- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-2-460/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00037-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė (pirm.)
- Skolininkas
- S. Š.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo skolininkas S. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, juo prašė panaikinti antstolio Jono Petriko 2021 m. gruodžio 10 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas iš S. Š. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.-269-201/2008 administracinėje byloje skiriant baudą už administracinį teisės pažeidimą. Šiuo atveju bauda paskirta iki 2017 m. sausio 1 d. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) įsigaliojimo. Duomenų, kad S. Š. veika būtų perkvalifikuota pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, nėra, todėl vykdymo veiksmų užbaigimo klausimas turi būti nagrinėjamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK), o ne pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Pareiškėja teigė, kad vykdomojoje byloje skolos išieškojimas vyksta pagal iki Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2, 14, 26, 105, 106, 107, 113 straipsnių papildymo ir pakeitimo 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-602 įsigaliojimo galiojusią tvarką. Šiuo atveju baudų, paskirtų iki 2015 m. liepos 1 d. administravimo ir išieškojimo klausimus sprendžia ir nutarimo skirti baudą kontrolę vykdo nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų – protokolą surašęs organas (pareigūnas). Todėl antstolis vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne pareiškėjai, nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija yra spręsti klausimą dėl tolimesnio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. A2.-269-201/2008 vykdymo.
2. Antstolis Jonas Petrikas 2022 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad atlikęs skolininko S. Š. turtinės padėties patikrinimą nustatė, kad nėra duomenų apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nėra piniginių lėšų kredito įstaigose, taip pat nustatė, kad nėra duomenų apie skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis ir kad skolininkas nedirba, jokių lėšų negauna. Antstolis surašė 2021 m. gruodžio 10 d. išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Teigė, kad antstoliui perduotas vykdymui teismo nutarimas išieškoti baudą vykdytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės. Jeigu pagal vykdomą dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumą aktą, grąžina vykdomąją dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Esant prieštaravimų tarp iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK ir CPK, teismas turi vadovautis CPK normomis, nes būtent CPK normomis yra įtvirtintos priverstinio vykdymo proceso taisyklės.
3.2. Antstoliui Jonui Petrikui perduotas vykdyti vykdomasis dokumentas yra vykdomas pagal CPK nuostatas, kurios reglamentuoja vykdymo procesą. CPK aiškiai yra įtvirtinta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui (CPK 631 straipsnio 1 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išieškotojas yra asmuo, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis).
3.3. Esant teisiniam reglamentavimui, įvertinęs visas aplinkybes teismas nusprendė, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai, kuri vykdomojoje byloje užima išieškotojos poziciją ir šiai yra suteiktos išieškotojos teisės bei pareigos, pateikė išieškojimo negalimumo aktą ir priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu užbaigiama vykdyti vykdomoji byla ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojai (pareiškėjai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį ir priimti kitą procesinį sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Nurodo, kad CPK 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos CPK taikymo ribos, dėl to galima daryti išvadą, kad šiuo atveju CPK nuostatos taikomos tiek, kiek ATPK nereglamentuoja atitinkamų teisinių santykių. CPK reglamentuoja ne administracinių nuobaudų – baudų vykdymo, bet priverstinio baudų išieškojimo (priverstinio išieškojimo priemonių taikymo) tvarką, o administracinių nuobaudų, paskirtų iki 2016 m. gruodžio 31 d. vykdymą reglamentuoja iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios ATPK nuostatos.
4.2. Antstoliui vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.269-201/2008 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.269-201/2008 dėl paskirtos 115,85 Eur ATPK baudos išieškojimo iš skolininko S. Š. galėjo būti taikomos tik CPK 624 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Kitos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos (CPK 631, 632, 638, straipsniai) galėjo būti taikomos tik CPK 1 straipsnyje nurodytose bylose priimtiems sprendimams vykdyti.
4.3. Apeliantės vertinimu, teismas netinkamai aiškino administracinių nuobaudų vykdymo tvarką reglamentuojančias ATPK nuostatas (309 straipsnio 2 dalis), iš kurių matyti, kad apeliantei nebuvo nepavesta atlikti veiksmų, susijusių su 2008 m. vasario 20 d. išduotu vykdomuoju raštu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-269-201/2008, paskirtos nuobaudos išieškojimu.
4.4. Įstatymų leidėjas tik nuo 2015 m. liepos 1 d. paskirtų administracinių baudų nurodytus klausimus pavedė kontroliuoti apeliantei, o iki 2015 m. liepos 1 d. klausimus, susijusius su nutarimų vykdymu, sprendžia arba nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), arba protokolą surašęs organas (pareigūnas).
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir CPK nenustatyta galimybių grąžinti neįvykdytą ar iš dalies įvykdytą vykdomąjį dokumentą institucijai, priėmusiai nutarimą ar surašiusiai protokolą administracinių teisės pažeidimų byloje, išskyrus, kai sutampa išieškotojas ir nutarimą priėmusi institucija.
5.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos antstoliui perduotas vykdymui teismo vykdomasis raštas išieškoti baudą vykdytinas pagal CPK VI dalies normomis nustatytą vykdymo procesą. Kai yra ATPK ir CPK normų prieštaravimų, teismas turi vadovautis CPK normomis (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Esant įstatymų kolizijai, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis, nes priverstinio vykdymo procese vykdomieji dokumentai vykdomi pagal CPK VI dalyje nustatytas taisykles. CPK normos, tarp jų ir vykdymo procesą reglamentuojančios, yra prioritetinės, jose nenustatyta dėl kitų įstatymų nustatytų vykdymo procesą reglamentuojančių normų pirmenybės. Institucijų ir pareigūnų nutarimai.
5.3. Administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 584, 587 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Nustatytos faktinės aplinkybės
8. Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2008 m. vasario 20 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. A2-269-201/2008 administracinio teisės pažeidimo byloje dėl (115,85 Eur) 400 Lt baudos išieškojimo iš skolininko S. Š. Bauda paskirta už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 50 straipsnyje, padarymą. antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2008 m. vasario 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) vykdomąjį raštą Nr. A2.-269-201/2008 dėl 400 Lt (115,85 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko S. Š. 2išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Antstolis patikrinęs vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes nustatė, kad skolininko vardu registruoto nekilnojamojo / kilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, piniginių lėšų kredito įstaigose taip pat nėra. 2021 m. gruodžio 10 d. antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, jog išieškojimas iš skolininko negalimas. 2021 m. gruodžio 10 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu antstolis užbaigia vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąjį dokumentą Nr. A2.-269-201/2008 grąžina išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Dėl ginčo esmės ir atskirojo skundo argumentų
9. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kam – išieškotojai ar institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą turi būti grąžinamas vykdomasis dokumentas, antstoliui priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, o valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, konstatavo, kad vykdomasis dokumentas turi būti grąžinamas apeliantei.
11. Atskirajame skunde nurodoma. kad teismas, spręsdamas klausimą dėl skundo pagrįstumo, taikė CPK normas, kuriose reglamentuojamos bendrosios priverstinio išieškojimo taisyklės, tačiau jos neturi reikšmės klausimo išnagrinėjimui šioje byloje. Antstolis anksčiau nurodytu patvarkymu 2008 m. vasario 20 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.-269-201/2008 turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), o ne apeliantei, nes būtent administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio organo (pareigūno) kompetencija spręsti klausimą dėl tolimesnio anksčiau nurodyto vykdymo rašto vykdymo, kadangi baudos skolininkui skyrimo metu ši kompetencija apeliantei nebuvo priskirta.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomoji byla buvo vykdoma teismo išduoto 2008 m. vasario 20 d. vykdomojo rašto administracinio teisės pažeidimo byloje pagrindu. Taigi, sprendžiant dėl vykdymo veiksmų, be kita ko, aktualus teisinis reguliavimas, reglamentuojantis nuobaudų, paskirtų už administracinius teisės pažeidimus, vykdymą. Kadangi šiuo atveju bauda už administracinį teisės pažeidimą paskirta 2008 m., visų pirma, vertintina, ar taikytinos ATPK, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., ar nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK normos.
13. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir veika vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu nebuvo perkvalifikuota pagal ANK, bylų teisena vyksta pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad skolininko padaryta veika būtų perkvalifikuota pagal ANK (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog šiuo atveju taikytinos ATPK nuostatos.
14. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 312 straipsnyje įtvirtinta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal tos pačios redakcijos ATPK 309 straipsnio 2 dalį nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).
15. Kaip žinoma, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo VMI kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje, kurioje taip pat buvo kilęs ginčas tarp VMI ir antstolio dėl antstolio veiksmų, grąžinant pareiškėjai VMI 2008 m. teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl baudos už administracinį teisės pažeidimą išieškojimo, priėmus išieškojimo negalimumo aktą, nesant skolininko turto ir (ar) lėšų, iš kurių būtų galima priverstinai išieškoti baudą, ir užbaigus vykdomąją bylą, teisėtumo. Kasacinis teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-701/2022 išaiškino, jog pagal ATPK, galiojusio nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nuostatas nutarimo skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą vykdymo kontrolė buvo pavesta VMI, kuriai, be kita ko, vykdant priverstinį išieškojimą, neradus skolininko turto ir (ar) lėšų, iš kurių būtų galima priverstinai išieškoti baudą, antstolis grąžina sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo. Tačiau ši baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo vykdymo tvarka galioja tik baudoms už administracinius teisės pažeidimus, kurios paskirtos po 2015 m. liepos 1 d. Tuo tarpu iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 312 straipsnyje įtvirtinta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal tos pačios redakcijos ATPK 309 straipsnio 2 dalį nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Tos pačios redakcijos ATPK 314 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą, nutarimu ir su pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dvidešimt litų baudos.
17. Vadovaujantis nagrinėjamam klausimui aktualiu kasacinio teismo išaiškinimu ir atsižvelgiant į tai, kad antstolio vykdyta vykdomoji byla buvo vykdoma pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2008 m. vasario 20 d. vykdomąjį raštą Nr. A2.-269-201/2008 dėl 400 Lt (115,85 Eur) baudos išieškojimo, kuriuo paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą iki ATPK pakeitimų, priimtų įstatymu Nr. XII-601, įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.), vadovaujantis iki 2015 m. birželio 30 d. imtinai galiojusio ATPK redakcijos 309 straipsnio 2 dalimi, 312 straipsniu, antstolis, priėmęs patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, vykdomąjį dokumentą turėjo grąžinti nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismas ar administracinė komisija prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašiusiam organui (pareigūnui), kuriam priskirtina nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė.
18. Apibendrinant tai, kas anksčiau nurodyta, nuspręstina, jog antstolis, priėmęs patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą, vykdomąjį raštą turėjo grąžinti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) arba nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) spręsti klausimą dėl teismo išduoto vykdomojo rašto tolimesnio vykdymo pagal įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, o ne VMI, kuriai baudos skyrimo metu ši kompetencija nebuvo priskirta.
19. Nors antstolis atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimis civilinėse byloje Nr. e2S 1150-459/2021 ir Nr. e2S-1153-253/2021, išnagrinėjęs analogiškus pareiškėjos VMI atskiruosius skundus, pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų atmetė, tačiau po priimtos minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-701/2022 ši antstolio nurodyta Klaipėdos apygardos teismo praktika yra nebeaktuali ir netaikoma.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Esant šioms aplinkybėms skundžiama nutartis panaikinama ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas ir antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo panaikinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Antstolis atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą, šios suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio Jono Petriko 2021 m. gruodžio 10 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.