Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei Z. D., trečiasis asmuo O. T. dėl garbės ir orumo įžeidimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovės Z. D. 2015-06-29 rašte nurodytą informaciją žeminančia ieškovės garbę ir orumą, 2) įpareigoti atsakovę pateikti 2015-06-29 rašte nurodytoms institucijoms: (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai ir Lietuvos švietimo profesinei sąjungai paneigimą dėl rašte nurodytos informacijos, išsiunčiant minėtoms institucijoms tokio turinio paneigimo tekstą: „Mano, t. y. Z. D., 2015-06-29 rašte nurodyta informacija dėl D. B. dalykinės komunikacijos ir pedagoginio bendravimo stiliaus neatitinka tikrovės ir yra melaginga“; 3) priteisti iš atsakovės 600,00 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė 2015-07-09 gavo (duomenys neskelbtini) darbo grupės prašymą pateikti paaiškinimą dėl atsakovės 2015-06-29 rašto (toliau – Raštas) dėl ieškovės dalykinės komunikacijos, pedagoginio bendravimo stiliaus ir kt., iš kurio ir sužinojo apie jos atžvilgiu paskleistą melagingą informaciją bei tikrovės neatitinkančius faktus, kurie kenkia ieškovės reputacijai ir turi būti vertinami kaip noras apšmeižti bei pažeminti ieškovę. Atsakovė, paskelbdama tikrovės neatitinkančią ir jos garbę ir orumą žeminančią informaciją, atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė ieškovei neigiamus išgyvenimus, pasireiškiančius gėdos jausmu, nuolatiniu stresu, kurie turėjo įtakos ieškovės sveikatos būklei, darbui, sumenkino jos reputaciją bei sumenkino institucijų, kurioms buvo Raštas išsiųstas, nuomonę apie ieškovę, dėl to ieškovė patyrė 600,00 Eur dydžio neturtinę žalą.Atsakovė Z. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė, manydama, jog ieškovė netinkamai atlieka savo darbines pareigas kaip (duomenys neskelbtini) pedagogė, netinkamai bendrauja ir elgiasi su (duomenys neskelbtini) auklėtiniais bei darbuotojais, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vadovą, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrę, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierę ir Lietuvos švietimo profesinę sąjungą su tikslu apginti (duomenys neskelbtini) apgyvendintų vaikų bei darbuotojų pažeistas teises ir interesus. Raštas pateiktas minėtoms institucijoms, kadangi jos įstatymų nustatyta tvarka yra kompetentingos atlikti tyrimą (patikrinimą) dėl Rašte nurodomų ieškovės veiksmų. Rašto pateikimas negali būti laikomas asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu.Trečiasis asmuo O. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog skundų pateikimas valstybės institucijoms tam, kad būtų atliktas atitinkamas tyrimas ir apgintos pažeistos teisės, nėra laikytinas žeminančių žinių paskleidimu. Atsakovė elgėsi sąžiningai ir teisėtai. 2015 m. atsakovė į O. T. kreipėsi su prašymu padėti su kompiuteriu surašyti ginčo skundą. Liudytojas M. B. teismo posėdyje 2015-11-18 paaiškino, kad su ieškove ir atsakove nuo 2012 m. gegužės yra bendradarbiai. Nėra matęs tarp ieškovės ir atsakovės jokių konfliktų, girdėjęs, jog atsakovė būtų įžeidinėjusi jį, kitus kolegas ar (duomenys neskelbtini) auklėtinius, tačiau iš (duomenys neskelbtini) vaikų yra girdėjęs, jog ieškovė su atsakove nesutaria.Liudytoja L. K. teismo posėdyje 2015-11-18 paaiškino, kad 2015-06-08 susirinkimo metu negirdėjo jokių įžeidinėjimų atsakovės ar kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų atžvilgiu. Per aštuonerius darbo su ieškove metus nėra pastebėjusi kokio nors jos netinkamo elgesio.Liudytoja E. G. 2015-12-02 teismo posėdyje paaiškino, kad kartu su ieškove ir atsakove dirba ketverius metus. Liudytojai yra tekę girdėti, jog ieškovė apšaukė kitą (duomenys neskelbtini) darbuotoją ar su juo kalbėjo pakeltu tonu, pasakė negražių žodžių, rezgė intrigas, apie juos kalbėjo netiesą, piktybiškai nusiteikusi prieš juos, jog iš ieškovės jaučiamas spaudimas, asmeninė neapykanta. Liudytojai anksčiau nėra tekę asmeniškai girdėti, jog ieškovė ją įžeidinėtų, tačiau neseniai ji ir dar dvi kitos pedagogės vaikų akivaizdoje buvo pavadintos idiotėmis. Taip pat yra girdėjusi, kad neva ieškovė neša auklėtiniams cigaretes, jog yra negera auklėtoja ir pan.Liudytojas A. K. 2015-12-02 teismo posėdyje paaiškino, kad vieną kartą dalyvavo konflikte tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) matematikos mokytojos. Šio konflikto metu tiek jis, tiek jo kolegė buvo įžeisti ieškovės, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Tačiau iš kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų ar vaikų nėra girdėjęs, jog su jais ieškovė bendrautų nepagarbiai ar įžeidinėtų juos.Liudytoja G. B. 2015-12-02 teismo posėdyje paaiškino, kad iš ieškovės nėra girdėjusi įžeidinėjimų, tačiau tarp darbuotojų sklandė kalbų dėl ieškoves elgesio.Liudytojas D. K. 2015-12-02 teismo posėdyje paaiškino, kad niekad nėra girdėjęs, jog ieškovė įžeidinėtų, vartotų necenzūrinius žodžius, šauktų. 2015-06-08 susirinkimo metu konflikto tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo kilę.Liudytojas A. A. 2015-12-02 teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2013 m. nebedirba (duomenys neskelbtini). Liudytojui yra tekę girdėti ieškovės įžeidinėjimus, necenzūrinių žodžių vartojimą ir nepagarbų bendravimą (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir vaikų atžvilgiu, jis pats nebuvo nukentėjęs nuo ieškovės. Dirbant direktoriaus pareigose būdavo, jog darbuotojai skųsdavosi, jog ieškovė viršija savo įgaliojimus. Ieškovė pedagogų posėdžio metu buvo iškoneveikusi kitus darbuotojus (buvo pateiktas tarnybinis pranešimas), taip pat valgykloje matant vaikams bandė aplieti sriuba kitą pedagogę, nepagarbiai elgėsi su kolegomis vaikų akivaizdoje (taip menkindama kolegų autoritetą). Taip pat ieškovės atžvilgiu dažnai būdavo gaunami skundai, atskirai jų neregistruodavo ir netirdavo, kolegiškai sutaikydavo.Liudytoja V. V. 2015-12-02 teismo posėdyje paaiškino, jog pusė metų, kai ji nedirba (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbo stilius kartais būdavo nepriimtinas, pasireikšdavo nepedagogišku, netaktišku elgesiu. Ieškovė leisdavo sau nepagarbiai elgtis su vaikais, supykus – įžeisti, išjuokti netgi vaiko fiziologines savybes (pavyzdžiui, šlapimo nelaikymą), pažeisti jo asmeninę, intymią erdvę. Ieškovei tapus Neformalaus ugdymo skyriaus vedėja, ji leisdavo sau su liudytoja elgtis nepagarbiai, pastabos buvo sakomos netaktiškai bei pakeltu tonu, netgi girdint vaikams. Nėra girdėjusi ieškovę vartojant necenzūrinius žodžius.Liudytoja T. C. 2016-01-20 teismo posėdyje paaiškino, jog yra vieno tš (duomenys neskelbtini) auklėtinių motina. Liudytojos sūnus nelaiko šlapimo. Sūnus pasakojo, kad ieškovė žadindama jį, nuo jo nutraukė patalynę, išnešė į vidurį kambario ir kitų vaikų akivaizdoje taip iš jo pasityčiojo, vėliau kiti vaikai pradėjo iš jo tyčiotis ir skriausti jį.Liudytoja L. B. 2016-01-20 teismo posėdyje paaiškino, jog gavus Raštą buvo sudaryta darbo grupė, kuri jį nagrinėjo. Kadangi šiame Rašte buvo daug neatitikimų, atsakovei buvo išsiųstas raštas, jog ji patikslintų kai kuriuos klausimus, tačiau atsakymo sulaukta nebuvo. Darbo grupė 2015-10-06 pateikė išvadas, tačiau tų klausimų, į kuriuos atsakovė nepateikė paaiškinimų, nenagrinėjo. Jaučiamas ieškovės ir atsakovės interesų konfliktas. Atsakovė linkusi teikti skundus.Liudytojas A. R. 2016-01-20 teismo posėdyje paaiškino, jog 2012 m. tarp šalių yra matęs konfliktą dėl atsakovės netinkamai atliekamų pareigų. Nėra matęs ar girdėjęs, jog ieškovė kolegų ar vaikų akivaizdoje būtų juos įžeidinėjusi, šaukus ar vartojus necenzūrinius žodžius.Liudytoja A. Ž. 2016-01-20 teismo posėdyje paaiškino, kad nėra mačiusi tarp šalių konfliktų, nėra girdėjusi tiek darbuotojų, vaikų, tiek savo atžvilgiu kritikos, įžeidinėjimų ar grubaus elgesio.Liudytojas M. G. 2016-01-20 teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-06-08 susirinkime tarp ieškovės ir atsakovės jokio konflikto nebuvo. Nėra pastebėjęs ieškovės netinkamo elgesio.Liudytoja V. S. 2016-01-20 teismo posėdyje paaiškino, jog nuo 2015-09-19 yra (duomenys neskelbtini) vadovė, su ieškove bendrauja artimiau, nes yra kaimynės. Apie šalių konfliktą sužinojo tik gavusi atsakovės skundą. Skundo nagrinėjimui buvo sudaryta darbo grupė, kuri yra priėmusi išvadas, tačiau nepilnas, kadangi atsakovė nėra pateikusi atsakymų į jai užduotus klausimus. Nurodė, jog 2015-06-08 susirinkimo metu konflikto tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo. Nei jos akivaizdoje, nei kiti darbuotojai nėra skundęsi, jog ieškovė vartotų necenzūrinius žodžius, neetiškai, grubiai elgtųsi vaikų akivaizdoje, įžeidinėtų kolegas ar vaikus. Apibūdino ieškovę kaip labai gerą savo srities specialistę, todėl, ieškovei išėjus iš darbo, vėl jai pasiūlė dirbti auklėtoja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-08 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės D. B. atsakovei Z. D. 558,29 Eur, trečiajam asmeniui O. T. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 15,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas darė išvadą, kad Raštas savo esme panašus į tarnybinį pranešimą. Atsakovė Raštą pradeda žodžiais „norėčiau pranešti“ ir baigia prašymais įpareigoti (duomenys neskelbtini) direktorę išanalizuoti pateiktą ir „faktais“ įvardijamą informaciją, paskirti drausminę nuobaudą, informuoti apie tyrimo rezultatus, t. y. atlikti tyrimą. Rašto turinys, sakinių formuluotės patvirtina, kad atsakovė siekė, jog rašto adresatės objektyviai, nešališkai ir sąžiningai ištirtų, ar nėra vaiko ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų teisių pažeidimų. Ginčo teiginiai nėra laikytini faktais savo esme, o atsakovės nuomone, susidariusia jos asmeninio bendravimo su ieškove, darbo (duomenys neskelbtini) ir asmeninių išgyvenimų fone, kaip (duomenys neskelbtini) vadovybės nereagavimo į jos nuolatinius prašymus spręsti vidines (duomenys neskelbtini) darbuotojų kolektyvo problemas išdava. Atsakovė patvirtino, kad jai lietuvių kalba nėra gimtoji, o Rašto tekstą kompiuteriu surinko ir kai kurias formuluotes patikslino trečiasis asmuo O. T.. Nors atsakovė Rašte dažnai mini žodžius „faktas“ ir sakinių konstrukcijos labiau primena teiginius nei abejones, tačiau tiek iš atsakovės paaiškinimų, tiek iš sakinių konstrukcijos matyti, kad šį žodį vartoja netiksliai ir netinkamai. Atsakovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vadovybė nesprendė jos ne kartą išsakytų nusiskundimų, kad ji gynusi ne tik savo, bet ir (duomenys neskelbtini) auklėtinių bei kolegų teises. Dauguma Rašto frazių yra hiperbolizuotos. Posėdžio metu atsakovė kalbėjo panašia maniera, viską pateikdama apibendrintai, pripažino, kad dalį teiginių parašė supykusi ir paaštrinusi situaciją. Teismas konstatavo, kad dalis ginčo pastraipų (net jei laikyti jas žiniomis) nėra įžeidžiančio pobūdžio. Dauguma ginčo teiginių yra ne žinios, bet labiau atsakovės nuomonė, surašyta teiginių stiliumi, klaidingai savo nuomonę, pastabas ir vertinimus įvardijant faktais. Kiti Rašto teiginiai galėtų būti vertinami kaip žinios, tačiau jie netikslūs arba nėra įžeidžiančio pobūdžio. Nors sistemiškai vertinant Raštą, jame dėstomus teiginius teismas vertino kaip atsakovės nuomonę, kritiką, išgyvenimus, tačiau Rašto 3 lapo 5 pastraipoje aprašyti kaip faktai ieškovės žodyno apibūdinimai neatitinka sąžiningos ir etiškos nuomones bei leistinos kritikos reiškimo kriterijų. Dėl šios pastraipos būtų pagrindo spręsti dėl ieškovės garbės ir orumo pažeidimo konstatavimo, jei būtų nustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio taikymui būtini sudėties elementai.Atsakovė Raštą adresavo jame nurodytoms institucijoms. Ieškovė neteigė ir nenurodė, kad Rašto informacija būtų buvusi paskleista nesusijusiems su vykdomais tyrimais asmenims ar asmenims, kurie neturėjo teisės gauti Rašte pateiktos informacijos dėl jų užimamų pareigų. Teismas negalėjo pripažinti, kad Rašte išdėstyti nuogąstavimai, nuomonė ir kritika būtų išsakyta visiškai be pagrindo. Kadangi (duomenys neskelbtini) kolektyve atsakovė nesulaukė tarpusavio santykių su ieškove sprendimo, todėl nėra pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimu, kad ji sąžiningai bandė tiek savo asmeninius santykius su ieškove (kolege), tiek atstovaudama kaip profesinės sąjungos pirmininkė kitus kolektyvo narius, gindama (duomenys neskelbtini) auklėtinių teises, besitęsiantį konfliktą dėl auklėtojos elgesio (atsakovės manymu netinkamo) spręsti (duomenys neskelbtini) steigėjo, vaiko teisių kontrolieriaus ir švietimo profesinių sąjungos lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo veiklą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, o (duomenys neskelbtini) steigėja yra Švietimo ir mokslo ministerija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra institucija nagrinėjanti skundus dėl vaikų teisių pažeidimų, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą kreiptis į minėtas institucijas su skundu. Buvo kreiptasi ir į (duomenys neskelbtini), ieškovei pranešta apie jos atžvilgiu pateikta skundą. Atsakovė taip pat yra (duomenys neskelbtini) įsteigtos profesinės sąjungos pirmininkė, todėl pagal profesines sąjungas veiklą reglamentuojančius įstatymus turėjo teisę informuoti ir profesinę sąjungą, kurios narė yra.Teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės skundas yra nesąžiningas kreipimasis į kompetentingas institucijas, kadangi tiek Švietimo ir mokslo ministerijoje, tiek Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje atsakovės skundai buvo priimti ir jų pagrindu atliekami tyrimai. Nenustačius paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo detaliai nustatinėti žinių pobūdžio. Nors Rašte informacija yra ne visiškai tiksliai išdėstyta, tačiau asmuo ją pateikė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti ir gauti informaciją. Teismas neįžvelgė negatyvaus Rašte išdėstytos informacijos paskleidimo kompetentingoms institucijoms tikslo. Atsakovė išdėstė pozityvius Rašto parengimo ir išsiuntimo adresatams tikslus: išryškinti asmens ir jo veiklos bei institucijos, kurioje ji kartu su ieškove dirba, veiklos trūkumus ir siekį juos šalinti. Rašto informacijos atsakovė nei (duomenys neskelbtini) auklėtiniams, nei jų tėvams, nei visuomenei nepateikė. Raštas išsiųstas institucijoms, kurios, kaip matyti, vykdo tyrimus. Oficialių tyrimų atlikimas nėra laikoma asmens garbės, orumo pažeidimu ir pagrindu reikalauti taikyti paneigimą, priteisti žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė D. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė paneigė visus Rašte nurodytus „faktus“, pateikdama įrodymus. Teismas pasirėmė prielaidomis, nutolusius praeities įvykius (buvusius tarnybinius pranešimus, kurie nebuvo registruojami ar tiriami, ar konfliktus tarp (duomenys neskelbtini) darbuotojų) susiejo su šiuo ginču.Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2016-02-29 rašte „Dėl skundo“ aiškiai išdėstyta, kad vaikas paaiškino, jog skundą surašė mamos prašymu (I. K. motina T. C. liudijo teisme atsakovės pusėje), kas liudija buvus atsakovės ir auklėtinio motinos sąmoningą susitarimą dėl liudijimo teisme. Kitų atsakingų institucijų atliktų oficialių tyrimų pabaigą bei išvadas žyminčių dokumentų, kuriuose ieškovė būtų charakterizuojama neigiamai, į bylą nebuvo pateikta.Teismas neatribojo (duomenys neskelbtini) ir jos darbuotojų, ieškovei priskyrė atsakomybę už netinkamą (duomenys neskelbtini) veiklą (vidinę tvarką).Ieškovė kelia klausimą, ar atsakovė turėjo pareigą kelti visas Rašte nurodytas aplinkybes tokia maniera ir forma (Raštu), o jei turėjo – ko siekdama taip pasielgė, ar teismas šį Raštą pagrįstai pripažino skundu. Pripažindamas, jog Raštas yra skundas, teismas privalėjo atskleisti ir šio besitęsiančio konflikto ar tarpusavio santykių probleminį turinį, kad ieškovei būtų aišku, kuo skundžiasi atsakovė ir nuo ko siekia apsaugoti ir/ar apginti kitus (duomenys neskelbtini) darbuotojus.Atsakovė pakankamai plačiam asmenų ratui paskleidė Rašte dėstomas aplinkybes „faktus“, t. y., pirmiausiai – O. T., kuri padėjo surinkti tekstą kompiuteriu. Antra, iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2016-02-29 rašto „Dėl skundo“ Nr. SR-801 matyti, jog Rašto informacija buvo perduota ir T. C.. Galiausiai, atsakovė neapsiribojo vien tik (duomenys neskelbtini) vadovybe, tad jei teismas pripažino, jog šalių ginčas yra besitęsiantis asmeninis konfliktas, nebuvo pagrindo Rašto siųsti kitiems adresatams, nes jie nesprendžia tokių konfliktų. Teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas. Iš teismo argumentų akivaizdi nuoroda į galimus vaikų teisių pažeidimus (duomenys neskelbtini). Be to, teismas savo iniciatyva 2016-02-11 persiuntė I. K. skundą tolimesniam tyrimui. Analizuotas ir vertintas ne tik ieškinio pagrindas, bet (duomenys neskelbtini) ir jo vadovybės veikla, darant hipotetines išvadas, neparemtas įrodymais.Atsakovė Z. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šiuo atveju nebuvo žinių paskleidimo, nes asmens kreipimasis į kompetentingas institucijas, tam kad būtų atliktas tyrimas ir apgintos pažeistos teisės, nėra laikytina asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu. Tai, kad atsakovės kreipimasis į kompetentingas institucijas dėl ieškovės elgesio yra sąžiningas, patvirtina bylos medžiaga. Liudytojai (E. G., A. A., V. V., A. K.) patvirtino, kad ieškovės elgesys neatitinka dalykinio bendravimo. Be to, tai, kad ieškovės elgesys yra neetiškas patvirtina į bylą pateiktas 2010-11-12 tarnybinis pranešimas.Raštas adresuotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrei, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei, Lietuvos švietimo profesinei sąjungai bei darbdaviui, į kuriuos atsakovė turėjo teisę kreiptis bei kurios yra kompetentingoms atlikti tyrimą dėl skunde nurodomų ieškovės veiksmų, todėl skundo pateikimas nėra žinių paskleidimas CK 2.24 straipsnio prasme. T. C. buvo įtraukta į bylą kaip liudytoja ir skundo turinys jai tapo žinomas jau civilinės bylos šios nagrinėjimo metu, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir ji negalėjo surinkti skundo teksto kompiuteriu, ji kreipėsi pagalbos dėl teksto surinkimo į O. T., kuri atliko techninio pobūdžio darbą, kas negali būti laikomas duomenų paskleidimu. Be to, ieškovė, pateikdama ieškinį, savo reikalavimą grindė duomenų paskleidimu minėtoms 4 institucijoms, o ne nurodytiems fiziniams asmenims, todėl toks apeliacinio skundo argumentas (kuris nebuvo pateiktas ieškinyje ir nebuvo nagrinėtas pirmoje instancijoje) yra ieškinio ribų peržengimas.Teismas, siekdamas nustatyti, ar atsakovė sąžiningai kreipėsi į minėtąsias institucijas dėl ieškovės, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojos, elgesio, pagrįstai nagrinėjo visą susidariusios situacijos kontekstą (tiek (duomenys neskelbtini) esančią/nesančią nešališką galimybę ginti pažeistas teises, tiek ginčo šalių santykius dar iki skundo pateikimo).Trečiasis asmuo O. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Nurodo, jog asmens kreipimasis į valstybės institucijas, siekiant pažeistų teisių arba interesų gynybos, nelaikomas žinių paskleidimu. Atsakovė Raštą adresavo jame nurodytoms institucijoms. Ieškovė neteigė ir nenurodė, kad Rašte išdėstyta informacija būtų buvusi paskleista dar kam nors. Atsakovė, pateikdama Raštą jo adresatams, elgėsi sąžiningai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2015-06-29 elektroniniu Raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministeriją, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, Lietuvos švietimo profesinę sąjungą ir (duomenys neskelbtini) su prašymais: 1) įpareigoti (duomenys neskelbtini) direktorę išanalizuoti atsakovės pateiktus faktus apie ieškovės dalykinės komunikacijos, pedagoginio bendravimo stilių; 2) faktams pasitvirtinus, įpareigoti (duomenys neskelbtini) direktorę skirti ieškovei atitinkamą drausminę nuobaudą; 3) įpareigoti direktorę raštu informuoti atsakovę, nurodytas institucijas, įstaigas apie tyrimo eigą, rezultatus, organizacines išvadas; 4) išanalizuoti pateiktus direktorės neveiklumo bei aplaidumo, asmeniškumo ir šališkumo reaguojant į darbuotojų teisės pažeidimus faktus. Ieškovė 2015-07-09 gavo (duomenys neskelbtini) darbo grupės prašymą pateikti paaiškinimą dėl Rašto dėl ieškovės dalykinės komunikacijos, pedagoginio bendravimo stiliaus ir kt. Ieškovės vertinimu, ši Rašte nurodoma informacija yra melaginga, neatitinka tikrovės, žemina ir šmeižia ieškovę:

37.1 „2015-06-08 vakare, mano darbo dienai pasibaigus, sužinojau, kad yra paskelbtas auklėtojų susirinkimas, ir susiruošiau nueiti į laikinai einančios direktorės pareigas V. S. kabinetą, (duomenys neskelbtini) bendrabučio pirmame aukšte, vestibiulyje sutikau auklėtoją D. B., kuri taip pat ėjo į susirinkimą. Kartu kėlėmės laiptais nuo 1 aukšto iki 3 aukšto, nuėjome atstumą nuo įėjimo į 3 aukštą iki direktorės kabineto, įėjome į kabinetą“;

37.2 „Savo įžeidinėjimus auklėtoja D. B. ištardavo garsiai, nė kiek nesidrovėdama, kad juos gali išgirsti kiti žmonės. Kartu su manimi ir auklėtoja D. B. į auklėtojų susirinkimą ėjo taip pat auklėtojai D. K., L. K. bei A. Ž., kurie, be abejo, girdėjo mano rašte paminėtus ir kitus pasisakymus. Be to, pirmame, antrame ir trečiame aukšte tuo metu buvo vaikai – juose gyvenantys 1, 2 ir 3 grupių auklėtiniai, kurie taip pat girdėjo auklėtojos D. B. išsakytus įžeidinėjimus“;

37.3 „(duomenys neskelbtini) darbuotojai bei auklėtiniai ne kartą atkreipdavo (duomenys neskelbtini) administracijos dėmesį į auklėtojos D. B. elgesį. Tačiau (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotojai dažniausiai likdavo abejingi ir nesiimdavo priemonių D. B. elgesiui sustabdyti. Yra žinoma, kad vienas iš (duomenys neskelbtini) auklėtinių dar 2013 m. parašė į teisėsaugos ir vaikų teisių apsaugos institucijas bent kelis pareiškimus dėl D. B. netinkamo elgesio ir bendravimo su vaikais. Bent vienas iš kitų (duomenys neskelbtini) auklėtinių pokalbyje su Vaiko teisių kontrolierės įstaigos darbuotojais skundėsi auklėtojos D. B. necenzūrinių žodžių vartojimu. Beje, (duomenys neskelbtini) darbuotojai nebuvo informuoti apie D. B. iškeltas administracines bylas dėl vaikų teisių pažeidimų“;

37.4 „Buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius M. L. po pokalbio su apsilankiusiais (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos atstovais atleido D. B. iš Neformaliojo ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vedėjos, o vėliau – iš auklėtojos pareigų. Tačiau laikinai einanti (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas V. S. vėl įdarbino D. B. auklėtojos pareigose, nepaisant savo įstatyminės pareigos pasiūlyti atsilaisvinusią auklėtojos pareigybę kitam darbuotojui, atleidžiamam pagal etatų mažinimą. Nuo to laiko auklėtojos D. B. elgesys dar labiau suprastėjo“;

37.5 „(duomenys neskelbtini) auklėtiniai skundžiasi, kad auklėtoja D. B., bendraudama su jais, vartoja nepriimtinus pedagoginiame bendravime metodus. Viena iš dažniausiai tinkamų pedagoginiame bendravime su paaugliais ir jaunuoliais sąvokų auklėtoja D. B. laiko masturbavimosi sąvoką („dročinimą“). Minėtas žodis bei jo išvestiniai žodžiai užima vos ne pagrindinę vietą auklėtojos D. B. žodyne bendraujant su vaikais. Auklėtoja D. B. vartoja šį žodį kaip „nekaltą“ pajuokavimą, kaip palyginimą norėdama paskatinti, jos manymu, per lėtą vaiko darbą ir kitais atvejais. Taip pat ji gali pasiūlyti vaikui „palaikyti, kol dročini“, naudoja ir kitas panašias sąvokas ir išvestinius žodžius. Yra sukaupta daug labai panašių faktų“;

37.6 „Panašius principus auklėtoja D. B. naudoja ir dalykiniame bendravime su savo kolegomis. Beveik visi (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos nariai yra patyrę auklėtojos D. B. įžeidinėjimus dėl savo visuomeninės veiklos. Kiti pedagogai ir netgi kai kurie administracijos darbuotojai skundžiasi įžeidinėjimais iš auklėtojos D. B. pusės dėl savo išvaizdos ir sveikatos, vartojamų nealkoholinių gėrimų, kartais net dėl aprangos“;

37.7 „Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenė neturi informacijos apie auklėtojos D. B. išsilavinimą. D. B. teigia turinti aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, tačiau nėra pateikusi dokumento šio fakto patvirtinimui. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) yra žinoma tik apie specialųjį vidurinį auklėtojos D. B. išsilavinimą ir nieko nežinoma apie jos aukštąjį išsilavinimą“;

37.8 „Auklėtoja D. B. pasižymėjo minėtomis bendravimo savybėmis viso savo darbo (duomenys neskelbtini) laikotarpio bėgyje. Galima drąsiai teigti, kad D. B. nesuvokia savo elgesio ydingumo, nesiruošia keisti savo dalykinio bendravimo, pedagoginės komunikacijos stiliaus. Pasitaikydavo atvejų, kai auklėtoja D. B. nesidrovėjo girtis kitiems žmonėms, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotojams savo „žygdarbiais“ „rėžiant“ kitam darbuotojui, savo sugebėjimu išpeikti kitus. Todėl manau, kad auklėtoja D. B. savo noru savo netinkamo elgesio nenutrauks“.

2015-10-07 (duomenys neskelbtini) darbo grupės išvadoje dėl Rašto nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) auklėtojai D. K., L. K., V. S. davė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2015-06-08 susirinkimo metu nepastebėjo ieškovės netinkamo elgesio atsakovės atžvilgiu. V. S. taip pat nurodė, jog po pusės mėnesio nuo 2015-06-08 įvykusio susirinkimo atsakovė kreipėsi į ją, pažymėjo, jog konfliktas tarp ieškovės ir atsakovės yra asmeninio pobūdžio ir dėl jo kalbėjosi su jomis. A. Ž. paaiškino, jog minėtame susirinkime nedalyvavo. 2015-07-03 darbo grupė nusprendė, jog reikalingi atsakovės papildomi paaiškinimai, todėl jai 2015-07-03 buvo išsiųstas patikslinamasis raštas dėl informacijos pateikimo Nr. (1.15) V15-371, tačiau į jį atsakovė neatsakė. Ieškovė darbo grupei paaiškino, jog 2015-06-08 susirinkime dalyvavo, iki susirinkimo su atsakove nebendravo, neigė Rašte dėstomas aplinkybes, išnagrinėjus atsakovės 2015-06-29 raštą bei (duomenys neskelbtini) darbuotojų paaiškinimus padarė išvadas, jog 2015-06-08 ieškovė ir V. S. susirinkimo metu elgėsi tinkamai atsakovės atžvilgiu, ieškovės išsilavinimas atitinka (duomenys neskelbtini) keliamus reikalavimus ir kad darbo grupė neteikia jokių išvadų dėl atsakovės Rašto neaiškių teiginių, kurių atsakovė nepatikslino.2016-01-15 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga informavo, jog atsižvelgiant į tai, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje periodiškai buvo gaunami skundai, tyrimas dar tęsiamas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės garbė ir orumas pažeisti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį gali būti ginami nustačius šių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktą, jog paskleisto žinios neatitinka tikrovės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi pirmiausia nustatyti: 1) kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; 2) ar duomenys tikrai buvo paskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės nurodomus Rašto teiginius pripažino esant atsakovės nuomone, tai patvirtina į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų visuma. Atsižvelgdamas į EŽTT praktiką, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad Rašto 3 lapo 5 pastraipoje aprašyti ieškovės žodyno apibūdinimai peržengia sąžiningos ir etiškos nuomonės bei leistinos kritikos reiškimo ribas, tačiau pagrindas spręsti, kad pastarieji teiginiai pažeidžia ieškovės garbę ir orumą, būtų tik tada, jei būtų nustatyti kiti būtinieji CK 2.24 straipsnio taikymui faktai.Ieškovė nurodo, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčo teiginiai buvo paskleisti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės procesine pozicija nesutinka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012). Kaip byloje nustatyta, Raštas buvo adresuotas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, Lietuvos švietimo profesinei sąjungai ir (duomenys neskelbtini), taigi, darytina išvada, kad ginčo teiginius sužinojo nurodyti tretieji asmenys. Vertinant šią aplinkybę formaliai, būtų galima teigi, kad egzistuoja prielaidos ginčo teiginių paskleidimo faktui konstatuoti, tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, Raštas yra traktuotinas skundu, t. y. atsakovės kreipimusi į nurodytas viešosios valdžios institucijas, švietimo darbuotojų susivienijimą bei darbdavį, siekiant inicijuoti objektyvų, nešališką ir sąžiningą tyrimą dėl galimų vaiko ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų teisių pažeidimų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Rašto turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jis bei sakinių formuluotės leidžia pagrįstai teigti, jog Raštas yra skundas dėl, atsakovės nuomone, netinkamų ieškovės veiksmų, kuriuos prašoma ištirti, o ne kitokio pobūdžio kreipimasis. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos. Vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo netinkamo elgesio sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą netinkamą elgesį, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti netinkamą elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2012). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog konstatuoti atsakovės nesąžiningumą, pateikiant Raštą, nagrinėjamu atveju pagrindo nėra. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek Rašto turinys, tiek atsakovės paaiškinimai atskleidžia atsakovės siekį inicijuoti nešališką tyrimą dėl, atsakovės manymu, netinkamų ieškovės veiksmų, o ne pakenkti ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog į bylą pateikti įrodymai bei liudytojų parodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl Rašto teiginių melagingumo. Dalis liudytojų patvirtino, jog yra susidūrę ir/ar girdėję apie ieškovės neetišką elgesį (duomenys neskelbtini) auklėtinių ir/ar kolegų atžvilgiu, kas kelia abejones dėl ieškovės elgesio bei tuo pačiu neleidžia konstatuoti atsakovės nesąžiningumo pateikiant Raštą, kaip pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas. Kadangi ieškovė ginčo teiginių paskleidimo kitiems (be aukščiau nurodytųjų) asmenims neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog dėl Rašto turinio atskleidimo tretiesiems asmenims O. T. ir T. C. ginčo teiginių paskleidimo CK 2.24 straipsnio prasme nepasisako. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo teiginių paskleidimo faktas byloje nustatytas nėra, kas sąlygoja, jog nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas ieškinys dėl garbės ir orumo pažeidimo, todėl su tuo susijusius ieškovės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta. Ieškovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Teisėjų kolegija su nurodytu ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, veikė savo kompetencijos ribose. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju sutiktina su atsakovės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar atsakovė sąžiningai kreipėsi į Rašto adresatus dėl ieškovės, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojos, elgesio, pagrįstai nagrinėjo visą susidariusios situacijos kontekstą – tiek (duomenys neskelbtini) esančią/nesančią nešališką galimybę ginti pažeistas teises, tiek ginčo šalių santykius iki skundo pateikimo bei kitas reikšmingas aplinkybes. Garbės ir orumo bylose tokio teismo procesinio elgesio reikalauja ir susiklosčiusi teismų praktika.Dėl I. K. skundo tolesniam tyrimui persiuntimo teisėjų kolegija pažymi, jog toks pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra peržengtos ieškinio ribos. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistavo pagrindas perduoti I. K. skundą tolesniam tyrimui. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo ieškinio ribų peržengimo atmeta.Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės naudai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas, o atsakovės – tenkinamas, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiant 220,00 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės D. B. atsakovės Z. D. naudai priteisti 220,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.