Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Olga Gružienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V.J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V.L., R.A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

8. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

9. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

10. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos teismas nustatė, kad O. A. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad O. A. buvo J. A. sutuoktinė. Bylos duomenimis, O. A. mirė, būdama santuokoje su J. A.. Gyventojų registro (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmens duomenis patvirtina, kad O. A. ir J. A., būdami santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. A., kuris, remiantis byloje pateikta (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, mirė (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos teismas nustatė, kad J. A. mirė (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje pateiktais paaiškinimais ir notarės V. M. liudijimais, nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys V. L., R. A. yra J. A. įpėdiniai, kurių eilė pagal įstatymą – penkta. Duomenų, kad O. A. ir J. A. turėjo daugiau vaikų ar turėjo vaikaičių, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad O. A. ir J. A. turėjo pirmos–ketvirtos eilės įpėdinių pagal įstatymą, išskyrus sūnų A. A., kuris mirė, nepriėmęs motinos palikimo.

11. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad registre nėra įregistruotų palikėjos O. A. palikimo priėmimo faktų, sudarytų testamentų. Pareiškėja nurodė, kad per įstatyme nustatytą terminą į notarą dėl sutuoktinės O. A. palikimo priėmimo J. A. nesikreipė, tačiau paaiškino, kad aktyviais veiksmais J. A. valdė jam paliktą turtą. Palikėjos O. A. vardu jos mirties dieną viešame registre buvo registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kuriais J. A. rūpinosi, juos prižiūrėjo ir išlaikė. Gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais yra registruoti palikėjo J. A. vardu, tačiau pastatai įgyti jam būnant santuokoje su O. A.. Po sutuoktinės O. A. mirties J. A. priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti palikėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. J. A. po O. A. liko gyventi jų name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno iki savo mirties. Iš byloje esančių duomenų (mokėjimo nurodymų) teismas nustatė, kad J. A. mokėjo mokesčius už elektros energiją, tiekiamą vandenį objektui, esančiam (duomenys neskelbtini).

12. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, J. A. po savo sutuoktinės O. A. mirties toliau gyveno ir rūpinosi jiems priklausiusiu turtu. Tai rodo, kad J. A. akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjos O. A. turto dalies savininku. Suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl pareiškimo teismui nepateikė.

13. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad J. A., miręs (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti O. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, jog jis palikimą priėmė, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys).

14. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos dėdė J. A. po savo sutuoktinės O. A. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti savo sutuoktinės O. A. turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.

16. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo sprendimu nėra nustatomas konkretus paveldimas turtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėdė J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti savo sutuoktinės O. A. turtą

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti pareiškėjos V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.