- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-12
- Bylos Nr.
- eII-178-1197/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00051-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. (toliau – ir Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1120-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25290769261) (toliau – ir Skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2026 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1120-2026 Pareiškėjas pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad J. K. 2025 m. lapkričio 11 d. 09:14 val., Vilniaus rajono sav., Didžiosios Riešės k., Molėtų g. 16 (54.8047006, 25.2577444), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę per pėsčiųjų perėją, kur lenkti yra draudžiama.
2. Skundžiamu nutarimu J. K. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2026 m. vasario 10 d. gautas Institucijos persiųstas Pareiškėjo skundas dėl Skundžiamo nutarimo, kuris priimtas nagrinėti.
II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu Pareiškėjas prašo teismo visapusiškai išnagrinėti nusižengimo aplinkybes ir įvertinti jo asmenybę, charakterizuojančią informaciją, šeimos padėtį, taip pat vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į poreikį turėti specialią teisę (teisę vairuoti transporto priemones), pakeisti Skundžiamą nutarimą ir jam pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nuostatas, neskirti arba skirti kuo trumpesnį specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, kad jis būtų proporcingas.
4.1. Skunde Pareiškėjas nurodo, jog sutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau, jo įsitikinimu, Institucija, paskyrusi administracinio poveikio priemonę, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis remiantis yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
4.2. Vertinant nusižengimą kaip mažesnio pavojingumo, nori atkreipti dėmesį į byloje esantį vaizdo įrašą, kuriam užfiksuotos nusižengimo aplinkybės ir į jo pateiktus paaiškinimus. 2025 m. lapkričio 11d. kelionė automobiliu prasidėjo ryte išvažiuojant iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Kelionės tikslas buvo nuvežti mamą į mokymus – į (duomenys neskelbtini). Mama turi teisę vairuoti, tačiau pati vairuoti negalėjo dėl pablogėjusios sveikatos. Maršrutą rinkosi per Riešę, kadangi navigacijos programėlė rodė, kad šioje pusėje mažesni transporto srautai. Kelionės eigoje įsukus iš Mokyklos gatvės į Molėtų gatvę, netrukus privažiavo važiuojantį komercinės paskirties krovininį automobilį, kuris važiavo lėčiau nei leistinas greitis toje kelio atkarpoje, susidarė įspūdis, kad vairuotojas ieško adreso ar nėra įsitikinęs dėl savo maršruto ir kadangi daugiau eismo dalyvių kelyje nebuvo, nebuvo priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių ir kadangi nebuvo ištisinės linijos, nusprendė aplenkti. Įpusėjus lenkimo manevrui, pastebėjo, kad artėja prie pėsčiųjų perėjos, tačiau sugrįžti į savo eismo pusę nebegalėjo, kadangi šalia jo jau buvo minėtasis automobilis, buvo prasidėjusi ištisinė linija, stabdyti nebuvo laiko, nes būtų reikėję labai staigiai stabdyti, kas būtų nesaugu eismo atžvilgiu. Gerai įsižiūrėjo į perėją, pastebėjo, kad ji visiškai tuščia ir aplink nebuvo pėsčiųjų ar kitų laukiančių eismo dalyvių, todėl beliko užbaigt manevrą, tačiau tą padaryti teko būnant priešpriešinėje eismo juostoje, ko pasėkoje pravažiavo perėją. Tai padarė ne dėl tyčios, o nulemiant neatsargumo, kad įvertinus aplinkybes ir nustačius, kad nebuvo kitų eismo dalyvių, kuriems gali kilti pavojus, tai atrodė kaip geresnis pasirinkimas. Sukelti pavojaus nenorėjo ir gailisi nusižengęs taisyklėms. Nusižengimą atliko neatsargia kaltės forma – dėl savo nerūpestingumo. Nerūpestingumas pasireiškė tuo, kad pagal aplinkybes turėjo tai numatyti, t. y., kad tokia situacija galima, tačiau nenumatė to dėl priekyje važiuojančios didesnės transporto priemonės nei jo vairuojama, kuri iš dalies užstojo matomumą priekyje. Atlikdamas lenkimo manevrą niekam pavojaus nesukėlė, lenkimas buvo atliktas saugiai, jokių kitų Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Tačiau savęs nenori dėl to pateisinti, nori atkreipti dėmesį, kad tokios aplinkybės rodo ženkliai mažesnį nusižengimo pavojingumą, vertinant labai lėtą lenkiamojo važiavimo greitį ir kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, mano, kad šiuo metu jam paskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą net 3 (trims) mėnesiams būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neracionalu, nelogiška ir dar dėl žemiau nurodomų asmeninio pobūdžio aplinkybių.
4.3. Papildomai nori nurodyti, kad specialioji teisė (teisė vairuoti transporto priemones) jo gyvenime yra ypatingai reikalinga ir jos netekimas labai ilgam terminui, tokiam kaip paskyrė Institucija, padarys labai daug žalos. Jis gyvena vis dar tėvų namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini). Studijų forma yra nuolatinė, todėl labai dažnai tenka važiuoti iš namų į universitetą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Atstumas iki universiteto yra apie 18 (aštuoniolika) kilometrų. Teisės vairuoti netekimas ilgesniam laikotarpiui labai apsunkintų dalyvavimą studijose, egzaminuose, konsultacijose, taip pat artėjančioje praktikoje pavasarį. Domisi sveika gyvensena, mėgsta sportuoti sporto salėje, susitikti ir bendrauti su draugais ar mergina įvairiose vietose, atstumai nuo namų gana dideli, todėl dažnai tenka vairuoti. Taip pat mėgsta keliauti automobiliu į kitus miestus ar šalis. Per 4 metų vairavimo patirtį nėra padaręs pažeidimų nei Lietuvoje, nei užsienyje, vairuoja dėmesingai ir atsakingai, tačiau šiuo atveju dėmesingumo ir atidumo pritrūko. Daug dėmesio skiria pagalbai artimiesiems. Dažnai pasitaiko, kad reikia pavežti giminaičius, o būtent močiutę, kuri sunkiai vaikšto dėl labai garbaus amžiaus (91 metai), todėl pagal poreikį nuveža į poliklinikas Vilniuje, taip pat aprūpina maisto produktais, padeda buityje. Močiutė M. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat ypatingai jaučia pareigą padėti savo šeimos nariams, o labiausiai pagalbos reikia mamai, kur turi nustatytą (duomenys neskelbtini), todėl esant prastai savijautai ją dažnai reikia nuvežti į polikliniką ir pan., į miestą (pavyzdžiui, pablogėjus sveikatai, į gydymo įstaigą buvo reikalinga vykti sausio 2, 6, 9, 12 dienomis, taip pat dar numatyti tolimesni vizitai). Taip pat esant poreikiui, kuomet mamos sveikata prastesnė, vyksta į kitus miestus ar užsienio šalis (mama šiuo metu nedirba, tačiau studijuoja doktorantūroje). Praradus teisę vairuoti šių užduočių atlikti negalės.
4.4. Nori pabrėžti, jog jis nevengia atsakomybės dėl šio formalaus nusižengimo, jau sumokėjo paskirtą baudą. Praeityje nebuvo teistas, kas šiuo atveju įrodo, jog jis nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių ar pažeidinėti įstatymus. Šiuos duomenis nesunku patikrinti valstybiniuose registruose. Patikina, kad jam pritaikius atsakomybę švelninančią teisės normą, nuobaudos tikslai bus pasiekti ir tikrai jam bus pamoka ateičiai. Prašo teismo juo patikėti ir suteikti pasitikėjimą.
5. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas savo skundą palaikė ir paaiškino, kad su bauda sutinka, ją sumokėjo, tačiau prašo netaikyti teisės vairuoti atėmimo arba teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpinti. Tą dieną vežė mamą į mokymus. Navigacija parodė greitesnį maršrutą per Riešę. Prieš save matė automobilį, kuris važiavo lėčiau nei leistinas greitis, todėl nusprendė jį aplenkti. Įsitikino, kad kelio ženklinimas leidžia atlikti manevrą – buvo ne ištisinė, o punktyrinė linija. Pradėjęs manevrą pastebėjo pėsčiųjų perėją ir nebeturėjo galimybės saugiai grįžti atgal į savo eismo juostą, todėl teko užbaigti manevrą ir pervažiuoti per perėją. Prieš tai įsitikino, kad kitų eismo dalyvių ir pėsčiųjų perėjoje nėra. Automobilis, kurį lenkė, važiavo apie 40 km/h ar šiek tiek mažiau, o lenkimo metu jo automobilio greitis buvo apie 50 km/h ar šiek tiek daugiau. Taip pat nori pabrėžti, kad teisės vairuoti atėmimas jam sukeltų didelių sunkumų. Yra keli asmenys, kuriuos turi nuvežti į gydymo įstaigą ir šių įpareigojimų negalėtų vykdyti praradęs teisę vairuoti. Be to, studijuoja universitete ir gyvena už miesto, todėl galimybė vairuoti jam yra labai svarbi kasdieniniame gyvenime. Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių kodėl įgijo vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 18 metų, vairuoja jau ketverius su puse metų, nuo 2021 m. rugpjūčio.
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
6. Institucijos 2026 m. vasario 24 d. atsiliepime į skundą prašoma Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą. Su skundu Institucija nesutinka, nes išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, administracinio vaizdo įrašu bei kita bylos medžiaga. Institucijos nuomone, pareigūnė, įvertinusi surinktą medžiagą ir bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius ir, atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasi ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teisėtai paskyrė 170 Eur dydžio baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams. Šiuo atveju, įvertinus pažeidėjo asmenybę bei nusižengimo padarymo aplinkybes, Skundžiamu nutarimu pagrįstai nustatyta, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje nurodytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Institucija pažymi, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, Pareiškėjui paskirtas minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas (ANK 420 straipsnio 6 dalis).
Atsiliepimas
7. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija buvo informuota tinkamai, atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant Institucijos atstovui, todėl Pareiškėjo skundas išnagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išvados
8. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
9. Pareiškėjas Skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad 2025 m. lapkričio 11 d. 09:14 val., Vilniaus r. sav., Didžiosios Riešės k., Molėtų g. 16 (54.8047006, 25.2577444) , J. K., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę per pėsčiųjų perėją, kur lenkti yra draudžiama.
10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Pagal teismų praktiką atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021). Taigi, pagal KET, be kita ko, numatytas draudimas lenkti pėsčiųjų perėjose.
11. Už ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
12. ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir toliau pasisako tik dėl Pareiškėjui taikomos atsakomybės individualizavimo ir ginčytinos administracinio poveikio priemonės taikymo.
14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, kai visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, o padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38- 895/2019, 2AT-48-719/2020). Veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kitos panašios aplinkybės galėtų būti pagrindas skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-73-2014).
15. Individualizuodami skiriamas sankcijas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Paminėtina ir tai, kad teisingumas negali būti tapatinamas ir su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Laikytina, kad aukščiau nurodyti teismų praktikos išaiškinimai galioja taikant ne tik administracines nuobaudas, bet ir administracinio poveikio priemones.
16. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, 2AT-12-719/2018).
17. Byloje nustatyta, kad J. K. 2025 m. lapkričio 11 d. 09:14 val., Vilniaus r. sav., Didžiosios Riešės k., Molėtų g. 16(54.8047006, 25.2577444), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę per pėsčiųjų perėją, kur lenkti yra draudžiama. Pareiškėjas pripažįsta, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau nurodo, kad šį pažeidimą padarė visiškai atsitiktinai dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o ne specialiai nepaisydamas KET. Siekdamas aplenkti priešais jį važiavusį lėčiau, nei leistinas greitis toje kelio atkarpoje, automobilį, jis persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą ten, kur kelio ženklinimas leidžia tai daryti. Pradėjo lenkimą vietoje, kurioje yra punktyrinė linija, tačiau tik pradėjęs lenkimą pamatė pėsčiųjų perėją, kai tuo metu kitaip nebuvo galimybės saugiai užbaigti lenkimo manevro. Prieš jį važiavusi transporto priemonė – komercinės paskirties krovininis automobilis, kurio gabaritai didesni už jo vairuojamą automobilį, dėl ko iš anksto negalėjo pamatyti, jog artėja prie pėsčiųjų perėjos. Todėl, įvertinęs eismo dalyvių saugumą, t. y., kad nebuvo priešpriešais važiuojančių automobilių ir pėsčiųjų perėjoje ar šalia jos žmonių, pasirinkęs saugų leistiną greitį, nepažeisdamas priešingų krypčių transporto srautus keliuose skiriančio kelio ženklinimo – užbaigė lenkimą pravažiavęs pro pėsčiųjų perėją. Pareiškėjo veiksmais nebuvo padaryta žala, niekas nenukentėjo. Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Pareiškėjas, administracinio nusižengimo padarymo metu galėjo sąžiningai klysti ir jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas mažiau pavojingu už įprastai padaromus tokio pobūdžio nusižengimus, kai asmuo vairuodamas transporto priemonę, sąmoningai nepaiso KET draudimo lenkti pėsčiųjų perėjose ar kitose vietose, aiškiai suvokdamas, kad tokiu elgesiu kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą.
18. Pareiškėjas specialią teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio. Iš Administracinių nusižengimų registro 2026 m. vasario 10 d. išrašo matyti, jog per visą vairavimo laikotarpį nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų, kas rodo jo, kaip vairuotojo, atsakingą požiūrį į KET laikymąsi.
19. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) studentas. (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje J. K. charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga ir dėl asmeninių – šeimyninių priežasčių, nes jis gyvena kartu su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinasi ir padeda tiek savo garbaus amžiaus močiutei, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), tiek mamai, kuriai nustatytas (duomenys neskelbtini) ir dėl ligos dažnai tenka vykti į Vilniaus ar kitus miestus.
20. Pareiškėjas visiškai pripažįsta kaltę dėl nurodyto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai gailisi. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.
21. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį ir jo padarymo aplinkybes, teigiamą Pareiškėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebaustas, studijuoja, universitete, kuriame charakterizuojamas ypač teigiamai, vasaros metu dirba), vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmeninio pobūdžio aplinkybes (rūpinasi senyvo amžiaus močiute ir neįgalia mama), aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, Pareiškėjo skunde nurodytas ir teismo posėdžio metu išdėstytas prašymas pakeisti Skundžiamą nutarimą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, tenkintinas. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne susiformavusio elgesio rezultatas, todėl nagrinėjamu atveju visuomenės viešasis interesas ir administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sutrumpinant Skundžiamu nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio. Teismo vertinimu, nurodytas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas užtikrina pusiausvyrą tarp administracinės nuobaudos tikslų, administracinės atsakomybės neišvengiamumo ir Pareiškėjo galimybės vykdyti asmeninius įsipareigojimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutarė:
J. K. skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1120-2026 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25290769261) dalį, kuria J. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą sutrumpinant iki 1 (vieno) mėnesio.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.