Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Remigijaus Preikšaičio, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

178 straipsnio 2 dalį (už 2019 m. rugsėjo 3 d. įvykdytą atvirąją vagystę) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

178 straipsnio 2 dalį (už 2019 m. rugsėjo 15 d. įvykdytą atvirąją vagystę) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

180 straipsnio 1 dalį (už 2019 m. rugsėjo 18 d. įvykdytą plėšimą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

180 straipsnio 1 dalį (už 2019 m. rugsėjo 23 d. įvykdytą plėšimą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

178 straipsnio 2 dalį (už 2019 m. lapkričio 11 d. įvykdytą atvirąją vagystę) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu nurodyta kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y.: jis 2019 m. rugsėjo 3 d., apie 14.00 val., parke, ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, paprašęs J. O. duoti apžiūrėti turimą mobiliojo ryšio telefoną ir šiam jį padavus, telefono negrąžino ir pasišalino. Tokiu būdu A. B. iš J. O. atvirai pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P20“, 400 Eur vertės.

1.1. Be to, A. B. 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 16.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, pokalbio metu iš Ž. Ž. rankos atvirai pagriebė rankoje laikytą piniginę ir pasišalino. Tokiu būdu A. B. iš Ž. Ž. atvirai pagrobė jam priklausančią piniginę, 10 Eur vertės, su joje buvusiais 200 eurų ir keturiais vienkartiniais maršrutinio autobuso bilietais, 0,50 Eur vertės, bendros 2 Eur vertės, iš viso pagrobė turto už 212 Eur.

1.2. Be to, A. B. pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, t. y.: jis 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 17.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rankomis sugriebęs ir užlaužęs L. M. dešinę ranką, dėl ko jam buvo padarytas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, iš L. M. kuprinės ištraukė piniginę ir ją pagrobė tuo padarydamas nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ištraukęs iš nukentėjusiojo rankinės piniginę iš jos pagrobė 80 eurų. Tokiu būdu A. B. pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė L. M. priklausančius 80 eurų.

1.3. Be to, A. B. 2019 m. rugsėjo 23 d., apie 15.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, pokalbio metu iš J. S. rankų išplėšė rankose laikytą piniginę, o, nukentėjusiajam bandant ją atsiimti, A. B., siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, pavartodamas fizinį smurtą, atstūmė nukentėjusįjį nuo savęs ir iš piniginės ištraukė ir pagrobė 105 eurus. Tokiu būdu A. B., pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė J. S. motinai G. S. priklausančius 105 eurus.

1.4. Be to, A. B. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 15.45 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, pokalbio metu iš A. J. rankos atvirai pagriebė rankoje laikytą mobiliojo ryšio telefoną „Huawei i6“ ir pasišalino. Tokiu būdu A. B. iš A. J. atvirai pagrobė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei i6“, 160 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Skundžiamas nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).???

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. B. laikėsi visų bausmės skyrimo nuostatų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės –bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos) ir 180 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytų nusikaltimų padarymą A. B. skyrė griežčiausias savo rūšimi, tačiau gerokai mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad A. B. anksčiau daug kartų teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, į tai, jog dauguma ankstesnių nuteistojo padarytų nusikaltimų taip pat buvo nusikaltimai nuosavybei. Teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis padarė penkis apysunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei, iki sulaikymo nedirbo, o penkias nusikalstamas veikas padarė per neilgą laikotarpį, praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai buvo išleistas iš pataisos įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat pažymėjo, jog nuteistasis neatlygino žalos nukentėjusiesiems, tačiau sutinka atlyginti padarytą žalą, dalis pagrobtų daiktų surasta ir grąžinta nukentėjusiesiems. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi, todėl pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti A. B. už atskirus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas pagrįstai subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu atsižvelgdamas į panašų visų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, sukeltas pasekmes bei padarytos žalos dydį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Teismas taip pat įvertino tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

9. Nuteistojo padaryti penki apysunkiai nusikaltimai nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis) yra tyčiniai ir savanaudiški. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie A. B. nusikalstamas veikas matyti, jog jis yra daug kartų teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas (vagystes ir plėšimus), nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę (t. 3, b. l. 7–23). Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad jis praeityje taip pat trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus (t. 3, b. l. 5–6). Byloje nėra duomenų apie tai, jog A. B. dirbtų ar turėtų kitą legalų pragyvenimo šaltinį (t. 3, b. l. 3–4). Nuteistasis naujus tyčinius nusikaltimus per trumpą laiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad A. B. net penkis tyčinius nusikaltimus padarė praėjus vos 4 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos. Nuteistojo nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimą būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes anksčiau jis buvo teistas taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystes ir plėšimus), šie nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis darė ir toliau. Anksčiau nuteistajam skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai. Šios aplinkybės rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

10. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. B. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos) ir 180 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, paskirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankiu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu, prie griežčiausios bausmės už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų pridėjo tik po nedidelę dalį (3 mėnesius) švelnesnių laisvės atėmimo bausmių ir, pritaikęs BK 64¹ nuostatas, nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios dar labiau švelninti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

11. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis savo kaltę visiškai pripažino, kritiškai vertina savo elgesį, labai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo ir pažadėjo atlyginti žalą nukentėjusiesiems, tačiau į šias aplinkybes apylinkės teismas jau atsižvelgė, jos sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimą ir už įstatyme įtvirtintų nusikalstamų veikų sankcijų vidurkį gerokai mažesnių laisvės atėmimo bausmių skyrimą bei BK 64¹ straipsnio taikymą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šias aplinkybes dar kartą vertinti ir jų pagrindu švelninti bausmę. Apeliantas skunde itin akcentuoja, kad nori rūpintis savo senyvo amžiaus sergančia motina, su kuria gyvena, tačiau pastebėtina, kad ši aplinkybė nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti sunkią A. B. motinos sveikatos būklę, tai, kad ji negalėtų savimi pasirūpinti, ir (ar) aplinkybę, jog nuteistasis yra vienintelis asmuo, kuris galėtų ja pasirūpinti. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Skundo teiginiai, kad nuteistasis pasižada daugiau nenusikalsti ir įsidarbinti, taip pat laikytini deklaratyviais, nes 2019 m. gegužės 3 d. išleistas iš pataisos įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, praėjus vos 4 mėnesiams, jis per gana trumpą laiko tarpą padarė net penkis apysunkius nusikaltimus nuosavybei. Tai, kad nuteistasis (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą ir lankosi pas psichologę, taip pat nesuteikia pakankamo pagrindo švelninti jam bausmę.

12. Apeliantas teigia, kad yra sąlygos jam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais negali sutikti. BK 75 straipsnio 1 dalyje išdėstyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau aptarta šio procesinio sprendimo 8 ir 9 punktuose, A. B. yra daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos netrukus vėl ėmė daryti apysunkius nusikaltimus nuosavybei. Šios aplinkybės labai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant išvardytų aplinkybių visumai apeliantui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus – atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo – šiuo metu galima tik paskyrus realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

14. Apeliantas mano, kad yra sąlygos jam taikyti BK 76 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo bausmės dėl ligos. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais negali sutikti. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog tais atvejais (BK 76 straipsnio 1, 2 dalys), kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo suserga (serga) ne psichine, o kitokia sunkia nepagydoma liga, jis gali būti atleidžiamas nuo bausmės, kai dėl ligos pobūdžio ir dėl paskirtos bausmės ypatumų (pvz., laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų) tampa neįmanomas bausmės paskirties įgyvendinimas, liga trukdo atlikti bausmę. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis. Teismo diskrecija (teismas gali, bet neprivalo) sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu. Taip pat teismas turėtų atsižvelgti į tai, ar tokia liga kaltininkas sirgo jau darydamas nusikaltimą, ar tai netrukdė jam nusikalsti. BK 76 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos suponuoja, kad vien susirgimas (sunki nepagydoma liga) nėra pakankamas ir besąlygiškas pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, pasikeitus nuteisto bausmę atliekančio asmens sveikatos būklei, atleidimo nuo bausmės klausimas sprendžiamas BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka??? (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018).??? Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. ???2K-7-70-895/2018).

15. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodyti argumentai ir pateikti medicininiai duomenys apie jo sveikatos būklę nėra pakankami išvadai, kad jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. A. B. sirgo nepagydoma liga – ŽIV jau iki nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo (pats apeliantas skunde nurodo, jog serga nuo 2001 m.) ir ši liga jam neabejotinai nesutrukdė per ganėtinai trumpą laiko tarpą padaryti net penkių apysunkių nusikaltimų nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis). Todėl ši jo sveikatos būklė niekaip nemažina nuteistojo, kaip asmenybės, pavojingumo visuomenei. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad po nusikaltimų, už kuriuos jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo nuteistojo sveikatos būklė būtų itin pablogėjusi ir jis dėl to negalėtų atlikti bausmės. Atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje.???

16. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. B. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. A. B. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų bei jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.