Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3270-291/2014 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pasna“ dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byla nagrinėjama apelianto G. B. apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegijai nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad ieškovas G. B. laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2012-09-04 dirbo UAB „Sostena“ Šiaulių serviso vadovu. 2012 m. liepos – rugsėjo mėn. UAB „Sostena“ servise buvo remontuojamas atsakovo UAB „Pasna“ automobilis „Land Rover“. 2012-09-03 13.40 val. iš UAB „Pasna“ priklausančio kompiuterio, buvusio Kėdainių g. 2B, Šiauliuose, prijungto prie interneto prieigos, kurios IP adresas 172.24.60.158 iš elektroninio pašto pasna@takas.lt buvo išsiųstas elektroninis laiškas, pavadintas „Skundas“ UAB „Sostena“ prezidentui D. K.. Laiško pabaigoje nurodyta: „...p.B. elgiasi serviso nenaudai, turime informacijos, kad mašina už kurią mokami legalūs pinigai, jam neįdomi, nes servise atliekami darbai išjunginėjant kameras ir pinigai mokami p. B. į kišenę. Taip pat serviso pakaitiniai automobiliai yra išnuomojami draugams, net kelionėms į užsienį...“ Ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovas UAB „Pasna“tuo paskleidė tikrovės neatitinkančią ieškovo G. B. garbę ir orumą žeminančią informaciją. Prašo priteisti iš atsakovo UAB „Pasna“ 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą už garbės ir orumo įžeidimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, pripažindamas, kad atsakovas 2012-09-03 elektroniniu laišku „Skundas“ UAB „Sostena“ prezidentui nepaskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitikimą tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011.).Pirmosios instancijos teismas nustatinėjo asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo faktą .

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, spręsdamas dėl žinių paskleidimo fakto, o taip pat iš esmės neanalizavo, ar paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumo gynimą (CK 2.24 straipsnis). Remiantis CK 2.24 straipsniu, asmens garbės ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Materialinės teisės normos (CK 2.24 straipsnio 1 dalis ir CK 6.250 straipsnio 1 dalis) įtvirtina teisinių santykių subjektų teises ir pareigas, t.y. nustato galimo ir leistino elgesio ribas bei atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar teisių pažeidimą. Asmens teisių pažeidimas pasireiškia atitinkamo pobūdžio (žeminančių ir neatitinkančių tikrovės) duomenų paskleidimu. Paskleidimas sietinas su tokių duomenų pranešimu tretiesiems asmenims, išskyrus asmenį, kurį jie liečia.

Ieškovas G. B., kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jis dirbo UAB „Sostena“Šiaulių serviso vadovu..2012 m. liepos-rugsėjo mėnesiais jo vadovaujame servise buvo remontuojamas UAB „Pasna“ priklausantis automobilis, kurio remontas dėl laiku negautų detalių užtruko, dėl to įmonės vadovai keletą kartų reiškė pretenzijas, o 2012m rugsėjo 3 d. iš įmonei priklausančio kompiuterio elektorinio pašto UAB „Sostena“ vadovams buvo išsiųstas anksčiau minėtas elektroninis laiškas, kuriame buvo nurodyti mašinos remonto atlikimo eiga, nusiskundimai dėl netvarkingo pakaitinio automobilio išdavimo, dėl netinkamo darbo organizavimo.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad šis elektroninis laiškas buvo išsiųstas iš UAB „Pasna“ bendrojo naudojimo mobilaus ryšio telefono Nr.8 699 092 50, kuris nėra priskirtas konkrečiam darbuotojui (privataus kaltinimo byla, 47 b. l.). 2012-09-28 ieškovas privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkes teismą dėl įmonės direktoriaus A. M., kuris nurodytas elektroninio laiško autoriumi, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, kuri apeliantą, jo manymu, pažemino bei pakirto pasitikėjimą apeliantu. Šiaulių apylinkės teismas 2012-10-11 nutartimi privataus kaltinimo procesą nutraukė ir medžiagą perdavė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai. Šiaulių apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-196-12, kuris buvo 2013-02-12 nutrauktas, apeliantas skundo dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo nepateikė.(21-24 b. l.).

Apeliantas pakartotinai kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su skundu privataus kaltinimo byloje, nurodydamas teismui, kad tokio pobūdžio bylose procesas vykdomas privataus kaltinimo tvarka ir reikalaudamas apkaltinamojo nuosprendžio N. M.. 2013-09-06 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris 2014-03-06 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas, N. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką(25-27, 28-37,38-42 b. l.)

Bylos duomenys patvirtina, kad nebuvo nustatytas konkretus asmuo, kuris iš įmonės išsiuntė elektroninį laišką. Šis elektroninis laiškas buvo pateiktas UAB „Sostena“ vadovui D. K., t.y. tiesioginiam ieškovo vadovui bei jo darbdaviui dėl Šiaulių padalinyje-servise atliekamo perduoto įmonės UAB „Pasna“ automobilio remonto kokybės, jo nesavalaikio remonto, netvarkingo pakaitinio automobilio, nurodant, kad įmonė nebegali pasitikėti serviso darbu, dėl ko ieško galimybių automobilį remontuoti kitame mieste. Atsakovas, laikydamas, kad jo teisės yra pažeistos, kadangi įmonės padalinio vadovas neužtikrino tinkamo serviso darbo, ir servisui perduotas automobilis yra remontuojamas nesavalaikiai, servisas neužtikrina tinkamų paslaugų teikimo, turėjo teisę kreiptis pavaldumo tvarka dėl ieškovo, kaip padalinio vadovo veiklos, bei netvarkos šiame padalinyje.

Įmonės vadovas D. K. šį laiško tyrimą pavedė atlikti pavaldžiam darbuotojui Šiaulių UAB „Sostena“ Šiaulių atstovybės vadovui A. L.. Pažymėtina, kad laiške yra nurodoma apie netvarką UAB „Sostena“ Šiaulių filiale, kuri negali būti priskirtina prie teigiamos informacijos. Ši informacija pateikta tiesioginiam ieškovo vadovui, kuris negali būti priskirtas prie trečiųjų asmenų, todėl tokios informacijos gavimas yra ir pareiga bei būtinumas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas skunde nurodytus duomenis (ar patį skundą) būtų paskleidęs tretiesiems asmenims, kitiems UAB „Sostena" darbuotojams, kurie buvo nesusiję su skundo tyrimu, ar visai pašaliniams tretiesiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo, t.y. atsakovas nepaskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančių žinių.

Sprendžiant, ar atsakovas turėjo teisę kreiptis, svarbu nustatyti, ar kreipimosi metu atsakovas turėjo pagrindo manyti, jog jo teisė pažeidžiama, ar jis sąžiningai pasinaudojo jam įstatymų suteikta teise kreiptis, ar nepiktnaudžiavo savo teise, kas gali būti pripažįstama neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl svarbu įvertinti kreipimosi faktines aplinkybes ir tikslus. Akivaizdu, jog tarp ieškovo ir kliento-UAB „Pasna“ buvo kilęs konfliktas dėl perduoto remontuoti įmonės automobilio, ką patvirtina eilė skundų(11-12 b. l.).

Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į darbdavį, ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis L. B. ir kt. v. S. D. ir kt. byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis A. Č. v. L. A., O. A. byloje Nr. 3K-3-264/2006). Vertinant, ar kreipiantis su skundu dėl padalinio vadovo, paties padalinio netinkamo darbo, atsakovas sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti tam tikrą informaciją, ar vien tik sąmoningai siekta pakenkti tam tikram asmeniui. Kadangi nėra nustatytas konkretus asmuo, išsiuntęs šį laišką, iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad šiuo skundu buvo siekiama pažeisti ieškovo garbę ir orumą, ši išvada darytina ir iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį (46-55 b. l.) bei atsiliepimo į apeliacinį skundą (94-102 b. l.). Iš paties laiško turinio matyti, kad atsakovas praneša apie jo manymu netinkamą serviso vadovo elgesį užsakovo atžvilgiu, nesavalaikį detalių automobiliui užsakymą, reiškiamos pretenzijos dėl automobilio remonto kokybės ir laiko, netvarkingo pakaitinio automobilio, dėl ko nebegali pasitikėti serviso darbu. Elektroniniame laiške išreikšta mintis, kad ..<P. B. elgiasi serviso nenaudai“, yra įrodyta nagrinėjant privataus kaltinimo bylas bei tiriant baudžiamąją bylą, nes dėl konfliktų su atsakovu, ilgalaikio automobilio nesuremontavimo, pateiktos netikslios serviso informacijos apie jo suremontavimą, atsakovas susidarė nuomonę, kad servisas nenori remontuoti atsakovui priklausantį automobilį, todėl manytina elgiasi serviso nenaudai. Tai atsakovo susidariusi nuomonė, servisui atliekant automobilio remonto darbus. Sakinio dalis: „turime informacijos, kad mašina už kurią mokami legalūs pinigai, jam neįdomi", konstatuojanti informacija apie tai, kad apelianto nedomina automobilis, už kurį yra mokami legalūs pinigai, t.y. suprastina pagal sąskaitas faktūras, nes tokia yra atsakovo darbo ir veiklos nuostata-visiškas skaidrumas sandoriuose, bendravime su klientais, mokant mokesčius ir vykdant veiklą. Lingvistine prasme visas sakinys yra sudėtinis sudurtinis, susidedantis iš kelių savarankiškų sakinių, turinčių savo atskirus veiksnius ir tarinius. Sakinyje nėra įvardijama, kad ieškovas išjunginėtų kameras, ar savo draugams išnuomotų pakaitinius automobilius, todėl negali būti laikoma kad tai jį žemina ir pažeidžia jo garbę ir orumą, tai bylos nagrinėjimu buvo paneigta ir paties apelianto. Dėl išsireiškimo „dėl pinigų dėjimo į kišenę“ atsakovas aiškino, jog jiems nėra žinoma atsiskaitymo už paslaugas servise tvarka.

Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šiuo laišku buvo siekiama sąmoningai pakenkti ieškovui ar jį pažeminti. Apeliantas neįrodė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, priešingai, apeliantas patvirtino, kad atsakovo užsakymas dėl automobilio remonto nebuvo įvykdytas, net nebuvo pradėtas vykdyti, civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovo automobilį suremontavo kitas įmonės UAB „Sostena“ padalinys, esantis Klaipėdos mieste. Akivaizdu, kad atsakovas turėjo rimtų pretenzijų automobilį remontuojančiai bendrovei, todėl elektroninis laiškas buvo pasiųstas būtent paslaugas atliekančiai UAB „Sostena". Atsakovas kritišką bei nepalankią nuomonę ieškovui išdėstė ne turint tikslą pakenkti jo reputacijai, o imantis galimų ir teisėtų priemonių išryškinti ieškovo, jo vadovaujamo serviso veiklos trūkumus ir juos pašalinti. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jo garbę ir orumą žeminanti informacija buvo paskleista tretiesiems asmenims, tačiau nenurodo, kas yra tie tretieji asmenys ir neaiškina, kaip jis supranta kliento kreipimąsi į jam paslaugas atliekančią organizaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir nagrinėjamoje byloje atsakovo kreipimasis buvo skirtas darbdaviui, tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog nėra būtino atsakovo atsakomybei kilti faktų viseto, nes nėra žinių paskleidimo fakto.

Apelianto argumentai apie tai, kad teismas turėjo nustatinėti visus faktus, reikšmingus ieškovo garbei ir orumo gynybai, t.y. ar žinios apie ieškovą, ar jos neatitinka tikrovei, ar žemina ieškovo garbę ir orumą, kad jų atitikimą tikrovei galima patikrinti CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, atmetami, nes kaip jau buvo minėta, esminis nagrinėjamos bylos momentas – atsakovo kreipimosi į ieškovo darbdavį teisėtumo įvertinimas. Teismas pripažino, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti, taip pat nustatė, kad žinių paskleidimo nebuvo, nes su atsakovo pareiškimo turiniu susipažino tik darbuotojai, kurie pagal pareigas turėjo tirti klientų skundus ir pareiškimus. Nustačius, kad atsakovo veiksmai buvo teisėti, teismas pagrįstai atmetė ieškinį ir neturėjo teisinio pagrindo analizuoti, ar atsakovo pareiškime išdėstyti teiginiai yra nuomonė ar žinia, ar atitinka tikrovei ir t.t.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo civile byla Nr.3K-3-56/2004 kaip precedentu, kadangi sprendime nurodo, jog dėl žinių paskleidimo fakto nustatymo remiasi kaip analogija. Tokios nuomonės laikosi ir teisminė praktika.

Pažymėtina, kad apeliantas ieškinyje prašė priteisti 5000 litų dėl jo tariamai patirtos neturtinės žalos, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad darbo santykius ieškovas nutraukė pats, paduodamas pareiškimą atleisti iš darbo. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme apeliantas teigė, kad 5000 litų prašo todėl, kad jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2 mėnesius, kai jis jau buvo atleistas iš darbo ir dar nepradėjęs individualios veiklos, tačiau protingoje ir sąžiningoje bei demokratinėje visuomenėje darbo užmokestis už neatliktą darbą yra nemokamas, darbo užmokesčio reikalavimas yra turtinio pobūdžio reikalavimas ir nieko bendro su neturtinio pobūdžio reikalavimu neturi.

Apelianto samprotavimai apie dvasinį sielvartą, reputacijos pablogėjimą bei neigiamos nuomonės apie apeliantą tariamą formavimą vertintini kaip apelianto prielaidos, samprotavimai, kurių apeliantas niekuo nepagrindė. Apeliantas nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių duomenų ar informacijos, kas sudaro jo tariamai patirtą neturtinę žalą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo pasitraukimą iš pareigų lėmė netinkamas darbo organizavimas, klientų pretenzijos dėl netinkamai vykdomos serviso veiklos, neužtikrinant kultūringą, savalaikį paslaugų atlikimą, ką patvirtina ir liudytoju apklausto skundą tyrusio asmens A. L. parodymai, kuris patvirtino, kad turėjo problemų dėl serviso vadovo elgesio, jo bendravimo su klientais kultūros, o šiuo atveju ir dėl nekokybiško remonto(privataus kaltinimo byla,51-52 b. l.).Šias aplinkybes teisme baudžiamojoje byloje patvirtino ir UAB „Sostena“ generalinis direktorius D. K., parodydamas, kad G. B. darbe buvo trūkumų, buvo skundų dėl jo darbo, kelis kartus buvo įspėtas, G. B. darbo santykius nutraukė savo noru, mano, kad pripažino, jog nesusitvarko su darbu (34-35 b. l.)

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, priteisiant iš jo atsakovui pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas 289 EUR (CPK 93str.1d.,302str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. B. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Pasna“ 289 EUR(du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.