- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- T-1274-1123/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00008-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Regelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato prašymą dėl G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos arešto bausmės vykdymo nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu G. C. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 192 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2009 m. gegužės 4 d.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartimi nuteistajai G. C. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (5200 Lt) bauda pakeista į 90 parų areštą. Minėta nutartis įsiteisėjo 2012 m. spalio 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – Komisariatas) teikimas dėl G. C. paskirtos 90 parų arešto bausmės vykdymo nutraukimo ir paieškos tikslingumo suėjus BK 96 straipsnio nustatytam terminui. Prašyme nurodoma, kad iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarties matyti, kad nuteistoji G. C. į teismo posėdį neatvyko, atvesdinta nebuvo, todėl teikimas buvo išnagrinėtas jai nedalyvaujant. Duomenų apie tai, kad apie tai, kad nutartis jai buvo įteikta, nėra, todėl negalima teigti, kad ji pasislėpė ir vengia atlikti paskirtą 90 parų arešto bausmę. Paieškos metu nustatyta, kad nuo 2014 m. spalio 13 d. G. C. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę. 2014 m. spalio 16 d. gautas pranešimas iš Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje, kad G. C. 2014 m. spalio 13 d. kreipėsi į juos dėl paso išdavimo ir nurodė savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Paieškos metu buvo nustatyta, kad G. C. dukterys, sūnus bei sutuoktinis yra išvykę į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę. Nuo 2014 m. G. C. į Lietuvą atvykusi nebuvo, jos su Lietuva nesieja jokie socialiniai ryšiai.
Atsiliepimų į teikimą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. baudžiamasis įsakymas, tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartis yra įsiteisėję, todėl vykdytini.
BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, o 2 punkte įtvirtinta, kad per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų, o kai paskirtas laisvės atėmimas daugiau kaip dešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
Teismų praktikoje yra pabrėžta, kad tam, kad būtų galima konstatuoti, jog nuosprendžio vykdymo senatis suėjo, turi būti nustatyta, kad nuteistasis jam paskirtos bausmės atlikti nevengė (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-820-870/2016). Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. baudžiamasis įsakymas buvo pradėtas vykdyti, tačiau nuteistoji G. C. jai paskirtos 40 MGL (5200 Lt) baudos nesumokėjo, bauda išieškota nebuvo, todėl ši bauda Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartimi buvo pakeista areštu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartis, kuria G. C. buvo paskirta 90 parų arešto bausmė, buvo pateikta vykdyti 2012 m. spalio 31 d., tačiau nebuvo pradėta vykdyti. Teikime nurodoma, kad G. C. gyvena Jungtinėje Karalystėje ir 2014 m. spalio 13 d, deklaravo išvykimą į šią valstybę, tai patvirtina teismo gauti Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys. Teikime nurodyta, jog nėra duomenų, kad G. C. nuo 2014 m. būtų atvykusi į Lietuvą.
Vis dėlto, pažymėtina, kad tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. baudžiamasis įsakymas, tiek Vilnius miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartis buvo priimti dar iki G. C. deklaruoto išvykimo į Jungtinę Karalystę. Teismas pažymi, kad nors LITEKO ir nėra duomenų apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. baudžiamojo įsakymo įteikimą G. C., nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad nuteistoji nežinojo apie šį procesą, kadangi proceso užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu galimas tik kaltinamajam esant apie tai informuotam ir su tuo sutinkant. Taigi, darytina išvada, kad G. C. žinojo apie jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą bei apie būsimą proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau, po jo priėmimo ir bausmės paskyrimo, procesu nesidomėjo, nesiekė įvykdyti paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo, žinodamas, jog jo atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas ir paskirta bausmė, išvyksta gyventi į užsienį, su bausmę vykdančia institucija nesusiekia, nesidomi savo baudžiamojo proceso eiga, teismų praktikoje laikoma, jog jis savo neapdairiais bei nerūpestingais veiksmais, abejingumu bausmės vykdymui apsunkina netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir siekia išvengti jam paskirtos bausmės, todėl nuosprendžio vykdymo senatis sustoja (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 1S-693-397/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 1S-115-361/2020). Nagrinėjamu atveju G. C., žinodama, kad jos atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis procesas, o tuo labiau bus priimtas ir vykdomas baudžiamasis įsakymas, galimai išvyko gyventi į užsienį, savo naujosios gyvenamosios vietos adreso nepranešė, taigi, suprato, kad dėl tokio jos poelgio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymas tampa sudėtingas. Aplinkybė, kad G. C. jau ilgą laiką gyvena Jungtinėje Karalystėje, šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir neatleidžia nuteistosios nuo pareigos pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis siekiant įvykdyti jai skirtą bausmę (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartis Nr. 1S-139-366/2019).
Kita vertus, teismas nustatė ir tai, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2009 m. gegužės 4 d., t.y. prieš daugiau nei 16 metų. Teismas neturi duomenų, kad per šį laikotarpį nuteistoji G. C. būtų padariusi naują nusikalstamą veiką, teismo gautame Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše tokių duomenų nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog teismo baudžiamasis įsakymas visgi negali būti vykdomas, nes po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų ir nėra duomenų, kad senaties eiga būtų nutrūkusi dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo (BK 96 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas teikimą tenkinti ir nutraukti G. C. paskirtos 90 parų arešto bausmės vykdymą ir jos paiešką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
nutaria:
Tenkinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato teikimą.
Nevykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio baudos bausmė, kuri Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartimi pakeistą į 90 parų arešto bausmę, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.
Nutarčiai įsiteisėjus nutraukti G. C. paiešką.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.