- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-28
- Bylos Nr.
- 1S-147-361/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Nuteistasis
- A. N.
- Advokatai
- Dainius Žiedas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. N. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-11-13 nutarties, kuria netenkintas nuteistojo A. N. skundas dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2020-03-06 sprendimo Nr. 2S-1803 ir Lietuvos probacijos tarnybos 2020-03-30 sprendimo Nr. S-536 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017-05-11 nuosprendžiu A. N. (E. I.) buvo nuteistas už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (1902) § 162 pirmojo skirsnio, § 162 antrojo skirsnio pažeidimus, pritaikant baudžiamojo įstatymo (1902) § 64 pirmąjį skirsnį ir § 62 pirmąjį skirsnį, nuteistajam buvo paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams. Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017-05-11 nuosprendžiu paskirta bausmė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-28 nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir A. N. paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-11-19 nutartimi nustatyta, kad Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2017-05-11 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Norvegijos Karalystės Adger apygardos teismo 2015-10-09 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir A. N. paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų, į bausmės laiką įskaitant 1127 dienas jau atliktos bausmės.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019-05-03 nutarimu Nr. 59-88, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, buvo nutarta taikyti A. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-31 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019-05-03 nutarimą Nr. 59-88 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. N.. Vilniaus apygardos teismas 2019-08-26 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-31 nutartį ir patvirtino Komisijos 2019-05-03 nutarimą Nr. 59-88 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. N., nustatant intensyvią priežiūrą, kurią vykdyti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 8 punktais, nustatyta, jog A. N. visą lygtinio paleidimo laiką privalo vykdyti šias pareigas: 1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 4) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
3. Nuteistajam A. N. probacijos pradžia – 2019-08-28, o probacijos pabaiga – 2024-05-27. Nuteistasis A. N. 2020-02-17 kreipėsi į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrių (toliau – Probacijos tarnyba) su prašymu dėl leidimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ribų dirbti užsienyje. Probacijos tarnyba 2020-03-06 sprendimu Nr. 2S-1803 nuteistojo prašymo netenkino, nurodydama, kad A. N. paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs pilnai teismo skirtos laisvės atėmimo bausmės ir šiuo laikotarpiu jam yra taikomi ne tik teismo skirti įpareigojimai, bet ir lygtinį paleidimą reglamentuojantys įstatymai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis 1 punktas numato, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. Probuotojui įsakmiai pavesta užtikrinti nuteistojo priežiūros vykdymą, o tokias pareigas pareigūnas pagal galiojančius teisės aktus gali atlikti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistajam išvykus iš Lietuvos Respublikos, Probacijos tarnybos pareigūnai neturės galimybės kontroliuoti nuteistojo elgesio ir taip nebus vykdoma pareigūnams valstybės deleguota funkcija. Probacijos tarnyba laikosi pozicijos, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio l dalį), t. y. probuojamieji gali vykti į kitas užsienio šalis tuo atveju, kai atitinka 2014-11-13 įstatyme Nr. XII-1322 „Dėl Europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo”, numatytas sąlygas. Vadovaujantis šiuo įstatymu dėl A. N. priimtas teismo sprendimas negalėtų būti perduodamas vykdyti į kitas Europos šalis, nes nuteistojo išvykimai iš Lietuvos Respublikos būtų trumpalaikiai, o ne gyvenamosios vietos keitimas. Kitų teisės aktų, reglamentuojančių trumpalaikius išvykimus iš Lietuvos Respublikos, kuriais remiantis Probacijos tarnyba galėtų A. N. duoti leidimą vykti į užsienį, nėra. Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos probacijos tarnybos direktoriui. Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2020-03-30 sprendimu Nr. S-536 nuteistojo A. N. skundas dėl Probacijos tarnybos 2020-03-06 sprendimo Nr. 2S-1803 panaikinimo netenkintas.
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-11-13 nutartimi netenkinatas nuteistojo A. N. skundas dėl Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2020-03-06 sprendimo Nr. 2S-1803 ir Lietuvos probacijos tarnybos 2020-03-30 sprendimo Nr. S-536 panaikinimo.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo A. N. gynėjas advokatas Dainius Žiedas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2020-11-13 nutartį ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Lietuvos probacijos tarnybą leisti A. N. probacijos laikotarpiu išvykti į darbines komandiruotes užsienyje.
5.1. Nesutinka su teismo motyvais, jog užsienyje nebūtų įmanoma užtikrinti probuojamojo A. N. priežiūros. Lietuvoje nėra taikoma absoliuti probuojamojo kontrolė ir priežiūra. Priežiūros intensyvumas priklauso nuo teismo nustatytų įpareigojimų ir probuojamojo elgesio. Probacijos tarnyba privalo užtikrinti asmeniui galimybę reabilituotis ir socializuotis, teikti jam reikalingą pagalbą, dirbtinai nevaržyti labiau nei reikalinga probacijos tikslams pasiekti. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos reiškia atitinkamo pasitikėjimo asmeniui suteikimą. Tokiu atveju asmuo sugrįžta į visuomenę, gali gyventi jo paties pasirenkamą privatų gyvenimą, taigi jam paliekama asmeninė erdvė į kurią valstybė nesikiša. Todėl trumpalaikė išvyka – darbinė komandiruotė į užsienį – Europos Sąjungos valstybę nėra nesuderinama su probacijos atlikimu ir jos tikslais (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-777-485/2020). Išvykimas į komandiruotę, pranešus ir suderinus su probacijos tarnyba, leidžia probuotojui žinoti asmens (probuojamojo) darbdavį, išvykimo ir grįžimo laiką, išvykos valstybę, kontroliuoti, ar probuojamasis laikosi suderinto komandiruotės grafiko. Grįžęs iš komandiruotės, probuojamasis gali dalyvauti jam nustatytose programose. Šiuo atveju iš nuteistajam A. N. nustatytų teismo įpareigojimų matyti, jog darbinė veikla laikoma svarbia reabilitacijos priemone, nes jai skiriama pirmenybė prieš jo laisvės ribojimą ir galimybę kontroliuoti jo buvimo vietą. Be to, A. N. dabar jau turi išlaikyti ne vieną, o du vaikus. Probacijos tarnybos specialistai taip pat turi užtikrinti nuteistojo resocializacijos priemones (Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-599-290/2020).
5.2. Nuteistajam nuosprendžiu nėra uždrausta darbo reikalais išvykti į užsienį. Esant poreikiui, darbo reikalais vykti į užsienio valstybę, nuteistasis, informavęs probacijos tarnybą, gali išvykti konkrečiam terminui (Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-462-478/2020. Šiuo atveju teismas nuosprendžiu neuždraudė nuteistajam A. N. išvykti į užsienį, o bendrai įpareigojo neišvykti iš gyvenamosios vietos be probuotojo leidimo. Taigi, pastarasis gali palikti gyvenamą vietą net ir naktį, jei tai yra susiję su jo darbu ir jis yra gavęs probuotojo leidimą. Probacijos įstatymas taip pat nedraudžia probuojamajam laikinai išvykti į užsienį. Nesutinka su probacijos tarnybos ir apylinkės teismo išvada, jog bausmės vykdymas šiuo atveju negali būti perduotas kitai valstybei. Trumpalaikės epizodinės išvykos į užsienį nereiškia nuteistojo išvykimo gyventi į kitą valstybę. Todėl nėra reikalo spręsti klausimo dėl bausmės vykdymo perdavimo. Esant poreikiui gauti informaciją apie kitoje valstybėje asmens padarytus teisės pažeidimus ir nusikaltimus, nebus jokių kliūčių gauti tokius duomenis iš Europos Sąjungos valstybių informacinių sistemų.
5.3. Teismui buvo pateikta pažyma apie A. N. numatomą įdarbinimą ir žodžiu paaiškintos numatomo darbo bei komandiruočių sąlygos. Su šiuo skundu pateikia darbo sutartį ir darbdavio pažymą. Šie dokumentai patvirtina A. N. realius darbo santykius, darbo užmokesčio dydį, komandiruočių trukmę ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
6. Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).
7. Vilniaus apygardos teismas 2019-08-26 nutartimi A. N., be kita ko, nustatyta pareiga per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius nagrinėjamu atveju privalo užtikrinti tinkamą A. N. priežiūrą, t. y. kontroliuoti, jog nuteistasis tinkamai vykdytų šią teismo jam nustatytą pareigą bei kartu kitas nustatytas pareigas, o nustačius pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo atvejus reaguoti teisės aktuose nustatyta tvarka. Apygardos teismo vertinimu, probacijos skyrius gali leisti nuteistajam išvykti į užsienį darbo reikalais, tačiau toks leidimas turi būti pagrįstas objektyviu nuteistojo poreikiu laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitą valstybę, kurioje nebus įmanoma vykdyti jo priežiūros, bei tokį poreikį patvirtinančiais konkrečiais duomenimis, kuriuos privalo pateikti pats nuteistasis.
8. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. N. ginčijo probacijos institucijų sprendimus, kuriais netenkintas jo prašymas suteikti leidimą išvykti darbo tikslais į Europos šalis, o apylinkės teismo prašė įpareigoti Lietuvos probacijos tarnybą probacijos laikotarpiu leisti jam išvykti į darbines komandiruotes užsienyje. Apylinkės teismui nuteistojo gynėjas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. G. pažymą apie planuojamą A. N. įdarbinimą vadybininku, taip pat notarinius 2020-06-11 ir 2020-06-12 pareiškimus dėl tėvystės pripažinimo, kuriais A. N. pripažįsta sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę. Kartu su skundu apygardos teismui nuteistojo gynėjas pateikė 2020-11-25 A. N. pasirašytą Informaciją apie komandiruotes ir 2020-11-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su A. N. sudarytą neterminuotą Darbo sutartį, kuria pastarasis priimtas dirbti projektų vadovu nuo 2020-01-04.
10. Susipažinęs su nurodytų dokumentų turiniu, apygardos teismas pastebi, jog potencialus darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė, kur konkrečiai A. N. ruošiasi vykti (nurodė, jog į Europos šalis), kiek jis praleis laiko konkrečiose vietose, kur ruošiasi komandiruotės metu gyventi, kokiu būdu vyks į kitas valstybes, kodėl konkrečių darbinių užduočių nėra galimybės atlikti naudojantis ryšio bei kitomis techninėmis priemonėmis. Tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nuteistasis ir (ar) jo gynėjas nepateikė. Todėl apygardos teismas turi pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis nepagrindė būtinybės darbiniais reikalais išvykti tam tikram terminui, kurio metu reali jam nustatytų pareigų vykdymo kontrolė iš Lietuvos Respublikos teritorijos bus neįmanoma. Skundo teiginiai, kad A. N. dabar jau turi išlaikyti ne vieną, o du vaikus, savaime nereiškia, jog dirbdamas Lietuvoje jis, kartu su vaikų mama I. B., negalės užtikrinti dviejų mažamečių vaikų poreikių. Minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažymos apie planuojamą įdarbinimą turinys yra deklaratyvaus pobūdžio, juo siekiama tik sudaryti įvaizdį, kad A. N. siuntimas į komandiruotes yra neišvengiama būtinybė. Minėtų aktualių duomenų, kurie yra teisiškai svarbūs sprendžiant klausimus ar probuojamajam leidus išvykti į komandiruotes užsienyje bus užtikrinti probacijos tikslai, ar išliks galimybė probacijos pareigūnams tinkamai vykdyti jo priežiūrą, byloje nėra. Taigi, nuteistajam A. N. išvykus į užsienio valstybę, nebūtų užtikrinta reali minėta apygardos teismo nutartimi nustatytos aktualios pareigos vykdymo priežiūra. Nuteistasis privalo jam nustatytą pareigą vykdyti viso lygtinio paleidimo metu arba iki tol, kol ji nebus pakeista. Beje, teisės aktai nenumato galimybės pavesti probuojamojo priežiūrą laikinai vykdyti kitos valstybės institucijai, kita vertus, asmeniui keliaujant iš vienos valstybės į kitą, skirtingose valstybėse būnant trumpus laiko tarpus (pavyzdžiui, kelias dienas), ilgesniam laikui neapsistojant vienoje vietoje, nuteistojo priežiūra realiai yra neįmanoma nei vienoje iš tų valstybių.
11. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog naikinti teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties nėra pagrindo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo elgesį probacijos metu, žemą pakartotinio nusikalstamumo riziką bei kitas reikšmingas aplinkybes (siekia įsidarbinti, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus), yra pagrindo manyti, kad A. N. galimai yra tikslinga keisti probacijos sąlygas, kurios padėtų efektyviau pasiekti probacijos tikslus. Todėl probacijos tarnyba turėtų svarstyti galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta teise.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo A. N. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-11-13 nutartį.
Nutartis neskundžiama.