Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria nuteistajam panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, A. S. paskiriant pareigas: 1) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis darbo biržoje. A. S. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė– 5 MGL (188,30 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turėjo sumokėti per tris (3) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi, tenkinus probacijos tarnybos teikimą, nuteistajam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, motyvuojant tuo, kad jis be jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos laikotarpiu jam skirtų pareigų.

3. Nuteistojo gynėja skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimą atmesti ir A. S. atleisti nuo bausmės; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.1. Nuteistojo gynėja nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodomais teismo motyvais ir teigia, kad jie yra nepagrįsti, neteisėti bei neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių. Pasak gynėjos, teismas nuteistajam turėjo skirti papildomą poveikio priemonę, o ne tenkinti probacijos tarnybos teikimą.

3.2. Be to, A. S. yra įvykdęs teismo paskirtas pareigas. Kaip nurodo nuteistojo gynėja, A. S. nėra išvykęs iš gyvenamosios vietos, jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl negali būti laikoma, kad nuteistasis pažeidė jam teismo paskirtas pareigas. Taip pat nuteistojo gynėja teigia, kad A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jis yra išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos, o jo nuolatinė gyvenamoji ir ekonominė veikla susieta su (duomenys neskelbtini). Nuteistojo gynėjos motyvus patvirtina pateikti rašytiniai duomenys apie A. S. (duomenys neskelbtini) teiktas pajamų deklaracijas, turimus darbo santykius, taip pat duomenys apie jo auginamus nepilnamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.

6. Probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

7. Iš probacijos tarnybos pateiktų bei byloje esančių duomenų matyti, jog A. S. 2015 m. lapkričio 25 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 16 d. ir teismo 2015 m. gruodžio 18 d. patvarkymu buvo perduotas vykdyti probacijos tarnybai. Probacijos tarnybai patvarkymą gavus, 2015 m. gruodžio 22 d. jis buvo pradėtas vykdyti. Tačiau, kaip buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, nuteistasis, būdamas pasirašytinai informuotas apie pareigą atvykti per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į probacijos įstaigą, per nustatytą laikotarpį neatvyko, tokiu būdu nevykdydamas Probacijos įstatyme numatytos bendrosios probuojamo asmens pareigos. Be to, probacijos tarnybai nuvykus į nuteistojo teismui bei ikiteisminio tyrimo institucijai nurodytą gyvenamąją vietą, paaiškėjo, kad tokio adreso nėra, o nuteistojo tėvai probuotoją informavo, kad A. S. yra išvykęs uždarbiauti į užsienį. Nuteistasis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu būdamas registruotas Darbo biržoje, iš jos buvo išbrauktas nuo 2016 m. sausio 6 d., tai yra praėjus vos kelioms dienoms nuo probacijos vykdymo pradžios. Tokiu būdu iki probacijos tarnybos teikimo svarstymo apylinkės teisme, nuteistasis nevykdė nei vienos iš jam numatytų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pareigų, kas pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje.

8. Atmetant nuteistojo gynėjos skundo argumentus, kad nuteistasis negali būti laikomas pažeidęs probacijos sąlygas, o tuo pačiu ir nuosprendžiu jam skirtas pareigas, kadangi jis yra išsideklaravęs iš Lietuvos Respublikos, jo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad nuteistajam paskirta pareiga viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo suprantama kaip jo įpareigojimas be atskiro probacijos tarnybos sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos, paties nuteistojo nurodomos Lietuvos Respublikoje. Analogiškai turi būti traktuojama ir nuteistajam numatyta pareiga per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje. Tokia išvada darytina remiantis Probacijos įstatymo nuostatoms, įpareigojančiomis probuotoją užtikrinti probuojamojo priežiūros vykdymą, be kita ko, sudarant individualų nuteistojo priežiūros ir resocializacijos planą, ir tokias pareigas probuotojas gali atlikti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistajam išvykus iš Lietuvos, probacijos tarnyba neturi galimybės kontroliuoti nuteistojo elgesio, todėl pareigūnams valstybės deleguota funkcija nebus vykdoma. Juolab nuteistajam išvykus iš Lietuvos Respublikos, taip pat nepateisinai apsunkinamas probuotojo teisės kviesti nuteistąjį į probacijos tarnybą realizavimas ir tuo pačiu – probuojamajam deleguojama pareiga per tris dienas nuo šaukimo gavimo prisistatyti pas probuotoją.

9. Šiame kontekste pažymėtina, kad probuojamieji gali vykti į kitas užsienio šalis tuo atveju, kai tai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo nuostatas. Tačiau tai nereiškia, kad nuteistasis, kuriam skirta pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų bei per nustatytą terminą įsidarbinti, gali išvykti į užsienio valstybę, tokios galimybės nesuderinęs su probuotoju ir netgi pastarajam apie tai nepranešęs, nustatytu laiku į probacijos tarnybą neatvykęs, nesant priimto sprendimo dėl nuosprendžiu skirtos bausmės perdavimo vykdyti užsienio valstybei.

10. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatos taikytos, nes teismui buvo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietoje. Tačiau tai nereiškia, kad nuteistojo elgesys nėra kontroliuojamas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis turėjo vykdyti teismo nustatytą pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šios teismo nustatytos pareigos vykdymo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba. Probuojamojo priežiūra – tai tarpusavyje suderintų probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 9 punktas). Probuojamojo resocializacijos priemonės – tai priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų probuojamajam socialiai integruotis, o elgesio kontrolė – tai Probacijos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytos priemonės ir viena iš Probacijos įstatyme nustatytų priemonių – probuojamiesiems nustatytų probacijos sąlygų vykdymo tikrinimas (Probacijos įstatymo 18 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo išvykimas iš Lietuvos Respublikos nebuvo susijęs su trumpalaike komandiruote pagal sudarytą darbo sutartį darbo funkcijoms atlikti, bet su gyvenamosios vietos deklaravimu ir nuolatiniu įsidarbinimu užsienio valstybėje. Dėl šios priežasties nuteistasis, siekiantis išvykti iš Lietuvos Respublikos, privalėjo tai suderinti su probaciją Lietuvoje vykdančia institucija, o šiuo atveju to nepadarius, jo savavališkas išvykimas laikytinas probacijos, o kartu ir nuosprendžiu skirtų pareigų, pažeidimu, kuris negali būti pateisinamas jo gyvenamosios vietos deklaravimu užsienio valstybėje, juolab kad iš skundo duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) nuteistasis darbą susirado ir bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbti pradėjo tik nuo 2016 m. sausio 21 d., tai yra jau būdamas išvykęs iš Lietuvos Respublikos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu apie tai probacijos tarnybos neinformavęs.

11. Pirmosios instancijos teismo argumentus dėl nuteistojo nerūpestingo ir aplaidaus požiūrio į jam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą taip pat patvirtina ir tai, kad iš esmės iki skundo dėl 2016 m. balandžio 18 d. nutarties pateikimo 2020 m. rugsėjo mėn., tai yra beveik ketverius metus, jis nesirūpino jam taikoma probacija, nesidomėjo jos procesu, nesistengė probuotojui atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą dirbti bei ar yra įvykdęs jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvykdamas į (duomenys neskelbtini) tiesiog netinkamai suprato pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, o nuteistojo gynėjos skundo teiginiai, jog nuteistasis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nepažeidė jam pagal Lietuvos Respublikos įstatymus vykdomu įsiteisėjusiu nuosprendžiu skirtų pareigų, yra deklaratyvūs ir nepagrindžiami jokiais objektyviais duomenimis, kurie sudarytų prielaidas spręsti apie nuteistojo rūpestingą elgesį pateisinant teismo jam parodytą pasitikėjimą pritaikyto bausmės vykdymo atidėjimo metu. Daryti priešingos išvados pagrindo nesuponuoja ir nuteistojo gynėjos skunde nurodoma aplinkybė, jog A. S. sumokėjo jam skirtą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi, kaip pagrįstai pažymima pačiame skunde, jau anksčiau aptartų nuteistajam nuosprendžiu skirtų pareigų nevykdymas sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad jam taikyta probacija nebuvo efektyvi ir ja siekiami tikslai nebuvo realizuoti.

12. Skunde nuteistojo gynėja taip pat dėsto argumentus, jog net ir konstatavus probacijos sąlygų nevykdymą, nuteistajam turėjo būti visų pirma skiriama papildoma baudžiamojo poveikio priemonė, o ne panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Tokie skundo teiginiai nepagrįsti ir neatitinka Probacijos įstatymo 30 straipsnio nuostatų. Aptariamo straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, kurie vykdo probacijos sąlygas, tačiau 1) padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jiems ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba 2) nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. Šiuo atveju nuteistojo teisės pažeidimai, už kuriuos jam būtų taikytos administracinės nuobaudos arba kitų įstatymų numatytų pareigų nevykdymas nenustatyti. Taip pat įvertinus jau aptartus motyvus, nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis tinkamai vykdė probacijos sąlygas, todėl šiuo atveju skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo formaliųjų pagrindų papildomai pareigai skirti, kadangi konstatavus probacijos sąlygų nevykdymą, sprendžiamas ne papildomų pareigų ar baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, o bausmės vykdymo atidėjimo, kuris tapo neefektyvus, panaikinimo klausimas, kas buvo visiškai pagrįstai ir teisėtai padaryta skundžiama nutartimi tenkinus probacijos tarnybos teikimą.

13. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde taip pat išreiškiamas prašymas priėmus dėl skundo naują sprendimą ir panaikinus skundžiamą nutartį bei atmetus probacijos tarnybos teikimą, atleisti nuteistąjį nuo jam paskirtos bausmės. Skundo autorė nenurodo jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. Tuo tarpu asmuo nuo bausmės gali būti atleistas tik esant aiškiai baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms (BK 76 straipsnis). Jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis atitinka šias formaliąsias įstatymo nuostatas, nenustatyta, todėl tenkinti šį gynėjos prašymą nėra teisinio pagrindo.

14. Skunde taip pat prašoma jį nagrinėti žodinio proceso tvarka. BPK 364 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis. Taigi šiuo atveju skundą aukštesnės instancijos teismui pateikus nuteistojo gynėjai skundžiant žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria nuteistajam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymas imperatyviai neįpareigoja šį klausimą spręsti surengiant teismo posėdį. Nuteistojo gynėja, išreikšdama tokį prašymą, nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad jos skundas objektyviai ir išsamiai negali būti išnagrinėtas nerengiant teismo posėdžio. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų sprendžiamam klausimui tinkamai išnagrinėti, be to, gynėja, pateikdama skundą, prie jo pateikė ir dokumentus, pagrindžiančius jos teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo bei nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog šiuo atveju objektyvaus pagrindo skundą nagrinėti surengiant teismo posėdį nėra, todėl šis gynėjos prašymas atmetamas.

15. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjos skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino ir išnagrinėjo visas A. S. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jog bausmės vykdymo atidėjimo tikslai jam nebuvo pasiekti ir jo priežiūra taikant probaciją negali būti tinkamai užtikrinama bei efektyviai vykdoma. Dėl šios priežasties Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo gynėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.