- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- e2-2003-837/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00570-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Intrum Lietuva“, D. T., G. V.
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei Jurgitai Jankauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM), trečiajam asmeniui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „GelvoraSergel“, trečiajam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“, trečiajam asmeniui D. T., trečiajam asmeniui G. V., trečiajam asmeniui antstoliui M. P., trečiajam asmeniui antstoliui S. U., trečiajam asmeniui antstoliui A. L., trečiajam asmeniui antstolei V. Š., trečiajam asmeniui antstolei E. R., trečiajam asmeniui antstoliui T. U., trečiajam asmeniui antstoliui A. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo teismo nutraukti A. Ž. ir A. Ž. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 799) dėl A. Ž. kaltės; palikti po santuokos nutraukimo ieškovei ikisantuokinę pavardę „B.“; priteisti ieškovei A. Ž. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti dukrų, A. Ž. ir A. Ž. gyvenamąją vietą su motina A. Ž.; priteisti iš atsakovo A. Ž., dukters A. Ž. išlaikymą po 2 50,00 Eur, išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo A. Ž., dukters A. Ž. išlaikymą po 300,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo A. Ž. 3 500 Eur dukterų A. Ž. ir A. Ž. išlaikymo įsiskolinimą; paskirti išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise A. Ž.; nustatyti atsakovo A. Ž. ir dukterų A. Ž. ir A. Ž. bendravimo tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą, skolinius įsipareigojimus bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu ji susituokė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CM skyriuje. 2021-09-15 šalys sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį. Kartu su atsakovu susilaikė dviejų dukrų - A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Dukros gyvena kartu su ieškove. Su atsakovu ieškovė gyvena skyrium nuo 2022 m. liepos mėnesio, laiko, jog santuoka yra galutinai nutrūkusi.
3. Ieškovės teigimu, šeima iširo dėl atsakovo netinkamo požiūrio į šeimą, sutuoktinio pareigų pažeidimo. Susituokus atsakovas pradėjo piktnaudžiauti svaigalais. Būdamas neblaivus, atsakovas tapdavo nesukalbamas, agresyvus, ieškovės atžvilgiu vartojo psichologinį ir fizinį smurtą. Bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, mano, kad santuoka iširo galutinai.
4. Ieškovė prašo iš atsakovo jos naudai priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl atsakovo netinkamo elgesio iširo šeima ir buvo sugriautas tiek ieškovės, tiek vaikų gyvenimas, jai buvo padaryta didelė neturtinė žala.
5. Po santuokos nutraukimo ieškovė jai prašo palikti ikisantuokinę pavardę ,,B.“, o atsakovui ,,Ž.“ pavardę. Ieškovė yra darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo priteisti neprašo.
6. Nepilnametės dukros A. Ž. ir A. Ž. gyvena kartu su ieškove, todėl mano, kad yra tikslinga dukrų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove ir nustatyti dukterų bendravimo tvarką su atsakovu. Tai labiausiai atitiktų dukrų interesus.
7. Gyvenant su atsakovu, nekilnojamojo turto, automobilių, santaupų neįgijo. Šiuo metu ieškovė nedirba. Nuomojasi būstą, už jį moka 280 Eur per mėnesį. Ieškovės paskaičiavimu dukros A. Ž. išlaikymui per mėnesį reikia apie 500 Eur, o A. Ž. išlaikymui per mėnesį reikia apie 600 Eur. Pusę šios sumos turėtų dengti atsakovas. Šią sumą ieškovė prašo priteisti periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukterų pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė prašo ją paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Taip pat iš atsakovo prašo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už septynis mėnesius nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. po 250 Eur sumą per mėnesį, iš viso 3 500 Eur, nes šiuo laikotarpiu atsakovas vaikų neišlaikė.
8. Dalintino nekilnojamojo turto nėra, nes jo santuokos metu šalys neįgijo. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė prašo priteisti jai.
9. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir tokiu būdu raštu neišreiškė savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų. Byla nagrinėta nedalyvaujant atsakovui.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo VMI prie FM pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad A. Ž. 2023-02-07 VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams skolingas 1 261,72 Eur (844,00 Eur ATPK bauda, 417,72 Eur vykdomieji dokumentai – Lietuvos institucijos). Vadovaujantis 2023-02-07 Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės A. Ž. atžvilgiu VMI prie FM ir valstybės naudai užvestos 2 vykdomosios bylos dėl 8 846,40 Eur, atsakovo A. Ž. vardu dėl išieškojimo VMI prie FM ir valstybės naudai užvestos 21 vykdomoji byla dėl 8 862,16 Eur. Prašė bylą nagrinėti VMI prie Fm atstovui nedalyvaujant.
11. Trečiasis asmuo antstolis Tomas Ubartas pateiktame atsiliepime nurodė, kad jo kontoroje yra vykdomos dvi vykdomosios bylos, kuriose skolininkas A. Ž.. Vienoje - išieškotojas UAB „Intrum Lietuva“, skola 352,56 Eur, palūkanos 194,26 Eur, kitoje - išieškotojas D. T. – skola 4 609,53 Eur (fiksuotas mokėjimas po 125 Eur nuo 2020-01-01). Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
12. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų nepateikė.
13. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. vasario 24 d. pateikė teismui išvadą, kurioje neprieštaravo, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, iš atsakovo būtų priteistas materialinis išlaikymas nepilnametėms šalių dukroms, išlaikymo įsiskolinimas ir nustatyta dukterų bendravimo su atsakovu tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
15. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė A. Ž. ir A. Ž. (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 799 (1 t., e. b. l. 13). Kartu su atsakovu susilaukė dviejų dukrų - A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 14, 15). Dukros gyvena kartu su ieškove. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad po santuokos su atsakovu sudarymo, jų bendras gyvenimas nebuvo darnus, atsakovas pradėjo vartoti alkoholį. Būdamas neblaivus, atsakovas tapdavo agresyvus, dėl ko jie pykosi, atsakovas prieš ieškovę smurtavo. Tai patvirtina liudytojos K. B. parodymai ir Kauno AVPK pranešimas (1 t., e. b. l. 58-59). Nuo 2022 m. liepos mėn. šalys kartu nebegyvena, nebetvarko bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo, santuoka iširo galutinai. Nesant atsakovo priešingų argumentų, teismas konstatuoja, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė aukščiau nurodytas santuokines pareigas CK 3.60 straipsnio 2-3 dalys).
16. Ieškovė prašo iš atsakovo jos naudai priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes dėl atsakovo netinkamo elgesio iširo šeima, buvo sugriautas ieškovės, jos vaikų gyvenimas, ieškovei padaryta didelė neturtinė žala.
17. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.
18. Visa bylos medžiaga rodo atsakovo netinkamą elgesį su ieškove, kas konstatuota ir sprendžiant dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Todėl teismas pripažįsta ieškovei teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas vertina santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, šalių turtinę padėtį, ieškovei priteistina 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
19. Ieškovė prašo palikti jai ikisantuokinę pavardę ,,B.“, o atsakovui - ,,Ž.“. Atsakovo nuomonė šiuo klausimu teismui nėra žinoma, jis prieštaravimo dėl to teismui nepateikė, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nutraukus santuoką ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė ,,B.“, o atsakovui - ,,Ž.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
20. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl klausimas dėl vieno iš sutuoktinių išlaikymo priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
21. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šalys nekilnojamojo turto neturi, o ieškovės vardu registruota transporto priemonė VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) kurią ieškovė prašo priteisti jai (1 t., e. b. l. 21, 22, 23). Esant tokiai situacijai, nesant atsakovo prieštaravimų transporto priemonė VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) priteistina ieškovei.
22. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
23. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra skolingas UAB ,,Intrum Lietuva“ (vykdomosios bylos Nr. 0136/08/01418). Ši skola iš atsakovo priteistina asmeniškai, nes sutarties sudaryme ieškovė nedalyvavo, gautų pinigų nepanaudojo. Nesant priešingų argumentų, teismas konstatuoja, jog nurodytas skolinis įsipareigojimas yra atsakovo asmeninė prievolė kreditoriui po santuokos nutraukimo. Atsakovas taip pat skolingas D. T.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad iš atsakovo yra priteistas išlaikymas, t. y. kas mėnesį turi mokėti D. T. po 125 Eur. Iš VMI prie FM atsiliepimo matyti, kad atsakovas yra skolingas ir Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams (ATPK baudos, skolos Lietuvos institucijoms). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime bylos Nr. 3K-P-186/2010 išaiškinta, baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytą teisinį reglamentavimą, skola D. T. (vykdomosios bylos Nr. 0136/15/00268), skolos VMI prie FM (vykdomųjų bylų Nr. 0123/22/01394, Nr. 0123/22/00554, Nr. 0123/22/00303, Nr. 0123/21/01425, Nr. 0123/21/01090, Nr. 0123/21/00949, Nr. 0123/21/00864, išieškojimą vykdo antstolis Marekas Petrovskis., vykdomųjų bylų Nr. 0159/21/00140, Nr. 0159/20/01922, Nr. 0159/20/01722, Nr. 0159/20/01031, Nr. 0159/20/01013, Nr. 0159/16/02987, Nr. 0034/20/01309, išieškojimą vykdo antstolis Andrius Liaškovas, vykdomųjų bylų Nr. 0041/15/02517, Nr. .0041/02/01484, Nr. 0041/02/01465, Nr. 0041/02/00892, Nr. 0041/02/00891 išieškojimą vykdo antstolis Artūras Bložė), skolos Šiaulių AVPK (vykdomųjų bylų Nr. 0069/15/02078, Nr. 0069/14/01898, Nr. 0069/14/00986, Nr. 0069/13/00634, Nr. 0069/12/01250, išieškojimą vykdo antstolė Eurika Rulienė) yra pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Skola VMI prie FM (vykdomosios bylos Nr. 0159/19/01881, išieškojimą vykdo antstolis Andrius Liaškovas) yra pripažintina asmenine ieškovės skola.
24. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0071/18/02275 ir 0071/18/02272 duomenų matyti, kad tiek iš atsakovo, tiek iš ieškovės yra vykdomas piniginis reikalavimas – suma 7 340 Eur, išieškojimo pagrindas baudžiamoji byla Nr. 1-191-900/2018. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau LITEKO) duomenų nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-900/2018 Šiaulių apylinkės teismas nusprendė solidariai priteisti iš A. Ž. (B.) ir A. Ž. ir valstybės nuosavybėn perduoti 7 340 Eur. Ieškovė šią prievolę prašo pripažinti solidaria prievole. Vadovaujantis baudžiamosios bylos Nr. 1-191-900/2018 duomenimis, šis ieškovės reikalavimas yra tenkintinas.
25. Ieškovė yra skolinga UAB ,,GelvoraSergel“, prašo šią prievolę pripažinti solidariu ieškovo ir atsakovės įsipareigojimu. Liteko duomenimis, ieškovė 2015 m. lapkričio 21 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartis. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. kreditai yra paimti prieš pat santuokos sudarymą, todėl tikėtina, kad jie buvo imti šeimos poreikių tenkinimui.
26. Ieškovė prašo nepilnamečių dukterų A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurios gyvena kartu su ieškove, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, nes tai labiausiai atitiktų dukterų interesus. Vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje taip pat laikosi pozicijos, kad šalių nepilnametės dukterys toliau gyventų kartu su ieškove, nes būtent ji suteikė dukterims tinkamas gyvenimo sąlygas, jos nuo gimimo kartu gyvena su ieškove ir yra ieškovės išlaikomos. Esant tokioms aplinkybėms A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove.
Dėl teiktino materialinio išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
27.Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaiko interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
28. Pažymėtina, kad išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
29. Byloje VĮ „Regitra“, VĮ ,,Registrų centras“, ieškovės paaiškinimu teisme nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas savo vardu neturi nekilnojamojo turto, ieškovė nedirba, nes augina mažametę dukrą, gauna pajamas: išmoką vaikams 383,64 Eur, 346 Eur tikslinė kompensacija ir neįgalumo išmoka dukrai A.. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, jog atsakovas būtų neįgalus ir kad jam dėl ligos būtų apribotas darbingumas, atsakovas taip pat nėra pateikęs teismui raštu jokių nesutikimų dėl dukroms prašomo priteisti išlaikymo dydžio, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas privalo teikti nepilnametei dukrai A. Ž. po 250 Eur per mėnesį ir po 300 Eur išlaikymo A. Ž. iki jų pilnametystės. A. Ž. turi sunkų neįgalumo lygį, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę jai priteistinas didesnis išlaikymas (1t., e. b. l. 41-42). Teismas, priteisdamas ieškovės prašomą išlaikymą dukroms, atsižvelgia į jų amžių, jog dukterims augant, jų poreikiai tik didėja ir dėl to reikalingos papildomos išlaidos vaikų išlaikymui, į dėl didėjančių kainų besikeičiantį MMA dydį Lietuvoje (nuo 2023-01-01 840 Eur), į tai, kad A. yra neįgali, dėl ko jai yra reikalingos susijusios išlaidos. Dukros lanko darželį, už kurį ieškovei tenka mokėti, ieškovė nuomojasi būstą, dėl patiria papildomų išlaidų, kurių dalis priklauso ir už ten gyvenančias dukras. Esant tokioms aplinkybėms teismas priteisia iš atsakovo nepilnametei dukrai A. Ž. po 250 Eur per mėnesį ir po 300 Eur išlaikymo A. Ž. iki jų pilnametystės sumą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2023 m. vasario 2 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Ieškovė skiriama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.208 straipsnis).
30. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
31. Taip pat ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 3500 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą už septynis mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. liepos 1 d., per mėnesį po 250 Eur, nes atsakovas nuo to momento neteikė dukroms išlaikymo. Atsakovas priešingų argumentų teismui nepateikė ir nesutikimų dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo nenurodė. Kadangi atsakovas vengė išlaikyti savo vaikus, todėl teismas dukterų A. ir A. išlaikymui iš atsakovo priteisia 3500 Eur susidariusio išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis).
32. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad: 1)visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas); 2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007); 3)atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas); 4)tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
33. Ieškovė teismo prašo nustatyti konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. ir A. tvarką. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, neprieštarauja, kad atsakovas su dukromis bendrautų nustatant konkrečią bendravimo tvarką. Esant tokiai situacijai, teismas mano, kad yra tikslinga nustatyti ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką.
34. Ieškinį patenkinus iš dalies (90 procentų), iš atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
35. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 53,12 Eur, mokėtinas byloje žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – 109 Eur, neturtinės žalos – 68 Eur, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą – 227 Eur suma, nuo kurios paduodant ieškinį ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1 dalies 6 punktas, straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje civilinėje byloje už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą sudaro 298,80 Eur sumą (2 t., e. b. l. 9). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiama 48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ((68+227+109)x0,9) 364 Eur žyminio mokesčio, 269 Eur (298,80*90 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 282, 385 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 799) įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Po santuokos nutraukimo A. Ž. palikti ikisantuokinę pavardę „B.“, o A. Ž. - ,,Ž.“.
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) ir po 300 Eur (tris šimtus eurų) dukrai A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. vasario 2 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrų A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Skirti ieškovę A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrų A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti, šią atsakovo A. Ž. ir dukterų A. Ž. ir A. Ž. bendravimo tvarką:
1. Kiekvienų metų porinių savaičių savaitgaliais atsakovas A. Ž. su nepilnametėmis dukromis A. ir A. bendrauja, pasiimdamas dukras to savaitgalio penktadienį ne vėliau nei iki 17.00 val. iš jų ugdymo įstaigų ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.
2. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos, kiekvienų metų birželio mėnesio pirmąjį savaitgalį (Tėvo dieną) atsakovas A. Ž., turi teisę bendrauti su dukromis A. ir A. pasiimdamas dukras to savaitgalio penktadienį ne vėliau nei iki 17.00 val. iš jų ugdymo įstaigų ar gyvenamosios vietos ir jas grąžina į jų gyvenamąją vielą sekmadienį 20.00 val.
3. Nepriklausomai nuo aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos, kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį savaitgalį (Motinos dieną) atsakovas A. Ž. nebendrauja su dukromis A. ir A., tai yra šį savaitgalį nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina A. Ž..
4. Kiekvienų porinių metų Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas atsakovas A. Ž. bendrauja su dukromis A. ir A., pasiimdamas dukras švenčių pirmą dieną 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas jas paskutinę švenčių dieną į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.
5. Kiekvienų neporinių metų Naujuosius metus atsakovas A. Ž. bendrauja su dukromis A. ir A., pasiimdamas dukras švenčių pirmą dieną 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas jas paskutinę švenčių dieną į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.
6. Kiekvienų porinių metų A. gimtadienio dieną - liepos 8-ąją atsakovas A. Ž. bendrauja su dukra A., pasiimdamas dukrą šią dieną 10 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą 20 val.
7. Kiekvienų porinių metų A. gimtadienio dieną - sausio 5-ąją atsakovas A. Ž. bendrauja su dukra A., pasiimdamas dukrą šią dieną 10 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą 20 val.
8. Ieškovė A. Ž. ir atsakovas A. Ž. negalėdami vykdyti aukščiau nustatytos bendravimo tvarkos (vaikų liga ar kitos priežastys) įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoti kitą šalį SMS žinute.
Nustatyti, kad ieškovė A. Ž. ir atsakovas A. Ž. dalintino nekilnojamo turto neturi.
Priteisti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilį VOLKSWAGEN (VW) PASSAT, Valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo asmeninėmis atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis laikyti šiuos kreditorinius įsipareigojimus:
1. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, vykdomosios bylos Nr. 0123/22/01394, Nr. 0123/22/00554, Nr. 0123/22/00303, Nr. 0123/21/01425, Nr. 0123/21/01090, Nr. 0123/21/00949, Nr. 0123/21/00864, išieškojimą vykdo antstolis Marekas Petrovskis, vykdomųjų bylų Nr. 0159/21/00140, Nr. 0159/20/01922, Nr. 0159/20/01722, Nr. 0159/20/01031, Nr. 0159/20/01013, Nr. 0159/16/02987, Nr. 0034/20/01309, išieškojimą vykdo antstolis Andrius Liaškovas, vykdomųjų bylų Nr. 0041/15/02517, Nr. .0041/02/01484, Nr. 0041/02/01465, Nr. 0041/02/00892, Nr. 0041/02/00891 išieškojimą vykdo antstolis Artūras Bložė;
UAB „Intrum Lietuva“, įmonės kodas 304615887, vykdomosios bylos Nr. 0136/08/01418 išieškojimą vykdo antstolis Tomas Ubartas;
2. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įmonės kodas 190521648, vykdomosios bylos Nr. 0069/15/02078, Nr. 0069/14/01898, Nr. 0069/14/00986, Nr. 0069/13/00634, Nr. 0069/12/1250, išieškojimą vykdo antstolė Eurika Rulienė;
3. D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. 0136/15/00268;
Po santuokos nutraukimo asmenine A. Ž. prievole laikyti šį kreditorinį įsipareigojimą: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, Vykdomosios bylos Nr. 0159/19/01881, išieškojimą vykdo antstolis Andrius Liaškovas.
Solidariomis ieškovės A. Ž. ir atsakovo A. Ž. prievolėmis laikyti šiuos kreditorinius įsipareigojimus:
1. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, vykdomosios bylos Nr. 0071/18/02272, Nr. 0071/18/02275, išieškojimą vykdo antstolė Vaiva Šimkienė;
2. UAB „GelvoraSergel“, įmonės kodas l25164834, vykdomosios bylos Nr. 0069/17/01139, išieškojimą vykdo antstolė Eurika Rulienė.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 364 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 269 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas (5630), ir 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5662).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.