Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2023 m. vasario 3 d. apie 11.00 val., Kaune, S. Žukausko ir Statybininkų gatvių sankryžoje, vairavo „Renault Master“, galimai valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilis yra „lizinginis“, juo naudojosi jo darbdavys. Pripažįsta, kad vairuodamas pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, tai yra įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinės Statybininkų gatvės nedavė kelio pagrindine S. Žukausko gatve važiavusiam automobiliui „Toyota Prius“, kurio valstybinių numerių neprisimena. Pripažino, kad taip sukėlė eismo įvykį, kuriame buvo sužalotas žmogus. Žino, kad nesunkiai buvo sužalotas Turkijos pilietis. Įvykio metu buvo blaivus. Gailisi. Vasarą susižalojo koją, todėl šiuo metu nedirba, turi nedarbingumą, dėl ilgos gydymosi trukmės jam teko išeiti iš darbo, šiuo metu jis Užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, gaus kažkokias išmokas, bet dar negavo. Turi paėmęs banko paskolą. Pasveikęs norėtų vėl dirbti vairuotoju. Sutinka atlyginti nukentėjusiojo 1000 Eur išlaidas advokato padėjėjai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis C. S. parodė, kad 2023 m. vasario 3 d. buvo Lietuvoje, Kauno mieste. Iš vakaro nakvojo IBIS viešbutyje prie autobusų stoties kartu su trimis vairuotojais (iš viso keturi žmonės). Kitą dieną - vasario 3 d., ryte kvietė Bolt taksi per programėlę, atvyko vairuotojas, juos pasiėmė ir jie vyko į „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant jis sėdėjo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje prie lango. Taksistas važiavo truputį greitai, sakė vairuotojui, kad važiuotų lėčiau, nes gali kas nors atsitikti. Tai pasakė rusiškai, nes truputį moka rusų kalbą. Iš priešais automobilio, kuriuo važiavo, atvažiavo kitas automobilis. Nei taksistas, nei kitas automobilis nestabdė. Susidūrė iš priekio į dešinę pusę. Bijojo dėl savo draugo, sėdėjusio priekyje, nes smūgis buvo į dešinę keleivio pusę, tačiau draugas nenukentėjo. Iš karto nesuprato, kas nutiko jam. Dešine ranka bandė atidaryti duris ir pastebėjo, kad kita ranka nevaldoma. Jį draugai ištraukė iš taksi, labai greitai atvažiavo greitoji. Per įvykį buvo nestipriai sumuštas dešinės kojos kelis, trijose vietose lūžo kairė ranka. Dėl patirtos traumos Lietuvoje ligoninėje sumokėjo už gydymo paslaugas 52 eurus, lėktuvo bilietas, buvimas iki skrydžio kainavo apie 700 eurų. Jeigu nebūtų sužalotas, per tą kelionę į Lietuvą būtų uždirbęs 1200 eurų. Dabar taip pat nedirba dėl sužalojimo, dar vis gydosi, po savaitės (kovo 16 d.) eis pas gydytojus, tada sužinos ar gali eiti į darbą. Norėtų iš kaltininko, per kurį buvo sužalotas, atgauti patirtas išlaidas, sumokėtus pinigus. Vėliau praneš kiek viso kainavo gydymas, kiek patyrė nuostolių. Jeigu jam bus atlyginti visi patirti nuostoliai, sutiktų su kaltininku susitaikyti. Pasveikęs galimai turės galimybę atvykti į Lietuvą. Nori byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 98-102).

Liudytojas A. M. parodė, jog dirba Bolt pavežėju. 2023 m. vasario 3 d. apie 10.45 val., gavo iškvietimą paimti klientus iš viešbučio IBIS, Kaune, Vytauto pr., ir juos nuvežti iki Žukausko g. Jis vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Kartu vežė keturis vyrus, kurie, kaip suprato, buvo turkai. Važiuodamas Savanorių pr. nuo miesto centro sankryžoje su Žukausko g. pasuko į Žukausko gatvę. Priešais jį važiavo automobilis „kablukas“, modelio nepamena, lyg baltos spalvos, tiksliai negali pasakyti. Tik įsukęs į Žukausko gatvę pastebėjo, kad prie sankryžos Žukausko g. ir Statybininkų g., iš Rimi parduotuvės pusės, stovi baltos spalvos autobusiukas. Matė, kad jis stovi, be to pats važiavo pagrindiniu keliu, todėl važiavo toliau, nes priekyje buvo tuščia, prieš jį važiavęs automobilis suko į Statybininkų g. link Rimi parduotuvės. Jam artėjant prie paminėto automobilio pastebėjo, kad jis įvažiuoja į sankryžą. Bandė jo išvengi sukdamas kairiau, bet to padaryti nepavyko, nes kai jis suko kairiau, autobusiukas vis važiavo į priekį. Jeigu autobusiukas būtų sustojęs, jam būtų pavykę jį apvažiuoti. Įvyko susidūrimas. Jie susidūrė - jo automobilio dešinio šono priekis (sparnas, ratas, žibintas, variklio dangtis, posūkio žibintas), o autobusiuko priekinė dalis. Šio įvykio metu jis pats nenukentėjo. Įvykio metu nukentėjo vienas iš jo vežtų vyrų, kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, galimai viduryje tarp dviejų kitų vyrų. Kai atvyko medikai matė, kad tam vyrui ant kažkurios rankos uždėjo įtvarą. Tiksliai kokius sužalojimus vyras patyrė negali pasakyti. Dėl šio įvykio kreipėsi į draudimą, jo automobilis buvo draustas kasko. Po įvykio kalbėjo su autobusiuko „Renault“ vairuotoju, šis sakė, kad nepastebėjo jo per prieš jį sukantį automobilį ar dėl stulpo, jautėsi labai blogai, buvo strese dėl įvykio. Jis tam vairuotojui jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 154-157).

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad nukentėjęs Turkijos pilietis C. S. buvo nugabentas į priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių, kur jam buvo nustatytas žastikaulio kūno lūžis (1 t., b. l. 8-12).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta - S. Žukausko g. ir Statybininkų g., Kaune, sankryža. Sankryža yra reguliuojama šviesoforu, kuris tuo metu mirksėjo geltonai. Važiuojamoji kelio dalis dengta asfaltu, šlapia, nėra paženklinta. Sankryžoje dvi susidūrusios transporto priemonės: 1) C – „Renault“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurios priekinė dalis yra nukreipta į Statybininkų g., o kita 2) B – „Toyota“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurios priekinė dalis yra nukreipta į S. Žukausko g. Aplink eismo įvykio vietą pabirusios įvairios detalės, ištekėję skysčiai. Eismo įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kamerų. Objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nepaimta. Detalūs išmatavimai ir duomenys atvaizduoti bepiločio orlaivio ortofoto plane. Fotografuota (1 t., b. l. 18-26).

Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės: 1) „Renault Master“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), savininkė - UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytoja - UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota buveinė (duomenys neskelbtini), drausta X, draudimo polisas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28-34, 35-38); 2) „Toyota Prius“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), savininkas A. M. (1 t., b. l. 39-48), nurodyti automobilių sugadinimai.

Iš 2023 m. vasario 10 d. UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ atsakymo matyti, kad S. Žukausko gatvės rekonstrukcijos metu S. Žukausko g. - Statybininkų g. sankryžoje yra pastatytas naujas šviesoforas, kuris dar nėra pilnai suprogramuotas ir paleistas, gatvėje dar nėra subraižytos eismo juostos. Šviesoforas visą parą dirba geltono mirksinčio signalo rėžimu. 2023 m. vasario 3 d. šviesoforas dirbo geltono mirksinčio signalo rėžimu. Vaizdo stebėjimo kameros S. Žukausko g. - Statybininkų g. sankryžoje nėra įrengtos (1 t., b. l. 51).

Vyresniojo tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodyta, kad kiti eismo įvykio dalyviai nenukentėjo. Eismo įvykio metu buvo patikrinti vairuotojų blaivumai – abu buvo blaivūs. Iš vairuotojų priimti paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes. Taip pat buvo nuvykta į Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyrių, kur buvo pristatytas C. S. - jis vis dar buvo apžiūrimas gydytojų, todėl nebuvo galimybės iš jo paimti paaiškinimo apie eismo įvykio aplinkybes. Buvo pabendrauta su prižiūrinčiu gydytoju K. Ž., kuris nurodė, kad C. S. nustatytas žastikaulio lūžis, dar nebuvo aišku, kada jam bus atlikta operacija. Apie sužalojimus buvo gautas medicinos dokumentų išrašas. Su C. S. kartu buvo Z. S., kuris nurodė, kad C. S. yra jo draugas. Z. S. paaiškino, kad gyvena Lietuvoje, kalba lietuviškai, todėl, jeigu reiktų pagalbos surandant C. S., jis padės tai padaryti (1 t., b. l. 54-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 336/2023 (02) nurodyta, kad C. S. konstatuotas kairio žastikaulio skeveldrinis lūžis. Sužalojimas neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktas). Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo susidaryti užduotyje (kaltinime) nurodyto autoįvykio metu, t. y. 2023 m. vasario 3 d. C. S. susižalojant į automobilio salono dalis (1 t., b. l. 81-82).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai suformavo ir pateikė su išvada Nr. 11K-169 (23) 2023 m. vasario 3 d. įvykio vietos schemą, mastelinę ortomozaiką ir 3D modelį, įrašytą į optinę duomenų laikmeną (1 t., b. l. 89-92).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad 2023 m. vasario 3 d. apie 11.05 val., M. M., Kauno m., S. Žukausko g. ir Statybininkų g. sankryžoje, vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „Renault Master“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio - Statybininkų g. ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, nedavė kelio iš kairės pusės - S. Žukausko g., kryptimi nuo Savanorių pr. link P. Lukšio g. važiavusiam automobiliui „Toyota Prius“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. M., ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kairio žastikaulio skeveldrinio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio - Turkijos Respublikos piliečio C. S. sveikata.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Jo kaltę patvirtino byloje ištirtų ir anksčiau aprašytų įrodymų visuma.

Byloje nustatyta, kad M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkte nurodytus reikalavimus, tai yra nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodamas iš šalutinio kelio, todėl privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms pagrindiniu keliu, išvažiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ir su juo susidūrė, dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, nesunkiai buvo sužalotas pagrindiniu keliu automobilyje kaip keleivis važiavęs žmogus.

Įrodymų visuma byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, išvažinėdamas iš šalutinio į pagrindinį kelią, todėl privalėdamas būti itin atidus ir sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta pagrindiniame kelyje, byloje nenustačius jokių objektyvių kliūčių, kurios būtų užkirtusios galimybę įsitikinti eismo saugumu, pažeidė KET reikalavimą ir tai tapo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo, nustatyto teismo medicinos specialisto išvadoje, pagrįstumo niekas neginčijo, paminėtas rašytinis įrodymas abejonių nekelia.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis, tvirtindamas, jog jis nepastebėjo pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes - vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, turėdamas ne tik pareigą, bet ir realią galimybę įsitikinti eismo saugumu ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).

Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių įrodytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, teismas daro išvadą, kad M. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi, bei atlygino visas proceso išlaidas nukentėjusiajam.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis/jo gynėjas pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant sugyventinės R. O. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 155-156). To paties prašė nukentėjusiojo atstovė ir prokuroras.

Laiduotoja R. O. nurodė, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė, jie gyvena kartu, su kaltinamuoju gerai sutaria, nėra teista ar bausta, dirba parduotuvėje kasininke, mano, kad galės kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, kaltinamojo padarytą veiką vertina kritiškai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje kaltinamasis neregistruotas, turi sugyventine, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu nedirba dėl kojos traumos darbe (2 t., b. l. 166).

Kaltinamasis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir savo veiksmus įvertino kritiškai, atlygino nukentėjusiajam 1000 Eur dydžio išlaidas advokato padėjėjai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė.

Dėl laiduotojo.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sugyventinės prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

Iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo neteistas, nebaustas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo patvirtino, kad palaiko savo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Tvirtina, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Kritiškai vertino kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką.

Civilinis atsakovas X atsiliepime į ieškinį nurodė, kad draudikas sutinka nukentėjusiajam atlyginti 2 500 Eur dydžio neturtinę žalą, o ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala nėra pagrįsta įrodymais, kurie patvirtintų, kad ieškovo nurodytos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su eismo įvykiu bei atitinka privalomus atlygintinų nuostolių požymius, t. y. priverstinės, būtinos ir protingos (2 t., b. l. 106-108).

Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos už lėktuvo bilietą iš Varšuvos į Stambulą – 473,88 Eur (10 139,84 Turkijos liros), už bilieto 2023 m. balandžio 29 d. rezervavimą vykstant į Lietuvą pas tyrėją – 150,00 Eur; už gyvenimą viešbutyje - kol jis galėjo grįžti namo į Turkiją – 70,00 Eur, už medicininę pagalbą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose po eismo įvykio – 52,00 Eur; be to, nukentėjusysis būtų uždirbęs 1 200,00 Eur iš savo tėvynainio pasiūlyto darbo, jeigu būtų nepatyręs traumos.

Pateikti lėktuvo bilieto rezervacijos bei kelionės dokumentai patvirtina, kad iškart po įvykio, t. y. 2023 m. vasario 4 d., nukentėjusysis rezervavo kelionės bilietus ir 2023 m. vasario 5 d. išskrido iš Varšuvos į Stambulą. Už lėktuvo bilietą buvo sumokėta 473,88 Eur. Kaip paaiškino pats nukentėjusysis, nemokėdamas lietuvių kalbos jis sunkiai susikalbėjo su medikais Lietuvoje, todėl Kauno klinikose jam buvo suteikta tik skubi būtinoji pagalba, o dėl tolimesnio gydymosi jis kreipėsi į medikus savo šalyje – Turkijoje. Todėl šios paminėtos išlaidos laikytinos priežastiniu ryšiu susijusios su nusikaltimu, kadangi nukentėjusysis, nebūdamas Lietuvos Respublikos piliečius ir neturėdamas teisės į nemokamas medicinos paslaugas, todėl susimokėjęs tik už būtinąją skubią pagalbą, bei dėl patirtų sužalojimų kęsdamas skausmus, turėjo grįžti į savo šalį, kad galėtų gydytis toliau, kad jam netektų mokėti už medicinos paslaugas svetimoje šalyje bei galėtų susikalbėti su medikais savo gimtąja kalba.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 150 Eur bilieto iš Stambulo į Varšuvą rezervavimo mokestį bei gyvenimo viešbutyje Lietuvoje nuo 2023 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. išlaidas – 70 Eur, nes vyko pas tyrėją. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtu laikotarpiu su nukentėjusiuoju jokie procesiniai veiksmai byloje nebuvo atliekami. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kur kas anksčiau, tai yra 2023 m. kovo 7 d., ir buvo apklaustas per programą telefonu, kaip tai patvirtina byloje esantis teismo peržiūrėtas nukentėjusiojo apklausos vaizdo įrašas (1 t., b. l. 111). Iš byloje esančio susirašinėjimo matyti, kad nukentėjusysis 2023 m. gegužės 2 d. pranešė, jog atvyks pas tyrėją, tačiau tyrėjai pasiteiravus, kodėl norima pas ją atvykti, nukentėjusysis kitą dieną tik atsakė, kad negalės būti Lietuvoje, kai bus nagrinėjama jo byla, nurodė, kad jis turi advokatę ir paprašė jam dokumentus siųsti elektroniniu paštu (2 t., b. l. 114-116). Nukentėjusiojo atstovė posėdžio metu taip pat paaiškino, kad šį kelionės bilietą nukentėjusysis rezervavo ir vyko į Lietuvą, nes „reikėjo vykti ir pas tyrėją, ir čia, ir čia“. Taigi, nesant duomenų, kad šiuo laikotarpiu nukentėjusysis į Lietuvą buvo atvykęs būtent dėl bylos tyrimo, pačiam nukentėjusiajam galimai Lietuvoje turėjus asmeninių reikalų, nėra pagrindo iš civilinio atsakovo priteisti sumas už čia minimų bilietų rezervavimą ir gyvenimą viešbutyje, kadangi šios išlaidos nelaikytinos su įvykiu susijusiomis išlaidomis.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti ir 6 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Neturtinė žala grindžiama patirtu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, išgyvenimais, nepatogumais. Nukentėjusiajam iki šiol skauda kairę ranką, laikinai negalėjo pats apsitarnauti, nusiprausti, pasigaminti valgyti, buvo sudėtinga grįžti namo į Turkiją. Iki šiol sutrikusi jo kairės rankos funkcija, todėl nežino ar galės dirbti vairuotoju. Atsirado baimė ir nepasitikėjimas važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis. Stresą, nepasitikėjimą ir nežinią dėl ateities kelia ilgas gijimas po traumos, ilgas nedarbingumo laikotarpis, nusilpę raumenys, bendras fizinės būklės pablogėjimas dėl negalėjimo fiziškai pilnavertiškai judėti, nežinia dėl darbo ateityje. Papildomas stresas buvo sukeltas ir dėl paties nukentėjimo svetimoje šalyje fakto, nes jis nemoka lietuvių kalbos ir negalėjo susikalbėti su medikais, sužalotas vyko į savo šalį, kur jam buvo atlikta operacija.

Civilinis atsakovas X 2023 m. balandžio 13 d. rašte bei atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nukentėjusiam asmeniui yra paskaičiuota 2 500 Eur draudimo išmoka kaip neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nėra gautas nukentėjusio asmens pranešimas ir žalos dydį įrodantys dokumentai (1 t., b. l. 134; 2 t., b. l. 106-108).