- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-08
- Bylos Nr.
- e2-7833-1145/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00824-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- L. O.
- Advokatai
- Antanas Skrebutėnas
ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Trimailovai,
tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, N. S. ir S. S.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. O. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. O. sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Ieškinyje nurodyta, kad L. O. ir S. S. yra nepilnamečio D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Utenos apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2024-03-25 civilinėje byloje Nr. e2-104-1145/2024, buvo neterminuotai apribota S. S. tėvo valdžia ir laikinai apribota L. O. motinos valdžia jų nepilnamečio sūnaus D. Š. atžvilgiu, priteistas išlaikymas iš L. O. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš S. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Utenos apylinkės teismo nutartimi, priimta 2024-05-10 civilinėje byloje Nr. e2YT-3342-1145/2024, D. Š. nustatyta nuolatinė globa, globėjais paskirti vaiko seneliai N. S. ir S. S., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo atsakovė nesiekė įgyvendinti motinos pareigos užtikrinti kasdienę sūnaus priežiūrą, ugdymą, lavinimą. Iš atsakovės elgesio nematyti jokių pastangų, kad sūnus ateityje galėtų augti jos šeimoje ir nėra požymių, kad ateityje situacija galėtų pasikeisti. Motyvacijos rūpintis sūnumi atsakovė neturi, priteisto išlaikymo sūnui nemoka. Socialinę pagalbą atsakovei teikusioms institucijoms nepavyko padėti atsakovei pasiekti, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl motinos valdžios laikino apribojimo panaikinimo. Motinos namuose vaikui nebūtų užtikrinta saugi aplinka ir patenkinti jo poreikiai. Nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors atsakovės elgesyje pasikeis, todėl tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės L. O. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus D. Š. atžvilgiu.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, kadangi nuo laikino motinos valdžios apribojimo praėjus daugiau nei pusei metų atsakovė susigrąžinti sūnaus nesiekė, duomenų, jog situacija galėtų pasikeisti, nėra. Šiuo metu vaikas auga senelių, paskirtų globėjais šeimoje, juo rūpinamasi tinkamai, todėl neterminuotai apribojus motinos valdžią, vaiko interesai nebus pažeisti.
Atsakovė su ieškiniu sutiko. Atsakovės atstovo nuomone, pagrindas apriboti motinos valdžią neterminuotai yra.
Tretieji asmenys N. S. ir S. S. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad atsakovė nuo sprendimo, kuriuo jai motinos valdžia sūnaus atžvilgiu buvo apribota laikinai su vaiku buvo susitikusi keletą kartų, susitikimai trukdavo apie valandą. Išlaikymo sūnui atsakovė jokia forma neteikia, savo iniciatyva sūnumi, jo poreikiais nesidomi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio, reguliuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai valdžią įgyvendina prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 25 punktas). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose, bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Byloje nustatyta, kad L. O. ir S. S. yra nepilnamečio D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Utenos apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2024-03-25 civilinėje byloje Nr. e2-104-1145/2024, buvo neterminuotai apribota S. S. tėvo valdžia ir laikinai apribota L. O. motinos valdžia jų nepilnamečio sūnaus D. Š. atžvilgiu, priteistas išlaikymas iš L. O. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš S. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Utenos apylinkės teismo nutartimi, priimta 2024-05-10 civilinėje byloje Nr. e2YT-3342-1145/2024, D. Š. nustatyta nuolatinė globa, globėjais paskirti N. S. ir S. S., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje.
Utenos apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2024-03-25 civilinėje byloje Nr. e2-104-1145/2024, laikinai apribojus L. O. motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus D. Š. atžvilgiu, L. O. Ignalinos rajono socialinių paslaugų centre buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir (ar) atkūrimo paslaugos pagal 2024-05-14 sudarytą pagalbos planą Nr. 12-47 ir pagal 2024-07-25 sudarytą pagalbos planą Nr. 12-70. L. O. buvo teikiamos specialistų konsultacijos Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centre. 2024-05-14 vykusiame atvejo vadybos posėdyje vaiko motina L. O. teigė, jog daugiau nesikreips į globos centrą dėl susitikimų su sūnumi, nes su vaiku susitikti nenori, vaiko nepasiilgsta. 2024-06-10 atlikus vaiko globos peržiūrą, nustatyta, jog vaiko motina negeba ir nesupranta, kaip reikia bendrauti su vaiku, išlaikymo neteikia. Ignalinos rajono socialinių paslaugų centro 2024-07-25 rašte Nr. S-490 nurodyta, kad 2024-07-24 L. O. socialiniam darbuotojui patvirtino, kad pagalbos į specialistus nesikreipė, gerovės konsultanto konsultacijų nelankė, nes nematė tam poreikio. Taip pat patvirtino, kad apie sūnų nieko nežino ir juo nesidomi, teigė: „atidaviau globoti, tegul ir augina“. L. O. pripažino, kad sūnaus išlaikymui pinigų neskyrė, nepervedė į globėjų nurodytą sąskaitą. 2024-07-25 vykusiame atvejo vadybos posėdyje L. O. pasakojo: „psichologo, gerovės konsultanto nelankiau, nereikia man. Su D. nenorėjau susitikti, todėl nesikreipiau. Kaip vaikas jaučiasi, aš nežinau. Aš auginti nenoriu, kai užsinorėsiu, aplankysiu. Žinau, kad važinėja pas daktarus, nes širdies ydą turi“. L. O. taip pat buvo siūlomos psichologo konsultacijos, pozityvios tėvystės mokymai, tačiau ji siūlomų mokymų ir konsultacijų atsisakė.
Nuo laikino motinos valdžios apribojimo praėjo daugiau nei pusė metų, tačiau ieškovės atstovės, trečiųjų asmenų, pačios atsakovės paaiškinimai, prie ieškinio pateikti dokumentai leidžia teismui spręsti, kad padėtis iš esmės nepasikeitė. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė L. O. kokiu nors būdu siekė įgyvendinti savo pareigas: užtikrinti kasdienę sūnaus priežiūrą, ugdymą, lavinimą. Iš atsakovės elgesio nematyti jokių pastangų, kad sūnus ateityje galėtų augti jos šeimoje ir nėra požymių, kad situacija galėtų ateityje pasikeisti. Atsakovė neužtikrina sūnaus nuolatinės kasdienės priežiūros, auklėjimo, ugdymo. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad L. O. yra socialiai neatsakinga ir tinkamai nevykdo savo pareigų sūnaus atžvilgiu. L. O. visiškai nesirūpina, kad jos sūnus gautų iš jos priteistą 100 Eur išlaikymą. Atsakovė nėra sumokėjusi nė vienos įmokos. Tokie jos veiksmai taip pat parodo jos nenorą rūpintis vaiku ir vengimą atlikti savo, kaip motinos, pareigas.
Visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovė visiškai nevykdo motinos pareigų: nesirūpina sūnumi, neteikia išlaikymo, nepakankamai bendrauja ir nededa jokių pastangų sukurti nuolatinę saugią aplinką sūnui augti ir vystytis savo gyvenamojoje vietoje, t. y. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpina vaiku, kas sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus pagrindus riboti motinos valdžią. Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės valdžią riboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Išaiškinama atsakovei, kad apribojus tėvų valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka tėvų teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat atsakovei išaiškinama, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).
Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnis). Utenos apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2024-03-25 civilinėje byloje Nr. e2-104-1145/2024, iš atsakovės išlaikymas nepilnamečiui sūnui priteistas, Utenos apylinkės teismo nutartimi, priimta 2024-05-10 civilinėje byloje Nr. e2YT-3342-1145/2024, vaikui nustatyta globa, paskirti globėjai ir nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, todėl sprendime papildomai šie klausimai nespręstini.
Atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).
Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytini skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 406 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Sprendimas vykdomas skubiai.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.