Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025-11-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui, už tai, kad jis 2025-10-28, 23.22 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. 1,28 (paklaida±1,7 procento) promilės neblaivumas. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. J., nesutikdamas su Institucijos 2025-11-12 priimtu nutarimu, jį apskundė apylinkės teismui, prašydamas jo atžvilgiu priimtą nutarimą pakeisti ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi sutrumpinti jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį bei taikyti alternatyvią administracinio poveikio priemonę.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026-01-14 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę ar pakeisti administracinio poveikio priemonę į kitą nėra pagrindo. T. J. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat pažymėjo, kad T. J. praeityje jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (2017-04-15 nutarimu), jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones iki 2018-05-04, nors administracinė nuobauda nebegalioja, ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog T. J. iš ankstesnio baustumo nepasimokė, jis nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas teisės pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. J. prašo pakeisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026-01-14 nutartį, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę, skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Prie skundo pateikė priedus (darbo sutarties kopiją, charakteristikos iš darbovietės kopiją, pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą kopiją, asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo kopijas, vaiko gimimo liudijimo kopiją, mokymo sutarties kopiją, gyvenimo draugės paso kopiją, gyvenimo draugės darbo sutarties kopiją, gyvenimo draugės darbo grafiko kopiją, medicininės pažymos kopiją, administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus kopiją). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, apylinkės teismo ir Institucijos pateikti argumentai yra formalūs. Teisingumo samprata suponuoja ne nominalų teismo ir Institucijos vykdomą teisingumą ir ne išorinę vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Pažymi, kad jis (T. J.) neturėdamas teisės vairuoti jis negali vykdyti savo darbinių pareigų. Neturi kaip užtikrinti sūnaus gerovės, sugyventinės gerovės ir išlaikyti šeimos. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje minimos aplinkybės yra klaidingai interpretuojamos. Jis (T. J.) privalo pasirūpinti sūnumi, jo mokymo įstaiga nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi 16 kilometrų, sugyventinė, vaiko mama, teisės vairuoti neturi. Jo sugyventinė darbą pradeda anksti ryte arba baigia vėlai vakare, tokiu laiku darbdavio ar viešojo transporto nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių visumos, padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo T. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Tvirtina, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams.

4.2. Tvirtina, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, jo neneigė, paaiškino visas su nusižengimo padarymu susijusias aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jis nepiktnaudžiauju alkoholiu, nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų. Skunde remiasi kasacinio teismo praktika ir pažymi, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nurodo, kad alkoholį vartojo spalio 28 dienos vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui 23.22 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jam (T. J.) buvo nustatytas 1,31 (1,29 po paklaidos) promilės neblaivumas. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius jį vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu – jis elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės.

4.3. Teigia, kad dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė didžiulę finansinę naštą. Jis turi 18 metų vairavimo stažą. Praeityje buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (2017-04-15 nutarimu), jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones iki 2018-05-04, administracinė nuobauda senai nebegalioja. Jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, sūnumi, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Pilnu etatu dirba (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) autoserviso, automobilių (duomenys neskelbtini) įmonėje „UAB A.“. Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam vykdant darbines funkcijas, vykdydamas šias funkcijas jis privalo vykti pas įmonės klientus sugedus transporto priemonėms, parvežti įmonei įvairių atsarginių dalių ir medžiagų remontuojamoms transporto priemonėms. Darbdavio charakterizuojamas, kaip atsakingas, darbštus, sąžiningas, kruopštus, iniciatyvus, visada padedantis, aktyvus, nekonfliktiškas, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Charakteristikoje pažymima, kad jam teisė vairuoti yra būtina vykdyti darbines funkcijas. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti sūnumi ir šeima. Suvokia atsakomybę prieš šeimą, darbovietę. Netekęs teisės vairuoti jis netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir jo šeimai. Dėl mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas.

4.4. Nurodo, kad jam paskyrus alternatyvią administracinio poveikio priemonę, su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl alternatyvios administracinio poveikio priemonės paskyrimo, su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Skunde remiasi teismų praktika ir pažymi, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje, kur taikytos ir aiškintos ANK 34 straipsnio 6 dalies įtvirtintos teisės normos, suformuluota, kad jos gali būti taikomos kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų bylojančių asmens naudai, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės. Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, ilgas vairavimo stažas, asmeninio pobūdžio aplinkybės – T. J. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ypatingai nutolusi gyvenamoji vieta nuo darbo vietos, darbo pobūdis, sūnaus auginimas, pagalba sugyventinei. Skunde T. J. pateikė eilę teismų praktikos pavyzdžių, kuriose pažeidėjams buvo sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

5. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026-01-14 nutartį. Nurodo, kad T. J. galėjo ir privalėjo suprasti, kad ką tik vartojęs alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus negali sėsti už transporto priemonės vairo, jog tuo kelia pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, ypač kai jau yra baustas už analogišką nusižengimą, tačiau pasielgė neatsakingai, vairavo transporto priemonę, lengvabūdiškai tikėdamasis neįkliūti ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, bei nustatytas jo padarytas nusižengimas, o T. J. nustatytas neblaivumas balansavo tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės. Be to, T. J. apeliaciniame skunde nepateikiama jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir vertinamos iki šio teisenos proceso momento, ar pagrįstų argumentų dėl kurių būtų pagrindas tenkinti jo skundo reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo keisti skundžiamos teismo nutarties.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nusižengimo bylose 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022, 2AT-4-511/2023).

7. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto bei už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos pagrįstumu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. apeliaciniu skundu nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimu, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas skundo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 800 iki 1100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Aptartas teisinis reglamentavimas rodo, kad už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti minėtas administracinio poveikio priemones, susijusias su specialiąja teise vairuoti kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, to paties straipsnio 6 dalyje numatęs itin griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

9. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinio teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Aplinkybė, jog nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (kasacinio teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024).

11. Šiuo atveju iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog Institucija 2025-11-12 nutarimu T. J. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), ir nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią 800 Eur baudą ir minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – 12 mėnesių, paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

12. Apygardos teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamos nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra, bylos duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių T. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų būti sutrumpintas ir kartu paskirta alternatyvi administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Institucijos nutarimu T. J. pagal ANK 422 straipsnio 5 ir 6 dalis paskirta minimalaus dydžio bauda, minimaliam terminui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. priešingo teisei elgesio rezultatas. Akcentuotina tai, kad apeliantas padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Be to, transporto priemonę T. J. vairavo būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas leidžiamą normą viršijo trigubai, jis vairavo ką tik vartojęs alkoholinius gėrimus, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad T. J. už analogiško nusižengimo padarymą buvo baustas ir anksčiau, t. y. 2017-04-15 nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones iki 2018-05-04. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja T. J.. Ši aplinkybė, rodo, kad nei anksčiau taikyta nuobauda, nei administracinio poveikio priemonė teigiamos įtakos T. J. elgesiui iš esmės neturėjo, jis ir toliau elgiasi priešingai teisės aktų reikalavimams. Nors, kaip pažymima ir apeliaciniame skunde, padarytas nusižengimas niekam ir nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų (T. J., vairuodamas automobilį, nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, buvo sustabdytas policijos priemonių (reido) metu), tačiau darytina pagrįsta išvada, kad galimai tik dėl pareigūnų patikrinimo buvo išvengta skaudesnių tokio elgesio padarinių. Taigi, šiuo atveju aplinkybė, kad jo veiksmai nesukėlė niekam jokių pasekmių, vertinama kaip laimingas atsitiktinumas, o ne kaip rūšinį šio administracinio nusižengimo pavojingumą mažinanti aplinkybė, kadangi tuo atveju, jei tokie padariniai būtų kilę, T. J. apskritai būtų taikyta kitokia atsakomybė ANK rėmuose arba net baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo kilusių padarinių.

13. Esminiai apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių prašoma sušvelninti paskirtą poveikio priemonę, yra tai, kad teisė vairuoti transporto priemones T. J. yra būtina darbo funkcijoms bei pasirūpinti šeimos nariais (turi vežti sūnų į ugdymo įstaigą, jo sugyventinė dirba (duomenys neskelbtini) pamaininį darbą, anksti ryte 5.30 turi vežti ją į darbo vietą arba vėlai vakare 23.30 val. parvežti iš darbo vietos). Pabrėžtina, jog šios aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo neteisėtų veiksmų visgi nesulaikė. Sėsdamas prie automobilio vairo ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, T. J. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes tiek jo asmeniniam gyvenimui, tiek ir darbo funkcijų atlikimui, o to nepadaręs jis privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeimyninių aplinkybių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels T. J. nepatogumus, papildomas finansines išlaidas, tačiau šios pasekmės kyla dėl teisei priešingo apelianto elgesio, todėl savaime negali būti laikomos išskirtine priežastimi švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Juo labiau, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų atlikimui ar šeimos gerovei, teismų praktikoje savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, lemiančiomis išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

14. Svarbu paminėti ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog sprendimas sustabdyti T. J. teisę vairuoti transporto priemones buvo priimtas dar 2025-10-28, tai yra jis negali vairuoti transporto priemonių praktiškai 5 mėnesius, tačiau šiuo metu vis dar turi darbą ir sugeba pasirūpinti šeima ir artimaisiais (sūnumi ir sugyventine), net ir negalėdamas vairuoti transporto priemonių. Be to, pirmosios instancijos teisme nurodė, jog atsižvelgus į tai, kad jis nebegali vykti pas klientus, buvo sumažintas jo darbo užmokestis. Taigi nepaisant to, kad T. J. ir buvo sumažintas darbo užmokestis, tačiau jis ir toliau gali dirbti ir dirba. Be to, apygardos teismas pažymi ir tai, jog ginčijamos administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti ir kitokį, arčiau jo gyvenamosios vietos esantį darbą, kuriame jo užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų jo ir šeimos poreikiams patenkinti. Niekas neriboja apelianto galimybių ieškoti darbo kitose darbovietėse, kuriuos jis galėtų dirbti ir neturėdamas teisės vairuoti.

15. Šiuo atveju apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo, pagrįstai atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, o būtent į tai, kad T. J. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Pirmo tikrinimo metu jam nustatytas 1,75 (po paklaidos – 1,72) promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 1,31 (po paklaidos – 1,28) promilių neblaivumas, kuris viršija įstatyme nustatytą minimalią ribą daugiau nei tris kartus. Nors skunde T. J. teigia, kad jis nesijautė neblaivus, pažymėtina, kad jam nustatytas neblaivumas yra artimesnis vidutiniam girtumo laipsniui, kurį nustačius asmeniui jau kyla nebe administracinė, bet baudžiamoji atsakomybė. Minėtos aplinkybės rodo, kad T. J. elgėsi itin neatsakingai, žinodamas, jog jam teks vairuoti, kaip pats teigė, tą pačią dieną vartojo alkoholį, ir nesusimąstydamas dėl savo elgesio, tik pavartojęs alkoholio sėdo už automobilio vairo ir juo važiavo, savo veiksmais keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei, turtui. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien tas faktas, jog T. J. sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, dar ir įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, kad T. J. tvirtino, kad sėsdamas už automobilio vairo buvo įsitikinęs, jog jaučiasi gerai ir įstatymo nepažeidžia, šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti jo elgesio kaip mažiau pavojingo. Dar kartą paminėtina, kad T. J. pats nurodė, jog įvykio dieną jis vartojo alkoholį, be to, jis buvo baustas už vairavimą neblaiviam, t. y. turėjo tokios patirties, taigi neįsitikinęs, kad yra blaivus ir vėl sėsdamas už vairo, jis veikė tyčine kaltės forma. Būtent toks aiškinimas pateikiamas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

16. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas vertino ir tokias T. J. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. tai, kad jis teigiamai charakterizuojamas darbdavio, turi vaiką (kurį reikia vežti į ugdymo įstaigą), sugyventinę (kurią reikia vežti į darbą, parvežti iš darbo), per pastaruosius penkerius metus nebuvo baustas už tokio paties pobūdžio administracinius nusižengimus, gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Vis tik, kaip ir apylinkės teismas, apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytų aplinkybių nelaiko išskirtinėmis, dėl kurių būtų pagrindas švelninti T. J. paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kaip jau minėta, kad T. J. anksčiau buvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą, taip pat iš Administracinių nusižengimų registro išrašo pažymos matyti, kad anksčiau jis ne vieną kartą baustas ir už kitus KET pažeidimus (greičio viršijimą). Šios aplinkybės, T. J. charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad jis nėra pavyzdingas ir atsakingas vairuotojas. Taigi skunde apygardos teismui nurodytos aplinkybės, kurios tinkamai buvo įvertintos ir skundžiamoje nutartyje, iš esmės yra įprastinės didesnei visuomenės daliai, jos nepaneigia Institucijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumo bei nesudaro pagrindo švelninti T. J. paskirtą administracinio poveikio priemonės terminą.

17. Nors sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės T. J. kurį laiką bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Suprantama, kad specialiosios teisės neturėjimas apsunkins šeimos poreikių tenkinimą bei darbo funkcijų vykdymą, tačiau tai galimybės rūpintis šeima, vykdyti turimus įsipareigojimus ar dirbti nepanaikina. Neabejotina, kad neturint teisės vairuoti, T. J. bus nepatogiau užtikrinti kasdienes veiklas, tačiau tai netaps neįmanoma. Juo labiau, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas. Be to, atsižvelgiant į nusižengimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, pažeidėjo patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai šiuo atveju negali būti laikomi pakankamu pagrindu sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą. Šiuo atveju minimali nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra visiškai tinkama ir adekvati valstybės reakcija į padarytą nusižengimą, kuri negali būti laikoma pernelyg suvaržanti T. J. teises.

18. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. J. apeliaciniame skunde, be kita ko, ginčija ir apylinkės teismo atsisakymą jam taikyti ANK 31¹ straipsnyje įvirtintą galimybę taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Vis dėlto, nors apylinkės teismas atsisakė tenkinti T. J. prašymą skirti jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvą (ANK 31¹ straipsnis), tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad prašoma pakeisti administracinio poveikio priemonė negali būti taikoma besąlygiškai, net ir prašant atsakomybėn patrauktam asmeniui jos taikymas nėra privalomas, o priklauso teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos diskrecinei teisei.

19. Pažymėtina, kad ANK 31¹ straipsnyje nustatyta administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šią priemonę kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas); šios poveikio priemonės trukmė nustatoma nuo 1 iki 2 metų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Taigi įstatymas nustato tik dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali skirti ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, tokia galimybė turi būti nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sutikti su tokios priemonės skyrimu.

20. Nors T. J. nurodo, jog jis sutinka su ANK 31¹ straipsnio taikymu, tačiau pažymėtina, kad ANK 31¹ straipsnio taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija turi diskreciją nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti Institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

21. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti T. J. prašymą paskirti jam ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą alternatyvą (ANK 31¹ straipsnis), įvertino tai, kad jis už analogišką nusižengimą (numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje) buvo nubaustas 2017 metais ir atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir T. J. neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip tai numato ANK 422 straipsnio 6 dalis, arba jos terminą trumpinti, arba paskirti tik alternatyvią administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi, dėl ankščiau nurodytų aplinkybių visumos, įvertinus nusižengimo pavojingumą ir pažeidėjo asmenybę, ši administracinio poveikio priemonė T. J. netaikyta pagrįstai. Taigi T. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo aptariamu klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamoje nutartyje.

22. Apeliaciniame skunde T. J., be kita ko, nurodė ir eilę teismų praktikos pavyzdžių, kuomet asmenims, padariusiems ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tai yra buvo sutrumpinti įstatyme numatyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminai, taip siekiant įrodyti, kad T. J. paskirta administracinio poveikio priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto nurodomuose procesiniuose sprendimuose asmenims buvo nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis nei nagrinėjamu atveju, daugeliu atveju – netgi žymiai mažesnis, tai yra tik nežymiai viršijantis leistiną neblaivumo ribą, todėl jau vien ši aplinkybė parodo, jog nurodytų procesinių sprendimų faktinės aplinkybės skiriasi ir nėra analogiškos šioje byloje nustatytam nusižengimui. Be to, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad administracinės atsakomybės nustatymo klausimas yra individualus, nuobauda (taip pat ir administracinio poveikio priemonė) individualizuojama atsižvelgiant į konkrečioje byloje reikšmingų aplinkybių visumą, be to, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant panašioms aplinkybėms, teismas nėra įpareigojamas paskirti identišką nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę ar jų neskirti. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje taip pat yra daug kitų pavyzdžių, kai administracinio poveikio priemonės terminas nėra sutrumpinamas, todėl T. J. jam palankių teismo procesinių sprendimų nurodymas apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

23. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi apygardos teismas nėra saistomas pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų, kaip precedentų, todėl neprivalo vadovautis apeliaciniame skunde nurodytomis apylinkių teismų nutartimis. Kiekvienu konkrečiu atveju, byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat esant skirtingoms šioje byloje ir T. J. minimose pirmosios instancijos administracinėse bylose nustatytoms aplinkybėms, asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismų praktika, šiai bylai nėra precedentas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), be kita ko, kaip minėta, ir dėl netapačių faktinių bylų aplinkybių.

24. Šiuo atveju vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtą administracinio poveikio priemonę proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Kaip jau minėta, T. J. 2017 metais jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, o dabar ir vėl padarė analogišką nusižengimą, t. y. vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų. Šie duomenys yra svarbūs individualizuojant jam taikytiną administracinio poveikio priemonę ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju T. J. padarytas šiurkštus KET pažeidimas nebuvo atsitiktinis poelgis jo gyvenime, jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas tokių savo veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Sutrumpinus administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir/ar net kartu paskyrus draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tikėtina, kad T. J. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta. Taigi ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti.

25. Skundą nagrinėjančio apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos ir T. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog T. J. galima taikyti švelnesnes poveikio priemones, t. y. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą sutrumpinti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ar neskirti administracinio poveikio priemonės, ir/ar paskirti jam ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, kuri nustatyta kaip alternatyvi (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, netenkindamas T. J. skundo, netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos (šiuo atveju administracinio poveikio priemonės) skyrimo taisykles. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus apeliantas elgėsi neabejotinai ypač neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, taikant alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones – skiriant T. J. specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui, numatant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos 2025-11-12 nutarimu T. J. paskirta nuobauda (800 Eur bauda) kartu su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra adekvati padarytam nusižengimui, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir yra proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui ir jo asmenybei. Todėl skundžiama nutartis, kuria paliktas galioti nepakeistas Institucijos nutarimas, kuriuo paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją ar naikinti skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Taigi skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026-01-14 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.