Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-543-589/2024

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-27
Bylos Nr.: e2A-543-589/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01711-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Pareiškėjas: V. N., K. N.

Kategorijos

2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
3.4.6.16.1Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-543-589/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01711-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1; 3.4.6.16.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9410-804/2024 pagal pareiškėjų K. N. ir V. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai K. N. ir V. N. (toliau – ir pareiškėjai) prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes, nenustatyti termino susitaikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjų K. N. ir V. N. prašymą patenkino – nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) parapijoje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. N. (ikisantuokinė pavardė – R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtino pareiškėjų 2024 m. birželio 14 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:

1. Sutarties dalykas

1.1. Šia sutartimi šalys susitaria bendru sutikimu nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) parapijoje (duomenys neskelbtini) (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir susitaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Santuokos nutraukimo pasekmės

2. Turto pasidalijimas

2.1. Šalys patvirtina, kad santuokoje nebuvo įgyta nekilnojamojo turto, pareiškėjai neturi indėlių banko sąskaitose, kito vertingo turto, kuris galėtų būti dalinamas;

2.2. Šalys susitaria, kad K. N. vardu įregistruotas automobilis BMW 328i, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 8 000 Eur vertės, nuosavybės teise atitenka K. N.;

2.3. Šalys susitaria, kad V. N. vardu registruotas automobilis DODGE GRAND CARAVAN, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 8 000 Eur vertės, nuosavybės teise atitenka V. N.;

2.4. Šalys patvirtina, kad kitą kilnojamąjį turtą yra pasidalijusios ir ginčo dėl to nėra;

3. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymas, bendravimo tvarkos nustatymas

3.1. Šalys susitaria, kad nepilnamečių vaikų M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su pareiškėja K. N., jos gyvenamojoje vietoje;

3.2. Šalys susitaria, kad nepilnamečių vaikų M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui pareiškėjas V. N. moka po 307 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį, nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

3.3. Vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas V. N. perveda į K. N. nurodytą sąskaitą banke už einamąjį mėnesį iki mėnesio 20 d.;

3.4. Vaikų išlaikymui skirtas lėšas K. N. uzufrukto teise tvarko išimtinai vaikų interesais;

3.5. Pareiškėjai susitaria dėl V. N. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos sekančiai:

3.5.1. V. N. antradienį ir ketvirtadienį paima vaikus M. N., N. N. ir M. N. iš darželio 17.00-17.30 val. ir perduoda vaikus K. N. iki 21.00 val.;

3.5.2. V. N. kas antrą savaitgalį (pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį) paima nepilnamečius vaikus sutartu laiku jų gyvenamojoje vietoje (arba susitarus su mama, kitoje vietoje) šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą (ar, susitarus su pareiškėja, perduoda vaikus kitoje vietoje) sekmadienį iki 20.00 val.;

3.5.4. Šv. Kūčias, Šv. Velykas vaikai praleidžia su mama K. N. jos gyvenamojoje vietoje, o antrą Kalėdų dieną ir antrą Velykų dieną V. N. paima vaikus jų gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.;

3.5.5. K. N. ligos atveju, nepilnamečius vaikus prižiūri V. N.; V. N. ligos atveju, kai vaikai turėtų būti su tėvu, vaikus prižiūri K. N.;

3.5.6. Prieš paimdamas vaikus, V. N. iš anksto apie tai informuoja K. N. telefonu ar SMS žinute.

4. Tarpusavio išlaikymas

4.1. Šalys patvirtina, kad yra sveikos, darbingos, išlaikymas vienai iš kitos nereikalingas.

5. Šalių pavardės

5.1. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjai pasilieka dabartines pavardes: N., N..

6. Kitos sutarties sąlygos

6.1. Šalys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) K. N. vardu paimta vartojimo paskola akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) Fjord Bank, paskolos suma – 6 500 Eur, su palūkanomis grąžintina suma sudaro 8 850,37 Eur, buvo panaudota pirkti automobiliui DODGE GRAND CARAVAN, kuris po santuokos nutraukimo atitenka V. N.. Ši paskola yra K. N. prievolė, kurią dengia ir po santuokos nutraukimo dengs pareiškėjas V. N.;

6.3. Šalys susitaria, kad jeigu ateityje paaiškėtų, kad kurios nors šalies vardu yra šioje sutartyje neaptartų skolų, jos bus laikomos tos šalies skola;

6.4. Šalys patvirtina, kad ši sutartis jų yra perskaityta, suprasta dėl turinio ir pasekmių bei pasirašyta, kaip atitinkanti šalių valią ir ketinimus;

6.5. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną sutarties šalims ir vieną teismui.

Nutraukus santuoką, pareiškėjai K. N. paliko santuokinę pavardę – N., pareiškėjui V. N. palikti jo pavardę – N.

3. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į pareiškėjų raštu pareikštą prašymą bei teismui pripažinus, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir sutuoktinių interesams, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) parapijoje, įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai santuokoje susilaikė vaikų – M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai. Pareiškėjai prašyme nurodė, jog jie santuokoje gyveno Vilniaus mieste, kuriame šeimai buvo skirtas socialinis būstas. Bendras gyvenimas kurį laiką klostėsi neblogai, pareiškėjai gyveno normalų santuokinį gyvenimą ir vedė bendrą ūkį. Vėliau prasidėjo nesutarimai, dėl skirtingo požiūrio į šeimą, sutuoktinių pareigas, ilgainiui išsiskyrė požiūris į tuos pačius dalykus. Šeima praktiškai iširo, jos atstatyti neįmanoma. Nuo 2024 m. pradžios pareiškėjai gyvena atskirai, santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio neveda, ir nesiruošia atkurti šeiminių santykių. Buvimas santuokoje neturi prasmės. Šalys nutarė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Visos sąlygos nutraukti santuoką šiuo pagrindu yra: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, abu pareiškėjai yra visiškai veiksnūs, yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Esant tokioms aplinkybėms teismas preziumavo, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, todėl prašymas nutraukti santuoką tenkinamas.

5. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai kartu su prašymu nutraukti santuoką teismui pateikė jų 2024 m. birželio 14 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė turto padalijimo, tarpusavio išlaikymo bei kitus klausimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas sprendė, kad ši sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia nepilnamečių vaikų, šalių kreditorių bei sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl tvirtinama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Pareiškėjas V. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje, susijusioje su sutarties 2.3., 3.2. ir 6.1. punktais, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, priimdamas sprendimą, neįsitikino, ar dalintinas turtas yra sprendimo priėmimo metu, todėl patvirtino sutartį dėl automobilių padalijimo, nors vienas iš automobilių buvo parduotas 2024 m. birželio 1 d. (sutarties 2.3. punktas). Teismas priteisė pernelyg didelį išlaikymą vaikams – po 307 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį (sutarties 3.2. punktas), nors pareiškėjas tokios sumos neįstengs mokėti, nes gauna apie 900 Eur atlyginimą. Pareiškėjas neįstengs mokėti ir K. N. asmeninės prievolės AB Fjord Bank pagal (duomenys neskelbtini) K. N. vardu paimtą vartojimo paskolą (sutarties 6.1. punktas). Teigia, kad K. N. ir jos atstovė darė jam psichologinį spaudimą, kad pasirašytų parengtą sutartį, K. N. ribojo jo matymosi su vaikais galimybes ir darė spaudimą, kad jis pasirašytų sutartį jai priimtinomis sąlygomis. Jis sutartį pasirašė prieš savo valią, tuo metu sirgo depresija, todėl paviršutiniškai, neatidžiai perskaitė sutartį, neteisingai įvertino savo materialines galimybes.

Atsiliepimas

8. Pareiškėja K. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo V. N. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo V. N. apeliacinio skundo argumentais. Mano, kad pareiškėjo keliamas klausimas dėl kilnojamojo turto padalijimo iš naujo nespręstinas, kadangi pats pareiškėjas, pardavęs automobilį be sutuoktinės sutikimo ir šį faktą nuslėpęs, buvo nesąžiningas. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimas išspręstas, sutarus dėl minimalaus išlaikymo dydžio. Sutarties punktas dėl kreditorinių įsipareigojimų AB Fjord Bank sutartyje išspręstas teisingai, t. y. kadangi pareiškėjui pagal sutartį atiteko automobilis DODGE GRAND CARAVAN, kuris buvo nupirktas už vartojimo paskolos pinigus, sąžininga ir teisinga jam prisiimti prievolės vykdymą ir padengti paskolą. Nagrinėjant bylą iš naujo, bus pasiektas tas pats rezultatas – santuoka bus nutraukta, išspręsti kiti būtini klausimai, tačiau bus pažeisti įstatyme numatyti bylų nagrinėjimo koncentracijos, ekonomiškumo, sąžiningumo principai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo V. N. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

11. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ypatingosios teisenos tvarka nutraukta pareiškėjų V. N. ir K. N. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Pareiškėjas V. N. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2024 m. birželio 1 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad automobilis DODGE GRAND CARAVAN, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 1 d. yra parduotas, 2024 m. rugpjūčio 9 d. darbo sutartį, patvirtinančią, kad pareiškėjui V. N. mokamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 565,21 Eur (neatskaičius mokesčių) ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui V. N. yra diagnozuotas mišrus depresijos – nerimo sutrikimas (vidutinio sunkumo), po to, kai jis 2024 m. sausio 25 d. kreipėsi dėl simptomų, atsiradusių ryšium su dideliu stresu ir emociniu sukrėtimu; pareiškėjas buvo gydytas RVUL, pareiškėjas buvo ir yra gydomas medikamentiniais vaistais.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktą). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktų įrodymų turinį, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, sprendžia, kad šie įrodymai yra susiję su ginčo klausimu, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, į teismo aktyvų vaidmenį bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, nesant pagrindo išvadai, kad šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, pareiškėja K. N. turėjo galimybę susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, prieštaravimų dėl jų pridėjimo nepateikė, siekdamas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, pareiškėjo pateiktus įrodymus priima.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai V. N. ir K. N. kreipėsi į teismą, prašydami jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) parapijoje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, palikti santuokines pavardes ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų 2024 m. birželio 14 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

18. Apeliacinį skundą padavė pareiškėjas V. N., kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, susijusioje su sutarties 2.3., 3.2. ir 6.1. punktais, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas argumentuoja, jog kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neįsitikino, ar dalintinas turtas egzistuoja sprendimo priėmimo metu, buvo patvirtintas sutarties 2.3. punktas dėl automobilių padalijimo, nors vienas iš automobilių buvo parduotas 2024 m. birželio 1 d., pirmosios instancijos teismas sutarties 3.2. punktu taip pat priteisė pernelyg didelį išlaikymą vaikams – po 307 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, nors pareiškėjas tokios sumos neįstengs mokėti, gaudamas apie 900 Eur atlyginimą, taip pat neįstengs mokėti ir pareiškėjos K. N. asmeninės prievolės AB Fjord Bank pagal (duomenys neskelbtini) K. N. vardu paimtą vartojimo paskolą (sutarties 6.1. punktas). Pareiškėjas teigia ir tai, kad pareiškėja K. N. ir jos atstovė darė jam psichologinį spaudimą, kad pasirašytų parengtą sutartį, pareiškėja K. N. ribojo jo matymosi su vaikais galimybes ir darė spaudimą, kad jis pasirašytų sutartį jai priimtinomis sąlygomis. Jis sutartį pasirašė prieš savo valią, tuo metu sirgo depresija, todėl paviršutiniškai, neatidžiai perskaitė sutartį, neteisingai įvertino savo materialines galimybes.

Dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnį, santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu.

20. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

21. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, nebūtų aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Vadinasi, esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus.

22. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pareiškėjams V. N. ir K. N. pateikus pirmosios instancijos teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir šiam skundžiamu teismo sprendimu jų prašymą patenkinus bei patvirtintinus pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių supaprastinto proceso tvarka, vienas iš sutuoktinių (pareiškėjas V. N.) dėl priimto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas V. N. apeliaciniame skunde išreiškė valią, kad jis nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jo nesutikimo motyvus, t. y. jog šiuo atveju sudaryta sutartimi yra netinkamai išspręsti turto padalijimo, išlaikymo vaikams priteisimo, prievolės vykdymo kreditorei klausimai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. N. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjo V. N. teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti ir patikrinti, kadangi byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Tačiau pažymėtina, kad tai nėra procesinės teisės normų pažeidimas, kadangi CPK numato teismui teisę prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Vis tik nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo V. N. apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, kad pareiškėjų V. N. ir K. N. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas šis prašymas, neatitinka tikrosios pareiškėjo V. N. valios.

23. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka vieno iš sutuoktinių – pareiškėjo V. N. valios, į tai, kad pareiškėjų V. N. ir K. N. pasirinktu būdu santuoka gali būti nutraukta tik esant abiejų sutuoktinių sutarimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatuoja, kad minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą, sudarant sutuoktiniams galimybę pašalinti šiuo atveju esančius santuokos nutraukimo pasekmių sutarties valios trūkumus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

24. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu, įvertinus į tai, kad pareiškėjo V. N. nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos didžiosios dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apribotų pareiškėjų V. N. ir K. N. teisę į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo V. N. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-38/2008).

26. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė