- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- eI-3314-426/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus AVPK) skunde (t. I, b. l. 1–4) prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2017-03-21 nurodymą Nr. 2R-1789(2.13.).
Nurodo, kad Inspekcija 2017-03-21 nurodymu Nr. 2R-1789 (2.13.) (toliau – ir Nurodymas) pripažino, kad Vilniaus AVPK pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 23 straipsnio 3 dalį bei įpareigojo iki 2017-04-19 informuoti Inspekciją apie nurodymo įvykdymą.
Pareiškėjo nuomone, Inspekcija, išnagrinėjusi skundą, paviršutiniškai ištyrė skunde nurodytas aplinkybes, neteisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai pripažino Institucijos veiksmus neteisėtais, nes 2014-08-29 Z. Č., kaip privatus asmuo, slapta nufilmavo pokalbį su R. V. (dabar F.) ir perdavė šį įrašą V. K., kuris minėtą įrašą pateikė policijai, įtardamas galimai neteisėtus Z. Č. veiksmus.
V. F. 2015-08-18 ir R. F. 2015-09-09 kreipėsi į Vilniaus AVPK su prašymais susipažinti su vaizdo medžiaga. V. F. 2015-08-24 ir R. F. 2015-10-07 raštu informuoti apie tai, kad vaizdinė medžiaga gali būti pateikta tik retušuota. R. F. 2015-10-12 papildomai informuota, kad vaizdo įrašas buvo tvarkomas atliekant tarnybinį patikrinimą ir vertinant Z. Č. veiksmus. Inspekcija 2015-11-18 raštu Nr. 2R-6727(2.13) kreipėsi į Vilniaus AVPK dėl informacijos apie duomenų tvarkymą pateikimo. Pareiškėjas 2015-12-09 raštu informavo atsakovę apie duomenų tvarkymą. Inspekcija konstatavo, kad Vilniaus AVPK pažeidė ADTAĮ 23 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas 2015-08-20 tarnybiniame pranešime nurodė, kad vaizdo įraše yra ne V. F. duomenys, todėl vaizdo įrašo neteikė. Apie tai informavo 2015-08-24 raštu.
R. F. 2015-10-07 raštu duomenys su retušuotais trečiaisiais asmenimis buvo pateikti, nepažeidžiant 30 dienų termino.
R. F. 2015-10-12 raštu papildomai pateikta informacija ir atsakymai į elektroniniu laišku pateiktus klausimus.
Pareiškėjo manymu, atsisakymas pateikti neretušuotus vaizdo duomenis atitiko ADTAĮ 23 straipsnio 2 punkto reikalavimus, buvo pagrįstas ADTAĮ 5 ir 6 straipsnių nuostatomis ir Inspekcijos viešai skelbtu išaiškinimu. Visi duomenys kompleksiškai pateikti Vilniaus AVPK raštuose, o priimtas sprendimas retušuoti atitinka ADTAĮ reikalavimus. Vilniaus AVPK apie visus šiuos faktus informavo Inspekciją 2015-12-09 raštu Nr. 10-S-306581(3.71-10-7), išdėstė visas nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius duomenų tvarkymo pagrindus. Taip pat pateikė papildomus duomenis 2016-01-20 raštu Nr. 10-S-14629(1.46-10).
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad R. F. teisės nebuvo pažeistos. Institucija skunde nurodo, jog nuo skundo pateikimo iki Inspekcijos nurodymo priėmimo praėjo daugiau kaip 16 mėnesių, o nuo paskutinio tyrimui būtino dokumento gavimo – daugiau nei 1 metai, tai yra akivaizdžiai pažeidžia ADTAĮ 49 straipsnio normą. Pareiškėjo nuomone, dėl šiurkštaus skundo nagrinėjimo terminų pažeidimo Nurodymas laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Inspekcija nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. I, b. l. 35–37) nurodo, kad išnagrinėjusi R. F. 2015-11-10 skundą, nustatė ADTAĮ 23 straipsnio 3 dalies pažeidimą dėl to, kad R. F. nebuvo motyvuotai paaiškinta, kodėl jos prašymas susipažinti su vaizdo įrašu, kuriame nenuasmeninti trečiųjų asmenų duomenys, negali būti įgyvendintas, o ne todėl, kad jai nebuvo pateiktas šis vaizdo įrašas. Tai patvirtina ir faktas, kad Inspekcija, išnagrinėjusi pastarosios pilietės skundą, 2017-03-21 Nurodymu pareiškėjui nenurodė pateikti R. F. aptariamo vaizdo įrašo su nenuasmenintais trečiųjų asmenų duomenimis.
Šalies argumentai
Pareiškėjui dėl aptariamo ADTAĮ 23 straipsnio 3 dalies pažeidimo buvo nurodyta nedelsiant raštu pateikti R. F. motyvuotai pagrįstą atsisakymą pateikti „visą slaptą vaizdo medžiagą, padarytą pareiškėjos atžvilgiu ir be jos sutikimo“. Taip pat pareiškėjui nurodyta užtikrinti, kad gavus duomenų subjekto prašymą susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, ADTAĮ 25 straipsnio nustatyta tvarka būtų įgyvendinta duomenų subjekto teisė susipažinti su savo asmens duomenimis arba atsisakant vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šią teisę, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos jam būtų pateiktas motyvuotai pagrįstas atsisakymas vykdyti duomenų subjekto prašymą, taip užtikrinant ADTAĮ 23 straipsnio 3 dalies įgyvendinimą.
Atsiliepimas
Inspekcija atsiliepime paaiškina, kad nagrinėjo ne pareiškėjo, o R. F. skundą, todėl būtent pastaroji, manydama, kad jos teisės buvo pažeistos dėl ilgesnio, nei nustatytasis ADTAĮ 49 straipsnyje, jos skundo nagrinėjimo termino, turi teisę skųsti Inspekcijos veiksmus. Šiuo atveju R. F. buvo informuojama apie skundo nagrinėjimo eigą ir priežastis, dėl kurių jos skundo nagrinėjimas nebaigiamas, priekaištų iš jos Inspekcijoje negauta.
Pažymi, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad paskutinis būtinas dokumentas, nagrinėjant R. F. skundą, buvo gautas 2016-01-20. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, paskutinis elektroninio pašto pranešimas Inspekcijoje gautas 2016-12-27 iš Vilniaus AVPK Ukmergės rajono policijos komisariato.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos 2017-04-19 nurodymo Nr. 2R-1789(2.13.) (t. I, b. l. 30–32) teisėtumo ir pagrįstumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700-08).
Reikalavimas, kad individualus administracinis aktas būtų adekvatus, aiškus, apima ir šio akto priėmimo pagrindimą proporcingumo principo požiūriu. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).
Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti. Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).
Byloje nustatyta, jog Inspekcija 2014-04-19 nurodymu Nr. 2R-1789(2.13.) konstatavo, jog Vilniaus AVPK 2015-11-03 raštu Nr. 10-S-273705 nepateikė R. F. jos 2015-10-29 raštu prašomos pateikti informacijos, iš kokių šaltinių ir kokie jos asmens duomenys buvo surinkti Z. Č., kokiu tikslu jie buvo pastarosios tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius 1 metus, ir tuo pažeidė ADTAĮ 23 str. 1 d. 2 p. ir 25 str. 2 d. Be to, Vilniaus AVPK 2015-11-03 rašte Nr. 10-S-273705 pareiškėjai R. F., siekiančiai įgyvendinti savo teisę susipažinti su visa slapta vaizdo medžiaga padaryta jos atžvilgiu ir be jo sutikimo, t. y. su vaizdo medžiaga, kurioje nenuasmeninti trečiųjų asmenų duomenys, tik nurodė, kad vaizdo įrašai 2015-10-23 buvo pateikti pareiškėjos įgaliotam asmeniui V. F.. Šiame rašte nenurodė nei vienos ADTAĮ 23 str. 2 d. numatytos išimties, kuria remiantis, atsisakymas įgyvendinti pareiškėjos teisę susipažinti su vaizdo medžiaga, kurioje nenuasmeninti trečiųjų asmenų duomenys, būtų laikomas motyvuotai pagrįstu. Konstatavo, jog pareiškėja pažeidė ADTAĮ 23 str. 3 d. Nurodė nedelsiant raštu pateikti R. F. jos 2015-10-29 prašyme nurodyta informaciją apie jos asmens duomenų tvarkymą, atliktą Z. Č., bei motyvuotai pagrįstą atsisakymą pateikti visą slaptą vaizdo medžiagą, padarytą pareiškėjos atžvilgiu ir be jos sutikimo.
Nustatyta, jog R. F. 2015-10-29 prašymu (t. I, b. l. 186) kreipėsi į Vilniaus AVPK ir prašė Ukmergės r. policijos pareigūnę Z. Č. atsakyti ir paaiškinti: 1) iš kokių šaltinių ir kokie jos asmens duomenys surinkti; 2) kokiu tikslu jie buvo tvarkomi; 3) kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius vienus metus. Prašė leidimo susipažinti su visa slapta vaizdo medžiaga, kurioje vaizduojama R. F..
Vilniaus AVPK 2015-11-03 raštu Nr. 10-S-273705 (t. I, b. l. 188) informavo, jog į išdėstytus klausimus buvo atsakyta Vilniaus AVPK parengtais atsakymais (2015-100-07 Nr. 10-S-251849) ir 2015-10-12 Nr. 10-S-254304). Vaizdo įrašai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, buvo pateikti V. F.. Nurodyta, jog įpareigoti Z. Č. pateikti raštišką paaiškinimą, nėra jokio teisinio pagrindo.
Visų pirma, pastebėtina, jog R. F. tvirtina, kad Z. Č. vykdė slaptą jos filmavimą (R. F. 2015-10-29 prašymas). Dėl šių veiksmų Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla, kurioje įsiteisėjusiu 2015-11-26 sprendimu Nr. eI-10964-208/2015 konstatuota, jog 2014-08-29 prekybos centre „Eifelis“, Z. Č. slapta filmavo savo bendravimą su R. F., bendraudama vartojo necenzūrinius žodžius. Šio filmavimo metu veikė kaip privatus asmuo.
ADTAĮ 23 str. 1 d. numatyta, jog duomenų subjektas šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę: žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą (1 p.); susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi (2 p.). Duomenų valdytojas privalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (ADTAĮ 23 str. 2 d.). Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, privalo atsakyti, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ir pateikti duomenų subjektui prašomus duomenis ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos. Duomenų subjekto prašymu tokie duomenys turi būti pateikiami raštu. Neatlygintinai tokius duomenis duomenų valdytojas teikia duomenų subjektui kartą per kalendorinius metus. Teikiant duomenis atlygintinai, atlyginimo dydis neturi viršyti duomenų teikimo sąnaudų. Duomenų teikimo atlyginimo tvarką nustato Vyriausybė (ADTAĮ 25 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju, Inspekcija Nurodyme laikosi pozicijos, jog Vilniaus AVPK nepateikė informacijos, iš kokių šaltinių ir kokius jos asmens duomens buvo surinkusi Z. Č., kokiu tikslu jie buvo tvarkomi, kokiems duomenų gavėjams teikiami ir buvo teikti bent per paskutinius 1 metus.
Nuostatos, kurių pažeidimu kaltinamas Vilniaus AVPK, reglamentuoja duomenų valdytojo pareigas pateikti atitinkamą informaciją duomenų subjektui. Taigi, jog nustatyti šių nuostatų taikymo pagrindus, būtina, be kita ko, nustatyti, jog pareiškėjas yra duomenų valdytojas. Nagrinėjamu atveju, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog Z. Č. veikė ne kaip policijos pareigūnė (atlikdama tarnybines funkcijas), o kaip privatus asmuo. Pažymėtina, jog aplinkybė, jog pastaroji asmeniniais tikslais renka kokią nors informaciją per se nereiškia, jog tų duomenų valdytojas yra Vilniaus AVPK. Be to, šiame kontekste pastebėtina, jog aplinkybė, kad Vilniaus AVPK yra Z. Č. asmeniniams tikslas surinktų duomenų valdytojas, nėra savaime aiški ir suprantama. Minėtų aplinkybių Inspekcija nevertino, dėl jų nepasisakė. Taigi šioje dalyje yra pagrindas konstatuoti, jog skundžiamas Nurodymas šioje dalyje yra nepakankamai motyvuotas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatytų motyvuotumo reikalavimų.
Iš skundžiamo Nurodymo matyti, jog Vilniaus AVPK kaltinamas tuo, jog tinkamai nemotyvavo atsisakymo (nenurodė teisinio pagrindo), kuriame numatyta teisė susipažinti su vaizdo medžiaga, kurioje nenuasmeninti trečiųjų asmenų duomenys.
ADTAĮ 23 str. 3 d. numatyta, jog duomenų valdytojas turi motyvuotai pagrįsti atsisakymą vykdyti duomenų subjekto prašymą įgyvendinti šio įstatymo nustatytas duomenų subjekto teises. Duomenų valdytojas, gavęs duomenų subjekto prašymą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų subjekto kreipimosi dienos turi pateikti jam atsakymą. Jeigu duomenų subjekto prašymas išreikštas rašytine forma, duomenų valdytojas turi pateikti jam atsakymą raštu.
Pastebėtina, jog duomenų subjekto teisės numatytos 23 str. 1 d., t. y. žinoti (būti informuotas) apie savo asmens duomenų tvarkymą, susipažinti su savo asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, reikalauti ištaisyti, sunaikinti savo asmens duomenis arba sustabdyti, išskyrus saugojimą, savo asmens duomenų tvarkymo veiksmus, kai duomenys tvarkomi nesilaikant šio ir kitų įstatymų nuostatų, nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Pažymėtina, jog susipažinimas su vaizdo medžiaga, kuriame yra kitų asmenų duomenys yra ne duomenų subjekto teisės susipažinti su savo asmens duomenimis (ADTAĮ 23 str. 1 d. 2 p.), o teisė susipažinti su kitų asmenų asmens duomenimis. ADTAĮ 23 str. 1 d. ši teisė nėra numatyta. Atitinkamai, Vilniaus AVPK nepateikdamas neretušuoto vaizdo įrašo ir nenurodydamas nei vienos ADTAĮ 23 str. 2 d. numatytos išimties, negalėjo pažeisti ADTAĮ 23 str. 3 d., kadangi šios nuostatos tokių visuomeninių santykių nereglamentuoja (teisės susipažinti su kito asmens duomenimis). Taigi Nurodyme nepagrįstai konstatuota, jog Vilniaus AVPK rašte turėjo nurodyti ADTAĮ 23 str. 2 d. numatytą išimtį, kadangi juo nebuvo atsisakyta įgyvendinti duomenų subjekto kokią nors teisę.
Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog Nurodymas dalyje, kurioje konstatuotas ADTAĮ 23 str. 1 d. 2 p. ir 25 str. 2 d. pažeidimas yra nepakankamai motyvuotas, negalima suprasti visuomeninių santykių esmės, be to, nepagrįstai konstatuota, jog Vilniaus AVPK pažeidė ADTAĮ 23 str. 3 d., todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtintų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, Nurodymas naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014).
Proceso dalyviai skunde ir atsiliepime išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų detaliau teismas šiame sprendime nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1 d.,132 132 str. 1 d., 133 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017-03-21 nurodymą Nr. 2R-1789(2.13.).
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.