Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Pasna“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog ieškovas nurodo teismui neteisingas faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos eilėje privataus kaltinimo bylų, kurios buvo iškeltos Šiaulių apylinkės teisme pagal ieškovo skundą, iš pradžių traukiant kaltinamuoju A. M., vėliau N. M., taip pat kreipiantis su skundu į Šiaulių apylinkės prokuratūrą, kur taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Ieškovas nurodo teismui, kad „dėl laiku negautų detalių šio automobilio remontas užtruko, todėl jo savininkai parašė kelis elektroninius laiškus su pretenzijomis“, tačiau tai yra akivaizdi netiesa, automobilis pirmiausia nėra A. M. ar N. M. nuosavybė ir jie nėra šio automobilio savininkai, antra vertus, automobilis į UAB „Sostena“ Šiaulių filialą tik buvo nuvežtas, tačiau jis apskritai nebuvo, remontuojamas, jokie remonto darbai nebuvo atlikti, automobilis atsakovų buvo paimtas ir išvežtas į UAB „Sostena“ Klaipėdos filialą, kur be jokių problemų buvo suremontuotas. N. M., kuri niekada nesikreipė dėl minimo automobilio remonto, remontuojamas automobilis niekada nebuvo atiduotas ir N. M. jo niekada iš UAB „Sostena“ Šiaulių filialo nebuvo pasiėmusi, atitinkamai ji niekada nesikreipė į UAB „Sostena“ ir nereiškė pretenzijų, o ieškovo teiginys apie tai, kad „ N. M. man pasakė, kad išsiaiškins serviso darbų schemą, bei nurodė, jog žino, kad į kasą nėra „mušami“ pinigai, kad atjunginėjamos vaizdo kameros“ yra paneigtas nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovo skundą privataus kaltinimo byloje bei apeliacinį skundą kaip neteisingas ir neįrodytas. Tokios atsakovo nurodytos aplinkybės apskritai nebuvo nustatytos, be to, N. M. kategoriškai paneigė atsakovo teiginius ir buvo išteisinta. Taigi, mano, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, teismui sako netiesą, nurodydamas neteisingas faktines aplinkybes. Ieškovo nuomone, tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti, nes apie laišką ir jame esančią informacija, tapo žinoma ir tretiesiems asmenims. Ieškovas nenurodo, kas yra tie tretieji asmenys, jų neišvardina, todėl reikia manyti, kad ieškovo reikalavimas yra susijęs su informacijos su tariamai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, paskleidimu tretiesiems asmenims, kurių ieškovas nenurodo ir neišvardina. Tikėtina, kad tai yra Laurinavičius, nes pagal ieškovo dėstomas ieškinyje mintis bei prielaidas, būtent Laurinavičiui buvo persiųstas elektroninis laiškas. Ieškovas trečiuoju asmeniu neįvardina D. K.. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad tiek D. K., tiek Laurinavičius yra ieškovo bendradarbiai ir kolegos. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad laiške yra kalbama apie netvarką UAN „Sostena“ Šiaulių filiale. Informacija, kuri buvo pateikta tiesioginiam vadovui D. K., reikia pripažinti, yra šokiruojanti, erzinanti bei trikdanti visuomenę ar jos narius, kuriems priskirtini ir UAB „Sostena“ darbuotojai, tai nėra neutrali informacija, prie teigiamos jos taip pat negalima priskirti. Tačiau tokios informacijos buvimas ir jos paskleidimas atitinka demokratinės visuomenės interesus, nes demokratinė visuomenė turi žinoti ne tik teigiamą gyvenimo pusę, bet ir neigiamą jos dalį Jeigu D. K., kuris ieškovo prie trečiųjų asmenų nėra priskirtas (atitinkamai suvokiama, kad tai yra vadovas ir jam tokios informacijos gavimas yra greičiau būtinumas ir pareiga, negu teisė), nenorėjo išsaugoti laiško konfidencialumo bei persiuntė jį Laurinavičiui, tai ar atsakovas dėl to galėtų būti kaltas. Juk bet kokiu atveju veiksmai šioje situacijoje turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje konkrečioje situacijoje laiškas iš atsakovo teritorijoje esančio kompiuterio buvo pasiųstas asmeniui, kuris yra tiesioginis vadovas bei ieškovo darbdavys, todėl paties ieškovo trečiuoju asmeniu nelaikomas. Kad žinios ar duomenys tapo žinomi kitiems asmenims, atsakovo kaltės nėra, nes nėra atsakovo padarytų veiksmų, jis laiško nesiuntė ir Laurinavičiui nepersiuntinėjo. Dėl patiriamo netinkamo pareigų atlikimo UAB „Sostena“, remontuojant automobilį, atsakovas turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingas tiek valstybės institucijas, tiek UAB vadovus, siekdama apginti savo teises ar teisėtus interesus. Asmens garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo fakto įrodinėjimas yra ieškovo pareiga, todėl manytina, kad ieškovas neįrodė, kad žinios, tariamai žeminančios jo garbę ir orumą, buvo paskleistos atsakovo aktyviais veiksmais. Atsakovas neginčija, kad 2013-09-03 elektroninio laiško turinyje yra paminėtas G. B., UAB „Sostena“ Šiaulių padalinio darbuotojas, tačiau nesutinka, kad paskleistos laiške žinios žemina G. B. bei neatitinka tikrovės. Ieškovo nurodyta ieškinyje laiško frazė : „ P. B. elgiasi serviso nenaudai, turime informacijos, kad mašina už kurią mokami legalūs pinigai, jam neįdomi, nes servise atliekami darbai išjunginėjant kameras ir pinigai mokami p. B. į kišenę. Taip pat serviso pakaitiniai automobiliai yra išnuomojami draugams, net kelionėms į užsienį“, yra išdėstyta tvarkingai ir kultūringai, neįžeidžiant asmens, tik rašant nuomonę, kuri nėra teigiama ar neutrali, greičiau neigiama, šokiruojanti, erzinanti bei trikdanti visuomenę ar jos narius, kuriems priskirtini ir UAB „Sostena“ darbuotojai, tačiau demokratinėje visuomenėje būtina ir reikalinga, atitinkanti teisės į garbės ir orumo gynimą ir teisės skleisti informaciją proporcingumo ir šių teisių pusiausvyros principus. Man, kad lingvistine prasme ieškovas reikalauja garbės ir orumo gynimo, ieškodamas jų pažeidimo tekste, kuris lingvistiškai nežeidžia nei ieškovo garbės, nei orumo. Kad ieškovas elgėsi serviso nenaudai yra įrodyta nagrinėjant privataus kaltinimo bylas bei tiriant baudžiamąją bylą, patvirtiname, kad dėl ieškovo nenoro remontuoti mums priklausantį automobilį mes automobilį atsiėmėme ir kreipėmės į UAB „Sostena“ Klaipėdos padalinį, kur mūsų automobilis buvo suremontuotas. Taip pat mano, kad aprašytas elgesys serviso nenaudai nėra nei žeminantis ieškovo garbę ar orumą teiginys, juo labiau, kad tai yra tiesa, nes dėl konkretaus ieškovo nenoro pradėti automobilio remonto UAB „Sostena“ prarado ne tik atsakovus, nuolatinius klientus bet ir UAB vadovą bei jo šeimos narius, t.y. fizinius asmenis, kaip potencialius klientus. Lingvistine prasme sakinys „P. B. elgiasi serviso nenaudai“ nėra nei žeminantis, nei neteisingas. Sakinio dalis „turime informacijos, kad mašina už kurią mokami legalūs pinigai, jam neįdomi“, ieškovo suvoktas kaip sakinys apie jį neginčija, greičiausiai sakinio dalyje po įvardžiu „jam“ yra suvokiamas ieškovas. Tačiau nesuprantama, kas žeminančio apie ieškovą gali būti tokiame neutraliame sakinyje, kuriame ieškovas nei kaltinamas, nei žeminamas, tiesiog konstatuojama, kad yra informacija apie tai, kad ieškovo nedomina automobilis, už kurį yra mokami legalūs pinigai. Jei tai automobilis, kuris buvo atvežtas iš UAB „Pasna“, tai už automobilį iš tikrųjų buvo atsiskaitoma legaliais pinigais pagal sąskaitas – faktūras, nes tokia yra atsakovo darbo ir veiklos nuostata-visiškas skaidrumas sandoriuose, bendravime su klientais, mokant mokesčius ir vykdant veiklą. Kad ieškovui atsakovo atvežtas remontui automobilis buvo neįdomus yra įrodyta nagrinėjant privataus kaltinimo bylas bei tiriant baudžiamąją bylą, patvirtina, kad dėl ieškovo neskyrimo atsakovui priklausančio automobilio remontui dėmesio, jis automobilį atsiėmėme ir kreipėmės į UAB „Sostena“ Klaipėdos padalinį, kur atsakovo automobilis buvo suremontuotas. Taip pat mano, kad ieškovo dėmesio bei intereso pristatytam remontui automobiliui nerodymas nėra nei žeminantis ieškovo garbę ar orumą teiginys, juo labiau, kad tai yra tiesa. Nesupranta, kodėl ieškovas mano, kad sakinio dalis „nes servise atliekami darbai išjunginėjant kameras“ yra apie ieškovą. Čia ieškovas apskritai neminimas, neteigiama, kad jis išjunginėja kameras, neteigiama, kad apskritai ieškovas turi kokį tai santykį su apsauga, tai akivaizdu tapo ir nagrinėjant privataus kaltinimo bylas bei tiriant baudžiamąją bylą, nes tyrimų metu buvo nenustatytas ieškovo bendradarbiavimas su saugos tarnybomis, kamerų išjunginėjimas ar įjunginėjimas, juo labiau, kad technine prasme tai , kiek supratome, sudėtinga padaryti. Sakinio dalyje minimi darbai servise, o ne ieškovo kokia tai veikla, tikėtina, kad servise dirba ne tik ieškovas, nei serviso vadovai, bei UAB „Sostena“ šiame sakinyje neįžvelgė nei garbės, nei orumo pažeminimo, todėl nesuprantama, kodėl ieškovas save sutapatina su viso serviso veikla ir sau priskiria sakinio dalį „nes servise atliekami darbai išjunginėjant kameras“, kurioje apie ieškovą net neužsiminta. Mano, kad ši sakinio dalis-„nes servise atliekami darbai išjunginėjant kameras“, nežemina ieškovo nei garbės , nei orumo, apskritai neturi jokio santykio su ieškovu, nes ne apie ieškovą yra parašyta. Sakinio dalis „pinigai mokami p. B. į kišenę“ atsakovo manymu, nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo ir ieškovo nežemina. Šis faktas gali būti neteisingas, nes atsakovas nežinojo, kokia yra atsiskaitymo už paslaugas servise tvarka. Tačiau ieškinyje ieškovas rašo apie savo teises ir pareigas bei nurodo: „teisę imti pinigus turėjau, nes dirbau priėmime, kur buvo kasos aparatas. Tačiau iš klientų už atliktus darbus gautus pinigus visada įnešdavau į kasą, nes visada būdavo mokama pagal atitinkamas sąskaitas. Tad įneštos sumos privalėdavo sutapti su sumomis nurodytomis sąskaitose, tad čia galimybių kokioms nors finansinėms manipuliacijoms nebuvo“. Nuomojant įmonės automobilius būdavo pasirašomos sutartys, jose fiksuojant klientų duomenis, įteikiami kelionės lapai. Tad automobilius nuomoti draugams apeinant galiojusią tvarką nebuvo jokių galimybių“. Kaip suprato, ieškovas pinigus gaudavo iš klientų, nežinoma ar ieškovas dirbdavo su specialiais rūbais, tačiau mano, kad kol ieškovas nunešdavo pinigus į kasą, ne vieną ir ne du kartus iš klientų gauti pinigai galėjo pabuvoti ieškovo kišenėse, mano, kad tai gali būti susiję tiesiog su atliekamu darbu bei darbo proceso specifika. Mano, kad ieškovas iškraipo lingvistinę šios sakinio dalies prasme, atsakovas joje neįžiūri jokių žeminančių ar ieškovą žeidžiančių išsireiškimų. Sakinio dalis „taip pat serviso pakaitiniai automobiliai yra išnuomojami draugams, net kelionėms į užsienį“, kaip supranta, yra apskritai apie serviso veiklą, bet ne apie ieškovą, nesupranta, kodėl ieškovas taip primygtinai savinasi šiame sakinyje nurodomų veiksmų atlikimą ir teigia, kad ši sakinio dalis žemina jį, ieškovą, pažeidžia jo garbę ir orumą. Ieškovas šioje sakinio dalyje nepaminėtas, lingvistine prasme visas sakinys yra sudėtinis sudurtinis, susidedantis iš kelių savarankiškų sakinių, turinčių savo atskirus veiksnius ir tarinius. Šioje dalyje neteigiama apie tai, kad ieškovas turi kokį tai santykį su automobilių nuoma, todėl nesupranta, kodėl ieškovas save sutapatina su viso serviso veikla, tame tarpe ir nuomos veikla ir sau priskiria sakinio dalį. Mano, kad ieškovas apskritai neįrodė, kad laiške minimi teiginiai žemina ieškovą, pažeidžia jo garbę ir orumą. Ieškovas prašo priteisti 5000,00 Lt dėl jo tariamai patirtos neturtinės žalos, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, ieškovo atstovas siūlė N. M., kuri apskritai nesusijusi su minimu laišku, atstovei sumažinti civilinį ieškinį iki 1 lito, jeigu N. M. prisipažins kalta. Reikia manyti, kad ieškovas nežino, kas parašė laišką ir tokios aplinkybės apskritai yra nenustatytos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kaltinant N. M., teisingai nustatė, kad prie kompiuterio yra laisva prieiga, jis ne kartą teigė, kad UAB „Sostena“ darbuotojai lankėsi UAB „Pasna“ teritorijoje darbo tikslais, nors apklausti teisme darbuotojai neigė tas aplinkybes, kurios, jo manymu, yra akivaizdžios. Atsakovas darė prielaidą, kad laišką galėjo parašyti UAB „Sostena“ darbuotojai, kurie buvo suinteresuoti ieškovo išėjimu iš darbo, tačiau tos aplinkybės nebuvo tiriamos. Teigia, kad pagal jo prielaidas, reiktų ieškoti to, kam ieškovo išėjimas iš darbo buvo naudingas. Kaip girdėjo iš liudytojo teisme, ieškovo charakteris nebuvo idealus, todėl daro prielaidą, kad kai kam ieškovo išėjimas iš darbo buvo savotiškai naudingas. Ieškovas teigia, kad jis UAB „Sostena“ dirbo 10 metų. Ieškovas teigia, kad „po to, kai atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias apie mane, realiai buvo pakirstas pasitikėjimas manimi ir buvau pažemintas darbdavio akyse, ko pasėkoje sulaukiau reikalavimo išeiti iš darbo". Mano, kad ieškovas sako teismui netiesą. Apklausti teismo posėdžiuose D. K., Laurinavičius ir kiti liudytojai nepatvirtino tokių ieškovo nurodomų aplinkybių, ieškovas pats pateikė prašymą ir iš darbo buvo atliestas šalių susitarimu. Apklausti liudytojai teisme tvirtino, kad parašytas laiškas jokios įtakos G. B. darbui neturėjo, kad ieškovas iš darbo išėjo pats, savo noru, pateikęs prašymą, kad apie tai liudija visi dokumentai dėl ieškovo atleidimo iš darbo, taigi, yra įsitikinęs, kad ieškovas išėjo iš darbo pats, t.y. pasinaudojo kiekvienam darbuotojui teikiama teise laisvai pasirinkti darbą ir būti iš jo atleistam pagal paties asmens prašymą. Apklausiami teisme tiek ieškovo kolegos ir bendradarbiai, tiek UAB „Sostena“ vadovas nepateikė apie ieškovą neigiamos nuomonės ir tvirtino, kad parašytas laiškas nebuvo nei pretekstas, nei priežastis atleisti ieškovą iš darbo, nes ieškovas iš darbo išėjo savo noru, pateikęs prašymą. Taip pat teisme liudiję protingi ir moralūs liudytojai, žinodami, kad yra apklausiami apie parašytą laišką, tariamai žeminantį ieškovą, teigė, kad apie ieškovą galvoja teigiamai, o paminėdami jo neidealų charakterį, teigė, kad pažino ieškovą per 10 metų ir pastebėjimas susijęs su ilgamečiu darbu kartu, vienoje įmonėje. Neigiamos nuomonės apie ieškovą niekas neišsakė, juo labiau neigiamos nuomonės, susijusios galimai su parašytu laišku, apie ieškovą neteko girdėti nei visuomenėje, nei iš ieškovo buvusių kolegų, nei iš ieškovo buvusio darbdavio. Todėl mano, kad tikrovės neatitinkantys duomenys, tariamai žeminantys ieškovą nebuvo paskleisti, visa parašyta laiške informacija, nors ir yra iš dalies šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį, tačiau nežemina nei ieškovo garbės, nei orumo. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų ar informacijos, kas sudaro jo patirtą neturtinę žalą. Teisme, nagrinėjant privataus kaltinimo bylą, ieškovas teigė, kad jis neteko darbo užmokesčio ir tai sudaro jam padarytą žalą, tačiau mes manome, kad tai turėtų būti turtinė žala, kurios ieškovas neprašo priteisti. Neturtinės žalos dydis bei jos buvimas taip pat yra įrodinėjami ir ši pareiga tenka ieškovui. Atsakovas neigia, kad parašė laišką ir mano, kad dėl to yra nekaltas, taip pat neigia, kad laiškas žemina ieškovą ir pažeidžia jo garbę ir orumą, taip pat mano, kad ieškovas neįrodė savo civilinio ieškinio, nes nepateikė teismui nei vieno įrodymo, patvirtinančio savo reikalavimo dydį, teisėtumą ir teisingumą. Ieškovo reikalavimas yra grindžiamas abejotinais teiginiais, nes jie yra neįrodyti, o kai kurie (apie tariamos reputacijos pablogėjimą, neigiamus išgyvenimus, prarastą darbdavių pasitikėjimą) buvo paneigti, nagrinėjant teisme privataus kaltinimo bylas. Ieškovo minima prievarta dėl išėjimo iš darbo („Buvau priverstas išeiti iš mėgstamo darbo“) apskritai verčia abejoti ieškovo sąžiningumu ir teisingumu, nes tiek ieškovas, tiek jo buvęs darbdavys teisme teigė, kad ieškovas paliko darbą savo noru, pateikęs pareiškimą. Atmetant ieškovo reikalavimą dėl 5000,00 Lt priteisimo, atitinkamai negali būti priteisiamos palūkanos, todėl plačiau apie jas nepasisako.