- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- 1-982-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16377-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- I. Z.
- Advokatai
- Andžejaus Čaikovskis, Alina Volynec
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.15.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis spaudėju (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. V. 2019 m. balandžio 21 d. apie 17.10 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,42 promilių neblaivumas), žodinio konflikto su savo sugyventine I. Z. metu ranka griebė jai už dešinės rankos riešo ir stipriai patraukė, po to, delnu sudavė vieną smūgį į dešinį skruostą, taip nukentėjusiajai I. Z. sukėlė fizinį skausmą.
A. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, A. V. 2019 m. liepos 19 d. apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo sugyventine I. Z. metu sudavė jai kumščiu vieną smūgį į veidą, taip padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas abiejų lūpų dešiniajame kampe, kvalifikuojamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
A. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl 2019 m. balandžio 21 d. nusikalstamos veikos padarymo
Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną kaltinime nurodytoje vietoje susibarė su savo sugyventine, patempė ją už rankos ir trenkė per veidą. Įvykio metu buvo neblaivus, nepamena konflikto priežasties. Su nukentėjusiąja gyveno kartu maždaug trejus metus, vedė bendrą ūkį.
Nukentėjusioji I. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 21 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis A. V. įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, varė iš namų, elgėsi agresyviai, sudavė delnu į dešinės pusės skruostą, tampė už dešinės rankos, dėl to ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Viskas vyko kieme prie namo (1 t., b. l. 28).
Nukentėjusioji I. Z., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. V. pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą prieš ją. Kartu su sugyventiniu gyveno jos tėvams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), maždaug trejus metus, bendrų vaikų neturi, ji turi dukrą K. U. su kitu vyru. Su A. V. kartu dirbo. 2019 m. balandžio 21 d. buvo Šv. Velykos, todėl kaltinamasis vienas namuose vartojo alkoholį. Priklausomybės nuo alkoholio kaltinamasis neturi, niekur niekada nesigydė, į psichiatrinės ar priklausomybės įskaitas nėra įrašytas. Apie 17 val., būdamas neblaivus, be jokios priežasties jis pradėjo kabinėtis, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais, po to, griebė už dešinės rankos riešo ir pradėjo stipriai tempti už rankos, taip sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Nukentėjusioji pradėjo šaukti, kad jai skauda, tada A. V. delnu vieną kartą trenkė jai į dešinį skruostą ir sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 35–37).
Liudytojas M. B. (M. B.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 21 d., dirbant su vyriausiuoju patruliu V. B., apie 17 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis sumušė pranešėją. Atvykus nurodytu adresu, I. Z. nurodė, kad sugyventinis A. V. ją sumušė, tampė kieme prie namo. Bendraujant su pranešėja, buvo pastebėtas pro vartus bėgantis A. V., kuris netrukus buvo sulaikytas. Neprisimena, ar ant I. Z. kūno buvo matomi sužalojimai, tačiau medicininės pagalbos ji atsisakė (1 t., b. l. 38–41).
Liudytoja K. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. Z. yra jos dukra, gyvenanti jai priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančiame namelyje kartu su savo devynerių metų dukra K. U.. Maždaug prieš trejus metus pas dukrą minėtame namelyje apsigyveno A. V., kuris būdamas neblaivus, keldavo konfliktus su ja ir I. Z.. Ji įtarė, kad A. V. smurtauja prieš dukrą, kuri nenorėjo skųstis, kadangi bijojo, jog liudytoja jį iš karto išvys iš gyvenamosios vietos. 2019 m. pavasarį, vakare, būdama prie namo, matė, kaip keliu prie jų namo bėga A. V., o jį vijosi policijos pareigūnai. Pas dukrą nuėjo tik išvažiavus policijai. Ji pasakė, kad A. V. jai sudavė į veidą ir todėl iškvietė policijos pareigūnus. Nežino, ar tą kartą dukra rašė pareiškimą. Po šio įvykio ant I. Z. kūno nebuvo matomų sumušimo žymių, greitosios pagalbos ji nekvietė. Vėliau A. V. vėl grįžo gyventi pas juos į minėtą namelį (t. 1, b. l. 131–134).
2019 m. balandžio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos, t. y. sodo namelio, esančio Vilniuje, Žemoji g. 71, kiemo, apžiūra. Apžiūros objektas aptvertas, įsibrovimo žymių nėra. I. Z. parodė, kad A. V. kieme prie namo smurtavo prieš ją, sudavė jai delnu per veidą, tampė už skaudančios rankos (1 t., b. l. 28–30).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ rodmenų kopijos patvirtina, kad A. V. 2019 m. balandžio 21 d. 17.40 val. buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 139).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ patikros sertifikato Nr. 0967244 kopiją, šio alkotesterio patikra galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., b. l. 140).
Dėl 2019 m. liepos 19 d. nusikalstamos veikos padarymo
Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, praėjus mažiau nei pusei metų nuo pirmojo konflikto, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, susibarė su sugyventine ir trenkė kumščiu jai į veidą. Tai buvo pavydo scena, nes jis kalbėjo telefonu su moterimi, o nukentėjusioji labai supyko ir jį užpuolė, pradėjo tampyti už rūbų, rankų. Kaltinamasis teigia, kad sudavė smūgį į veidą tyčia nukentėjusiajai, kad ji atsikabintų. Jis jautė, kad pataikė į burnos sritį. Iki įvykio A. V. žinojo, kad nukentėjusioji nešioja dantų protezus. Po smūgio nukentėjusiajai pradėjo stipriai bėgti kraujas ir ji pabėgo pas motiną. Pripažįsta, kad nukentėjusiajai padarė sužalojimus, savo veiksmus vertina neigiamai, norėtų, kad tai niekada nepasikartotų. Anksčiau su I. Z. labai dažnai konfliktuodavo, tačiau po aptariamo įvykio jokių santykių nepalaiko, nebendrauja.
Nukentėjusioji I. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 19 d. vakare grįžo namo su neblaiviu sugyventiniu, kuris namuose toliau vartojo alkoholinius gėrimus, kabinėjosi prie jos, pyko, kad moteris su juo kartu negeria ir nerūko. I. Z. apie 19 val. buvo išėjusi į lauką parūkyti, o grįžusi į kambarį išgirdo, kaip A. V. telefonu šneka su kita moterimi. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji kaltinamąjį nustūmė nuo savęs ir paprašė išeiti iš namų, nes turi kitą moterį. Po tokių žodžių kaltinamasis vieną kartą kumščių trenkė jai į veido sritį, dėl to ji juto fizinį skausmą. Po smūgio nukentėjusioji prarado sąmonę, kas vyko toliau, nežino. Prabudo po kažkiek laiko ant lovos ir pajuto, kad iš burnos bėga kraujas. Kai I. Z. norėjo atsistoti, A. V. vėl jai kumščiu vieną kartą trenkė į veidą ir pasišalino iš namų. Tada atėjo jos mama, kuri apie įvykį pranešė policijai ir medikams. Kur pasišalino sugyventinis, nežino. Atvykusi greitoji medicinos pagalba ją išvežė į Žalgirio kliniką, kur buvo susiūta lūpa. Nuo smūgio sulūžo dantų plokštelė. Sugyventinis prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, ankščiau į policiją nesikreipė. Mama konflikto nematė (1 t., b. l. 50)
Nukentėjusioji I. Z., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio mėnesį tarp jos ir A. V. buvo pasirašytas susitaikymas dėl to, kad jis namuose, esančiuose, Vilniuje, Žemoji g. 71-1, griebė jai už rankos ir stipriai patraukė, taip sukėlė fizinį skausmą, sudavė delnu smūgį į veidą. Tada I. Z. su juo susitaikė ir toliau kartu gyveno jos motinai K. Z. priklausančiame sodo namelyje. 2019 m. liepos 19 d. apie 19 val. konflikto metu A. V. sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį kumščiu į veidą. Smūgis buvo labai stiprus, todėl ji trumpam prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo, gulėjo ant lovos veidu į pagalvę, iš lūpos stipriai bėgo kraujas. Prisimena, kad atsistojo ir vėl atsirado ant lovos, bet nežino, ar A. V. jai sudavė dar vieną smūgį. Atgavusi sąmonę pajuto ir suprato, kad išmušta dalis dantų protezų viršutinėje dalyje, stipriai praskelta viršutinė lūpa, iš žaizdos stipriai bėgo kraujas. A. V. pabėgo, o tuo metu namo atėjo motina K. Z., kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą. I. Z. buvo pristatyta į Žalgirio klinikas, kur jai susiuvo lūpą. Nuo A. V. suduoto smūgio buvo sugadinti dantų protezai, kurių padarymas prieš trejus metus kainavo 1500 eurų. Po šio įvykio deformavosi ir apatiniai dantų protezai, todėl nukentėjusiajai būtinas visos burnos dantų protezavimas. Moteris buvo apžiūrėta odontologijos klinikoje UAB „Jelen Denta“, kur jai nurodė, kad nauji dantų protezai kainuos mažiausiai 3990 Eur. Konsultacija šioje klinikoje jai kainavo 20 Eur, rentgeno nuotrauka – 25 Eur. Nukentėjusioji dėl A. V. veiksmų maždaug mėnesį buvo laikinai nedarbinga, prarado dalį pajamų ir gerai apmokamą darbą. Ji ir A. V. dirbo vienoje darbovietėje, tačiau po šio įvykio darbdavė pasakė, kad kažkuris turi išeiti iš darbo, nes bijo smurto pasikartojimo darbe. Kadangi nukentėjusioji morališkai negalėjo matytis su A. V., parašė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Iš karto įvykio ją apžiūrėjo odontologė ir preliminariai pasakė, kad dantų protezai kainuos apie 3000 Eur, kuriuos A. V. pasižadėjo sumokėti. Po kelių savaičių kaltinamasis pasakė, kad paėmė banke 2000 Eur paskolą, jam daugiau nedavė ir jo nuomone, nukentėjusiajai pakaks šių pinigų. Moteris teigė, kad protezavimas kainuos kur kas daugiau, tačiau A. V. pasakė, kad arba ji paima 2000 Eur, arba daugiau negaus nieko. I. Z. siūlė, kad likusi suma gali būti išmokėta dalimis, tačiau jis nesutiko. Jokių pinigų A. V. jai iki šiol nesumokėjo, nuo to laiko pas ją daugiau nepasirodė (1 t., b. l. 64–66).
Nukentėjusioji I. Z., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos 19 d. A. V. kumščiu sudavė smūgį į veidą, dėl to ji buvo pristatyta į Žalgirio kliniką, kur buvo nustatyta kiauryminė žaizda dešinėje viršutinėje lūpoje, užfiksuotas tiltinio protezo lūžis kairėje viršutiniame žandikaulyje, susiūta lūpa. A. V. sugadino jos dantų protezus, kurie buvo padaryti 2016 m. balandžio mėnesį ir kainavo 1500 Eur. Minėtą sumą I. Z. sumokėjo grynais (po 750 Eur už kiekvieną protezą). Protezus padarė prieš tai nukentėjusiajai nepažįstama odontologė, kurią jai kažkas pasiūlė, bet tikslaus adreso ar asmens duomenų ji neprisimena ir nežino, kaip galima būtų sužinoti. Gali tik pasakyti, kad buvo nuvykusi pas odontologę į kabinetą, kuris yra gyvenamajame name, esančiame Vilniuje, netoli Žalgirio klinikos. Kvito dėl protezo pagaminimo, įstatymo ji neišsaugojo, bet mokėjo 1500 Eur. Protezas buvo dalinis, t. y. tik priekinės pusės (viršutinis ir apatinis), kadangi dėl onkologinės ligos gydymo švitinimu negalėjo išsižioti. 2019 m. liepos 19 d. išdaužus viršutinį protezą deformavosi ir apatiniai dantų protezai, todėl jai yra būtinas visos burnos dantų protezavimas. Po įvykio ji kreipėsi į odontologijos kliniką „Jelen denta“ dėl naujų protezų įstatymo. Konsultacijos metu nukentėjusiajai buvo nurodyta, kad gydymas, medžiagos ir protezavimas kainuos mažiausiai 3990 Eur. 2019 m. rugpjūčio 1 d. šioje klinikoje už nuotrauką ji sumokėjo 25 Eur, o už konsultacija – 20 Eur. Kadangi I. Z. pinigų neturi, tai naujų protezų įstatyti negali, moteris pati įsistatė ir nešioja išmuštą viršutinių dantų protezą, kurį nusiima kartą per savaitę, po to priklijuoja specialia pasta. Dantų protezus ji įsistatė dar iki pažinties su A. V.. Su A. V. 2016 m. bendravo, todėl jis tikrai žinojo apie jos ligą, protezų įstatymo sudėtingumą, apie tai, kad jai buvo uždrausta valgyti kietą maistą, saugotis nuo susižalojimų. Nukentėjusiosios manymu, konflikto metu A. V. nenorėjo specialiai išmušti protezo, tiesiog nekontroliuodamas savęs sudavė bet kur. Moteris neatsimena, koks buvo A. V. elgesys po smūgio. Konflikto metu jos protezas buvo sucementuotas ir laikėsi labai tvirtai, nuo lengvo smūgio delnu protezas negalėtų būti išmuštas (2 t., b. l. 34–40).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 2475/2019 (01) (toliau – 2019 m. liepos 22 d. specialisto išvada Nr. G 2475/2019 (01)) nurodyta, kad I. Z. nustatyta muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos abiejų lūpų dešiniajame kampe. Sužalojimai padaryti vienu metu, paveikus kietu buku daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, visumoje vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokie kūno sužalojimai sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 107).
Specialistė J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal 2019 m. liepos 22 d. specialisto išvadą gali paaiškinti, kad tiriamojoje dalyje nurodyta kiauryminė žaizda viršutinėje lūpoje ir išvadoje nurodyta muštinė žaizda yra tas pats sužalojimas. Tiriamojoje dalyje nurodytas žaizdos pobūdis, o išvadoje žaizdos tipas, nurodantis jos padarymo mechanizmą, todėl šie terminai yra skirtingi, tačiau abu teisingi ir sužalojimo vertinimui įtakos neturi. Pateikta specialisto išvada yra teisinga. Tiltinio protezo lūžiai, kaip ir visi kiti daiktai/objektai nėra vertinami sveikatos sutrikdymo mastu, kadangi, tai nėra sužalojimai. Sužalojimams priskiriami tik žmogaus audinių, organų ar kūno dalių pažeidimai. Pateiktoje specialisto išvadoje klaidų nėra, išvada surašyta teisingai, todėl papildomo tyrimo skirti netikslinga (2 t., b. l. 30–33).
Liudytoja K. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasarą, vakare, būdama savo namuose, pamatė, kad keliu iš namo išėjo A. V.. Netrukus atbėgo anūkė, kuri paprašė pas juos užeiti. Nuėjus į jų namelį, ant lovos sėdėjo I. Z., kurios veidas buvo visas kruvinas, nuplėšta dalis lūpos, drabužiai, patalynė kruvini. Pas I. Z. buvo išdaužti dantys, t. y. išmuštas dantų protezas. Liudytoja suprato, kad šiuos sužalojimus padarė būtent dukros sugyventinis A. V.. Motina iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. I. Z. buvo išvežta į ligoninę, grįžusi pasakojo, kad A. V. buvo girtas, skambino savo meilužėms, dėl to kilo žodinis konfliktas ir jis jai trenkė. Liudytoja šių dviejų įvykių nematė. A. V. sakė, kad I. Z. sumokės už naujos dantų plokštelės pagaminimą, kuri kainuoja apie 4000 Eur, tačiau taip su ja ir neatsiskaitė, nė kiek nesumokėjo (1 t., b. l. 131–134).
Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 19 d., dirbant su tyrėju M. G., apie 20.06 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu Vilnius, Žemoji g. 71-1. Atvykus minėtu adresu, K. Z. paaiškino, kad maždaug prieš valandą A. V. dukrai I. Z. sudavė du smūgius į žandą, išmušė dantų plokštelę ir sukėlė fizinį skausmą. K. Z. paaiškino, kad A. V. pasišalino iš namų, esančių Vilniuje, Žemoji g. 71. Konfliktas tarp I. Z. ir A. V. įvyko virtuvėje dėl galimos A. V. neištikimybės. Kitame kambaryje buvo I. Z. mažametė dukra K. U., tačiau paties konflikto ji nematė. I. Z. buvo ištinęs kairysis žandas, lūpų srityje buvo matyti šiek tiek kraujo. Liudytoja tarnybiniame pranešime klaidingai nurodė, kad buvo ištinęs dešinysis žandas. Pačiai I. Z. paaiškinti įvykio aplinkybes buvo sunku dėl sužalotų lūpų, ji tik pasakė, kad sugyventinis smurtauja nebe pirmą kartą (1 t., b. l. 135–138).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos E. S. 2019 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės (1 t., b. l. 45–47).
2019 m. liepos 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos, t. y. sodo namelio, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užėjus į namo vidų patenkama į prieškambarį, einant toliau iš kairės pusės yra matomi virtuvės baldai, iš dešinės pusės yra praėjimas į kambarį, kurio bendra tvarka nepažeista, grumtynių ar smurtavimo požymių neaptikta. Šalia yra matomas praėjimas į kitą vaiko kambarį, jo tvarka nepažeista. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta. Vaizdo kameros neįrengtos (1 t., b. l. 50–57).
Byloje esančiose I. Z. nuotraukose užfiksuotas sužalotas jos veidas, išmušti dantys bei kraujuojanti lūpa (1 t., b. l. 61–63, 2 t., b. l. 19–21).
Greitosios pagalbos ekipažo kvietimo lape užfiksuota, kad 2019 m. liepos 19 d. apie 20.05 val. greitoji pagalba atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo sumušta I. Z.. Apžiūros metu jai nustatyti trauminiai sužalojimai, t. y. patinęs dešinysis skruostas, matoma lūpos muštinė žaizda (1 t., b. l. 98).
Iš I. Z. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad 2019 m. liepos 19 d. jai buvo nustatyta lūpos žaizda, sumušimas. Rentgeno nuotraukose matomi išmušti priekiniai viršutiniai dantys (2 t., b. l. 43–45).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Dėl 2019 m. balandžio 21 d. nusikalstamos veikos padarymo
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. V. 2019 m. balandžio 21 d. apie 17.10 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei I. Z..
Žemesnės instancijos teismas
A. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje konflikto metu tempė už rankos I. Z. bei delnu trenkė jai per veidą. Tokius jo parodymus įrodo nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad, būdamas neblaivus, A. V. be jokios priežasties pradėjo kabinėtis, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais, griebė už dešinės rankos riešo ir pradėjo stipriai tempti už rankos, po to, vieną kartą trenkė delnu į dešinį nukentėjusiosios skruostą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Minėtų asmenų duoti parodymai yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Išvadą dėl neteisėtų A. V. veiksmų taip pat leidžia daryti ir kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų M. B. ir K. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. balandžio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, alkotesterio rodmenys. Liudytojas M. B. ir nukentėjusiosios motina K. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. Z. iškvietė policiją dėl to, kad ją sumušė sugyventinis, medicininės pagalbos atsisakė. Atvykę policijos pareigūnai pastebėjo iš įvykio vietos bandantį pasišalinti A. V.. Jis pripažino, kad sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą, vėliau jos atsiprašė. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. V., smurtaudamas prieš sugyventinę I. Z., su kuria gyveno daugiau kaip trejus metus ir kuri laikytina jo šeimos nariu, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels jai fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti.
Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai A. V. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl 2019 m. liepos 19 d. nusikalstamos veikos padarymo
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. V. 2019 m. liepos 19 d. kaltinime nurodytoje vietoje, tyčia panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. Z. sveikatą.
A. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad, būdamas neblaivus, konflikto metu tyčia trenkė kumščiu nukentėjusiajai į veidą. Jis patvirtino, kad pataikė būtent į burnos sritį, o po smūgio nukentėjusiajai iš burnos bėgo kraujas. I. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad A. V. žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu trenkė jai į veido sritį. Smūgis buvo labai stiprus, ji trumpam prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo iš lūpos bėgo kraujas. Minėtų asmenų parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Išvadą dėl neteisėtų A. V. veiksmų taip pat leidžia daryti ir kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų K. Z. ir E. S. parodymai, duoti ikiteisminio posėdžio metu, tyrėjos E. S. 2019 m. liepos 19 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, 2019 m. liepos 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (užfiksuota įvykio vietos apžiūra). Liudytoja E. S. (policijos pareigūnė, atvykusi į įvykio vietą) parodė, kad įvykio vietoje nukentėjusiosios motina paaiškino, jog konflikto metu A. V. sudavė smūgį I. Z. į žandą, išmušė dantų plokštelę ir sukėlė fizinį skausmą. I. Z. žandas buvo ištinęs, lūpų srityje matėsi šiek ties kraujo, jai pačiai paaiškinti įvykio aplinkybes buvo sunku dėl sužalotų lūpų, todėl nukentėjusioji tik pasakė, kad sugyventinis smurtauja nebe pirmą kartą.
2019 m. liepos 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 2475/2019 (01) užfiksuota, kad I. Z. nustatyta muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos abiejų lūpų dešiniajame kampe. Sužalojimai padaryti vienu metu, paveikus kietu buku daiktu, galimai tiriamosios nurodytu laiku, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, visumoje vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 107). Teismo medicinos ekspertė J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad specialisto išvados tiriamojoje dalyje nurodyta kiauryminė žaizda viršutinėje lūpoje ir išvadoje nurodyta muštinė žaizda yra tas pats sužalojimas. Tiriamojoje dalyje nurodytas žaizdos pobūdis, o išvadoje žaizdos tipas, nurodantis jos padarymo mechanizmą, todėl šie terminai yra skirtingi, tačiau abu teisingi ir sužalojimo vertinimui įtakos neturi. Pateikta specialisto išvada yra teisinga. Tiltinio protezo lūžiai, kaip ir visi kiti daiktai/objektai nėra vertinami sveikatos sutrikdymo mastu, kadangi, tai nėra sužalojimai. Sužalojimams priskiriami tik žmogaus audinių, organų ar kūno dalių pažeidimai. Pateiktoje specialisto išvadoje klaidų nėra, išvada surašyta teisingai, todėl papildomo tyrimo skirti netikslinga (2 t., b. l. 30–33). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei specialisto išvados turinį, teismas nenustatė priežasčių abejoti šios specialisto išvados objektyvumu bei teismo medicinos ekspertės J. B. kompetencija. I. Z. nustatyti sužalojimai, jų lokalizacija iš esmės atitinka tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų K. Z., E. S. ir kaltinamojo A. V. nurodytus matytus I. Z. sužalojimus veido srityje. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atsirado kitu, o ne bylai reikšmingu laiku. Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, be kita ko, patvirtina byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti sužalotas nukentėjusiosios veidas, kraujuojanti lūpa (1 t., b. l. 61–63, 2 t., b. l. 19–21). Taip pat greitosios pagalbos ekipažo kvietimo lape užfiksuota, kad 2019 m. liepos 19 d. apie 20.05 val. greitoji pagalba atvyko adresu Vilnius, Žemoji g. 71-1, kur buvo sumušta I. Z.. Apžiūros metu jai nustatyti trauminiai sužalojimai, t. y. patinęs dešinys skruostas, matoma lūpos muštinė žaizda (1 t., b. l. 98). Iš I. Z. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad jai buvo nustatyta lūpos žaizda, sumušimas. Rentgeno nuotraukose matomi išmušti priekiniai viršutiniai dantys (2 t., b. l. 43–45). Taigi nėra abejonių, kad nukentėjusioji patyrė anksčiau aptartus sužalojimus būtent dėl A. V. nusikalstamų veiksmų.
Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, A. V. padarytos veikos pobūdis, nukentėjusiosios patirtų sužalojimų vieta neleidžia abejoti, kad kaltinamasis tyčia smurtavo prieš savo sugyventinę I. Z. ir sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai A. V. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. V. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. V. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis abiem atvejais nusikalto konflikto su nukentėjusiąja metu. Vienu atveju I. Z. buvo sukeltas fizinis skausmas, kitu atveju jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
A. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė abi nusikalstamas veikas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. balandžio 21 d. A. V. buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 139). Nors byloje nėra duomenų, kad A. V. būtų nustatytas neblaivumas iškart po antrosios nusikalstamos veikos padarymo (2019 m. liepos 19 d.), tačiau išvada dėl kaltinamojo neblaivumo darytina atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą. A. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad antro konflikto su sugyventine I. Z. metu (2019 m. liepos 19 d.) buvo neblaivus, o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio vakarą buvo išgėręs kelias skardines alaus. Nukentėjusioji apklausų metu taip pat parodė, kad A. V. buvo neblaivus, įvykio dieną namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad ši atsakomybė sunkinanti aplinkybė gali būti nustatoma ir neturint alkotesterio duomenų apie kaltininko neblaivumą, tačiau vadovaujantis kitais byloje surinktais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Taigi teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. V., 2019 m. liepos 19 d. panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, buvo neblaivus. Byloje nustatytos abiejų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, kai konfliktinėse situacijose kaltinamasis nesusivaldęs panaudojo fizinį smurtą prieš I. Z., neleidžia abejoti, kad A. V. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos abiejų nusikalstamų veikų padarymui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis, anksčiau neteistas, tačiau dėl 2019 m. balandžio 21 d. nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (1 t., b. l. 175). A. V. išsiskyręs, turi du nepilnamečius vaikus (1 t., b. l. 171–172), dirba (1 t., b. l. 174), vieną kartą baustas administracine tvarka už pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje (1 t., b. l. 176). Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. V. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą (2019 m. balandžio 21 d. ir 2019 m. liepos 19 d. nusikalstamos veikos) laisvės apribojimo bausmes, kurių dydžiai – atitinkamai 8 mėnesių ir 10 mėnesių, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktuose nurodytus įpareigojimus (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkto įpareigojimas skirtinas dėl 2019 m. liepos 19 d. nusikalstamos veikos padarymo).
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 2019 m. balandžio 21 d. nusikalstamą veiką ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 2019 m. liepos 19 d. nusikalstamą veiką bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridėjus dalį (5 mėnesius) švelnesnės šios rūšies bausmės (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Toks laisvės apribojimo dydis pridėtinas atsižvelgus į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. A. V. skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 punktuose nurodyti įpareigojimai.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Baudžiamojo poveikio priemonės
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.
A. V. nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu prieš šeimos narę – kartu gyvenusią ir bendrai ūkį tvarkiusią I. Z.. Pirmą kartą dėl kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmų ikiteisminis tyrimas 2019 m. balandžio 23 d. buvo nutrauktas jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Kita vertus, praėjus nedideliam laiko tarpui (nepraėjus trims mėnesiams), A. V. pakartotinai smurtavo prieš tą pačią šeimos narę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio. Priešingai, tai rodo, kad kaltinamasis konfliktinėse situacijose linkęs nesusivaldyti ir panaudoti fizinį smurtą. Tokios išvados nepaneigia, kad byloje nėra duomenų, jog A. V. anksčiau buvo padaręs tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką.
Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti A. V. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.
VI. Civilinis ieškinys
Šioje byloje nukentėjusioji I. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4035 Eur turtinės ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentus dydžio metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo nuosprendžio visiško atlyginimo, priteisimo (1 t., b. l. 74–79). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,52 Eur išlaidų priteisimo už I. Z. gydymą (1 t., b. l. 110–111), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 108,34 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai I. Z. išmokėtą draudžiamojo įvykio išmoką dėl ligos (1 t., b. l. 120).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
I. Z. pareikštame civiliniame ieškinyje prašymas priteisti 4035 Eur turtinę žalą yra motyvuojamas tuo, kad dėl A. V. smurtinių veiksmų nukentėjusiajai reikalingas dantų protezavimas. Dėl atsiradusių fizinio smurto pasekmių nukentėjusioji laikinai buvo nedarbinga, negavo dalies darbo užmokesčio, o dėl sunkios finansinės padėties negali sumokėti už būtiną dantų protezavimą. Grindžiant civilinį ieškinį byloje yra pateikti medicininiai dokumentai bei rentgeno nuotraukos, iš kurių matyti, kad I. Z. nustatyta kiauryminė žaizda dešinėje viršutinėje lūpoje, tiltinio protezo lūžis kairėje pusėje viršutiniame žandikaulyje (1 t., b. l. 81, 2 t., b. l. 42–45). Taip pat pateikta UAB „Jelendenta“ išankstinė sąskaita faktūra, pagal kurią gydymo ir protezavimo paslaugos kainuos 3990 Eur (1 t., b. l. 85, 2 t., b. l. 49). UAB „Jeledenta“ kvitai patvirtina, kad už odontologijos paslaugas I. Z. sumokėjo 45 Eur (1 t., b. l. 86–87).
Nukentėjusioji I. Z. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Paaiškino, kad civiliniame ieškinyje nurodė tokią sumą, nes jautė nervinę įtampą, yra neįgali ir kaltinamasis apie tai žinojo. Moteris sirgo onkologine liga ir menkiausias neigiamas poveikis gali atnaujinti ligą. Pamatę, kaip atrodo nukentėjusioji, odontologai labai išsigando. I. Z. jaučia nervinę įtampą, dėl to bijo ir vėl susirgti nepagydoma onkologine liga, palikti savo vaikus. I. Z. paaiškino, kad jautėsi geriau, kai kaltinamasis nustojo jai skambinti. Moteris buvo nusiraminusi, dirbo, tačiau kai prarado darbą ir kitą pusę protezo, pradėjo daug stresuoti. Jos niekas nepriima dirbti dėl prastos išvaizdos bei turimo neįgalumo. Darbo neteko dėl mažinamų etatų ir negalėjimo dirbti valytoja. I. Z. pradėjo lankytis odontologijos klinikoje, kur jai padarė rentgeno nuotraukas. Viena klinika atsisakė gydyti nukentėjusiąją be žandikaulio operacijos. Iki įvykio nebuvo patyrusi panašaus pobūdžio sužalojimų. Konfliktai su kaltinamuoju būdavo ne dėl pavydo, o dėl jo nuolatinio alkoholio vartojimo. Civiliniame ieškinyje parašė 3000 Eur sumą, nes jos dukra (9 metų) matė, kaip buvo sumušta motina ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Jų namuose kambarys labai nedidelis, todėl dukra negalėjo nematyti kilusio konflikto. Mergaitė ne tik viską matė bet ir girdėjo. I. Z. nesikreipė pas psichologus, nes nusiramino pati, bet iki šiol dukra jaučia baimę. Šiuo metu I. Z. niekur nedirba, turi daug paskolų banke, viena augina du vaikus. Vienintelės jos pajamos yra nedarbo išmokos. Moteris sakė, kad jai sugadinti dantys, todėl ji ir A. V. abu nuvyko pas odontologą apžiūrai. Klinikoje pasakė, kad dantų gydymas kainuos 3000 Eur, nes reikalinga operacija. A. V. suprato, kad dantys sugadinti dėl jo smūgio, todėl pripažįsta, kad sužalojimai atsirado dėl jo smurtinių veiksmų.
Paprastai civilinė atsakomybė taikoma jau už padarytą žalą, tačiau ji gali būti taikoma ir už būsimą žalą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi. Minėta norma nustato, kad būsimos žalos dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama ir į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios ir būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl A. V. 2019 m. liepos 19 d. panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiąją jai buvo padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos abiejų lūpų dešiniajame kampe bei išmuštas dantų protezas. Tą patvirtina tiek nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, tiek byloje esantys dokumentai iš odontologijos klinikos ir rentgeno nuotraukos, iš kurių aiškiai matyti, kad nukentėjusiajai viršuje yra išmušti dantys (protezas) (2 t. b. l. 50, 51). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti surašytų medicininių dokumentų teisingumu, UAB „Jeledenta“ pateikta išankstine sąskaita faktūra, kvitais bei rentgeno nuotraukomis. Nors likusi 3990 Eur turtinė žala dar neatsirado, nes protezavimas nukentėjusiajai dar nėra atliktas, tačiau protezas buvo išmuštas dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų (to neneigė teisiamojo posėdžio metu ir pats kaltinamasis, be kita ko, nurodydamas, kad jis žinojo, jog I. Z. nešiojo dantų protezą). Šiuo atveju dantų protezo atstatymas yra neišvengiama pasekmė, nes nukentėjusioji jaučia didelį diskomfortą ir nerimą dėl to. Iš UAB „Jeledenta“ informacinio rašto matyti, kad nukentėjusioji I. Z. kreipėsi į odontologijos kliniką, sumokėjo už pirmines odontologijos paslaugas 45 Eur, jai sudarytas tolimesnis gydymo planas (šių paslaugų kaina – 3990 Eur) (2 t., b. l. 49). Teismas nenustatė priežasčių, kurios keltų abejones dėl būsimo protezavimo kainos (3990 Eur). Pateiktame gydymo plane nurodytos konkrečios reikalingos procedūros dantų protezavimui ir pateiktos atskiros jų kainos, kuriomis teismas taip pat neabejoja. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu sutiko su prašoma atlyginti turtine žala. Taigi, esant objektyviems įrodymams, pagrindžiantiems realų turtinės žalos dydį, I. Z. iš A. V. priteistina iš viso 4035 Eur turtinės žalos atlyginimo.
I. Z. pareikštame civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti jai 8000 Eur neturtinės žalos, o jos dukrai K. U. – 3000 Eur neturtinės žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. V. dviem atvejais panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę I. Z.. Vienu atveju I. Z. buvo sukeltas fizinis skausmas, kitu atveju jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Būtina atkreipti dėmesį į A. V. padarytus veiksmus ir sukeltas pasekmes dėl antros nusikalstamos veikos. Kaltinamasis sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajai į veidą, taip padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos dešinėje pusėje ir poodines kraujosruvas abiejų lūpų dešiniajame kampe. Dėl tokio A. V. veiksmo nukentėjusiajai taip pat buvo išmuštas dantų protezas. Kita vertus, svarbu ir tai, kad byloje nenustatyta, jog aptariama nusikalstama veika būtų intensyviai, ilgesnį laiką smurtaujama prieš I. Z.. Kaip minėta, I. Z. dėl prarasto protezo įstatymo ateityje turės nemažų išlaidų. Be to, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų bei dantų protezo sugadinimo jautė nervinę įtampą, iškart po įvykio buvo šoko būsenos, patyrė didelį stresą, pažeminimą, kas neigiamai paveikė jos dvasinę būklę bei gyvenimo kokybę. Negana to, dėl prastos savo išvaizdos netekus dantų protezo, I. Z. negali niekur įsidarbinti. Prieš įvykį I. Z. turėjo darbą, gavo pastovias pajamas, buvo labiau savimi pasitikinti. Šiuo atveju nėra abejonių nukentėjusioji dėl A. V. nusikalstamų veikų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Paprastai fizinio smurto patyrimas asmeniui sukelia neigiamas emocijas. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad I. Z. buvo sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės jos sveikatai (jos kūnui). Nukentėjusioji savo dvasinius nepatogumus ir išgyvenimus sieja didesne apimtimi būtent su dantų protezo netekimu. Kita vertus, dantų protezas nėra žmogaus kūno dalis. A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos yra 700 Eur per mėnesį.
Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-976/2018 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 1000 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 868,86 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014 nustatyta, kad nukentėjusiajam priteista 463,39 Eur neturtinė žala, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014 ir 2013 m. gruodžio 3 d. kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2k-497/2013 nustatyta, kad nukentėjusiems priteista 579,24 Eur neturtinė žala.
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios I. Z. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jai iš A. V. priteistinas 1500 Eur neturtinės žalos dydis. Atkreiptinas dėmesys, kad I. Z. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jai dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų pagrindas priteisti prašomą 8000 Eur neturtinę žalą, kuri gerokai viršija teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius už tokio masto sveikatos sutrikdymą.
Priteisti didesnę neturtinę žalą neturi įtakos I. Z. civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad A. V. iki šiol nesumokėjo pinigų nukentėjusiajam dėl dantų protezavimo; I. Z. iki byloje nagrinėjamų įvykių turėjo sveikatos problemų, ji iki šiol patiria nepatogumus gyvenime; kad civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis kita moteris skambino nukentėjusiajai ir grasino (kaltinamasis nėra kaltinamas kitų nusikalstamų veikų, išskyrus nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu; civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti reiškiamas tik dėl konkrečiais kalto asmens veiksmais sukeltos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, o šiuo atveju A. V. pareikštame kaltinime nėra inkriminuoti grasinimai ar nukentėjusiosios bauginimas). Kartu pažymėtina, kad vien nukentėjusiosios pateiktas piniginis vertinimas dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo savaime teismo neįpareigoja priteisti jai būtent prašomą pinigų sumą.
Civiliniame ieškinyje I. Z. taip pat prašė priteisti 3000 Eur neturinę žalą jos nepilnametei dukrai K. U.. Šį reikalavimą nukentėjusioji grindė tuo, kad jos dukra matė, kaip A. V. sumušė I. Z. ir dėl to patyrė didelius išgyvenimus. Teisiamojo posėdžio metu I. Z. parodė, kad mergaitė ne tik viską matė, bet ir girdėjo. Praėjus savaitei po įvykio nukentėjusiosios dukra pasakė, kad geriau kaltinamasis būtų sumušęs ją. I. Z. nesikreipė pas psichologus, nes nusiramino pati, bet dukra iki šiol jaučia baimę.
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. I. Z. teigimu, jos dukra patyrė neturtinę žalą, nes matė, kaip A. V. sumušė jos motiną. Kita vertus, kaltinamojo nusikalstama veika nebuvo nukreipta į nukentėjusiosios dukrą. Vien tas faktas, kad ji suvokė (matė ir/ar girdėjo) motinos ir jos sugyventinio konfliktą, nesudaro pagrindo pripažinti ją nukentėjusiąja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikoma, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, ir teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, o teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama. Tokie ribojimai nėra absoliutūs ir tam tikrais išimtiniais atvejais neturtinė žala gali būti priteisiama asmeniui, kuris tiesiogiai nenukentėjo nuo nusikalstamos veikos. Pavyzdžiui, vienoje baudžiamojoje byloje neturtinė žala buvo priteista sunkiai sužaloto asmens sesei, nes jos gyvenimas pasikeitė kardinaliai, ji visą likusį gyvenimą turės prižiūrėti neįgalų brolį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2011, Nr. 2K-55/2013, Nr. 2K-270/2014). Taigi suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju K. U. patyrė tam tikrų dvasinių išgyvenimų dėl smurtinių veiksmų prieš motiną, tačiau nagrinėjamo įvykio aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą priteisti jai neturtinės žalos, juolab į bylą nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad I. Z. dukrai buvo sukelti itin neigiami padariniai jos sveikatai, gyvenimo kokybei. Todėl neturinė žala K. U. nepriteistina ir ši I. Z. civilinio ieškinio dalis atmestina.
Be to, nukentėjusioji I. Z. prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų. Toks prašymas tenkinamas, tačiau jos skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo. Tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 108,34 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai I. Z. išmokėtą draudžiamojo įvykio išmoką dėl ligos. Iš 2019 m. spalio 28 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. KA_PZ1E-15864 matyti, kad I. Z. 2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo išmokėta 108,34 Eur ligos išmoka už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. liepos 26 d. (1 t., b. l. 125). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. Z. 2019 m. liepos 19 d. patyrė sužalojimus, dėl kurių laikinai buvo nedarbinga. Tarp A. V. smurtinių veiksmų ir nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei tolesnio laikino nedarbingumo yra priežastinis ryšys, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 108,34 Eur civilinis ieškinys tenkintinas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo A. V. priteisti 50,52 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajai I. Z.suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kaip minėta, iškart po 2019 m. liepos 19 d. įvykio nukentėjusiajai buvo suteiktos gydymo paslaugos. Jos susidarė dėl A. V. tyčinių veiksmų sužalojus I. Z.. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti nukentėjusiajai suteiktų paslaugų kaina, ji patvirtinta rašytiniu įrodymu (1 t., b. l. 112). Atsižvelgiant į tai, iš A. V. priteistina Vilniaus teritorinė ligonių kasai 50,52 Eur patirtų nukentėjusiosios gydymo išlaidų.
VII. Kiti klausimai
A. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 168–169). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
A. V. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 21 d. 17.20 val. iki 2019 m. balandžio 23 d. 11.53 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 142, 148). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į A. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, du kompaktinius diskus su vaizdo įrašu ir rentgenograma, pridėtus prie bylos medžiagos, palikti bylos medžiagoje.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Bylos medžiagoje esanti 2019 m. spalio 21 d. teisinių paslaugų sutarties Nr. 2019/14 kopija patvirtina, kad I. Z. atstovauja advokatė Alina Volynec (1 t., b. l. 91). Nukentėjusioji I. Z. prašo priteisti iš A. V. 600 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 74–79). Kartu su civiliniu ieškiniu teismui pateikta sąskaita fąktūra ir pinigų priėmimo kvitas (1 t., b. l. 91–92), patvirtinantys nurodytos sumos sumokėjimą teisines paslaugas teikusiai advokatei. Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas priteisti visą nukentėjusiosios prašomą pinigų sumą, atsižvelgia į tai, kad advokatė viso proceso metu buvo aktyvi, t. y. teikė įrodymus, dalyvavo teisiamajame posėdyje, surašė civilinį ieškinį, kurio apimtis 6 lapai (1 t., b. l. 74–79), bei pateikė prašymą, kurio apimtis du lapai (2 t., b. l. 111–112). Dokumentuose iš esmės analizuojamos individualios įvykio aplinkybės, teisės normų citavimas minimalus. Šiuo atveju byla nėra didelės apimties, tačiau padarytos dvi nusikalstamos veikos, bylos medžiagą sudaro du bylos tomai. Nors nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo iškilę klausimų, susijusių su veikų kvalifikavimu, tačiau buvo sprendžiama dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas priteisia iš A. V. nukentėjusiajai I. Z. 600 Eur išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti. Kaltinamojo turtinė padėtis nelaikytina tokia, dėl kurios jis negalėtų atlyginti minėtą išlaidų dydį.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2019 m. balandžio 21 d. nusikalstamos veikos padarymo), ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, paskirti A. V. įpareigojimą – bausmės atlikimo laikotarpiu būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2019 m. liepos 19 d. nusikalstamos veikos padarymo), ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti A. V. įpareigojimus:
1) bausmės atlikimo laikotarpiu būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) įpareigoti A. V. per 5 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai I. Z. 800 Eur turtinės žalos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (5 mėnesius laisvės apribojimo) švelnesnės bausmės, ir A. V. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, paskirti A. V. įpareigojimus:
1) bausmės atlikimo laikotarpiu būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) įpareigoti A. V. per 5 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai I. Z. 800 Eur turtinės žalos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais:
1) įpareigoti A. V. viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) įpareigoti A. V. per 5 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai I. Z. 800 Eur padarytos turtinės žalos.
Į laisvės apribojimo bausmę įskaityti A. V. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 21 d. 17.20 val. iki 2019 m. balandžio 23 d. 11.53 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.
1) 4035 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo, 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturinės žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos žalos visiško atlyginimo;
2) 600 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.
Kitą I. Z. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Iš A. V. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 50,52 Eur (penkiasdešimt eurų ir penkiasdešimt du euro centus), susijusius su I. Z. gydymo išlaidomis, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 108,34 Eur (šimtą aštuonis eurus ir trisdešimt keturis euro centus), kurie buvo mokami, kaip ligos išmoka nukentėjusiajai.
A. V. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinius diskus su vaizdo įrašu ir rentgenograma, pridėtus prie bylos medžiagos, palikti bylos medžiagoje.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.