymą Nr. 1, Nurodymą Nr. 2, Nurodymą Nr. 3.“ Pareiškėja sutinka, kad Inspekcija pagal įstatymus tokią teisę turi, tačiau savo teisę Inspekcija turi naudoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių. O šiuo atveju Inspekcija, pasinaudodama teise panaikinti savo paties anksčiau priimtą sprendimą, šiurkščiai pažeidė pareiškėjos turtinius interesus, kadangi iki priimant Potvarkį ankstesni Inspekcijos sprendimai (nurodymai pašalinti pažeidimus) jau buvo įvykdyti ir į jų įvykdymą pareiškėja investavo savo lėšas. 2022-10-18 Inspekcija pakvietė pareiškėją į statybvietę, kad ji Inspekcijos pareigūnams parodytų, kaip ji įvykdė privalomus Inspekcijos nurodymus, kaip ji pašalino pažeidimus, o 2022-11-03 skundžiamu Potvarkiu Inspekcija lyg tai persigalvoja, nebenurodo būtinybės ir pareigos šalinti savo paties nustatytus statybos darbų trūkumus, kas suponuoja išvadą, kad visos pareiškėjos investuotos darbo ir lėšų sąnaudos buvo beprasmės. O į statybvietės apžiūrą Inspekcijos nurodytą dieną (2022-12-20) Inspekcijos pareigūnai net neatvyko.

Teigia, kad Inspekcija Potvarkyje nenurodė jokių Inspekcijos priimtų Privalomų nurodymų pašalinti pažeidimus neteisėtumo argumentų. Pareiškėjos vertinimu, toks Inspekcijos elgesys yra netoleruotinas ir šiurkščiai pažeidžia pareiškėjos interesus. Inspekcijos nurodymai turi būti iš anksto apgalvoti, kryptingi ir nuoseklūs. Inspekcija neturi blaškytis ir klaidinti asmenų, kuriems Inspekcijos nurodymai yra privalomi vykdyti. Inspekcija yra savo srities profesionalas ir privalo suprasti, kad jos nurodymų vykdymas yra susijęs su papildomomis statytojo laiko ir lėšų sąnaudomis.

Nurodo, kad Komisija ginčo Sprendime sutiko su pareiškėja, kad Potvarkyje nenurodyti šio administracinio akto priėmimo motyvai, t. y. Inspekcija Potvarkyje aiškiai ir konkrečiai nepagrindė, dėl kokių priežasčių naikinami Inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai. Tačiau Inspekcija ginčijamu Įsakymu papildė Potvarkio įvadinę dalį (preambulę), todėl Komisija Įsakymą laiko sudėtine Potvarkio dalimi. Pareiškėjos pastebėjimu, Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybės viešojo administravimo subjektui sprendimą priimti viename administraciniame akte, o šio sprendimo priėmimo motyvus nurodyti kitame (vėliau priimtame) administraciniame akte. Viešojoje teisėje dominuoja imperatyvus (subordinacinis) reguliavimo metodas, pagal kurį teisės ir pareigos teisės aktuose nustatomos itin tiksliai ir neturi būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2014). Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas, – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Atkreipia dėmesį, kad Potvarkį pareiškėja užginčijo tuo pagrindu, kad jis yra visiškai nemotyvuotas (neturi nei vieno motyvo). Pareiškėjos skundas buvo priimtas, Lietuvos administracinių ginčų komisijoje buvo pradėta administracinė byla Nr.AG-640/04-2022, kuri dar nebuvo išnagrinėta, vyko derybos (mediacijos procesas). Inspekcija matydama, jog skundas yra pagrįstas ir gali būti priimtas pareiškėjai palankus Komisijos sprendimas ėmėsi koreguoti faktinę situaciją - praėjus beveik trims mėnesiams nuo Potvarkio priėmimo priėmė Įsakymą, kuriuo papildė Potvarkio įvadinę dalį (preambulę), tai yra iš esmės papildė ankstesnį savo Potvarkį motyvais, kurių trūko. Pareiškėjos vertinimu, toks Inspekcijos elgesys yra nesąžiningas, taip neturi elgtis viešojo administravimo subjektas.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą nurodo, kad įstatyme neaptarta teisė ar galimybė teikti patikslintą skundą (prašymą). Kita vertus, Komisija 2022-12-01 patikslintą skundą vertino kaip naują skundą, kurio antrąjį reikalavimą atsisakė priimti motyvuodama, jog „<...> pareiškėjos skundžiamas raštas, nors iš esmės yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių požiūriu (kaip atskiras dokumentas) nesukelia (pasekmes sukėlė 2022-11-07 ir 2022-11-08 surašyti privalomieji nurodymai) <...> Komisija iš esmės pasisakyti statybos teisėtumo ir privalomų nurodymų teisėtumo bei jų vykdymo klausimais neturi kompetencijos, joje negali būti atskiru bylos nagrinėjimo dalyku Inspekcijos 2022-11-29 raštas, kuriame išreikšta pozicija dėl statybos neteisėtumo, dėl to, jog privalomi nurodymai pareiškėjos turi būti vykdomi, nes priešingu atveju Komisija įsiterptų į teismui priskirtos kompetencijos ribas“.

Be kita ko, Ikiteisminių administracinių ginčų nagrinėjimo teisenos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 21 straipsnio 1 dalis numato vienintelį bylos sustabdymo atvejį, kai miršta bylos šalimi buvęs asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo ir jeigu ginčo teisinis santykis leidžia teisių perėmimą, Komisija sustabdo bylos nagrinėjimą, iki paaiškės mirusio asmens ar pasibaigusio juridinio asmens teisių perėmėjas. IAGNTĮ neaptarta teisė ar galimybė stabdyti bylą neapibrėžtam terminui vien todėl, kad pareiškėja apskundė Komisijos 2022-12-07 sprendimą atsisakyti priimti 2022-12-01 patikslintą skundą. Juolab, jeigu teismas vertins, kad pareiškėjos 2022-12-01 patikslintas skundas priskirtinas Komisijos kompetencijai, atsisakymas priimti 2022-12-01 patikslintą skundą, neužkirto kelio ginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, nes, kaip minėta, Komisija 2022-12-01 patikslintą skundą vertino kaip naują skundą, kadangi IAGNTĮ nenumatyta teisė ar galimybė teikti patikslintą skundą (prašymą). Priešingas aiškinimas paneigtų Komisijos pagrindinę paskirtį – objektyviai, greitai, mažais kaštais išspręsti kilusį administracinį ginčą, kuris turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo priėmimo dienos, o motyvuotu Komisijos sprendimu skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad Komisijos 2023-04-05 sprendimas „naikintinas dėl esminių proceso pažeidimų“, nes Komisija išnagrinėjo bylą, nors, pareiškėjos įsitikinimu, turėjo „sulaukti kol bus išspręstas ginčas dėl skundo reikalavimų patikslinimo“ atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė pažymi, kad Inspekcijos pareigūnai, vadovaudamiesi Priežiūros įstatymu, privalo teikti privalomus nurodymus, jei patikrinimo metu nustatyta teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų. Atitinkamai, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad balkonų įrengimas pakeitė ginčo statinių – daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), išvaizdą, ir kad tokiems statybos darbams atlikti privaloma parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atlikti kapitalinį remontą, o pareiškėja tokių dokumentų neturėjo, Inspekcija privalėjo panaikinti savo neteisėtus priimtus administracinius aktus – nurodymą Nr. 1, nurodymą Nr. 2 ir nurodymą Nr. 3 ir nedelsiant, kaip tai įpareigoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnis, surašyti savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcija, nagrinėdama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimą, ir nustačiusi, kad pareiškėjos atlikti statybos darbai yra savavališki, privalėjo nedelsdama potvarkiu panaikinti savo neteisėtai priimtus individualius administracinius aktus (nurodymą Nr. 1, nurodymą Nr. 2 ir nurodymą Nr. 3) ir atitinkamai surašyti naujus administracinius aktus – savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pažymi, jog ne visais atvejais visi administracinio sprendimo motyvai turi būti nurodyti tame pačiame sprendime, tačiau tokiu atveju administraciniame sprendime turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio administracinio sprendimo priėmimo motyvai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų, negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Taip pat LVAT yra pažymėjęs, kad administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse. Nagrinėjamu atveju įsakymu nepasikeitė pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis, o tik papildyta potvarkio įvadinė dalis, todėl Komisija Sprendime padarė pagrįstą išvadą.

Pažymi, kad, net ir teismui patenkinus pareiškėjos skundą pilna apimtimi ir priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, pareiškėjos tikslai nebūtų pasiekti ir interesai nebūtų apginti. Skundžiamas Potvarkis, kurio preambulė papildyta ginčijamu Įsakymu, jau yra įgyvendintas, nurodymas Nr. 1, nurodymas Nr. 2 ir nurodymas Nr. 3 panaikinti ir surašyti nauji ginčijami 3 savavališkos statybos aktai, 3 nurodymai nevykdyti darbų, 3 privalomieji nurodymai. Inspekcijos įsitikinimu, pareiškėjai teisines pasekmes sukelia Inspekcijos surašyti nauji administraciniai aktai, o ne Potvarkis. Komisija Sprendime taip pat pažymėjo, kad skundžiami nagrinėjamojoje byloje administraciniai sprendimai yra nebeaktualūs, kadangi atsakovė 2022-11-08 surašė privalomuosius nurodymus Nr. 1-3, kuriais įpareigojo pareiškėją iki 2023-05-07 išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, išardyti savavališkai įrengtas pastato laikančiąsias konstrukcijas bei pašalinti kitus savavališkos statybos padarinius“.

Apibendrindama Inspekcija pažymi, kad pareiškėja nepateikė skunde teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą Komisijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. Tai, kad Sprendimas nėra palankus pareiškėjai, nėra jo nepagrįstumo įrodymas ir pagrindas pripažinti, jog Komisija pažeidė teisės normas ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Dėl to Komisijos Sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Sprendimo, Inspekcijos Potvarkio ir Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, 2022-08-30 pranešimo Nr. 3D-2523 pagrindu, 2022-09-26 atliko statinių, esančių (duomenys neskelbtini), patikrinimus ir surašė 2022-09-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus Nr. FAK-1989, Nr. FAK-1985, Nr. FAK-1986 ir Nr. FAK-1987. Patikrinimų metu užfiksuoti šie pažeidimai: pastato fasadai skiriasi nuo pateiktos kadastrinės bylos, kuri pridėta prie statinio užbaigimo deklaracijos; ant kolonų antrame ir trečiame aukštuose įrengti atviri 8 (dviejuose fasaduose) balkonai; pagal kadastrinių matavimo duomenis rūsio išorės atitvarose yra pažymėti 4 langai ir prie jų 4 prieduobės, – patikrinimo metu jų neužfiksuota; kadastrinių matavimų byloje pateiktose nuotraukose pateikta spalva (balta) neatitinka patikrinimo metu užfiksuotų fasadų apdailos spalvos (geltona) ir kt. (Komisijos bylos t. 1, b. l. 82-198; t. 2, b. l. 1-20).

Pareiškėja 2022-09-26 pateikė Inspekcijai paaiškinimus, nurodydama, kad yra sudariusi sutartį su techninį projektą rengusiu projektuotoju (UAB „GA Projektai“) paruošti „Trijų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), einamojo remonto, pristatant balkonus, projektus“, pagal kuriuos prašys išduoti statybą leidžiančius dokumentus (Komisijos bylos t. 1, b. l. 72). Taip pat 2022-09-26 pateikė Inspekcijai paaiškinimus dėl kitų nustatytų pažeidimų (Komisijos bylos t. 1, b. l. 73).

Inspekcija, siekdama nustatyti, ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtintos teisėtai, ar atitinka teisės aktų nuostatas, 2022-10-03 – 2022-10-07 laikotarpiu atliko patikrinimą ir 2022-10-07 surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (tvirtinamos statinio (dalies) ekspertizės rangovo) patikrinimo aktą Nr. UTA-65, kuriuo padarė išvadą, kad deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą – 2022-06-29 Nr. ACCR2-00-220629-00517 patvirtinta teisėtai; 2022-10-10 surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (patvirtintos Inspekcijos ar registruotos, kai atlikta statinio ekspertizė) patikrinimo aktą Nr. UTA-66, kuriuo padarė išvadą, kad deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą – 2022-01-20 Nr. ACCR-20-220120-00216 patvirtinta teisėtai; 2022-10-10 surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (patvirtintos Inspekcijos ar registruotos, kai atlikta statinio ekspertizė) patikrinimo aktą Nr. UTA-67, kuriuo padarė išvadą, kad deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą – 2021-05-12 Nr. ACCR-20-210512-02237 patvirtinta teisėtai (Komisijos bylos t. 2, b. l. 22-65).

Inspekcija, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad dokumentuose (projekte ir kadastrinių matavimų bylose), pateiktuose prie deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą, statiniuose įrengti balkonai nebuvo fiksuoti, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, 2022-10-18 surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus: dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini), 2022-10-18 surašė Nurodymą Nr. 1, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2022-12-19 „Parengti naują projekto laidą, kurioje būtų suprojektuoti balkonai. Patikslinti fasadų spalvas. Sutikslinti rūsio išorės atitvarų duomenis (prieduobės, angos)“;dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini), 2022-10-18 surašė Nurodymą Nr. 2, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2022-12-19 „Parengti naują projekto laidą, kurioje būtų suprojektuoti balkonai. Patikslinti fasadų spalvas“; dėl statinio adresu (duomenys neskelbtini), 2022-10-18 surašė Nurodymą Nr. 3, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2022-12-19 „Parengti naują projekto laidą, kurioje būtų suprojektuoti balkonai. Patikslinti fasadų spalvas“ (Komisijos bylos t. 2, b. l. 66-113).

Inspekcijos patarėjas, pavaduojantis Inspekcijos viršininko pavaduotoją, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos darbo reglamento 72.1.1.2 papunkčiu, Dokumentų registravimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ tvarkos 34, 36 punktais, 2022-11-03 pasirašė skundžiamą Potvarkį, kuriuo panaikino Nurodymą Nr. 1, Nurodymą Nr. 2 ir Nurodymą Nr. 3 (Komisijos bylos t. 1, b. l. 11).

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, 2022-11-04 – 2022-11-07 laikotarpiu surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-20-221104-00188 (toliau – Savavališkos statybos aktas Nr. 1), Nr. SSA-20-221107-00189 (toliau – Savavališkos statybos aktas Nr. 2), Nr. SSA-20-221107-00190 (toliau – Savavališkos statybos aktas Nr. 3), konstatuodama, kad pareiškėja 2020 metų lapkričio mėnesį savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio statybos projekto, bei statybą leidžiančio dokumento, atliko neypatingosios paskirties pastatų kapitalinio remonto darbus, įrengdama naujas laikančiąsias konstrukcijas (Komisijos bylos t. 2, b. l. 114-204; t. 3, b. l. 1-10).

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2022-11-07 surašė Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00196 (toliau – Nurodymas nevykdyti darbų Nr. 1), Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00197 (toliau – Nurodymas nevykdyti darbų Nr. 2), Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-221107-00198 (toliau – Nurodymas nevykdyti darbų Nr. 3), kuriais įpareigojo pareiškėją nevykdyti jokių daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos darbų, dėl kurių surašyti Savavališkos statybos aktai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, išskyrus darbus, būtinus šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (Komisijos bylos t. 3, b. l. 23-31).

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 2022-11-08 surašė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-221108-00198 (toliau – Privalomasis nurodymas Nr. 1), Nr. PNSSP-20-221108-00199 (toliau – Privalomasis nurodymas Nr. 2), Nr. PNSSP-20-221108-00200 (toliau – Privalomasis nurodymas Nr. 3), kuriais įpareigojo pareiškėją iki 2023-05-07 išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis, išardyti savavališkai įrengtas pastato laikančiąsias konstrukcijas bei pašalinti kitus savavališkos statybos padarinius (Komisijos bylos t. 3, b. l. 11-22).

Pareiškėja 2022-11-14 pateikė Inspekcijai pranešimus apie Nurodymo Nr. 1, Nurodymo Nr. 2 bei Nurodymo Nr. 3 įvykdymą (Komisijos bylos t. 1, b. l. 74-79).

Inspekcija 2022-11-29 raštu Nr. 2D-21662 informavo pareiškėją, kad 2022-10-18 surašė privalomuosius nurodymus, tačiau nustačius surašytų privalomųjų nurodymų neatitikimą aktualių teisės aktų nuostatoms, priėmė sprendimą privalomuosius nurodymus panaikinti. Potvarkiu privalomieji nurodymai buvo panaikinti, apie tai pareiškėja buvo informuota 2022-11-03 raštu Nr. 2D-19934. Inspekcijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad balkonų įrengimas pakeitė daugiabučių gyvenamųjų namų išvaizdą, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjai surašė: Savavališkos statybos aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nurodymus nevykdyti darbų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir 2022-11-08 Privalomuosius nurodymus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Priminė, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalį privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Inspekcijos nustatyto pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka, prašė vykdyti surašytus naujus privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius ir apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Pažymėjo, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 12 punktu pareiškėjos pranešimai dėl privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus įvykdymo nenagrinėjami (Komisijos bylos t. 3, b. l. 32-36).

Inspekcijos viršininkas ginčijamu 2023-01-31 Įsakymu papildė ginčijamo 2022-11-03 Potvarkio įvadinę dalį (preambulę), įrašydamas į ją motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas Potvarkis: atsižvelgiant į tai, kad dokumentuose, pateiktuose prie deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini), įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos – 26 balkonai nebuvo fiksuoti; statytojos atlikti statybos darbai laikytini statinio kapitaliniu remontu ir priskirtini pastato išvaizdos keitimui, todėl jiems atlikti privalomas kapitalinio remonto projektas ir statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą, kurių statytoja neturi; statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra laikoma savavališka statyba, todėl nustatyti pažeidimai priskirtini savavališkai statybai, o ne statybai, pažeidžiančiai teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo vadovautis Priežiūros įstatymo 11 straipsniu, o šiuo atveju taikytinos Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos; pasitvirtinus, kad statyba yra savavališka, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas privalo nedelsiant surašyti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai (Komisijos bylos t. 4, b. l. 3-4).

Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos Potvarkiu ir Įsakymu, pateikė skundus Komisijai.

Komisijos pirmininko 2023-03-14 rezoliucija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, bylos Nr. AG-640/07-2022 dėl Potvarkio panaikinimo ir Nr. AG-162/07-2023 dėl Įsakymo panaikinimo sujungtos į vieną bylą, suteikiant jai Nr. AG-162/07-2023.

Komisija Sprendimu pareiškėjos skundą dalyje nutraukė, kitoje dalyje - dėl Potvarkio ir Įsakymo panaikinimo, skundą atmetė.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2022-12-01 pateikė Komisijai patikslintą skundą, kurį Komisija 2022-12-07 sprendimu Nr. 21R-639(AG-689/05-2022) atsisakė priimti nagrinėti.

Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2022-12-07 sprendimu, kreipėsi į teismą dėl 2022-12-07 sprendimo panaikinimo. Regionų administraciniame teisme šiuo metu nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-922-331/2024 (buvęs Nr. eI3-2159-331/2023).

Pareiškėja nesutinka su Sprendimo dalimi, kuriuo jos skundas atmestas, todėl pateikė skundą teismui.

Skundą iš esmės grindžia tuo, kad pareiškėjos vertinimu, Komisija padarė esminius proceso pažeidimus, kadangi pradinį skundą išnagrinėjo be patikslinto skundo, t. y. nesulaukusi, kol teisme bus išnagrinėtas jos skundas dėl Komisijos 2022-12-07 sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti patikslintą skundą. Teigia, kad Inspekcija turi teisę pasinaikinti savo paties anksčiau priimtą sprendimą, tačiau ja naudotis turi taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių. Inspekcija šiurkščiai pažeidė pareiškėjos turtinius interesus, kadangi iki priimant Potvarkį ankstesni Inspekcijos sprendimai (nurodymai pašalinti pažeidimus) jau buvo įvykdyti ir į jų įvykdymą pareiškėja investavo savo lėšas. Teigia, kad Inspekcija Potvarkyje nenurodė jokių Inspekcijos priimtų Privalomų nurodymų pašalinti pažeidimus neteisėtumo argumentų. Įsakymu papildė Potvarkio įvadinę dalį (preambulę) motyvais, kurių trūko Potvarkyje. Pareiškėjos vertinimu, toks Inspekcijos elgesys yra nesąžiningas, taip neturi elgtis viešojo administravimo subjektas.

Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėja skundu Komisijos prašė 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2022-11-03 potvarkį Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“; 2) panaikinti Inspekcijos 2023-01-31 įsakymą Nr. 1V-15 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2022-11-03 potvarkio Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“ papildymo“; 3) priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas (Komisijos byla Nr. Nr. AG-162/07-2023).

2022-12-01 pareiškėja patikslintu skundu Komisijos prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Potvarkį Nr. P1-97 „Dėl 2022-10-18 privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-20-221018-00035, Nr. PNUR-20-221018-00036 ir Nr. PNUR-20-221018-00037 panaikinimo“; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos 2022-11-29 raštą Nr. 2D-21662 „Dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo“; įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie LR Aplinkos ministerijos projekto pakeitimus įkelti į informacinę sistemą „Infostatyba“; 4) priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos bylinėjimosi išlaidas“.

Komisija, atsisakydama priimti nagrinėti pareiškėjos 2022-12-01 patikslintą skundą, 2022-12-07 sprendimą Nr. 21R-639(AG-689/05-2022) „Atsisakyti nagrinėti skundą“ motyvavo tuo, kad „Remiantis Komisijos dokumentų valdymo sistemoje esančiais duomenimis nustatyta, jog Komisijoje yra priimtas pareiškėjos skundas (byla Nr. AG-640/05-2022) dėl 2022-11-04 potvarkio Nr. P1-97 panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, užregistruotą kaip naują skundą Nr. AG-689 dėl pirmojo pareiškėjos reikalavimo atsisakoma priimti remiantis IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 3 punktu. <...> Nagrinėjamu atveju iš Inspekcijos skundžiamo rašto matyti, kad pastaruoju pareiškėja informuota, jog Inspekcija yra priėmusi privalomuosius nurodymus, kuriuos pareiškėja privalo vykdyti, t. y. šiuo Inspekcijos raštu išreikšta jos pozicija nepriimti pareiškėjos pateiktų dokumentų, kuriais teigiama, jog pažeidimai pašalinti, o projekto pakeitimus prašoma registruoti „Infostatyba“. Tokiu būdu, pareiškėjos skundžiamas raštas, nors iš esmės yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių požiūriu (kaip atskiras dokumentas) nesukelia (pasekmes sukėlė 2022-11-07 ir 2022-11-08 surašyti privalomieji nurodymai), jame visgi teigiama, kad privalomieji nurodymai turi būti vykdomi, t. y. kartu jame pakartotinai išreikšta ir Inspekcijos pozicija dėl statybos neteisėtumo (jog statyba yra savavališka ir jos padariniai turi būti pašalinti kaip nurodoma naujai priimtuose privalomuose nurodymuose), dėl to, jog statybų metu padaryti pažeidimai pareiškėjos nėra pašalinti. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas TPSVPĮ nuostatas, darytina išvada, jog pareiškėja savo galimai pažeistas teises turėtų ginti skųsdama teismui privalomuosius nurodymus (jų neapskundus, jie privalomai vykdomi CPK nustatyta tvarka), atitinkamai teismui turėtų būti skundžiamas ir Inspekcijos 2022-11-29 raštas. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, jog Komisija iš esmės pasisakyti statybos teisėtumo ir privalomų nurodymų teisėtumo bei jų vykdymo klausimais neturi kompetencijos, joje negali būti atskiru bylos nagrinėjimo dalyku Inspekcijos 2022-11-29 raštas, kuriame išreikšta pozicija dėl statybos neteisėtumo, dėl to, jog privalomi nurodymai pareiškėjos turi būti vykdomi, nes priešingu atveju Komisija įsiterptų į teismui priskirtos kompetencijos ribas. Atitinkamai Komisija negali ir įpareigoti Inspekciją projekto pakeitimus įkelti į informacinę sistemą „Infostatyba“.

Kaip minėta, dėl Komisijos 2023-12-07 sprendimo administraciniame teisme yra dar nagrinėjama administracinė byla. Teismas šioje byloje dėl 2023-12-07 Komisijos sprendime nurodytų motyvų teisėtumo nepasisako. Šioje byloje sprendžiamas išimtinai Komisijos Sprendimo dėl Inspekcijos Potvarkio ir Įsakymo priėmimo pagrįstumo klausimas.

IAGNTĮ nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją (IAGNTĮ 1 straipsnio 1 dalis). IAGNTĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. Administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu (IAGNTĮ 7 straipsnio 1 dalis).

IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Komisijos pirmininko <...> sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu: skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai (1 punktas); praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba prašymas atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą atmetamas (2 punktas); ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta (3 punktas). To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad Komisijos pirmininkas <...> priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu: skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (1 punktas); prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija (2 punktas).

IAGNTĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, sprendimu arba motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų.

Sprendžiant dėl pareiškėjos skundo argumento, jog Komisija padarė esminius proceso pažeidimus ir išnagrinėjo pradinį skundą, kartu nenagrinėdama patikslinto, tokiu būdu išnagrinėjo skundą nepaisant ginčo dėl skundo reikalavimų apimties, bei Komisija pademonstravo išankstinį savo pasirengimą nevykdyti administracinio tesmo sprendimo, jei kartais teismas nuspręstu tenkinti pareiškėjos skundą ir pavesti Lietuvos administracinių ginčų komisijai pareiškėjos patikslinto skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo, teismo vertinimu, jis yra visiškai nepagrįstas. Visų pirma, pažymėtina tai, kad Komisija Sprendime vertino ir sprendė dėl aiškių ir konkrečių pareiškėjos skundo reikalavimų, t.y. dėl Potvarkio ir Įsakymo teisėtumo. Patikslintame skunde pareiškėja yra suformulavusi kitus atskirus savarankiškus reikalavimus, kurie, teismo vertinimu, neturi įtakos Sprendime daromoms Komisijos išvadoms dėl ginčijamų aktų teisėtumo. Ir tai nėra laikytina proceso teisės pažeidimu, dėl ko būtų galima spręsti esant Komisijos Sprendimui vertinant pradinių skundo reikalavimų pagrįstumą neteisėtumas. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Komisija priėmusi nagrinėti pareiškėjos skundus dėl Potvarkio, vėliau ir dėl Įsakymo, šiuos skundus sujungus į vieną bylą, kaip tai nustato IAGNTĮ nuostatos, nepadarė jokių proceso teisės normų pažeidimo. Tai, ar Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą nagrinėti kartu su pradiniu skundu teismas pasisakys atskiroje administracinėje byloje. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad Komisijos Sprendimas „naikintinas dėl esminių proceso pažeidimų“ atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Komisija Sprendime vertino, jog Inspekcijos Potvarkis ir Įsakymas yra pagrįsti ir teisėti, bei pagrindo juos naikinti nėra. Komisija darė išvadą, kad Inspekcijos Potvarkyje ir Įsakyme (kuris yra sudedamoji Potvarkio dalis) yra nurodytas teisinis ir faktinis jų priėmimo pagrindas, o motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, todėl Potvarkis ir Įsakymas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo admionistravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija yra įgaliota atlikti statybos valstybinę priežiūrą. Minėto straipsnio 2 dalyje reglamentuotos Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos, funkcijos, kurios apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą ir kt.

Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, be kita ko, turi teisę: 1) jeigu reikia, atitinkamiems viešojo administravimo subjektams ir kitiems asmenims teikti privalomuosius nurodymus pateikti išvadas jų kompetencijos klausimais (1 punktas); 2) panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą (3 punktas); 3) dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo šiuos sprendimus priėmusiems subjektams teikti privalomuosius nurodymus (4 punktas); 4) surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus, reikalingus statybos valstybinei priežiūrai atlikti (5 punktas); 5) teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (12 punktas).

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą (1 punktas); 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo (2 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu. Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-12 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2014-05-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2014-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014). Valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl jų pačių nerūpestingumo, turi teisę taisyti (LAT 2022-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022). „Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020).

Taigi, iš nurodyto aktualaus teisinio reglamentavimo, aiškiai matyti, kad Inspekcijai, vykdančiai statybos valstybinę priežiūrą, yra įstatymo suteikta teisė surašyti privalomuosius nurodymus, taip pat suteikta teisė panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą. Taigi, šiuo atveju vadovaujantis Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turėjo teisę panaikinti savo neteisėtai priimtą su statybos valstybine priežiūra susijusį administracinį sprendimą. Pareiškėjos argumentai, kad Inspekcija šiurkščiai pažeidė pareiškėjos turtinius interesus, kadangi iki priimant Potvarkį ankstesni Inspekcijos sprendimai (nurodymai pašalinti pažeidimus) jau buvo įvykdyti ir į jų įvykdymą pareiškėja investavo savo lėšas atmestini kaip nepagrįsti. Šios aplinkybės nesudaro jokio pagrindo laikyti, kad Inspekcija elgėsi nesąžiningai, kadangi nustačiusi savavališkos statybos faktą, remdamasi imperatyviomis įstatymo nuostatomis, ji privalėjo panaikinti savo neteisėtus priimtus administracinius aktus bei surašyti savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Darbo reglamentas nustato Inspekcijos darbo organizavimo, vykdant jai pavestus uždavinius ir funkcijas, tvarką (Darbo reglamento 1 punktas). Inspekcijos viršininko pavaduotojas pasirašo potvarkius, kuriais nustatyta tvarka panaikinami ar pakeičiami, papildomi jam pavaldžių padalinių surašyti dokumentai (išskyrus jo paties dokumentų panaikinimą, kuruojamų padalinių vadovų potvarkių panaikinimą ar pakeitimą ir kitas išimtis) (Darbo reglamento 72.1.1.2 papunktis).

Pažymėtina, kad Sprendime Komisija vertino, ar Potvarkio priėmimo metu egzistavo faktinės aplinkybės, kurios suteikė Inspekcijai pagrindą naikinti savo priimtus administracinius aktus.

Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose. Pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, statiniai turi būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nustatyta, kad neypatingasis statiny – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad ypatingasis statinys − statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis).

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR 1.01.03:2017) nustato statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį; ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą; nesudėtingųjų statinių sąrašą ir nesudėtingiesiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus (STR 1.01.03:2017 1 punktas). Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi (STR 1.01.03:2017 2 punktas).

Nustatyta, kad Statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir ginčo statiniai) nepatenka nei į STR 1.01.03:2017 1 lentelėje reglamentuotą ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą, nei į STR 1.01.03:2017 2 ir 3 lentelėse reglamentuotą nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalį priskirtini neypatingųjų statinių kategorijai. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ginčo statiniai taip pat įregistruoti kaip neypatingosios kategorijos statiniai, ginčo statinių pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai).

Statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalis).

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad kapitalinio remonto projektas rengiamas ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas – leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį, neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

STR 1.05.01:2017 3 priedo 5 punkte reglamentuota, kad pastato išvaizdos keitimu laikoma: balkonų, lodžijų įstiklinimas; fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas; esamų angų nuo 0,2 m² ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas; šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą); fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą); didesnės kaip 0,01 m³ tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo; įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo; Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos statytojo pareigos: pareiga turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (3 punktas); šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (4 punktas).

Statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra laikoma savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis).

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 punktą, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad statybos patikrinimo metu nustačius, jog statyba vykdoma savavališkai, atliekami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyti su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję veiksmai. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, statytojui surašo savavališkos statybos aktą. Savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai (Statybos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis). Atitinkamai STR 1.05.01:2017 130.2 papunktyje nustatyta, jog, jei patikrinus statybą pasitvirtina, kad ji yra savavališka, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas privalo, esant galimybei, tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo savavališkos statybos nustatymo dienos naudojantis IS „Infostatyba“ surašyti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.

Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Viešojoje teisėje dominuoja imperatyvus (subordinacinis) reguliavimo metodas, pagal kurį teisės ir pareigos teisės aktuose nustatomos itin tiksliai ir neturi būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2014). Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas, – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinė galimybė priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jeigu statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų (LAT 2015-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Inspekcija tik po Nurodymo Nr. 1, Nurodymo Nr. 2 ir Nurodymo Nr. 3 priėmimo, kurie buvo surašyti 2022-10-18, t. y. 2022-11-04 – 2022-11-07 laikotarpiu nustatė, kad pareiškėjos vykdomos statybos metu nustatyti pažeidimai priskiriami savavališkai statybai, todėl buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai nevykdyti statybos darbų pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį. Atitinkamai, kadangi minėti pažeidimai nepriskiriami statybai, pažeidžiančiai teisės aktų reikalavimus (neteisėtai statybai), pareiškėjai negalėjo būti surašyti privalomieji nurodymai pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, t. y. Nurodymas Nr. 1, Nurodymas Nr. 2, Nurodymas Nr. 3 buvo surašyti neteisėtai. Teismo vertinimu, Komisija Sprendime atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reglamentavimą darė pagrįstas išvadas, jog Potvarkiu Inspekcija pagrįstai panaikino Privalomuosius nurodymus Nr. 1, 2, 3. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad balkonų įrengimas pakeitė ginčo statinių – daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), išvaizdą, ir kad tokiems statybos darbams atlikti privaloma parengti kapitalinio remonto projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atlikti kapitalinį remontą, o pareiškėja tokių dokumentų neturėjo, Inspekcija privalėjo panaikinti savo neteisėtus priimtus administracinius aktus – Nurodymą Nr. 1, Nurodymą Nr. 2 ir Nurodymą Nr. 3 ir, kaip tai įpareigoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnis, surašyti savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Pareiškėjos argumentai, jog Potvarkis yra visiškai nemotyvuotas, kad administraciniai aktai naikintini dėl to, jog teisės aktai nenumato galimybės viešojo administravimo subjektui sprendimą priimti viename administraciniame akte, o šio sprendimo priėmimo motyvus išdėstyti kitame akte vertintini kritiškai.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT savo praktikoje yra plačiai pasisakęs dėl iki 2020-11-01 galiojusios VAĮ redakcijos 8 straipsnio nuostatų (kuriose buvo įtvirtinti analogiški reikalavimai administracinio sprendimo turiniui kaip ir yra reglamentuojama šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos 10 straipsnyje) aiškinimo, t. y. jog individualaus pobūdžio administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-35/2012). Sprendimo motyvacijos nebuvimas yra esminis VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo principo ir 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų pažeidimas bei savarankiškas administracinių sprendimų panaikinimo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-507-968/2022). Viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

LVAT 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pasisakęs, jog „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato <...> požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Be to, individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010)“. Požiūris į VAĮ 10 straipsnio nuostatų taikymą negali būti formalus. Pagrindas naikinti individualų administracinį aktą dėl jo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio (anksčiau buvusio 8 straipsnio) reikalavimams galimas tik dėl esminių turinio trūkumų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai (LVAT 2016-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi administracinio sprendimo motyvai turi būti nurodyti pačiame sprendime, tačiau tokiu atveju administraciniame sprendime turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio administracinio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2017-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eI-3314-426/2017; 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1718-756/2015; 2011-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2637/2011).

Pagal LVAT suformuotą praktiką viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (LVAT 2020-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1722-552/2020; 2012-04-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2104/2012; 2014-05-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Taip pat LVAT yra pažymėjęs, kad administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse (LVAT 2022-05-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-502/2022, 2021-12-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2380-789/2021, 2020-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2950-662/2020).

Sprendime Komisija nurodė, kad ji sutinka su pareiškėja, kad Potvarkyje nenurodyti šio administracinio akto priėmimo motyvai, t. y. Inspekcija Potvarkyje aiškiai ir konkrečiai nepagrindė, dėl kokių priežasčių naikinami Inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai. Tačiau Inspekcija ginčijamu Įsakymu papildė Potvarkio įvadinę dalį (preambulę), todėl Komisija Įsakymą laiko sudėtine Potvarkio dalimi. Teismas sutinka su šiuo Komisijos vertinimu, pažymėdamas, kad, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-05-04 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-502/2022, 2021-12-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2380-789/2021, 2020-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2950-662/2020). Iš Įsakymo turinio matyti, kad jame išdėstyti Potvarkio priėmimo motyvai, t. y. išsamiai nurodytos aplinkybės, lėmusios būtinybę pasinaikinti pareiškėjai surašytus privalomuosius nurodymus. Šiuo atveju Iš Įsakyme nurodytų motyvų yra aišku, kad Inspekcijos nustatyti pažeidimai nepriskiriami statybai, pažeidžiančiai teisės aktų reikalavimus (neteisėtai statybai), todėl pareiškėjai negalėjo būti surašyti privalomieji nurodymai pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, t. y. Nurodymas Nr. 1, Nurodymas Nr. 2, Nurodymas Nr. 3 buvo priimti neteisėtai. Kadangi administracinio akto priėmimo argumentai gali būti nurodomi šio akto sudedamosiose dalyse, darytina išvada, kad Inspekcija Įsakymu ištaisė Potvarkio klaidas dėl motyvų nebuvimo. Teismo vertinimu tai, kad ištaisė po kelių mėnesių, neįtakoja šių administracinių aktų pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Potvarkiu panaikinus Nurodymus, pareiškėjai remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsniu surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl formalus požiūris, kad neva pareiškėjai nebuvo aiškus Potvarkio priėmimo pagrindas ir motyvai, nepaneigia priimto administracinio akto pagrįstumo, kuris, kaip minėta, Įsakyme buvo papildytas naujais aiškiais motyvais. Komisija pagrįstai nurodė Sprendime, kad Įsakymas nepakeitė Potvarkio esmės, Įsakymu pareiškėjai nebuvo nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta Potvarkiu. Kadangi Įsakymu buvo ištaisytos Potvarkio klaidos (motyvų trūkumas) ir Įsakymas nepadarė įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai, teismo vertinimu, naikinti ginčijamą Įsakymą pagrindo nėra.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad pareiškėja nepateikė skunde teisiškai pagrįstų argumentų bei rašytinių įrodymų, suteikiančių pagrindą Komisijos Sprendime nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus vertinti priešingai. Pagrindo pripažinti, jog Komisija pažeidė teisės normas ar nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos nėra. Komisija Sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad Inspekcijos Potvarkyje ir Įsakyme (kuris yra sudedamoji Potvarkio dalis) yra nurodytas teisinis ir faktinis jų priėmimo pagrindas, o motyvų išdėstymas yra aiškus ir pakankamas, todėl Potvarkis ir Įsakymas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir pagrindo juos naikinti nėra. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundą atmetus, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Ž. T. Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Parko rezidencija“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.