Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-925-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02110-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4

2022 m. kovo 24 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6393-842/2022 pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. L. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. K., kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2N-15627-127/2012, patvirtintos taikos sutarties 3.1.1. punktą ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters D. K. išlaikymui 677,00 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, nurodytą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas nustatė, kad išlaikymas šalių nepilnametei dukrai yra priteistas įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-15627-127/2012.

5. Teismas vertino, kad atsakovas dukrai priteistą išlaikymą teikia, kartais prie dukters poreikių tenkinimo prisideda ir didesne apimtimi. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės nustatyti realių šalių dukters poreikių ir atsakovo galimybių juos patenkinti, o įsiteisėjusia teismo nutartimi priteistas 175,00 Eur išlaikymas garantuoja būtinųjų šalių dukters poreikių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ieškovės prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Ieškovė S. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6393-842/2022 ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Ieškovės teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad dukters būtinieji poreikiai pasikeitė, taip pat atsirado ir specialieji poreikiai, kurie taip pat turi būti tenkinami.

6.2. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas pats, savo iniciatyva, nuo 2018 m. lapkričio mėnesio mokėdavo 300,00 Eur dydžio išlaikymą, tokiu būdu pripažindamas, kad taikos sutartimi nustatyto dydžio išlaikymo sumos nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Nurodė, jog atsakovo skiriamo išlaikymo suma yra mažesnė negu pusė minimalios mėnesinės algos ir šios sumos nepakanka net būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui, kas vertintina kaip vaiko teisėtų lūkesčių ir interesų pažeidimas. Ieškovės ieškinyje pateikta informacija dukros būtinųjų (bazinių) poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį – 592,86 Eur.

6.3. Ieškovė nurodo, jog teismas didesnę materialiojo išlaikymo naštos dalį perkėlė ieškovei. Neatsižvelgiant į tai ar dukrai priteistinas laikinas ar nuolatinis išlaikymo dydis, jos poreikiai nuo to nesikeičia ir taip pat poreikių patenkinimui reikalinga suma.

7. Atsakovas M. K. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Atsakovo teigimu, apeliantė nepagrindė 592,86 Eur sumos laikinam išlaikymui būtinumo, ši suma per didelė, viršijanti būtinuosius vaiko poreikius ir nustatyta remiantis išimtinai apeliantės subjektyvia nuomone – hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos, jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis.

7.2. Atsakovas nurodo, kad 300,00 Eur dydžio išlaikymą jis kurį laiką mokėjo savanoriškai dėl to, kad jo finansinė padėtis buvo gera, tačiau ne dėl to, kad kaip nepagrįstai teigia apeliantė, jis neva suvokė, kad dukros poreikiai išaugo – tokie apeliantės teiginiai yra jos pasirinkta ir niekuo nepagrįsta gynybinė pozicija. Išlaikymo suma jau yra nustatyta, atsakovas nuolatos teikia dukrai išlaikymą, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų pasaugos priemonių.

7.3. Atsakovas pažymėjo, jog jis augina dar tu nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat reikalingas išlaikymas. Atsakovo finansinė padėtis nėra gera, kadangi atsakovo darbo santykiai, kurių pagrindu atsakovas gavo nemažas pajamas, buvo nutraukti, todėl net 300,00 Eur išlaikymo skyrimas dukrai pagal apeliantės nepagrįstą prašymą reikštų, kad būtų pažeidžiami kitų dviejų atsakovo nepilnamečių vaikų interesai, atitinkamai lygiateisiškumo principas, nes apeliantas neturėtų jokių galimybių kiekvienam iš vaikų skirti po 300,00 Eur išlaikymą, nes tai sudarytų itin ženklią jam sumą – net 900,00 Eur per mėnesį

7.4. Apeliantės prašymas priteisti laikiną išlaikymą atgaline data, t. y. nuo 2021 m. birželio 1 d., yra absoliučiai nepagrįstas, teismas jokiu būdu negali priteisti išlaikymo atgaline data.

8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašo elektroninę kopiją, N. K. gimimo liudijimo elektroninę kopiją, U. J. K. gimimo įrašo elektroninę kopiją.

12. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nepranešus šalims (CPK 147 straipsnis), taip pat siekiant teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, taigi juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Ieškovei atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu yra žinomi, nes jie buvo išsiųsti kartu su atsakovo atsiliepimu ieškovei susipažinti.

Dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų

14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia (be kita ko), ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš sutuoktinių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

15. Vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas – įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje. Įstatymo leidėjas CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtino lygias tėvo ir motinos teises ir pareigas savo vaikams. Abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą dorai auklėti, prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Be to, įstatymų leidėjas nustatė tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei būklei ir užtikrinti būtinas vaiko raidai sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei būklei (CK 3.192 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinės būklės kriterijus reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jeigu tai galima padaryti įvertinus tėvų turtinę būklę (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Jei to padaryti negalima, tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2N-15627-127/2012, patvirtino tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį dėl nepilnametės dukros D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio nustatymo. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad dukters gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina – ieškove bei tai, kad atsakovas įsipareigoja kas mėnesį mokėti dukters išlaikymui po 600,00 Lt (173,77 Eur) periodines išmokas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, priėmimo dienos, t. y. 2012 m. spalio 3 d., iki dukters pilnametystės.

17. Spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teismas turi preliminariai nuspręsti laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

18. Teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog sprendžiant dėl lėšų sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi gali būti vienos minimalios mėnesinės algos dydis, kuris nuo 2022 m. sausio 1 d. sudaro 730,00 Eur, atskaičius mokesčius – 533,65 Eur. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

19. Nors apeliantė teigia, kad atsakovo skiriamo išlaikymo suma yra mažesnė negu pusė minimalios mėnesinės algos, tačiau visgi kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus yra tik orientacinis, todėl taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis, objektyvus galėjimas teikti atitinkamo dydžio išlaikymą kiekvienu atveju taip pat turi būti vertinamas ir į jį atsižvelgiama. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

20. Apeliantės teigimu, atsakovo skiriamo išlaikymo sumos nepakanka net būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui, kas vertintina kaip vaiko teisėtų lūkesčių ir interesų pažeidimas. Ieškovė nurodė, jog dukros būtinųjų (bazinių) poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį – 592,86 Eur, todėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog atsakovas šiuo metu nedirba, jo pajamas sudaro gaunamos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kuri siekia iki 904,35 Eur, atsakovas turi dar 2 nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat reikalingas išlaikymas. Ieškovė taip pat pripažįsta, jog atsakovas pats, savo iniciatyva, nuo 2018 m. lapkričio mėnesio mokėdavo 300,00 Eur dydžio išlaikymą, t. y. didesnio dydžio išlaikymą nei buvo nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Nors apeliantė nurodo, kad šalių vaiko būtinieji poreikiai padidėjo ir šių poreikių patenkinimui reikalinga suma per mėnesį yra 592,86 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

23. Apeliantės teigimu, atsakovas suvokė, kad dukros poreikiai išaugo, todėl jis teikė didesnį, t. y. 300,00 Eur dydžio išlaikymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas tokį išlaikymą teikė tada, kai jo finansinė padėtis buvo gera, t. y. turėjo darbą. Pažymėtina ir tai, jog atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, todėl padidėjus nepilnamečių, kuriems reikalingas išlaikymas, skaičiui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo išlaidos taip pat padidėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentai, jog atsakovas suvokė didesnius šalių dukros poreikius, todėl teikė didesnį išlaikymą yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali priteisti išlaikymą vaikui didesnį negu leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į būtiniausius bent minimalius vaiko poreikius, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, taip pat įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsakovo turimų nepilnamečių vaikų, kuriems taip pat reikalingas išlaikymas, skaičių, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas neneigia savo prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką bei tai, kad atsakovas nuolatos teikia dukrai išlaikymą, šios pareigos nėra pažeidęs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir tai, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-15627-127/2012 šalių dukrai jau yra priteistas išlaikymas, pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi priteista išlaikymo suma nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų ir šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų perteklinis.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji šalių turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir kokia reikalinga optimali kiekvienam vaikui išlaikyti suma. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2N-15627-127/2012 patvirtinta taikos sutartimi nustatytas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą.

27. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartį paliktą nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.