Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti I. T. ieškinį atsakovui R. Ž., akcinei bendrovei SEB bankui, antstolei Brigitai Tamkevičienei, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Memel Land“, dėl varžytynių akto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja I. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį, priimti patikslintą ieškinį, tenkinti reikalavimus, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis neteisėta, pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos.Teisė pareikšti ieškinį yra asmens procesinė teisė, negalinti priklausyti nuo materialiojo teisnio pobūdžio aplinkybių. Ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo metu. Reikalavimo pagrįstumas gali turėti reikšmės tik sprendžiant ieškinio reikalavimo pagrįstumą, o ne ieškinio priėmimo klausimą.Teismui buvo pateikti įrodymai dėl pareiškėjos neįgalumo, dėl teisinių subjektų kaltės vykdomo išieškojimo iš neįgalumo išmokų negalimumo, dėl sąskaitų arešto, kurių pagrindu pareiškėja negalėjo sumokėti žyminio mokesčio.Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes tikėtina, kad bylą nagrinėjęs teisėjas Almantas Padvelskis yra susijęs giminystės ryšiais su antstolės B. Tamkevičienės padėjėju E. P., todėl teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino ieškinį nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi konstatuodamas, kad ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, iš esmės vadovavosi tuo, kad pareiškėja I. T. pašalino ne visus ieškinio trūkumus, t. y. aiškiai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Be kitų šiame straipsnyje išvardintų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ieškinyje turi būti nurodyta aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktai). Taigi pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės – įvykiai, atsitikimai ir veiksmai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001). Nuo faktinio ieškinio pagrindo skirtinas teisinis aplinkybių kvalifikavimas. Įstatyme nėra įtvirtinto įpareigojimo ieškovui teisiškai kvalifikuoti ginčą, ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).Pažymėtina, kad pareiškėja, patikslintu ieškiniu prašydama panaikinti 2015 m. lapkričio 24 varžytynių aktą Nr. S-15040523, kuriuo buvo parduotas hipoteka įkeistas turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini)), nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą varžytynių akto negaliojimui. Pareiškėjos išvardintos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepanaikinimo (nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi žemės sklypui ir butui taikytas areštas nėra panaikintas), dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo be savininkės (I. T.) rašytinio sutikimo, nėra pakankamos, tam, kad būtų galima aiškiai nustatyti ieškinio faktinį pagrindą, iš kurio keliami pareiškėjos reikalavimai. Minėtų aplinkybių, kurių tarpusavio sąsajos nėra aiškios, nurodymas iš esmės neleidžia daryti išvados, kokios faktinės aplinkybės būtų nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja patikslintu ieškiniu nesuformulavo aiškaus ieškinio faktinio pagrindo. Apeliantė patikslintame ieškinyje nurodydama, kad rašytinio sutikimo dėl išieškojimo iš įkeisto turto nedavė, remiasi CPK 747 straipsnio 3 dalimi ir pažymi, kad iš įkeisto turto išieškoti negalima. Nurodytas CPK straipsnis reglamentuoja išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto skolininko turto tvarkos ypatumus ir reikalauja kreditoriaus rašytinio sutikimo. Apeliantė nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių jos, kaip hipotekos kreditorės statusą.Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalį turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais jeigu: buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Įvertinus pareiškėjos I. T. patikslinto ieškinio turinį, matyti, kad pareiškėja, teikdama reikalavimą pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, neįrodinėja nei vieno iš CPK 602 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindo, o iš ieškinyje nurodytų aplinkybių šis pagrindas taip pat nėra aiškus.Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas Almantas Padvelskis ir antstolės B. Tamkevičienės padėjėjas E. P. tikėtina yra susiję giminystės ryšiais, todėl teisėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).Apeliantės argumentas dėl teisėjo šališkumo, laikytinas deklaratyviu teiginiu, paremtu tik pačios apeliantės suformuluota prielaida. Byloje nesat objektyvių duomenų, įrodymų, pagrindžiančių galimą teisėjo šališkumą, nėra pagrindo daryti išvadą dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.