- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- eI2-4120-1235/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06216-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Erminijus Baziulis, Dovilė Jazdauskaitė, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento
- Advokatai
- Evaldas Čerkesas
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Giedrės Kairienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento atstovei Agnei Karalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. (D. M.) patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. 25S228256; 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 25S231946; 3) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 25S244372; 4) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2025 m. gegužės 16 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. 2025 m. birželio 3 d. Migracijos departamentas pakeitė leidimą pareiškėjo sutuoktinei 3 metams, 2025 m. birželio 9 d. priėmė teigiamą sprendimą dėl dukros, o 2025 m. rugpjūčio 14 d. – dėl sūnaus. 2025 m. spalio 22 d. pareiškėjas informuotas, kad priimtas sprendimas nepratęsti leidimo, o 2025 m. spalio 28 d. – kad jam nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2028 m. balandžio 26 d.
Pareiškėjas nurodė savo darbovietes: nuo 2016 m. – UAB (duomenys neskelbtini) direktorius; 2012–2023 m. – (duomenys neskelbtini) vadovaujančios ir inžinieriaus pareigos; 2001–2012 m. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nėra ėjęs valstybės tarnybai prilyginamų pareigų, nebuvo susijęs su karine tarnyba. Jo teigimu, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada grindžiama prielaidomis, siejant darbą (duomenys neskelbtini) mokslo įstaigoje su galimu verbavimu. VSD išvadoje nepateikta faktinių duomenų apie pareiškėjo veiklą prieš Lietuvos interesus ar ryšius su (duomenys neskelbtini) specialiosiomis tarnybomis. Grėsmė nacionaliniam saugumui vertinta abstrakčiai, remiantis bendromis prielaidomis apie asmenis, dirbusius (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose.
Pareiškėjui nesuprantama, kokią realią grėsmę nacionaliniam saugumui jis galėtų kelti, atsižvelgiant į jo veiklą Lietuvoje, šeimos ryšius ir sąžiningai pateiktą informaciją apie ankstesnę darbovietę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vertinimu, nesąžininga jam perkelti atsakomybę už (duomenys neskelbtini) valdžios politiką vien dėl pilietybės ar darbo (duomenys neskelbtini) nacionalinėje mokslų akademijoje, kur jis neužėmė vadovaujančių pareigų ir nepriiminėjo sprendimų, neįvertinus jo individualios situacijos. Pareiškėjas mano, kad sprendimai jo atžvilgiu priimti vadovaujantis politiniu požiūriu ir yra nenuoseklūs. Nors Lietuva deklaruoja palaikanti (duomenys neskelbtini) piliečius, pasitraukusius dėl politinės krizės, institucijos formaliai vertina individualias aplinkybes ir be pakankamo pagrindo riboja atvykimą, šiuo atveju – vien dėl darbo (duomenys neskelbtini) mokslų akademijoje, hipotetiškai siejant tai su grėsme nacionaliniam saugumui.
Nėra duomenų apie jo politinius ar profesinius ryšius su (duomenys neskelbtini) valdžia, pareiškėjo šeima integruota Lietuvoje, o jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). Teiginiai apie (duomenys neskelbtini) kaip strateginę ar režimui lojalią įmonę nepagrįsti, nes ji buvo privati, nesusijusi su karine pramone, o VSD vertino jau po pareiškėjo pasitraukimo pasikeitusį įmonės statusą. Įmonė HTP rezidente tapo tik 2025 m., todėl jam nepagrįstai priskiriama su juo nesusijusi veiklos istorija.
Paaiškina, kad ėjo žemas mokslines pareigas, neturėjo prieigos prie slaptos informacijos, nepriklausė politinėms ar saugumo struktūroms, o jo karjeros ir gyvenimo pasirinkimai – akademijos palikimas, privataus verslo kūrimas ir išvykimas iš (duomenys neskelbtini) po 2020 m. įvykių – rodo atsiribojimą nuo režimo, o ne lojalumą. Lietuvos institucijų praktika taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo laikoma „toksiška“ struktūra, nes partnerystė su ja nutraukta tik po devynių mėnesių nuo karo pradžios, todėl pareiškėjui taikomas griežtesnis vertinimas nei taikytas valstybės lygiu, kas prieštarauja proporcingumo ir lygybės principams.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, sprendimai grindžiami vien VSD išvada, kuri nepateikia faktinių duomenų apie jo keliamą grėsmę, o remiasi abstrakčiomis prielaidomis dėl ankstesnio darbo (duomenys neskelbtini) mokslo įstaigoje. Jis pabrėžia, kad niekada nedirbo valstybės tarnyboje, neturėjo prieigos prie slaptos informacijos, o jo profesinė veikla Lietuvoje ir šeimos ryšiai rodo visišką integraciją. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kelionės į (duomenys neskelbtini) buvo teisėtos ir susijusios su verslo užbaigimu bei tėvų lankymu, o ne ryšių palaikymu.
Jis teigia, kad Migracijos departamentas nepagrįstai priskyrė jam su juo nesusijusią buvusios įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos istoriją ir klaidingai interpretavo jo ankstesnį darbą (duomenys neskelbtini) mokslų akademijoje kaip lojalumo režimui įrodymą. Pareiškėjo vertinimu, sprendimai pažeidžia teisės viršenybės, proporcingumo ir lygybės principus, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo šeima jau trejus metus gyvena Lietuvoje, o jis pats dėl ribojimų negali gauti vizos ir palaikyti šeiminių ryšių.
Pareiškėjas taip pat pabrėžia viešai deklaruojantis nepritarimą (duomenys neskelbtini) karui (duomenys neskelbtini), palaikantis (duomenys neskelbtini) opoziciją ir pasirašęs viešą verslininkų laišką prieš režimo smurtą, todėl grįžimas į (duomenys neskelbtini) jam keltų realią persekiojimo riziką.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 16 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, nes jo sutuoktinė turi galiojantį leidimą gyventi. Klausimyne jis nurodė savo darbovietes: 2001–2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini)institute (aspirantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas), 2012–2023 m. – (duomenys neskelbtini) vadovaujančiose ir inžinieriaus pareigose, o nuo 2016 m. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius.
Atsakovas atsiliepime argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalį leidimas gali būti išduotas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės. 2025 m. rugsėjo 16 d. VSD pateikė išvadą, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas atsisakė pakeisti leidimą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytais imperatyviais pagrindais.
Atsakovas atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kuri patvirtina, kad grėsmės nacionaliniam saugumui pagrindas neturi būti įrodytas neginčijamai – pakanka pagrįsto vertinimo, jog užsieniečio buvimas gali kelti riziką. Migracijos departamentas vertino pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius: jis turėjo leidimą gyventi 2022–2025 m., yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, o jo sutuoktinė ir nepilnametė dukra nuo 2022 m. gyvena Lietuvoje ir turi leidimus laikinai gyventi; sūnus taip pat gyvena Lietuvoje studijų pagrindu. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai 2022–2025 m. kelis kartus per metus vyko į (duomenys neskelbtini).
Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjui anksčiau išduotas leidimas nesukuria teisėto lūkesčio, jog jis bus pratęstas, o VSD turi teisę iš naujo vertinti bet kurias pareiškėjo biografijos aplinkybes. Teisė atvykti ir gyventi Lietuvoje nėra prigimtinė ir suteikiama tik tada, kai užsienietis atitinka Įstatymo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas tvirtino, kad sprendimai yra pagrįsti bei teisėti, buvo priimti remiantis teisės aktais, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog pareiškėjas ((duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis) 2001–2012 m. dirbo valstybinėje mokslo įstaigoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) institute, o 2012–2023 m. – (duomenys neskelbtini). Viešųjų šaltinių duomenimis, įmonė (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su (duomenys neskelbtini) įmonėmis (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2025 m. liepos 20 d. taikomos ES sankcijos, ir (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, VSD vertinimu, pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini) sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų, nes strategines įmones (duomenys neskelbtini) kontroliuoja žvalgybos tarnybos, kurios verbuoja darbuotojus ir išnaudoja jų ryšius užsienyje žvalgybinei informacijai rinkti. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos veikimo metodus, VSD teigia, kad pareiškėjas, dirbęs tiek valstybinėje mokslo įstaigoje, tiek (duomenys neskelbtini) galėjo turėti ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali būti panaudotos prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
Teigia, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turi itin plačius įgaliojimus, veikia be demokratinių ribojimų, gali naudoti prievartą, šantažą, pradėti nepagrįstus ikiteisminius tyrimus ir aktyviai siekia veikti Lietuvoje, ypač domėdamasis opozicija ir (duomenys neskelbtini) diaspora. Tarnyba verbuoja asmenis valstybės institucijose, mokslo įstaigose ir strateginiuose objektuose, o užverbuoti agentai išnaudojami tiek kontržvalgybai, tiek žvalgybai užsienyje.
Paaiškina, jog VSD ir AOTD viešuose grėsmių vertinimuose nuolat pabrėžiama, kad (duomenys neskelbtini) siekia verbuoti verslo atstovus. VSD pažymi, kad pareiškėjas ilgus metus vadovavo (duomenys neskelbtini), turėjo verslo ryšių su (duomenys neskelbtini) įmonėmis ir tik 2023 m. pardavė įmonę, todėl jo veikla (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje galėjo būti (duomenys neskelbtini) interesų lauke. Pareiškėjo argumentai, jog jis nevadovavo įmonei po 2016 m., atmestini, nes jis išliko galutinis naudos gavėjas ir sprendimai buvo derinami su juo.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, jog lojalumo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimas taikomas visiems asmenims, dirbusiems šių valstybių institucijose, nepriklausomai nuo pareigų lygio, todėl ir žemesnės pareigos gali būti vertinamos kaip rizikos veiksnys. Migracijos departamentas taip pat vertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, tačiau dažni jo vykimai į (duomenys neskelbtini), nepaisant nurodytų priežasčių, laikomi papildomu pažeidžiamumo ir galimo žvalgybinių kontaktų rizikos veiksniu.
LVAT praktika patvirtina, kad ankstesni leidimai gyventi nesukuria teisėto lūkesčio dėl jų pratęsimo, o VSD turi teisę iš naujo vertinti užsieniečio biografijos aplinkybes, ypač pasikeitus geopolitinei situacijai. Teisė atvykti ir gyventi Lietuvoje nėra prigimtinė, o valstybė turi teisę riboti užsieniečių atvykimą, jei jie gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 25S228256, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; 2025 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 25S231946, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2028 m. balandžio 26 d.; 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 25S244372, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2001–2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini) institute. (duomenys neskelbtini) jis susituokė su sutuoktine, o (duomenys neskelbtini) gimė jų sūnus, (duomenys neskelbtini)– duktė. Nuo 2012 m. iki 2023 m. asmuo dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini).
2016 m. balandžio 14 d. pareiškėjas tapo UAB (duomenys neskelbtini) (buvusios UAB (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir šias pareigas eina iki šiol.
2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjo sutuoktinei buvo išduotas pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojai UAB (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2022 m. rugpjūčio 26 d. leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu buvo išduotas ir dukrai, o 2022 m. rugpjūčio 30 d. leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu buvo išduotas ir pačiam pareiškėjui, galiojęs iki 2025 m. rugpjūčio 24 d.
Nuo 2022 m. rugsėjo iki 2022 m. gruodžio mėn. pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) vyko 6 kartus per (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktus. 2023 m. balandžio 28 d. dukra pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 2023 m. pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) vyko 19 kartų. 2023 m. spalio 9 d. jo sūnui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu.
2024 m. pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) vyko 7 kartus. 2024 m. rugsėjo 2 d. dukra pradėjo lankyti neformaliojo vaikų švietimo grupę.
2025 m. birželio 6 d. sutuoktinei buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi iki 2028 m. birželio 6 d., o 2025 m. birželio 11 d. dukrai išduotas naujas leidimas laikinai gyventi iki 2028 m. birželio 6 d. 2025 m. iki birželio mėn. pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) vyko 2 kartus. Sūnaus leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu galioja iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.
Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, išduotas 2022 m. rugpjūčio 30 d., galiojo iki 2025 m. rugpjūčio 24 d. Pareiškėjas pateikė prašymą leidimui pakeisti, tačiau skundžiamu Migracijos departamento 2025 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 25S228256 atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis, nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje grėsmės valstybės saugumui atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui tikimybė, sudaranti pagrindą atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2742-556/2025).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) institute, o vėliau – įmonėje (duomenys neskelbtini)kurioje ėjo vadovaujančias ir inžinerines pareigas. Šios aplinkybės yra reikšmingos nacionalinio saugumo vertinimui, nes, kaip matyti iš VSD paaiškinimų, (duomenys neskelbtini) sektorius yra laikomas strategiškai jautriu, o tokio pobūdžio įstaigos ir įmonės (duomenys neskelbtini) veikia stipriai kontroliuojamos valstybės ir žvalgybos tarnybų. VSD nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos aktyviai verbuoja asmenis, dirbančius mokslo, inovacijų ir technologijų srityse, o jų ryšiai su (duomenys neskelbtini) žvalgybos struktūromis yra glaudūs. Taigi pareiškėjo ilgametė profesinė veikla šiose srityse objektyviai sudaro rizikos veiksnį.
Pareiškėjas teigia, kad jo pareigos buvo žemos ir jis nedalyvavo valstybės tarnybai prilyginamoje veikloje, tačiau nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2724-629/2025).
Migracijos departamentas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) nėra nutrūkę. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas vyko į (duomenys neskelbtini) 2022 metais – šešis kartus, 2023 metais – net devyniolika kartų, o 2024 metais – septynis kartus. Nors pareiškėjas nurodo, kad kelionės buvo susijusios su verslo užbaigimu ir tėvų lankymu, tokie dažni vizitai į autoritarinę valstybę, kurioje žvalgybos tarnybos turi plačius įgaliojimus ir gali daryti spaudimą asmenims, objektyviai didina pažeidžiamumą ir galimą žvalgybinių kontaktų riziką. VSD paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) verbavimo metodai gali apimti šantažą, prievartą ar nepagrįstų ikiteisminių tyrimų inicijavimą. Todėl pareiškėjo kelionių pobūdis ir intensyvumas yra reikšmingas rizikos vertinimo elementas. Kadangi asmens ryšiai su (duomenys neskelbtini) nėra nutrūkę – reguliariai lankosi pas tėvus, kaip pats pareiškėjas nurodė teismo posėdžio metu, jis turi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), – teisėjų kolegija sutinka su išvada, kad pareiškėjas yra pažeidžiamas ir gali būti išnaudotas žvalgybinių užduočių vykdymui.
Pareiškėjas pabrėžia savo šeimos ryšius su Lietuva, integraciją, tačiau šios aplinkybės negali paneigti nacionalinio saugumo interesų viršenybės. Šeiminiai ryšiai, net jei jie yra tvirti ir ilgalaikiai, negali būti laikomi pakankamu pagrindu ignoruoti nacionalinio saugumo rizikų. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo šeiminius ryšius, integraciją, tačiau pagrįstai konstatavo, kad nacionalinio saugumo interesai yra viršesni.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog jam anksčiau buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvoje, pažymėtina, kad leidimo išdavimas nesukuria teisėto lūkesčio, kad leidimas bus pratęstas, nes institucijos turi teisę iš naujo vertinti užsieniečio biografijos aplinkybes, ypač pasikeitus geopolitinei situacijai ir išaugus rizikoms, susijusioms su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veikla.
Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia nei VSD išvados, nei Migracijos departamento atlikto vertinimo. Atsižvelgiant patartas aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamento 2025 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 25S228256, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra teisėtas ir pagrįstas.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2025 m. spalio 27 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S231946, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2 metus ir 6 mėnesius), pagrįsdamas jį tuo, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o draudimo laikotarpis gali viršyti penkerius metus.
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 37.1. kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 37.2. užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje (Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas).
Nustačius, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, jog jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai Lietuvoje neatsveria šios grėsmės, ir kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgiant į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą, 38.3 papunktį bei vadovaujantis 5 punktu, pareiškėjui pagrįstai nustatytinas 30 mėnesių (2,6 metų) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Ši priemonė laikytina proporcinga.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2025 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 25S231946, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2028 m. balandžio 26 d. laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
Byloje taip pat nustatyta, kad Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 25S244372, kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, vadovavosi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris imperatyviai nustato, jog užsienietis išsiunčiamas, jeigu jo buvimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Ši grėsmė, kaip jau minėta, laikytina pagrįsta.
Pagal Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.
Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl išsiuntimo, įvertino pareiškėjo šeiminius ir socialinius ryšius ir pagrįstai konstatavo, kad vien tai, jog pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, savaime nepaneigia jo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nesuteikia užsieniečiui absoliučios teisės gyventi konkrečioje valstybėje, o šeimos susijungimo ribojimas gali būti pateisinamas valstybės saugumo interesais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 30 d. administracinėje byloje Nr. eA-1598-556/2025). Pareiškėjo šeimos nariai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, jiems nėra draudžiama vykti į (duomenys neskelbtini), o jų kelionių istorija patvirtina, kad tokios kelionės yra realiai įmanomos. Darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo išsiuntimas nepažeis vaikų interesų ar teisės į šeimos gyvenimą.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad jo išsiuntimas iš Lietuvos kelia realią jo persekiojimo riziką (duomenys neskelbtini) dėl jo deklaruotų politinių pažiūrų. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2020 m. rugpjūčio 21 d. atvirą (duomenys neskelbtini) verslininkų laišką apie situaciją (duomenys neskelbtini), kurio pabaigoje yra nurodyta pareiškėjo, kaip įmonės (duomenys neskelbtini)akcininko, pavardė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas po 2020 m. ne kartą vyko į (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, kad jis būtų sulaukęs (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų dėmesio dėl minėto verslininkų laiško. Esant tokioms aplinkybėms, vertinama, kad skundo teiginys, jog pareiškėjo išsiuntimas iš Lietuvos kelia realią jo persekiojimo riziką, yra grindžiamas prielaidomis.
Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, laikytinas teisėtu, pagrįstu ir proporcingu.
Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjo profesinę veiklą (duomenys neskelbtini), jo ryšius su strategiškai jautriais sektoriais, įmonių partneriais, dažnas keliones į (duomenys neskelbtini), VSD pateiktą rizikos vertinimą ir imperatyvias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad Migracijos departamento sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir proporcingi. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie paneigtų VSD išvadoje nurodytas rizikas ar leistų abejoti sprendimų teisėtumu. Ginčijamuose sprendimuose faktinės aplinkybės išdėstytos pakankamai aiškiai ir išsamiai. Sprendimuose nustatytas ne pavienių faktų rinkinys, bet visetas juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurios susietos su taikytinomis teisės normomis. Iš sprendimų turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamų sprendimų. Kadangi sprendimai nepanaikinami, nėra teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tik tuo atveju, jei sprendimas priimamas jos naudai. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė prašymų ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nenagrinėtinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo D. M. (D. M.) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
2025 m. lapkričio 26 d. teismo nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2025 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. 25S228256, 2025 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 25S231946 ir 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 25S244372 vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje – palikti galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.