Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.6; 2.5.10.2.4.2; 3.2.3.1; 3.2.4.2; 3.2.4.5; 3.2.4.9.2; 3.2.6.1

2016 m. kovo 8 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei Z. D., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui O. T., dėl garbės ir orumo įžeidimo ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu (b. l. 1t., 23-29) prašo: 1) pripažinti atsakovės Z. D. 2015-06-29 rašte nurodytą informaciją žeminančia jos garbę ir orumą, 2) įpareigoti atsakovę pateikti 2015-06-29 rašte nurodytoms institucijoms: Vėliučionių vaikų socializacijos centrui (toliau - Centras), Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai ir Lietuvos švietimo profesinei sąjungai paneigimą dėl rašte nurodytos informacijos, išsiunčiant minėtoms institucijoms tokio turinio paneigimo tekstą: „Mano, t. y. Z. D., 2015 m. birželio 29 d. rašte nurodyta informacija dėl D. B. dalykinės komunikacijos ir pedagoginio bendravimo stiliaus neatitinka tikrovės ir yra melaginga.“, 3) priteisti iš atsakovės 600,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog ieškovė 2015-07-09 gavo Socializacijos centro darbo grupės prašymą pateikti paaiškinimą dėl atsakovės 2015-06-29 rašto (toliau - Raštas) dėl ieškovės dalykinės komunikacijos, pedagoginio bendravimo stiliaus ir kt., iš kurio ir sužinojo apie jos atžvilgiu paskleistą melagingą informaciją bei tikrovės neatitinkančius faktus, kurie kenkia ieškovės reputacijai. Rašte atsakovės nurodoma informacija, kad 1) „2015 metų birželio 08 d. vakare, mano darbo dienai pasibaigus, sužinojau, kad yra paskelbtas auklėtojų susirinkimas, ir susiruošiau nueiti į l. e. direktorės pareigas V. S. kabinetą. VVSC bendrabučio pirmame aukšte, vestibiulyje sutikau auklėtoją D. B., kuri taip pat ėjo į susirinkimą. Kartu kėlėmės laiptais nuo 1 aukšto iki 3 aukšto, nuėjome atstumą nuo įėjimo į 3 aukštą iki direktorės kabineto, įėjome į kabinetą“, 2) „Savo įžeidinėjimus auklėtoja D. B. ištardavo garsiai, nė kiek nesidrovėdama, kad juos gali išgirsti kiti žmonės. Kartu su manimi ir auklėtoja D. B. į auklėtojų susirinkimą ėjo taip pat auklėtojai D. K., L. K. bei A. Ž., kurie, be abejo, girdėjo mano rašte paminėtus ir kitus pasisakymus. Be to, pirmame, antrame ir trečiame aukšte tuo metu buvo vaikai – juose gyvenantys 1, 2 ir 3 grupių auklėtiniai, kurie taip pat girdėjo auklėtojos D. B. išsakytus įžeidinėjimus“, 3) „VVSC darbuotojai bei auklėtiniai ne kartą atkreipdavo VVSC administracijos dėmesį į auklėtojos D. B. elgesį. Tačiau VVSC administracijos darbuotojai dažniausiai likdavo abejingi ir nesiimdavo priemonių D. B. elgesiui sustabdyti. Yra žinoma, kad vienas iš VVSC auklėtinių dar 2013 metais parašė į teisėsaugos ir vaikų teisių apsaugos institucijas bent kelis pareiškimus dėl D. B. netinkamo elgesio ir bendravimo su vaikais. Bent vienas iš kitų VVSC auklėtinių pokalbyje su Vaiko teisių kontrolierės įstaigos darbuotojais skundėsi auklėtojos D. B. necenzūrinių žodžių vartojimu. Beje, VVSC darbuotojai nebuvo informuoti apie D. B. iškeltas administracines bylas dėl vaikų teisių pažeidimų“, 4) „Buvęs VVSC direktorius M. L. po pokalbio su apsilankiusiais VVSC Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos atstovais atleido D. B. iš Neformaliojo ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vedėjos, o vėliau – iš auklėtojos pareigų. Tačiau l.e. VVSC direktoriaus pareigas V. S. vėl įdarbino D. B. auklėtojos pareigose, nepaisant savo įstatyminės pareigos pasiūlyti atsilaisvinusią auklėtojos pareigybę kitam darbuotojui, atleidžiamam pagal etatų mažinimą. Nuo to laiko auklėtojos D. B. elgesys dar labiau suprastėjo“, 5) „VVSC auklėtiniai skundžiasi, kad auklėtoja D. B., bendraudama su jais, vartoja nepriimtinus pedagoginiame bendravime metodus. Viena iš dažniausiai tinkamų pedagoginiame bendravime su paaugliais ir jaunuoliais sąvokų auklėtoja D. B. laiko masturbavimosi sąvoką („dročinimą“). Minėtas žodis bei jo išvestiniai žodžiai užima vos ne pagrindinę vietą auklėtojos D. B. žodyne bendraujant su vaikais. Auklėtoja D. B. vartoja šį žodį kaip „Nekaltą“ pajuokavimą, kaip palyginimą norėdama paskatinti, jos manymu, per lėtą vaiko darbą ir kitais atvejais. Taip pat ji gali pasiūlyti vaikui „palaikyti, kol dročini“, naudoja ir kitas panašias sąvokas ir išvestinius žodžius. Yra sukaupta daug labai panašių faktų“, 6) „Panašius principus auklėtoja D. B. naudoja ir dalykiniame bendravime su savo kolegomis. Beveik visi VVSC profesinės sąjungos nariai yra patyrę auklėtojos D. B. įžeidinėjimus dėl savo visuomeninės veiklos. Kiti pedagogai ir netgi kai kurie administracijos darbuotojai skundžiasi įžeidinėjimais iš auklėtojos D. B. pusės dėl savo išvaizdos ir sveikatos, vartojamų nealkoholinių gėrimų, kartais net dėl aprangos“, 7) „Pažymėtina, kad VVSC bendruomenė neturi informacijos apie auklėtojos D. B. išsilavinimą. D. B. teigia turinti aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, tačiau nėra pateikusi dokumento šio fakto patvirtinimui. Tuo tarpu VVSC yra žinoma tik apie specialųjį vidurinį auklėtojos D. B. išsilavinimą ir nieko nežinoma apie jos aukštąjį išsilavinimą“, 8) „Auklėtoja D. B. pasižymėjo minėtomis bendravimo savybėmis viso savo darbo VVSC laikotarpio bėgyje Galima drąsiai teigti, kad D. B. nesuvokia savo elgesio ydingumo, nesiruošia keisti savo dalykinio bendravimo, pedagoginės komunikacijos stiliaus. Pasitaikydavo atvejų, kai auklėtoja D. B. nesidrovėjo girtis kitiems žmonėms, tame tarpe ir VVSC administracijos darbuotojams savo „žygdarbiais“ „rėžiant“ kitam darbuotojui, savo sugebėjimu išpeikti kitus. Todėl manau, kad auklėtoja D. B. savo noru savo netinkamo elgesio nenutrauks“, - ieškovės teigimu yra melaginga, neatitinka tikrovės ir vertintina kaip noras apšmeižti bei pažeminti ieškovę. Atsakovė, paskelbdama minėtą tikrovės neatitinkančią ir jos garbę ir orumą žeminančią informaciją, atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė ieškovei neigiamus išgyvenimus, pasireiškiančius gėdos jausmu, nuolatiniu stresu, kurie turėjo įtakos ieškovės sveikatos būklei, darbui, sumenkino jos reputaciją bei sumenkino institucijų, kurioms buvo Raštas išsiųstas, nuomonę apie ieškovę, dėl to ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 600,00 EUR dydžio suma.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1t., 40-45). Nurodė, jog atsakovė, manydama, jog ieškovė netinkamai atlieka savo darbines pareigas kaip Vėliučionių vaikų socializacijos centro pedagogė, netinkamai bendrauja ir elgiasi su šio centro auklėtiniais bei darbuotojais, kreipėsi į Vėliučionių vaikų socializacijos centro vadovą, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrę, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierę ir Lietuvos švietimo profesinę sąjungą tikslu apginti centre apgyvendintų vaikų bei kitų centro darbuotojų pažeistas teises ir interesus. Skundas (Raštas) pateiktas būtent minėtoms institucijoms, kadangi jos įstatymų nustatyta tvarka yra kompetentingos atlikti tyrimą (patikrinimą) dėl skunde nurodomų ieškovės veiksmų. Atsakovė teigia, jog skunde nurodė jai žinomas aplinkybes, kurios atskleidžia ieškovės, kaip pedagogės, netinkamą pareigų atlikimą, daromą neigiamą poveikį vaikams. Pažymėjo, kad skundų ar pranešimų pateikimas, kuriuose nurodomas skundžiamo asmens elgesys valstybės institucijoms tam, kad būtų atliktas atitinkamas tyrimas ir apgintos pažeistos teisės, nėra laikytinas skundžiamo asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu.

Trečiasis asmuo O. T. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko (b. l. 2 t., 4-5). Nurodė, jog skundų ar pareiškimų pateikimas valstybės institucijoms, kuriuose nurodomas skundžiamo asmens netinkamas elgesys, tam, kad būtų atliktas atitinkamas tyrimas ir apgintos pažeistos teisės skundžiamo asmens garbę ir orumą nėra laikytina žeminančių žinių paskleidimu. Asmens kreipimasis į valstybės institucijas siekiant pažeistų teisių ir interesų gynybos nelaikytinas žinių paskleidimu, priešingu atveju niekas negalėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl pažeistų teisių gynybos. Mano, jog atsakovė nagrinėjamu atveju elgėsi sąžiningai ir teisėtai. Paaiškino, jog 2015 m. atsakovė į O. T. kreipėsi su prašymu padėti su kompiuteriu surašyti („surinkti“) skundą, skirtą kelioms institucijoms ir kad šiuo skundu ji nori reikalauti iš šių institucijų atlikti tyrimą dėl netinkamo ieškovės elgesio su auklėtiniai ir bendradarbiais. Pažymėjo, jog jai buvo pateikta visa informacija, o ji tik kompiuteriu surinko tekstą, kurio autorė yra atsakovė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė iš esmės palaikė ieškinį, rėmėsi jame išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais. Papildomai nurodė, jog ieškovę įžeidė tai, jog apie ją Rašte nurodoma neteisinga, o kartu ir teisinga, tačiau jai nemaloni, informacija ir kad atsakovė Raštą išsiuntė jame adresuotoms institucijoms taip pažeisdama ieškovės dalykinę reputaciją. Teigė, jog kai dirbo Neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja dažnai atsakovei duodavo pastabas dėl neatliekamų darbų, vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo ar Centre nustatyto dienos ritmo pažeidimo, tačiau šios pastabos būdavo susijusios tik su darbinėmis funkcijomis, niekuomet nebuvo įžeidžiančio turinio, išsakomos grubiai ar pakeltu tonu. Pažymėjo, jog atsakovė neapibrėžtais bendro pobūdžio teiginiais nurodydama, kad 2015-06-08 Raštas yra skundas dėl jos ir / ar Centro vaikų pažeidinėjamų teisių, nenurodė jokios konkrečios savo ir/ar vaikų teisės, kuri galimai buvo pažeista, t. y. nenurodė konkrečių teisių pažeidimų, kuo jie pasireiškė, kokiais konkrečiais ieškovės veiksmais ir kokias pasekmes sukėlė. Atkreipia dėmesį, jog Rašte vartojama formuluotė „faktams pasitvirtinus“ patvirtina, jog atsakovė Rašte nurodydama tam tikrus faktus pati nėra tikra dėl jų tikrumo, o Rašte nurodomi bendro pobūdžio teiginiai apie ieškovę nėra išplėtojami ir tai tik patvirtina šio Rašto nepagrįstumą. Įžvelgia atsakovės piktybiškumą, pavydą ieškovei, siekį pažeminti. Nurodo, jog yra nustatyti visi keturi kriterijai, būtini civilinei atsakomybei kilti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 str. 1 d., t. y. 1) aplinkybė, jog Raštas elektroniniu paštu buvo išsiųstas 4 institucijoms laikytina paskleidimo faktu, 2 ) Rašte yra konkrečiai įvardinama, jog pateikiama informacija bei faktai yra apie Centro auklėtoją ieškovę D. B., 3) atsakovė Rašte pateikia faktus, tačiau nepateikia juos patvirtinančių įrodymų, kita vertus ieškovė įrodė, jog atsakovės vartojami teiginiai ir nurodomi faktai Rašte neatitinka tikrovės, 4) Rašto turinys pažemino ieškovę, nes ji buvo apibūdinta itin neigiamai atliekant pedagoginę veiklą bei santykiuose su kitais asmenimis bei Centro auklėtiniais. Atsakovės Raštas buvo asmeninio pobūdžio, kadangi jame kalbama apie ieškovės būdo bruožus, o viešoji nuomonė apie asmenį turi būti formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis vykdo įstatymus bei bendražmogiškus moralės normų reikalavimus. Šiuo atveju jeigu atsakovė teigia, jog skundėsi dėl ieškovės kaip pedagogės, ji negalėjo apie ją skleisti neigiamos informacijos kaip apie asmenį. Pažymėjo, jog dėl pažeisto garbės ir orumo, Rašto adresatų rato, bylinėjimosi proceso, emocinės įtampos bei pakrikusios sveikatos ieškovė patyrė neturtinę žalą.

Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, argumentus. Papildomai atsakovė paaiškino, jog dėl kompiuterinio raštingumo įgūdžių neturėjimo, Raštą jai padėjo surašyti buvusi centro darbuotoja O. T.. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovė laikotarpiu, kai dirba Centre, visuomet nesutarė. Paaiškino, jog Raštas – tai ilgamečio darbo su ieškove kartu rezultatas, kurį galutinai paskatino parašyti įvykiai 2015 m. birželio mėn. 8 ir 27 dienomis vykusiuose Centro auklėtojų / darbuotojų susirinkimuose. Anot atsakovės, minėtų susirinkimų metu tarp ieškovės ir atsakovės įvyko konfliktai, kurių metu ieškovė ant atsakovės rėkė bei įžeidinėjo ją kitų kolegų akivaizdoje. Nurodė, jog iš karto po birželio 8 d. įvykusio susirinkimo atsakovė žodžiu kreipėsi į Centro vadovę V. S., tačiau ši atsisakė padėti, nurodydama, jog tai atsakovės ir ieškovės asmeniniai reikalai, nesusiję su darbu, todėl parašė Raštą, kuris, be kita ko, buvo adresuotas ir Centro administracijai. Šio Rašto tikslas buvo, jog institucijos, kurioms buvo adresuotas Raštas, atliktų išsamų tyrimą ir nustatytų, ar Centre yra pažeidžiamos darbuotojų ir auklėtinių teisės. Taip pat atsakovė siekė, jog pasikeistų ieškovės elgesys. Raštą grindė ilgamete patirtimi ir ieškovės stebėsena dirbant su Centro vaikais bei kolegomis. Atstovė papildomai pažymėjo, jog nesant žinių paskleidimo fakto – nėra ir garbės bei orumo pažeidimo.

Teismo posėdyje trečiojo asmens O. T. atstovas advokatas Aleksandras Kočegarovas iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, jog nėra informacijos paskleidimo. Palaikė atsakovės atstovės argumentus.

Teismo posėdyje 2015-11-18 apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad su ieškove ir atsakove nuo 2012 m. gegužės mėn. yra bendradarbiai. Nėra matęs tarp ieškovės ir atsakovės jokių konfliktų. Nėra girdėjęs jog atsakovė būtų įžeidinėjusį jį, kitus kolegas ar Centro auklėtinius tačiau iš Centro vaikų yra girdėjęs, jog ieškovė su atsakove nesutaria. Nėra pastebėjęs, jog kažkoks ieškovės elgesys pažeistų Centro vaikų teises ir kaip pedagogės būtų netinkamas.

Liudytoja L. K. 2015-11-18 parodė, kad į 2015-06-08 susirinkimą pavėlavo, todėl koridoriuje nesutiko nei ieškovės, nei atsakovės. Susirinkimo metu negirdėjo jokių įžeidinėjimų atsakovės ar kitų Centro darbuotojų atžvilgiu. Per aštuonerius darbo su ieškove metus nėra pastebėjusi kokio nors jos netinkamo elgesio tiek auklėtinių, tiek kolegų atžvilgiu, taip pat ieškovės elgesys kolektyve nebuvo svarstomas.

Liudytoja E. G., Centro auklėtoja, 2015-12-02 posėdyje parodė, kad kartu su ieškove ir atsakove dirba ketverius metus. 2015-06-08 auklėtojų susirinkime nedalyvavo, kadangi atostogavo. Tačiau po neformalaus susirinkimo, kuris vyko birželio mėnesio pabaigoje, liudytoja sulaukė atsakovės telefoninio skambučio, kuri jai papasakojo, kad Centre įvyko nemalonus įvykis, t. y. atsakovės manymu, ieškovė ją įžeidinėjo, negražiai su ja kalbėjo, minėjo, jog kreipėsi dėl to į direktorę, tačiau ši atsisakė padėti. Parodė, kad jai yra anksčiau tekę girdėti nusiskundimų iš kitų Centro darbuotojų dėl ieškovės, t. y. jog ji apšaukė kitą darbuotoją ar su juo kalbėjo pakeltu tonu, pasakė kažkokių negražių žodžių, rezgė intrigas, apie juos kalbėjo netiesą, piktybiškai nusiteikusi prieš juos, jog jaučiamas iš ieškovės tam tikras spaudimas, asmeninė neapykanta. Liudytoja nurodė, jog jai anksčiau nėra tekę asmeniškai girdėti, jog ją ieškovė įžeidinėtų, tačiau po neseniai vienos vykusios kelionės pasišalinus vaikui ji ir dar dvi kitos pedagogės vaikų akivaizdoje buvo pavadintos idiotėmis. Taip pat yra girdėjusi iš kitų žmonių pasakojimų, kad neva ji neša auklėtiniams cigaretes, jog yra negera auklėtoja ir pan. Taip pat nurodė, jog ieškovės užtarimo dėka gavo auklėtojos pareigas Centre. Pripažino, jog ieškovė su ja taip pat yra kalbėjusi pakeltu tonu, tačiau ji to įžeidimu nelaiko, yra girdėjusi ieškovę vartojant necenzūrinius žodžius.

Liudytojas A. K. 2015-12-02 posėdyje parodė, kad vieną kartą dalyvavo konflikte tarp ieškovės ir Centro matematikos mokytojos. Šio konflikto metu tiek jis, tiek jo kolegė buvo įžeisti ieškovės, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Tačiau iš kitų Centro darbuotojų ar vaikų nėra girdėjęs, jog su jais ieškovė bendrautų nepagarbiai ar įžeidinėtų juos.

Liudytoja G. B. 2015-12-02 posėdyje parodė, kad jau metai kaip Centre nebedirba, tačiau, kol dirbo Centre auklėtoja, ieškovė ir atsakovė buvo jos kolegės, liudytojai patapus skyriaus vedėja – jos buvo jai tiesioginės pavaldinės. Parodė, jog iš ieškovės nėra girdėjusi įžeidinėjimų, tačiau tarp darbuotojų sklandė kalbų dėl ieškovės elgesio.

Liudytojas D. K. 2015-12-02 posėdyje parodė, kad niekad nėra girdėjęs, jog ieškovė kažką įžeidinėtų, vartotų necenzūrinius žodžius, šauktų ar rėktų tiek jo, tiek bendradarbių, tiek vaikų atžvilgiu. Nurodė, jog į 2015-06-08 susirinkimą ėjo su kolega M. B., susirinkimo metu buvo įvairių diskusijų, tačiau konflikto tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo kilę, pažymėjo, jog girdėjo tik, kaip ieškovė klausė atsakovės, ar ši galėtų įstoti į profesinę sąjungą.

Liudytojas A. A. 2015-12-02 posėdyje parodė, kad su ieškove ir atsakove dirbo 6 – 8 metus drauge, iš pradžių liudytojas Centre dirbo Neformaliojo švietimo skyriaus vedėju, po to vienerius metus dirbo Centro direktoriumi, vėliau porą mėnesių – auklėtoju, o nuo 2013 m. nebedirba Centre. Nurodė, jog jam yra tekę girdėti ieškovės įžeidinėjimus, necenzūrinių žodžių vartojimą ir nepagarbų bendravimą kitų darbuotojų ir vaikų atžvilgiu, jis pats asmeniškai nebuvo nukentėjęs nuo ieškovės elgesio. Dirbant direktoriaus pareigose būdavo, jog darbuotojai skųsdavosi, jog ieškovė viršija savo įgaliojimus. Nurodė situacijas, kai ieškovė pedagogų posėdžio metu iškoneveikė kitus darbuotojus (buvo pateiktas tarnybinis pranešimas) taip pat valgykloje matant vaikams bandė aplieti sriuba kitą pedagogę, nepagarbiai elgėsi su kolegomis vaikų akivaizdoje (taip menkindama kolegų autoritetą), taip pat ieškovės atžvilgiu dažnai būdavo gaunami skundai. Atskirai jų neregistruodavo ir netirdavo, kolegiškai sutaikydavo. Pažymėjo, jog kaip pedagogė ieškovė yra gera savo srities specialistė.

Liudytoja V. V. 2015-12-02 posėdyje parodė, jog Centre su šalimis kartu dirbo nuo labai seniai, jau pusė metų, kai ji nedirba Centre. Pažymėjo, jog abiejų auklėtojų darbo stiliai yra skirtingi, išskyrė ieškovę, jog jos manymu, ieškovės darbo stilius ne visada buvo aiškus, kartais nepriimtinas, pasireikšdavo nepedagogišku, netaktišku elgesiu. Leisdavo sau nepagarbiai elgtis su vaikais, supykus – įžeisti, išjuokti netgi vaiko fiziologines savybes (pavyzdžiui, šlapimo nelaikymą), pažeisti jo asmeninę, intymią erdvę. Ieškovei tapus Neformalaus ugdymo skyriaus vedėja, ji leisdavo sau su liudytoja elgtis nepagarbiai, pastabos buvo sakomos netaktiškai bei pakeltu tonu, netgi girdint vaikams. Pažymėjo, jog nėra girdėjusi ieškovę vartojant necenzūrinius žodžius.

Liudytoja T. C. 2016-01-20 posėdyje parodė, jog yra vieno iš Centro auklėtinių motina. Nurodė, jog jos sūnus nuo vaikystės nelaiko šlapimo, jam yra skirti medikamentai. Parodė, jog jos sūnus jai pasakojo, kad ieškovė vasaros metu budėdama savaitgalį ir žadindama jį, nuo jo nutraukė patalynę ir išnešė į vidurį kambario ir kitų vaikų akivaizdoje taip iš jo pasityčiojo, vėliau kiti vaikai pradėjo iš jo tyčiotis ir skriausti jį. Atsižvelgiant į tai, jį perkėlė į kitą grupę. Išleidus jį atostogauti, prieš grįžtant į Centrą liudytojos sūnus pabėgo iš namų nurodydamas, jog jis į Centrą nebegrįš, savivaldybės socialinių reikalų skyriui pateikė skundą dėl elgesio su juo Centre.

Liudytoja L. B. 2016-01-20 posėdyje parodė, jog su ieškove ir atsakove yra kolegės. Nurodė, jog Centre gavus 2015-06-08 atsakovės Raštą buvo sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėjo minėtą Raštą. Kadangi šiame Rašte buvo daug neatitikimų, liepos mėn. atsakovei buvo išsiųstas raštas, jog atsakovė patikslintų kai kuriuos klausimus, tačiau atsakymo sulaukta nebuvo, iš kai kurių Centro darbuotojų buvo paimti paaiškinimai, kuriuose visi neigė, jog buvo kilęs kažkoks konfliktas tarp ieškovės ir atsakovės. Darbo grupė 2015-10-06 pateikė išvadas, tačiau tų klausimų, į kuriuos atsakovė nepateikė paaiškinimų, darbo grupė nenagrinėjo. Pažymėjo, jog yra jaučiamas ieškovės ir atsakovės interesų konfliktas. Taip pat nurodė, jog atsakovė yra linkusi teikti skundus.

Liudytojas A. R., Centre dirbantis apsaugos darbuotoju, 2016-01-20 posėdyje parodė, jog kai ieškovė buvo skyriaus vedėja, t. y. 2012 m., tarp šalių yra matęs ginčą / konfliktą dėl atsakovės netinkamai atliekamų pareigų. Nėra matęs ir / ar girdėjęs, jog ieškovė kolegų ar vaikų akivaizdoje būtų juos įžeidinėjusi, grubiai elgusis, šaukus, rėkus ar vartojus necenzūrinius žodžius.

Liudytoja A. Ž., Centre dirbanti biologijos mokytoja, 2016-01-20 posėdyje parodė, kad nėra mačiusi tarp šalių kokių nors konfliktų. Taip pat nėra girdėjusi tiek kitų darbuotojų, vaikų, tiek savo atžvilgiu kritikos, pastabų, įžeidinėjimų ar grubaus, šiurkštaus elgesio.

Liudytojas M. G. 2016-01-20 posėdyje parodė, kad dalyvavo 2015-06-08 susirinkime, tačiau jo metu tarp ieškovės ir atsakovės jokio konflikto nebuvo. Nurodė, jog nėra pastebėjęs ieškovės netinkamo elgesio, tačiau pažymėjo, jog Centre kiekvienam darbuotojui pasitaiko, jog pavartoja necenzūrinius žodžius, tačiau jų vartojimas nėra nukreiptas į asmenį.

Liudytoja V. S. 2016-01-20 posėdyje parodė, jog nuo 2014-12-16 buvo laikinai einanti Centro direktoriaus pareigas, o nuo 2015-09-19 yra Centro vadovė. Nurodė, kad su ieškove bendrauja artimiau, nes yra kaimynės. Apie šalių konfliktą sužinojo tik gavusi atsakovės skundą. Skundo nagrinėjimui buvo sudaryta darbo grupę, kuri yra priėmusi išvadas, tačiau nepilnas, kadangi atsakovė nėra pateikusi atsakymų į jai užduotus klausimus. Nurodė, jog 2015-06-08 susirinkimo metu konflikto tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo. Teigė, jog 2015-06-27 jokio neformalaus susirinkimo Centre nebuvo, kadangi buvo nedarbo dienos. Nurodė, jog nei jos akivaizdoje, nei kiti darbuotojai nėra skundęsi, jog ieškovė vartotų necenzūrinius žodžius, neetiškai, grubiai elgtųsi Centro vaikų akivaizdoje, įžeidinėtų kolegas ar vaikus. Pažymėjo, jog kilusius ginčus, susijusius su Centro tvarkos ar dienos ritmo pažeidimais, sprendžia Centre. Nurodė, jog atsakovė nuolat pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, dienos ritmą ir dėl to nuolat skundžiasi, teigia patirianti nepatogumus. Apibūdino ieškovę kaip labai gerą savo srities specialistę, todėl, ieškovei išėjus iš darbo, Centro vadovė vėl jai pasiūlė dirbti auklėtoja Centre. Pažymėjo, jog Centre yra auklėtojų trūkumas. Nurodė, jog kai atsakovė į ją kreipėsi, ji neįžvelgė tarp ieškovės ir atsakovės darbinio konflikto, todėl nieko nesiėmė išspręsti.

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl garbės ir orumo pažeidimo atsakovei Z. D. 2015-06-29 elektroniniu raštu/skundu (1t., b.l. 8-11) kreipusis į Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministeriją, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą, Lietuvos švietimo profesinę sąjungą ir Vėliučionių vaikų socializacijos centrą su prašymais: 1) įpareigoti Centro direktorę išanalizuoti atsakovės pateiktus faktus apie auklėtojos D. B. dalykinės komunikacijos, pedagoginio bendravimo stilių, 2) faktams pasitvirtinus, įpareigoti Centro direktorę skirti nurodytai auklėtojai atitinkamą drausminę nuobaudą, 3) įpareigoti direktorę raštu informuoti atsakovę, nurodytas institucijas, įstaigas apie tyrimo eigą, rezultatus, organizacines išvadas, 4) išanalizuoti pateiktus direktorės neveiklumo bei aplaidumo, asmeniškumo ir šališkumo reaguojant į darbuotojų teisės pažeidimus faktus. Teismas nagrinėja bylą ieškovės pareikštų reikalavimų ir ieškinyje nurodyto pagrindo ribose. Rašto teiginiai, nesusiję su ieškovės asmeniu, nenagrinėtini. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei tuo pagrindu, kad buvo įžeista jos garbė ir orumas, paskleidus apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją 2015-06-29 rašte minėtoms institucijoms.

2015-10-07 Vėliučionių vaikų socializacijos centro darbo grupės išvadoje dėl Z. D. rašto dėl netinkamo elgesio jos atžvilgiu nurodoma, jog Centro auklėtojai D. K., L. K., V. S. davė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog 2015-06-08 susirinkimo metu nepastebėjo D. B. netinkamo elgesio Z. D. atžvilgiu. V. S. taip pat nurodė, jog po pusės mėnesio nuo 2015-06-08 įvykusio susirinkimo atsakovė kreipėsi į ją, pažymėjo, jog konfliktas tarp ieškovės ir atsakovės yra asmeninio pobūdžio ir dėl jo kalbėjosi su jomis. A. Ž. paaiškino, jog minėtame susirinkime nedalyvavo. 2015-07-03 darbo grupė nusprendė, jog reikalingi atsakovės papildomi paaiškinimai, todėl jai 2015-07-03 buvo išsiųstas patikslinamasis raštas dėl informacijos pateikimo Nr. (1.15) V15-371, tačiau į jį atsakovė neatsakė. D. B. darbo grupei paaiškino, jog 2015-06-08 susirinkime dalyvavo, iki susirinkimo su atsakove nebendravo, neigė Rašte dėstomas aplinkybes. Išnagrinėjus atsakovės 2015-06-29 raštą bei Centro darbuotojų paaiškinimus padarė išvadas, jog 2015-06-08 auklėtoja D. B. ir V. S. susirinkimo metu elgėsi tinkamai Z. D. atžvilgiu, jog D. B. išsilavinimas atitinka Centro keliamus reikalavimus ir kad darbo grupė neteikia jokių išvadų dėl Z. D. Rašto neaiškių teiginių, kurių atsakovė nepatikslino (b. l. 1t., 145-147, 153-155).

2016-01-15 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga informavo, jog atsižvelgiant į tai, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje periodiškai buvo gaunami skundai, tyrimas dar tęsiamas (1t., b.l. 184-185).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta asmens teisė laisvai skleisti informaciją, kuri gali būti ribojama tik įstatymu, jeigu tai būtina žmogaus garbei ir orumui apsaugoti (Konstitucijos 25 str. 3 d.), taip pat asmens teisė gauti informaciją (Konstitucijos 25 str. 2 d.), teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą (Konstitucijos 33 str. 2 d.). Kasacinis teismas aiškindamas ir taikydamas CK 2.24 straipsnį yra suformavęs praktiką, jog asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleisto žinios neatitinka tikrovės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi pirmiausia nustatyti: 1) kas buvo paskleista: duomenys, faktai ar nuomonė; 2) ar duomenys tikrai buvo paskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis arba teiginiai, kuriais kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys, o duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Nuomonė yra asmens požiūris, nusimanymas, supratimas, mintys ar komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Tad nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, todėl jai netaikomas tiesos ar tikslumo kriterijus, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Visgi, net ir nuomonė turi būti susiformavusi esant pakankamam faktiniam pagrindui, neįžeidžianti. Norint atskirti nuomonę nuo faktų kiekvienu atveju reikia atsižvelgti ne tik į pavienį teiginį, bet ir į teiginio kontekstą, paskelbimo aplinkybes ir pan.. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. IĮ „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. UAB „REJSPA“, Lietuvos lenkų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-51/2009).

Iš 2015-06-29 atsakovės Z. D. elektroninio rašto/skundo (pavadinimas nenurodytas), adresuoto Švietimo ir mokslo ministerijai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, Lietuvos švietimo profesinei sąjungai ir Vėliučionių vaikų socializacijos centrui turinio matyti, kad atsakovė apibendrintai nurodo, jog Centro auklėtiniai bei darbuotojai kenčia dėl ieškovės elgesio, apibūdina jį kaip įžeidinėjimus, grubumą, necenzūrinių žodžių vartojimą, šaukimą, rėkimą, peikimą. Rašte atsakovė taip pat pateikia tam tikrų faktinių aplinkybių ištraukas, vykusias iki 2015-06-08 susirinkimo ir jo metu. Nurodo, jog ieškovė pažeidė Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktoriaus 2013-02-26 įsakymu patvirtinto pedagogų etikos kodekso 8, 10, 16 punktus, Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktoriaus 2012-09-03 įsakymu patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 12 – 14 punktus. Taip pat rašte atsakovė išdėsto savo nuomonę dėl V. S., kaip centro vadovės (tuo metu laikinai ėjusios direktoriaus pavaduotojos pareigas), neveikimo reaguojant į ieškovės darbo etikos pažeidimus. Išreiškia susirūpinimą, jog ieškovė neturi aukštojo universitetinio išsilavinimo ir anksčiau jau buvo atleista iš Centro (b. l. 1t., 8-11). Raštas pradedamas žodžiais „norėčiau pranešti“, baigiamas žodžiais „manau, kad auklėtoja D. B. savo noru savo netinkamo elgesio nenutrauks“ bei prašymais „įpareigoti .... išanalizuoti mano pateiktus faktus apie .... dalykinės komunikacijos, pedagoginio bendravimo stilių“, ‚faktams pasitvirtinus, įpareigoti ..... skirti auklėtojai D. B. atitinkamą drausminę nuobaudą“, „įpareigoti .... raštu informuoti mane ...... apie tyrimo eigą, rezultatus, organizacines išvadas“, „išanalizuoti pateiktus ...... direktorės .... neveiklumo bei aplaidumo, asmeniškumo ir šališkumo reaguojant į VVSC darbuotojų LR BK, darbo etikos pažeidimus faktus, pateikti raštišką atsakymą“. Tad pateiktas atsakovės 2015-06-29 surašytas elektroninis raštas savo esme panašus į tarnybinį pranešimą, įprastai teikiamą įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje dirbama, administracijai. Atsakovė Raštą pradeda žodžiais „norėčiau pranešti“ ir baigia prašymais įpareigoti Centro direktorę išanalizuoti pateiktą ir „faktais“ įvardijamą informaciją, paskirti drausminę nuobaudą, informuoti apie tyrimo rezultatus, t. y. iš esmės atlikti tyrimą. Rašto turinys, sakinių formuluotės patvirtina, kad atsakovė siekė, jog rašto adresatės, t. y. kompetentingos institucijos, objektyviai, nešališkai ir sąžiningai ištirtų, ar nėra vaiko ir Centro darbuotojų teisių pažeidimų. Rašte išdėstyti ir ieškinyje nurodyti kaip įžeidžiančio pobūdžio teiginiai nėra laikytini faktais savo esme, o greičiau atsakovės nuomone, susidariusia jos asmeninio bendravimo su ieškove, darbo Centre ir asmeninių išgyvenimų fone, kaip Centro vadovybės nereagavimo į jos nuolatinius prašymus spręsti vidines Centro darbuotojų kolektyvo problemas išdava. Atsakovė patvirtino, kad jai lietuvių kalba nėra gimtoji kalba, o rašto tekstą kompiuteriu surinko ir kai kurias formuluotes patikslino ir trečiasis asmuo O. T.. Nors pati atsakovė rašte dažnai mini žodžius „faktas“ ir sakinių konstrukcijos primena labiau teiginius nei abejones ar dvejones, tačiau tiek iš jos pačios paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek iš sakinių konstrukcijos bei rašto sisteminio įvertinimo (Raštas baigiamas žodžiais „todėl manau, kad .... savo noru savo netinkamo elgesio nenutrauks“), struktūros matyti, kad šį žodį vartoja netiksliai ir netinkamai. Atsakovė posėdžio metu paaiškino 2015-06-29 rašto surašymo aplinkybes ir tikslą, t. y. kad Centro vadovybė nesprendė jos ne kartą išsakytų nusiskundimų, kad jai buvo gaila ir ji gynusi ne tik savo, bet ir Centro auklėtinių bei kolegų teises, jog ji nesutinkanti su ieškovės darbo metodais. Nemaža dalis rašto teiginių yra ir apie atsakovės asmeninę savijautą dirbant Centre bei ieškovės veiksmų vertinimą Centro vidaus dokumentų kontekste. Atsakovės rašte pateiktas jai žinomų faktinių aplinkybių vertinimas, išvados ir pastabos, susijusios su Centro veiklos organizavimu ir ieškovės elgesiu, kompetencija, išsakant savo nuomonę, kad Centre ne viskas vykdoma skaidriai, pagal vidaus teisės aktus, konkrečiai imant ieškovė Centre, atsakovės nuomone, yra globojama, jos neleistinas elgesys toleruojamas, dangstomas. Dauguma rašto frazių yra pernelyg hiperbolizuotos, paaštrinti situacijai vartojami išsireiškimai: „jau pakankamai seniai kenčia..“, „beveik visi“, „galima drąsiai teigti“. Teismo posėdžio metu atsakovė duodama paaiškinimus taip pat kalbėjo panašia maniera ir stiliumi, viską pateikdama apibendrintai, be konkrečių detalių, pripažindama, kad dalį teiginių parašė supykusi ir paaštrinusi situaciją labiau nei yra iš tikrųjų.

Dalis ieškovės nurodomų kaip jos garbę ir orumą įžeidžiančių rašto pastraipų (net jei laikyti jas žiniomis) nėra apskritai įžeidžiančio pobūdžio, antai tai, kad 2015-06-08 atsakovė aprašo savo ėjimo į direktorės kabinetą aplinkybes arba tai, ką pati atsakovė girdėjo. Tai, kad nė vienas atsakovės nurodytas Centro darbuotojas nepatvirtino atsakovės girdėtų žodžių, įvertinus, kad nurodyti asmenys palaiko darbinius santykius su Centru bei netiksliai atsakovės pateiktas ir susirinkimo vykimo aplinkybes, neduoda pagrindo konstatuoti, jog ši atsakovės suvokta informacija yra įžeidžianti ieškovę. Tas pats pasakytina ir apie sakinį, jog „beje, VVSC darbuotojai nebuvo informuoti apie D. B. iškeltas administracines bylas dėl vaikų teisių pažeidimų“, nes tai, kad darbuotojai nebuvo informuoti apie tai, ko nenustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu, nelaikytina įžeidžiančia informacija. Dėl Rašto 3 lapo paskutinėje pastraipoje pateikta pastaba, jog „VVSC bendruomenė neturi informacijos apie auklėtojos ... išsilavinimą. .... tačiau nėra pateikusi dokumentų šio fakto patvirtinimui. Tuo tarpu VVSC bendruomenei yra žinoma tik apie specialųjį vidurinį pedagoginį auklėtojos .... išsilavinimą ir nieko nežinoma apie jos aukštąjį išsilavinimą“ taip pat nelaikytina įžeidžiančio pobūdžio informacija, nes byloje nustatyta, jog ieškovė ir turi nurodytą pedagoginį ikimokyklinio ugdymo išsilavinimą (1 t., b.l.18).

Rašte 3 lape 3 nuo viršaus pastraipoje sakinyje „yra žinoma, kad vienas iš VVSC auklėtinių dar 2013 metais parašė į teisėsaugos ir vaikų teisių apsaugos institucijas bent kelis pareiškimus dėl D. B. netinkamo elgesio ir bendravimo su vaikais. Bent vienas iš kitų VVSC auklėtinių pokalbyje su Vaiko teisių kontrolierės įstaigos darbuotojais skundėsi auklėtojos D. B. necenzūrinių žodžių vartojimu“ išdėstytos artimos teiginiams nuogirdos, kurios atsakovės nebuvo įrodinėjamos teisminio nagrinėjimo metu kitomis priemonėmis, apart jos pačios paaiškinimų, o iš ieškovės asmens bylos tokių duomenų nematyti. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu taip pat gautas vieno vaiko skundas, matyti, kad ir Vaiko teisių kontrolierius tiria ne vieną skundą dėl Centro, todėl nėra pagrindo atsakovės išdėstytus nuogąstavimus, vertinimus, susiformavusius vykstančių tyrimų, nuogirdų fone laikyti be pakankamo pagrindo išdėstytai subjektyviai nuomonei ar išvadai susidaryti.

Įvertinus aukščiau aprašytą bei Rašto atsiradimo, parengimo aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės dauguma įvardyti ginčo teiginių yra ne žinios, bet labiau atsakovės nuomonė, surašyta teiginių stiliumi, klaidingai savo nuomonę, pastabas ir vertinimus įvardijant faktais. Kiti aukščiau aprašyti Rašte nurodyti teiginiai galėtų būti vertinami kaip žinios, tačiau jie netikslūs, neįrodyta, jog atitinka tikrovę, arba nėra įžeidžiančio pobūdžio. Analizuojant toliau atsakovės pateiktos Rašte nuomonės pagrįstumą ir atitiktį etikos normų reikalavimams, pažymėtina, kad būtent atsakovas taip pat privalo įrodyti, jog jis turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, nuomonė gali būti pripažinta pažeidžiančia garbę ir orumą, jei ji yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir pramanyta. Be to, nuomonės faktiniam pagrindui nustatyti nebūtina nurodyti, kad tai, ką teigia atsakovas, yra tiesa. Svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikštai nuomonei susidaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Be to, kasacinio teismo yra pažymėta, kad tais atvejais, kai pagal nuomonės pareiškimo kontekstą, formuluotes negalima daryti vienareikšmės išvados apie jos įžeidžiantį pobūdį, ieškovas turi nurodyti ir neigiamus padarinius, kuriuos jam sukėlė ginčytina nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Tad skundžiama saviraiškos forma turi būti pasiekusi tam tikrą „sunkumo“ lygį, nes saviraiškos laisvės įgyvendinimu negalima nepagrįstai pulti kito asmens, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teisę į saviraiškos laisvę (žr., pvz., Wojtas-Kaleta v. Poland, no. 20436/02, 16 July 2009). Kadangi žeminimo samprata – vertinimo dalykas, svarbios skundžiamo pasisakymo formuluotės, situacijos detalizavimas, nustatymas, ar pasisakymas tėra pareikštas pyktis, nepasitenkinimas, ar pateikiamos šį pyktį paaiškinančios priežastys. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio, įtvirtinančio teisę į saviraiškos laisvę, apimančią tiek asmens teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti, turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos turinio aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida . (žr. sprendimus bylose Hertel v. Switzerland, no. 25181/94, judgment of 25 August 1998, par. 46, Steel and Morris v. United Kingdom, no. 68416/01, judgment of 15 February 2005, par. 87; Flux v. Moldova (No. 6), no. 22824/04, judgment of 29 July 2008, par. 26 ir kt.).

Nors sistemiškai vertinant atsakovės 2015-06-29 surašytą ir elektroniniu paštu išsiųstą raštą jame dėstomi teiginiai vertintini kaip atsakovės nuomonė, kritika, išgyvenimai, tačiau Rašto 3 lapo 5 pastraipoje (ieškinyje nurodomi 5 punkte) aprašyti kaip faktai ieškovės konkretaus žodyno apibūdinimai neatitinka sąžiningos ir etiškos nuomonės bei leistinos kritikos reiškimo kriterijų, t. y. EŽTT aiškinimo prasme ši rašto pastraipa pernelyg “sunki”. Dėl šios pastraipos būtų pagrindo spręsti dėl ieškovės garbės ir orumo pažeidimo konstatavimo, jei būtų nustatyti kiti CK 2.24 str. taikymui būtini sudėties elementai, o būtent tokios netinkamo pobūdžio nuomonės paskleidimas.

Dėl žinių paskleidimo

Kaip minėta, atsakovė 2015-06-29 raštą adresavo jame nurodytoms institucijoms. Ieškovė neteigė ir nenurodė, kad rašte išdėstyta informacija būtų buvusi paskleista dar kam nors, nesusijusiems su vykdomais tyrimais asmenims ar asmenims, kurie neturėjo teisės gauti skunde/rašte pateiktos informacijos dėl jų užimamų pareigų. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp ieškovės ir atsakovės buvo besitęsiantis. Nors iš 2015-06-08 VVSC auklėtojų susirinkimo protokolo Nr. 4 matyti, jog posėdyje dalyvavo D. K., A. Ž., Z. D., L. K., D. B., posėdžio pirmininkė V. S. ir posėdžio sekretorius M. G. (b. l. 1t., 12) ir nė vienas apklaustų asmenų konfliktų tarp šalių nematė, negirdėjo ir nepastebėjo, Centro vadovė (ieškovės kaimynė) parodė, kad jokių konfliktų tarp šalių iki atsakovės skundo gavimo nebuvo mačiusi, girdėjusi, todėl jų nesprendė, Centre dirbantys M. B., L. K., D. K., A. Ž., M. G. taip pat parodė, kad jokių konfliktų tarp šalių nematė, negirdėjo, o ieškovė charakterizuojama teigiamai, - tačiau teisme apklausti kiti liudytojai E. G., L. B., A. R. nurodė žiną, girdėję arba matę konfliktus tarp ieškovės ir atsakovės, negana to ir pačios šalys pripažino nuolatinio konflikto egzistavimą. Be to, liudytojais apklausti A. A. (buvęs Centro vadovas), V. V. (nebedirbantys Centre) parodė, kad ieškovės elgesys yra peržengiantis leistinumo ribas. Į bylą pateikti tarnybiniai pranešimai dėl ieškovės elgesio (1 t., b. l. 76-78, 134-136, 173, 176, 2 t., b. l. 8). Gi ieškovės asmens bylos kopijoje (1 t. b. l. 131-176), pateiktoje teismui, nėra jokių duomenų apie kada nors vykdytus tyrimus dėl jos netinkamo elgesio. Buvęs Centro vadovas paaiškino, kad tarnybiniai pranešimai nebūdavo atskirai registruojami, iš esmės ir tiriami, bandyta kolegiškai suvesti konfliktuojančias puses ir sutaikyti. Visų šitų faktinių aplinkybių kontekste teismas negali pripažinti, kad atsakovės rašte išdėstyti kaip teiginiai jos nuogąstavimai, nuomonė ir kritika būtų išsakyta visiškai be pagrindo. Kadangi įstaigos, kurioje dirba atsakovė, kolektyve atsakovė nesulaukė tarpusavio santykių su ieškove sprendimo, todėl nėra teismui pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimu, kad ji sąžiningai bandė tiek savo asmeninius santykius su ieškove (kolege), tiek atstovaudama kaip profesinės sąjungos pirmininkė kitus kolektyvo narius, gindama Centro auklėtinių teises, besitęsiantį konfliktą ir auklėtojos elgesio (atsakovės manymu netinkamo) spręsti Centro steigėjo, vaiko teisių kontrolieriaus ir švietimo profesinių sąjungos lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, jog Centras vykdydamas savo veiklą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, o Centro steigėja yra Švietimo ir mokslo ministerija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga yra institucija nagrinėjanti skundus dėl vaikų teisių pažeidimų, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą kreiptis į minėtas institucijas su skundu. Be kita ko, buvo kreiptasi ir į Centrą, ieškovei pranešta apie jos atžvilgiu pateiktą skundą. Atsakovė taip pat yra Centre įsteigtos profesinės sąjungos pirmininkė, todėl pagal profesines sąjungas veiklą reglamentuojančius įstatymus turėjo teisę informuoti ir profesinę sąjungą, kurios yra narė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu asmeniui dėl jo pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija nėra pranešama tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Byloje nėra nustatyta, jog skundo turinys būtų paskleistas pašaliniams asmenims, t. y. asmenims, nesusijusiems su skundo nagrinėjimu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės skundas laikytinas nesąžiningu kreipimusi į kompetentingas institucijas, kadangi tiek Švietimo ir mokslo ministerijoje, tiek Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje atsakovės skundai buvo priimti ir jų pagrindu atliekami tyrimai (b. l. 1t., 184-185). Nenustačius paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo detaliai nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes, kaip minėta, asmens garbės ir orumo pažeidimas pasireiškia atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimu. Nors Rašte informacija yra ne visiškai tiksliai išdėstyta (netiksliai nurodyta susirinkimo data, valanda, dalyvavę asmenys, kt.), tačiau asmuo ją pateikė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti ir gauti informaciją iš kompetentingų institucijų. Teismas neįžvelgė negatyvaus atsakovės rašte išdėstytos informacijos paskleidimo kompetentingoms institucijoms tikslo. Atsakovė išdėstė pozityvius rašto parengimo ir išsiuntimo adresatams tikslus: išryškinti asmens ir jo veiklos bei institucijos, kurioje ji kartu su ieškove dirba, veiklos trūkumus ir siekį juos šalinti. Rašto informacijos atsakovė nei Centro auklėtiniams, nei jų tėvams, nei visuomenei per kokias nors informavimo priemones nepateikė. Raštas išsiųstas institucijoms, kurios, kaip matyti, vykdo tyrimus, t. y. rašte išdėstytos informacijos pakako tyrimui pradėti.

Šiuo atveju atsakovei pateikus skundą kompetentingoms institucijoms žinių paskleidimo fakto nebuvo, kadangi informacijos paskleidimu tretiesiems asmenims nelaikytinas sąžiningas asmens kreipimasis į kompetentingą instituciją. Suprantami ieškovės teiginiai apie asmeninius išgyvenimus, nerimą atliekant aukščiau nurodytoms institucijoms tyrimus jos atžvilgiu, tačiau tyrimų atlikimas ir jų išvados bus ieškovei pakankama satisfakcija tuo atveju, jei atsakovės išvados, pastabos ir kritika jos asmeniškai ir Centro atžvilgiu nepasitvirtins. Tačiau asmens garbės ir orumo instituto taikymas neskirtas oficialiai atliekamiems tyrimams nutraukti ar priversti asmenį paneigti sąžiningai jo suvoktą ir pateiktą informaciją, kritiką, pastabas, vertinimus, susiformavusius turimų duomenų (šiuo atveju nepilnų) ar asmeninių patirtų išgyvenimų fone. Oficialių tyrimų atlikimas nėra laikoma asmens garbės, orumo pažeidimu ir pagrindu reikalauti taikyti paneigimą, priteisti žalos atlyginimą. Kiti ieškovės ir jos atstovės argumentai, paaiškinimai, pateikta teismui medžiaga, neįrodžius duomenų paskleidimo fakto, nėra teisiškai reikšminga ieškinio CK 2.24 str. pagrindu tenkinimui. Dėl to nenustačius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės reikalavimai atmestini (CPK 178, 185 str., CK 2.24 str.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos – 558,29 EUR (b. l. 1t., 61, 87-90, 179), kurias patvirtinantys įrodymai teismui pateikti iki baigiamųjų kalbų (CK 93 str. 1 d. 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 96 str.). Trečiojo asmens naudai priteistinos (b. l. 2t., 13) bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 200 EUR, nesant suteiktų teisinių paslaugų detalizavimo. Taip pat iš ieškovės valstybės naudai priteistinos patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Z. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 558,29 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis EUR 29 ct), trečiajam asmeniui O. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 EUR (du šimtus EUR 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, valstybei 15,00 EUR (penkiolika EUR 00 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.