- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-328-945/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15422-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- M. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui antstoliui Sauliui Užkuraičiui dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą delspinigiams, skaičiuojamiems antstolio Sauliaus Užkuraičio vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333 pagal 2015 m. lapkričio 13 d. notarės L. G. išduotą vykdomąjį įrašą, pakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019; 2) pripažinti, kad atsakovas turi teisę į 1 132,04 Eur dydžio delspinigius.
2. Ieškovas taip pat pateikė teismui prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333, tai yra sustabdyti dalies lėšų išmokėjimą ir antstoliui uždrausti išmokėti atsakovui išieškotų lėšų dalį, kuri viršija 32 777,31 Eur sumą. Ieškovas nurodė, kad antstoliui yra pateiktas pasiūlymas dėl turto pirkėjo vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333, butą pasiūlyta parduoti už ne mažesnę kaip 58 500 Eur kainą, pavedimas už butą į antstolio depozitinę sąskaitą buvo atliktas 2020 m. lapkričio 5 d. Turto pardavimo aktą antstolis surašo per 20 dienų nuo visos kainos įmokėjimo į depozitinę sąskaitą, o lėšas išieškotojui išmoka per 3 darbo dienas nuo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo dienos. Ieškovo tvirtinimu, iki tol, kol bus išnagrinėtas ieškinys, antstoliui turėtų būti uždrausta atsakovui išmokėti išieškotų lėšų dalį, viršijančią 32 777,31 Eur sumą (31 100 Eur negrąžinta paskolos suma + 1 132,04 Eur delspinigiai už paskutinį 6 mėn. laikotarpį + 145,27 Eur notaro išlaidos + 400 Eur būtinosios vykdymo išlaidos). Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bylos nagrinėjimas netektų prasmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, sustabdė išieškojimą antstolio Sauliaus Užkuraičio vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333, tai yra sustabdė dalies lėšų išmokėjimą ir antstoliui Sauliui Užkuraičiui uždraudė išmokėti atsakovui išieškotų lėšų dalį, kuri viršija 32 777,31 Eur sumą.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, išdėstė faktinės aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinį.
5. Įvertinęs ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes ir pridėtus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo proceso sustabdymo – taikymas yra pagrįstas, nes nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ieškovui taptų neįmanomas.
6. Teismo vertinimu, nepritaikius nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių ir antstoliui vykdomojoje byloje paskirsčius išieškotas lėšas, tačiau tenkinus ieškinį ir taikius 6 mėn. ieškinio senaties terminą delspinigiams ir pripažinus atsakovo teisę į 1 132,04 Eur dydžio delspinigius, kai iki 2020 m. rugsėjo 17 d. vykdomojoje byloje apskaičiuota 12 054,36 Eur delspinigių, atsakovas gautų ženkliai didesnes sumas, nei ieškovas yra realiai skolingas atsakovui, t. y. nebus užkirstas kelias galimai žalai bei naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti. Nesustabdžius vykdymo veiksmų bus pažeisti teisėti ieškovo interesai. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ieškovo ieškinį atmetus, atsakovo interesai būtų mažiau pažeidžiami, antstolis galėtų toliau atlikti išieškojimo veiksmus, paskirstyti išieškotų sumų dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškinys būtų bent tikėtinai pagrįstas.
1.2. Ieškovas neįrodė, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o teismas nenustatė konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą atsakovo neteisėtą veikimą, jo nesąžiningumą, kas lemtų būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą.
1.3. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip vykdymo veiksmų sustabdymas, egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Ieškovas neginčija Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepagrįstai tenkinus ieškovo prašymą ir taikius laikinąsias apsaugos priemones, neabejotinai yra pažeistos atsakovo turtinės teisės. Vykdymo veiksmų sustabdymas ne tik neužtikrintų išieškotojo ir skolininko teisių ir turtinių interesų pusiausvyros, bet ir dar labiau vilkintų skolos išieškojimo procesą.?
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, o, tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad atskirojo skundo negalima palikti nenagrinėtu, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas neturi diskrecijos teisės atsakovo atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, teismas iš esmės nemotyvavo, kodėl atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o atsakovas savo prašymo nepagrindė jokiais įrodymais. Kadangi atsakovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų ir argumentų, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovo reikalavimai nėra tapatūs reikalavimams, kurie buvo reiškiami Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019, skiriasi ir ieškinio pagrindas. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ką patvirtina paties atsakovo atskirasis skundas, kuriame jis nurodo, kad jo padėtis yra tokia sunki, jog esą yra priverstas taupyti kiekvieną centą, kas reiškia, kad pervedus atsakovui antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, kurios atsakovui nepriklauso, būtų apsunkintos galimybės atgauti lėšas arba tokių galimybių gali visai nebelikti. Be to, atsakovas, nors ir turi lėšų bei turto, vengia mokėti net 50 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl akivaizdu, kad atsakovas slepia savo turtą ir lėšas. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones rodo ir atsakovo nusikalstamų veikų mastai. Išieškotinų lėšų likučio paskirstymas galimas tik įvertinus, ar antstolis pagrįstai skaičiuoja delspinigius už ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį. Išieškotas lėšas paskirsčius neišnagrinėjus ieškinio, galimi papildomi teisiniai ginčai. Laikinas vykdymo veiksmų sustabdymas atsakovo interesų nepažeidžia ir yra proporcingas siekiamiems tikslams. Teismui atmetus ieškinį, antstolis galėtų toliau atlikti išieškojimo veiksmus, t. y. paskirstyti nepaskirstytą išieškotų sumų dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio Sauliaus Užkuraičio 2020 m. gruodžio 10 d. išieškotų lėšų patvarkymo kopiją bei portale „15min.lt“ 2020 m. birželio 13 d. publikuoto straipsnio ištrauką.
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad naujai teikiamais įrodymais ieškovas grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, jog teikiamas antstolio patvarkymas buvo priimtas jau po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šie įrodymai su atsiliepimu į atskirąjį skundą buvo išsiųsti atsakovui, t. y. jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovo pateiktus įrodymus priima.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš dalies sustabdė vykdymo veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nenagrinėtą atsakovo atskirąjį skundą, argumentuodamas tuo, kad skundas yra neapmokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovo prašymą, kadangi žyminio mokesčio mokėjimo klausimas yra išspręstas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kuria atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už atskirąjį skundą mokėjimo. Ši teismo nutartis yra nepanaikinta ir galiojanti, o jos teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai, pirma, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo forma negali būti suvaržomi (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas šią laikinąją apsaugos priemonę pritaikė, konstatavęs, kad egzistuoja abi minėtos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir ginčija tiek ieškinio tikėtiną pagrįstumą, tiek ir grėsmę, kad teismo sprendimas nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali likti neįvykdytas.
17. Dėl pirmosios sąlygos pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, jog tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015, 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė.
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą delspinigiams, skaičiuojamiems vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333, ir pripažinti, kad atsakovas turi teisę į 1 132,04 Eur dydžio delspinigius. Ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą, išdėstė faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus. Preliminariai vertinant, tokie reikalavimai, kuriais siekiama, taikant ieškinio senatį skaičiuojamiems delspinigiams, sumažinti išieškomų delspinigių sumą, nėra akivaizdžiai netenkintini, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
20. Teismo išvadą dėl antrosios sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo atsakovas ginčija tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė, jog nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o teismas nenustatė konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą atsakovo neteisėtą veikimą, jo nesąžiningumą, kas lemtų būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumą.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį kiekvienu konkrečiu atveju lemia individualios šalių ginčo aplinkybės. Kaip minėta, ieškovas ieškiniu prašo taikyti sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą delspinigiams, skaičiuojamiems vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333, ir pripažinti, kad atsakovas turi teisę į 1 132,04 Eur dydžio delspinigius. Kaip nustatyta iš vykdomojoje byloje esančio antstolio 2020 m. rugsėjo 17 d. patvarkymo Nr. S-20001905, iki 2020 m. rugsėjo 17 d. priskaičiuoti delspinigiai siekia 12 054,36 Eur sumą. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. patvarkymu antstolis pardavė areštuotą įkeistą turtą skolininko ir įkaito davėjų pasiūlytai pirkėjai už 58 500 Eur. Nepritaikius ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovui (išieškotojui) turėtų būti pervesti ir delspinigiai, apskaičiuoti už visą laikotarpį iki prievolės įvykdymo. Ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, kiltų poreikis spręsti išieškotų delspinigių, viršijančių 1 132,04 Eur sumą, grąžinimo klausimą (CPK LVI skyrius), o tai nulemtų naujus teisminius procesus tarp ginčo šalių. Būtent tokios situacijos išvengti šiuo konkrečiu atveju leidžia pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas antstoliui išmokėti atsakovui išieškotų lėšų dalį, viršijančią 32 777,31 Eur sumą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju turi konservacinę paskirtį, t. y. jomis užtikrinamas status quo (esamos padėties nepasikeitimas) iki ginčo išnagrinėjimo, o kartu garantuojamas ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovui.
22. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad ieškovas neįrodė egzistuojančios grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytai pozicijai, jog paties atsakovo atskirasis skundas, kuriame jis, be kita ko, pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, motyvuodamas tai itin sunkia savo turtine padėtimi, leidžia teigti, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių išieškotos sumos atgręžimas gali būti apsunkintas. Taigi grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo realiam įgyvendinimui, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, šiuo atveju egzistuoja.
23. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
24. Šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepažeidžia aukščiau nurodytų principų, nes skundžiama nutartimi buvo sustabdytas ne visas išieškojimas, o sustabdyti tik vykdymo veiksmai, susiję su delspinigių, viršijančių 1 132,04 Eur sumą, išmokėjimu atsakovui. Atsakovo turtinės teisės gauti kitas išieškomas sumas, t. y. 31 100 Eur skolą, 145,27 Eur notaro išlaidas, 1 132,04 Eur delspinigius, dėl kurių ginčo nėra, taip pat 400 Eur būtinąsias vykdymo išlaidas, iš viso 32 777,31 Eur, apribota nebuvo. Kita vertus, įrodymų, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (dalies lėšų išmokėjimų sustabdymas) esmingai pažeistų atsakovo interesus ir sukeltų itin neigiamas pasekmes, jis nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo teisės šiuo atveju nebuvo buvo suvaržytos labiau nei tai būtina siekiant užtikrinti realų ieškovo pareikštų reikalavimų įgyvendinimą.
25. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Dėl atskirajame skunde atsakovo išdėstytų prašymų prijungti bylą prie Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2YT-24629-713/2020 ir sustabdyti civilinę CPK 163 straipsnio 2 ir 3 punkte numatytais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas išaiškina atsakovui, kad šie procesiniai prašymai turi būti teikiami bylą iš esmės nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
27. Atsakovas atskirajame skunde, remdamasis CPK 95 straipsniu, taip pat prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui.
28. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio turėtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos skirdamas kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas suteikia ieškovui teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jog nenustatyta, kad ieškovas piktnaudžiavo šia jam suteikta teise, priešingai, ieškovo prašymas buvo patenkintas, sprendžia, kad CPK 95 straipsnio pagrindu skirti baudą ieškovui nėra jokio pagrindo, todėl šis atsakovo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.