- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- 1-1337-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07779-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- P. Š.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinei ligonių kasai
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje mišriu būdu (naudojant „Zoom“ platformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, pensininkas, teistas tris kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (mėnesių) laisvės atėmimo bausme,
kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
P. Š. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent - jis, 2023 m. kovo 2 d., apie 23.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,72 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, esančiame (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su sugyventine S. S., elgėsi agresyviai, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra savo koja sudavė nukentėjusiajai S. S. nemažiau kaip 4 smūgius į dešinį šoną, ties pilvo ir krūtinės sritimis, po ko savo viena ranka griebė ją už plaukų bei su kita ranka sudavė vieną smūgį į veidą, po to su savo koja sudavė vieną smūgį jai į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei S. S..
Tokiais savo veiksmais P. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat P. Š. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent - jis, 2023 m. kovo 8 d., apie 22.53 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus (nustatytos 1,13 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo savo sugyventinės S. S. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent, žodinio konflikto metu, veikdamas tyčia, peiliu durdamas į sugyventinės kaklą, padarė pjautinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kaklo priekiniame paviršiuje, tai yra sužalojimą kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Tokiais savo veiksmais P. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. Š. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su viskuo, kas parašyta kaltinamajame akte. Jis pripažino smūgių sudavimą nukentėjusiajai. Nepamena dėl ko įvyko konfliktas. Įvykio dieną jis vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Kaltinamasis taip pat parodė, kad nepripažįsta byloje pareikšto nukentėjusiosios ieškinio, suma neadekvati. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta, taip pat pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai. Jis yra smurtavęs ir anksčiau, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Alkoholio vartojimas neturėjo įtakos mano elgesiui įvykio metu. Kaltinamasis taip pat detalizavo, kad konfliktai vykdavo su sugyventine, tačiau nepamena ar buvo kviečiama policija. Dėl kardomosios priemonės nesilaikymo kaltinamasis nurodė, kad nežino, kodėl pažeidė kardomosios priemonės sąlygas. Neįgalumo pažymėjimas jam nėra išduotas. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad su sugyventine kartu gyveno daug metų, pripažįsta savo kaltę dėl abiejų epizodų (t. 2, b. l. 45-48).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji S. S. parodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Dėl patirtos žalos nukentėjusioji parodė, kad iš karto po įvykio buvo išvežta į gydymo įstaigą. Kaltinamasis ją parvertė ant lovos. Ji patyrė šoką, dar ir dabar jaučia pasekmes - prastai miega, negali judinti žandikaulio, jaučiu gėdą dėl likusio rando, diskomfortą prieš aplinkinius. Ji kalba apie 2023 m. kovo 8 d. įvykius. 2023 m. kovo 2 d. kaltinamasis smurtavo, spardė ją, buvo kraujosruvos ant kūno, po šio įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė. Po 2023 m. kovo 8 d. įvykių negyvena adresu (duomenys neskelbtini)., šiuo matu yra pakeitusi gyvenamąją vietą (t. 2, b. l. 45-48).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.
Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo S. S. atžvilgiu 2023 m. kovo 2 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas P. Š. parodė, kad pilnai pripažįsta, jog padarė jam inkriminuotą ir 2023 m. kovo 3 d. pranešime apie įtarimą nurodytą nusikalstamą veiką. Jis Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Jis ne alkoholikas, nors vartoja alkoholį gal 1-ą kartą per mėnesį. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Jis yra pensininkas, invalidumo neturi. Jis 2023 m. vasario mėnesio pradžioje buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę dėl to, kad negalėjo pasišlapinti, nes ten buvo įstatytas į šlapimo pūslę kateteris ir jis iki šiol yra įstatytas. Jis gyvena savo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėto namo viena pusė priklauso jam, o kito namo pusė - jo seserims. Name yra du įėjimai, t. y. į jo pusę ir į kitą namo pusę. Jis gali ten gyventi, kol nebus priimtas procesinis sprendimas byloje. S. S. yra jo sugyventinė. Jie kartu gyvena 6 mėnesius, t. y. kai susipažino, tai ir pradėjo kartu gyventi. Jis S. priėmė gyventi pas save, nes ji niekur neįregistruota, neturėjo, kur gyventi. Kur jie susipažino ir kokiomis aplinkybėmis, jis dabar tiksliai neatsimena. Jis prisipažįsta, kad 2023 m. kovo 2 d., apie 23.00 val. buvo išgėręs, nes su S. išgėrė 0,5 l talpos degtinės. Po ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko, jis tiksliai neatsimena. Tik atsimena, kad jis žodinio konflikto metu supyko ir trenkė ranka S. į veidą, ar kaip nors daugiau ją sumušė, tiksliai neatsimena, nes buvo girtas. Jis labai gailisi, kad panaudojo fizinį smurtą prieš S. Pasižada ateityje prieš ją nesmurtauti. Nori susitaikyti ir atsiprašyti. Papildomai P. Š. parodė, kad 2023 m. kovo 2 d., apie 23.00 val. buvo išgėręs, nes su S. išgėrė 0,5 l talpos degtinės. Po ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko, jis tiksliai neatsimena. Tik atsimena, kad jis žodinio konflikto metu supyko ir trenkė ranka S. į veidą, ar kaip nors daugiau ją sumušė tiksliai neatsimena, nes buvo girtas, bet sutinka, kad galėjo įspirti ir atlikti tiek smūgių kiek nurodyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Jis labai gailisi, kad panaudojo fizinį smurtą prieš S. Todėl savo kaltę dėl pirmo epizodo, pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio labai gailisi (t. 1, b. l. 51-53, 153-154).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. S. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Namas, kuriame gyvena, priklauso jos sugyventiniui P. Š.. Su sugyventiniu kartu gyvena apie 12 metų. Namuose gyvena tik dviese, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Anksčiau jos sugyventinis yra patyręs traumą, dėl kurios padarinių šiuo metu ji juo rūpinasi. 2023 m. kovo 2 d. visą dieną kartu su sugyventiniu buvo namuose, dienos metu jie nekonfliktavo, sutarė gerai, jis buvo užsiėmęs savo reikalais, ji taip pat tvarkėsi namus. Atėjus vakarui, apie 22.00 val., kartu su P. vartojo tokius alkoholinius gėrimus kaip degtinė, gėrė vienodai, iš viso išgėrė 0,5 l talpos butelį. Išgertuvių metu ji buvo nuėjusi susileisti sau vitaminų, kadangi turi sveikatos problemų, taip pat tų pačių vitaminų pasiūlė suleisti ir savo sugyventiniui, kadangi, kaip ir minėjo, jis taip pat turi sveikatos problemų, šie vaistai skirti raumenims. Tačiau jos sugyventinis atsisakė ir dėl šios priežasties tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kadangi jos sugyventinis, kaip ir minėjo anksčiau, buvo patyręs galvos traumą, dėl to jis kartais elgiasi ir bendrauja neadekvačiai. Konflikto metu jis vartojo daug necenzūrinių žodžių, ją įžeidinėjo, ko pasėkoje jai su savo koja, su kuria konkrečiai nurodyti negali, kadangi neįsidėmėjo, sudavė nemažiau kaip keturis kartus į dešinį šoną, maždaug ties pilvo ir krūtinės srityse, po šių veiksmų ji paprašė jo nusiraminti bei pasakė, kad jeigu jis nenustos, iškvies policiją. Tačiau jos sugyventinis netikėjo, kad ji gali iškviesti policiją ir toliau naudojo prieš ją fizinį smurtą, su savo ranka (kuria nurodyti negali, kadangi neatsimena) griebė jai už plaukų ir su kita ranka sudavė jai vieną kartą į veido sritį, vėliau tęsdamas savo veiksmus, su koja (kuria koja negali nurodyti, kadangi neįsidėmėjo) sudavė vieną kartą jai į veido sritį. Dėl tokių savo sugyventinio veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Dėl to paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Jos sugyventinis yra pensininkas, didžiąją savo laisvo laiko praleidžia namuose. Retkarčiais vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau ne kiekvieną dieną. Ji su sugyventiniu sutaria gerai, kartais konfliktuoja. Ar jos sugyventinis yra smurtavęs prieš ją anksčiau, pasakyti negali, kadangi neatsimena, taip pat negali pasakyti, ar anksčiau buvo kviesta policija. Kaip ir minėjo, dėl patirtos galvos traumos jis kartais bendrauja neadekvačiai, dėl to ir kyla konfliktai tarp jų. Šiuo metu dėl sugyventinio veiksmų pretenzijų neturi, pareiškimo rašyti nenori, iškviesdama policiją norėjo savo sugyventinį pamokyti bei pagąsdinti. Nukentėjusioji taip pat papildė, kad su P. Š. kartu buvo įvykdę nusikaltimą pagal BK 135 straipsnį. Santykiai su P. Š. iš pradžių buvo normalūs, o po to tiesiog ji priprato. Ji patvirtino, kad 2023 m. kovo 2 d. nukentėjo nuo sugyventinio. Tą dieną, vakare, po 23 val. sugyventinis įvykus žodiniam konfliktui ją pradėjo tiesiog mušti, spardyti, buvo ir spyriai, tempimas už plaukų, ir smūgis į veidą. Yra davusi išsamius parodymus. Tiek ji, tiek jis buvo pavartoję alkoholio. Dėl šio įvykio greitoji nebuvo atvykusi į namus, tik kad ji buvo nuvykusi pagal užduotį į abdukciją, bet tai vyko po kelių dienų, todėl yra užtikrinta, kad galimai visi sužalojimai buvo pranykę. Buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėjo ledo, todėl patinimas ir pranyko. Dėl 2023 m. kovo 2 d. įvykio sugyventiniui buvo skirta kardomoji priemonė - nesiartinti prie jos, nebendrauti su ja, jis tikrai galėjo tai daryti, nes name yra atskiros patalpos (t. 1, b. l. 17-18, 105-107).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės 2023 m. kovo 2 d. duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 2 d., 23.32 val. Bendruoju pagalbos centro telefonu kreipėsi pareiškėja, kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ją muša vyras. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad 2023 m. kovo 2 d., apie 23.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), namo kambaryje P. Š., būdamas neblaivus, savo sugyventinės S. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – ne mažiau nei keturis kartus su koja sudavė jai į dešinį šoną, vėliau su rankos kumščiu ir koja sudavė nemažiau nei du kartus į veido sritį. Dėl tokių veiksmų S. S. pajuto fizinį skausmą (t. 1, b. l. 7-8).
Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra gyvenamojo namo kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Į namo kiemą patenkama pro atidarytus vartus. Dešinėje pusėje matomas gyvenamasis namas, kuris padalintas į dvi dalis. Priėjus prie namo, matomos baltos spalvos duris, pro kurias užėjus patenkama į namo koridorių, kurio dešinėje pusėje matomos atidarytos duris į namo virtuvės kambarį. Virtuvės kambaryje, kairėje pusėje prie sienos matomas šaldytuvas, rudos spalvos spintelė bei juodos spalvos viryklė. Tiesiai matomos tamsios spalvos durys, kurios apžiūros metu yra uždarytos. Dešinėje pusėje matomas praėjimas į namo kambarį, kurio durys yra atidarytos. Užėjus į kambarį, dešinėje pusėje matoma pastatyta kėdė, už kėdės matomas fotelis, ant kurio sudėti įvairūs drabužiai. Tiesiai, prie sienos matoma spinta, šalia kurios (iš kairės pusės) matoma spintelė, ant kurios yra televizorius. Priešais spintą, matoma pastatyta dar viena kėdė. Kairiau, viduryje kambario, matomas rudos spalvos stalas, ant kurio guli įvairūs maisto likučiai bei indai. Kairėje pusėje matoma lova, ant kurios matoma padėta patalynė. Lovos kairėje pusėje, prie sienos matoma spintelė su veidrodžiu. Vaizdo kamerų nėra (t. 1, b. l. 9-13).
Iš alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL0751 duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 3 d., 00.03 val. O. S. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 717/2023 (01) nurodyta, kad S. S. išorinių mechaninių sužalojimų nėra. S. S. papildomai paaiškino, kad sumuštą veidą šaldė ledu ir medicininės pagalbos nesikreipė (t. 1, b. l. 24).
Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL0751 duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 3 d., 00.07 val. P. Š. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 32).
Iš 2023 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas Centro garso įrašas, kurio pavadinimas BPC skambučio įrašas (ID 92153842586, skambučio pradžia: 2023-03-02 23:31:09).mp3. Įrašo trukmė - 0,50 sek. Pokalbis lietuvių kalba. Dalyvaujantys asmenys - 1 moteris - Centro operatorė, 2 moteris – S. S.. Padaroma šio įrašo stenograma: 1 moteris: 112. 2 moteris: Labas vakaras. 1 moteris: Labas vakaras. 2 moteris: Ė, norėčiau policiją iškviesti. 1 moteris: Koks adresas, miestas? 2 moteris: Miestas (duomenys neskelbtini). 1 moteris: Gatvė? 2 moteris: (duomenys neskelbtini). 1 moteris: Čia nuosavas namas ar daugiabutis? 2 moteris: Ne, nuosavas. 1 moteris: Kas atsitiko, dėl ko pareigūnai reikalingi? 2 moteris: Nu čia su vyru, nu, žodžiu pareigūnams aš jiems paaiškinsiu, bet čia. 1 moteris: Dėl ko policija reikalinga, su vyru konfliktuojate? 2 moteris: Taip. 1 moteris: Greitosios nereikia? 2 moteris: Ne, greitosios nereikia. 1 moteris: Vaikų nepilnamečių namuose nėra? 2 moteris: Ne, nėra. 1 moteris: Ar vyras mušasi? 2 moteris: Taip. 1 moteris: Vardas, pavardė jūsų? 2 moteris: Mano S. S.. 1 moteris: Kaip pavardė? 2 moteris: S. S.. 1 moteris: Aha, supratau. Informuojame, laukite. 2 moteris: Hm. (t. 1, b. l. 76-77).
Iš 2023 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas įrašas, pavadinimas PSS-20230302-234231UTC+0200. Įrašo trukmė 17.55 min. Įrašas prasideda policijos pareigūnų, (toliau – ir P. P.), tarnybinio automobilio salono vaizdu, atvykus į įvykio vietą, P. P. pasitinka moteris, S. S., (toliau – ir S. S.), kuri įspėjama, kad daromas garso vaizdo įrašas. S. S. pradeda pasakoti, kad išėjo iš kalėjimo su sugyventiniu, padėjo pastarajam susitvarkyti, kuris sunkiai vaikšto, maišelis pas pastarąjį, pakėlė prieš ją ranką, pradėjo kojom spardyti, rodo į veidą, nurodo, kad negali pasakyti, kiek trenkė kartų į veidą. Sugyventinis nurodo, kad jis namuose, užeinama į namo vidų, S. S. pasako, kad čia jos sugyventinis, su kuriuo gyveno 10 metų, iš viso gyvena apie 12 metų, viskas vyko čia, tai yra namo viduje. Sugyventinis - vyras, kuris sėdi ant lovos, S. S. atneša batus, patvirtina, buvo spardoma, kad buvo viskas valandą, pusantros iki atvykimo, nurodo pridedama prie veido, kad dabar ištinę, padeda dar sugyventiniui apsiauti. Kambaryje netvarka - maistas, išmėtyti drabužiai, patalynė. Viskas buvo gerai, kol nesėdo. S.S. ir vyras nueina į policijos pareigūnų automobilį, vyras įsodinamas į automobilio laikino sulaikymo patalpą. P. P. nurodo, kad nueis nufotografuos kambarį, kur kartu eina ir S. S., kuri nurodo, kad trenkė ir su kojomis, ir su rankomis, su kojomis mažiausiai 3 kartus, ir iš rankų, bandė, paėmė ją už uodegos (plaukų) paėmė ir tada jam trenkė. S. S. atsisėda į pareigūnų tarnybinį automobilį. Įrašas baigiamas (t. 1, b. l. 78).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo S. S. atžvilgiu 2023 m. kovo 8 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas įtariamuoju P. Š. parodė, kad jam šiuo metu buvo uždrausta bendrauti ir artintis prie savo sugyventinės S. S., dėl to yra pradėtas ir vykdomas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl jo smurto prieš ją. 2023 m. kovo 8 d. vakare S. pas jį pati atėjo į (duomenys neskelbtini). Jie pradėjo vartoti alkoholį, kiek atsimena, kartu su S. atėjo ir jam iš matymo pažįstamas kaimynas, kurio vardas T. Taigi jie trise vartojo alkoholį, gėrė degtinę, kiek išgėrė, neatsimins. Ir jau vakarop, tai gali būti ir jam įteikto pranešimo apie įtarimą laiku, apie 23.00 val., šiek tiek anksčiau, jis su S. žodžiu apsibarė. Atsimena, kad ji buvo paėmusi į savo ranką virtuvinį peilį, buvo agresyviai nusiteikusi jo atžvilgiu, užsimojo peiliu, o jis tiesiog automatiškai atėmė peilį ir stovėdamas priešais S., turėdamas savo dešinėje rankoje, prisipažįsta, kad dūrė vieną kartą S. Papuolė į jos kaklą. Nežiūrėjo, kur smogti, specialiai į kaklą nesitaikė. S. nenugriuvo, dar net rėkė ant jo. Ką darė T. jis nežino, nematė. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis tiesiog sėdėjo. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmui. Tai yra prisipažįsta, kad dūrė S. į kaklą. Jokiose įskaitose nestovi, yra teistas. Dūrė S. kambaryje. Papildomai P. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta ir dėl įvykio 2023 m. kovo 8 d., dėl antro epizodo labai gailisi. Jam išaiškinta, kad tiek S. pateikė civilinį ieškinį, tiek ieškinį pateikė ir Ligonių kasos dėl S. gydymo. Sutinka dėl ligonių kasų ieškinio, dėl S. ieškinio tai tegu sprendžia teismas (t. 1, b. l. 143-145, 153-154).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta S. S. parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo sugyventiniu P. Š. apie 10 metų. 2023 m. kovo 8 d. apie 17.00 val. ji kartu su P. Š. grįžo į namus iš (duomenys neskelbtini) miesto. Grįžę namo, ji pradėjo gaminti maistą, tuo metu P. Š. buvo savo kambaryje. Pagaminus maistą, apie 19.00 val. jie atsisėdo už stalo vakarieniauti bei išgerti alkoholinių gėrimų, taip pat pas juos svečiuose buvo šalia gyvenantis kaimynas P. T.. Atsisėdus prie stalo jie visi vakarieniavo, bendravo bei vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent degtinę, ant trijų išgėrė vieną butelį 0,7 l talpos. Apie 22.00 val. P. T. išėjo į kitą kambarį miegoti, o ji su P. Š. liko tame pačiame kambaryje, kur vakarieniavo. Vienu metu P. Š. atsigulė miegoti toje pačioje lovoje, ant kurios jie sėdėjo, o ji toliau liko sėdėti ir baiginėjo valgyti. Jai valgant, P. Š. staiga atsikėlė ir išjungė šviesą, po ko ji pasakė, kam jis išjungė šviesą, kad tuoj ji baigs valgyti ir išjungs, po ko ji vėl įjungė šviesą. Tačiau P. Š. vėl atsikėlė ir išjungė šviesą, o ji vėl įjungė. Tuomet P. Š. atsistojo ir išėjo iš kambario nieko nesakydamas, kur jis išėjo ji nežino. Praėjus maždaug porai minučių, P. Š. grįžo kambarį, ar jis turėjo kažką rankose, ji nepastebėjo, ir nieko nesakydamas paguldė ją ant lovos ir prispaudė, po ko iš kažkur ištraukė virtuvinį peilį ir vieną kartą labai lėtai perbraukė jai per gerklę. Išsigandus ir pajutus fizinį skausmą, ji pradėjo šauktis pagalbos, po ko į kambarį iš karto atbėgo P. T. ir numetė jį nuo jos ant lovos ir pradėjo atiminėti peilį. Ji tuo metu išbėgo iš kambario ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kadangi jos gerklėje buvusi pjautinė žaizda smarkiai kraujavo. Maždaug po 10-ties minučių atvažiavo policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos brigada. Policijos pareigūnai sulaikė P. Š., o greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė ją tolimesnei apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. P. Š. ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją, dėl ko buvo kviesti policijos pareigūnai ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad 2023 m. kovo 8 d. ji irgi tiesiogiai nukentėjo nuo sugyventinio P. Š., kur šio įvykio metu jis, paėmęs virtuvinį peilį, metalo spalvos, ją peiliu parvertęs ant lovos, lėtai perbraukė per kaklą. P. Š. sąmoningai jai pjovė, nes tikrai jam jokio pavojaus nei ji, nei kitoje patalpoje buvęs kaimynas nekėlė, kol ji nepradėjo šaukti pagalbos. Kaimynas nustūmė P., pradėjo iš pastarojo atiminėti peilį. Todėl kai kvietė policiją, kur vėliau buvo sujungta su greitąja, ji paminėjo, kad be jai reikalingos pagalbos, jos galimai reikia ir kaimynui. Dėl šio sužalojimo buvo nuvykusi į apžiūrą, jai tiksliai buvo nustatyta pjautinė žaizda. Yra paskirtas ambulatorinis gydymas, perrišimas. Kiek jai pranešta, pareigūnas informavo, kad sugyventiniui skirtas suėmimas 20 dienų, todėl pasibaigus suėmimo terminui, ji išvažiuos gyventi pas save į (duomenys neskelbtini), pas savo brolį, tikrai nepasiliks gyventi kartu su P. Š.. Taigi, jos kaip nukentėjusiosios pozicija šiame ikiteisminiame tyrime būtų ta, kad ji P. Š. teiks po šios apklausos civilinį ieškinį. Ir tikrai daugiau su juo nebus kartu. Yra pasiruošusi savo parodymus duoti ir teisme, nes, kaip supranta, byla bus perduota į teismą (t. 1, b. l. 88-89, 105-107).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. T. parodė, kad 2023 m. kovo 8 d. dienos metu atėjo pas kaimynus P. Š. ir jo sugyventinę S. adresu (duomenys neskelbtini). Pas juos ateina dažnai, nes P. turi sveikatos problemų, todėl padeda S. prie namų, t. y. prikapoja malkų, suneša į malkinę, pakuria pečių ir su kitais darbais. Atėjęs su P. ir S., išgėrė alaus ir nuėjo į katilinę kurti pečių. Apie 22.40 val., būdamas katilinėje, išgirdo kaip S. labai garsiai pradėjo kviesti jį vardu. Įėjęs į kambarį, kuriame buvo P. ir S., pamatė, kad S. guli ant nugaros lovoje, o P. guli jos dešinėje užsimojęs su dešine ranka, kurioje buvo peilis. Peilis buvo apie 25 cm ilgio, juodos spalvos rankena apie 10 cm ilgio ir ašmenys apie 15 cm ilgio. Jis iš karto čiupo už jo dešinės rankos ir pradėjo iš rankos išmušinėti peilį. Išmušus iš jo rankos peilį, peilis nukrito ant grindų ir užsirideno po spintele prie durų. S. atsikėlė ir išbėgo į koridorių ir jis taip pat išbėgo paskui ją. Išbėgę į koridorių, jis uždarė duris ir su koja prirėmęs laikė, kad P. jų neatidarytų, nes irgi ėjo paskui juos, bet turėdamas problemų su sveikata nepavijo. Laikydamas duris paklausė S., kas atsitiko, S. pasakė, kad P. jai su peiliu sužalojo kaklą ir atitraukė dešinę ranką nuo kairės pusės kaklo, toje vietoje buvo pjautinė apie 10 cm ilgio žaizda, bet ar gili nematė, nes buvo labai daug kraujo. Kol jis laikė duris, S. iškvietė pagalbą ir kažkur po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalba. S. greitoji išvežė į ligoninę, o P. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiandien iki įvykio jokių tarp jų jokių konfliktų nebuvo, dėl ko įvyko tarp jų konfliktas nežino (t. 1, b. l. 113-114).
Įvykio vietos 2023 m. kovo 9 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namo teritorija nėra aptverta tvora. Įėjus į namo vidų, patenkama į koridorių, kurio kairėje yra kriauklė, langas į vidinį namo kiemą, toliau yra bendra tualeto ir vonios patalpa. Minėtoje patalpoje taip pat yra įrengtos namo šildymo sistemos. Kambaryje yra tualetas, dušas, vandens šildymo įrenginys. Einant iš koridoriaus į dešinę, patenkama į virtuvės kambarį, kuriame iš kairės yra virtuvės baldai, kaitlentė, garų surinkimo įrenginys, toliau durys į techninę patalpą. Iš virtuvės kambario patenkama į miegamąjį kambarį, kurio dešinėje yra spinta, kėdės, ant kurių yra sudėti drabužiai, toliau - langas ir sekcijos baldai. Ant sekcijos baldų yra televizorius. Tarp televizoriaus ir sekcijos baldų yra peilis su metaline rankena. Peilio geležtė yra su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo dėmėmis. Peilis apžiūros metu yra paimamas ir supakuojamas į pakuotę Nr. 1. Šalia televizoriaus yra kitas langas, iš kurio vaizdas atsiveria į namo kiemą. Kambario kampe yra stalas, ant kurio yra kitas televizorius ir kiti daiktai. Kairiajame kambario kampe yra sofa/lova. Prie sofos/lovos ant medinio stalo yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo dėmės. Tarp sofos/lovos ir medinio stalo ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo dėmės. Nuo ant grindų esančios raudonos spalvos dėmės paimama nuoplova. Nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais yra supakuojama į pakuotę Nr. 2. Ant medinio stalo yra maisto produktai. Ant sofos/lovos yra patalynė, paklodė, kaldra, pagalvės. Paklodė ir pagalvių užvalkalai yra su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo dėmėmis. Apžiūros metu paimama paklodė ir vienas pagalvės užvalkalas su galimais biologiniais pėdsakais. Paklodė supakuojama į pakuotę Nr. 3, pagalvės užvalkalas supakuojamas į pakuotę Nr. 4. Apžiūrint namo vidines patalpas, kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nenustatyta. Namo vidinėse patalpose yra bendra netvarka, girtavimo pėdsakai. Apžiūros metu yra fotografuojama, prie apžiūros protokolo pridedama fotolentelė. Apžiūros metu paimti objektai: peilis (su metaline rankena. Geležtė su raudonos spalvos dėmėmis, galimai kraujo dėmėmis); nuoplova (su galimais biologiniais pėdsakais, nuo raudonos spalvos dėmės tarp stalo ir sofos/lovos); paklodė (su galimais biologiniais pėdsakais); pagalvės užvalkalas (su galimais biologiniais pėdsakais) (t. 1, b. l. 64-65, 66-71).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės 2023 m. kovo 8 d. duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 8 d., 22.54 val. Bendruoju pagalbos centro telefonu kreipėsi pareiškėja, kuri nurodė, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis su peiliu sužeidė per gerklė pranešėją ir kaimyną (t. 1, b. l. 75).
Iš 2023 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas Centro garso įrašas, kurio pavadinimas BPC skambučio įrašas (ID 92156186666, skambučio pradžia_ 2023-03-08 22_53_09). įrašo trukmė 3.53 min. pokalbis lietuvių kalba. Dalyvaujantys asmenys: 1 moteris: Centro operatorė, 2 moteris - S. S., 3 moteris - medikė. Padaroma šio įrašo stenograma. 1 moteris: 112. 2 moteris: Labas vakaras. 1 moteris: Labas vakaras. 2 moteris: Taip greitai, policijos norėčiau. 1 moteris: Kokiu adresu? 1 moteris: (duomenys neskelbtini). 1 moteris: Kaip, nesuprantu?. 2 moteris: (duomenys neskelbtini). 1 moteris: (duomenys neskelbtini), nuosavas namas, ar butas? 2 moteris: Taip, taip. 1 moteris: Kas atsitiko? 2 moteris: Oi čia daug kas įvyko, man gerklę. 1 moteris: Kas nutiko ponia? 2 moteris: Sugyventinis man gerklę vos neperpjovė, čia viską pamatys, kai atvažiuos. 1 moteris: Ar reikia kam nors greitosios? 2 moteris: Reikės greitosios. 1 moteris: Kam, ar jums, ar kam? 2 moteris: Ir man, ir kaimynas, kuris padėjo, nes jis pats pusiau invalidas yra. 1 moteris: Ponia tai sužeistų žmonių kiek bus? 2 moteris: Du tai tiksliai: 1 moteris. Jūs ir kaimynas? 2 moteris: Taip. O jam nežinau. 1 moteris: Su peiliu, ar su kuo jisai bandė? 2 moteris: Jisai mane su peiliu per gerklę. 1 moteris: Su peiliu, tai kraujuojate. 2 moteris: Jo, pas mane teka kraujas. 1 moteris: Hm, galite suspausti žaizdą, turite su kuo? 2 moteris: Nežinau, su ranka užspaudžiau, ką aš žinau. 1 moteris: Hm, o sugyventinis vietoje? 2 moteris: Jo. 1 moteris: Vietoje, su peiliu, taip? 2 moteris: Nu dabar jis sėdi taip, be peilio. 1 moteris: Jūsų vardas, pavardė, kas praneša? 2 moteris: S. S., (duomenys neskelbtini). 1 moteris: S. S., (duomenys neskelbtini). 2 moteris: (duomenys neskelbtini). 1 moteris: Taip, jūs tą žaizdą suspausite, ar kraujuojate? 2 moteris: Nu aš suspaudžiau, jo kraujuoju. 1 moteris: Stipriai? 2 moteris: Nu gerai, pakankamai. 1 moteris: Ponia, jeigu stipriai, aš su medikais sujungsiu, jie patars, ką daryti, gerai? 2 moteris: Gerai ir man prašau policiją. 1 moteris: Atvyks, atvyks, nedėkite ragelio. 2 moteris: Gerai, ačiū. 1 moteris: Nedėkite ragelio, jungiu. 2 moteris: Eik tu nachui, suka, padla, kažką sako rusiškai-lenkiškai, girdisi vyro šaukiamas balsas. Atsakiklis: Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas. 3 moteris: Greitoji, klausome. 2 moteris: Labas vakaras. 3 moteris: Labas vakaras, taip dabar kviečiate greitąją sau? 2 moteris: Sau ir kaimynui dar. 3 moteris: Kas atsitiko negero? 2 moteris: Žodžiu mano sugyventinis ant manęs su peiliu šoko, perpjovė gerklę, nežinau čia kraujas bėga, bet. 3 moteris: tai įpjovė, taip? 2 moteris: Jo. 3 moteris: Supratau ponia, dabar reikėtų kažkokį švarų rankšluostį ar tvarstį. 2 moteris: Nežinau, aš tai užsidengiau su savo golfu va taip ir prispaudžiau. 3 moteris: Ponia reikėtų, nu neprispausite su golfu, nu juk kraujuoja stipriai tikriausiai, stipriai kraujuoja? 2 moteris: Aha, yra. 3 moteris: Supratau ponia, dabar jūs atsisėskite, paimkite švarų rankšluostį gerai. 2 moteris: Aha. 3 moteris: O Jūsų tas draugas, jis sužalotas? 2 moteris; Ne jis kaimynas, nes ir kaimynui irgi reikia nu. 3 moteris: O kaimynas, kas sužalotas, kaimynas dabar. 2 moteris: Nu jam, kaimynui dar taip jam lengvuoju būdu. 3 moteris: Ponia, kiek jums metų? 2 moteris: Man (duomenys neskelbtini) bus šiais metais, (duomenys neskelbtini) gimimo. 3 moteris: Supratau ponia, viskas kaip sakau, atsisėdate, kokį rankšluostį ar kažką užsidėti. 2 moteris: Aha. 3 moteris: Laukite medikų, stebite. 2 moteris: Gerai ačiū. 3 moteris: Užsidėkite, nes naudos iš to golfo mažai, gerai. 2 moteris: A tai šlapią ar sausą? 3 moteris: Sausą, sausą, nereikia šlapinti, sausą gerai. 2 moteris: Aha, ačiū labai. 3 moteris: Prispauskite ranka, kad nekraujuotų. 2 moteris: Ačiū labai. 3 moteris: Laukite. (t. 1, b. l. 76-77).
Iš 2023 m. kovo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas įrašas, pavadinimas PSS-20230308-225955UTC+0200. Įrašo trukmė 06.03 min. Policijos pareigūnai (toliau – ir P. P.), atvyksta į įvykio vietą, pasitinka S. S. (toliau – ir S. S.), kuri laiko ranka prie kaklo. Užeinama į namą. 3. apžiūrimas įrašas, pavadinimas PSS-20230308-230610UTC+0200. Įrašo trukmė 09.23 min. P. P. kambaryje, S. S. laiko ranka prie kaklo, dar parodo žaizdą, atitraukdama galimai rankšluostį, parodo kambaryje į vietą, kur galimai buvo išmestas peilis, paprašoma išeiti iš kambario, nurodo, kad ten gali būti geležinis peilis. P. P. nurodo, kad rado peilį, kuris gulėjo už pagalvės. Atvyko medikai, S. S. pasodinama, jai suteikiama medecininė pagalba. Vyras, kaimynas, pasako, kad išgirdo moters riksmą, nes jis buvo katilinėje, kur kambaryje pamatė, kad įtariamasis buvo jau pargriovęs moterį, turėjo peilį rankoje, moteris buvo jau sužalota. P. P. konstatuoja, kad buvo durta į gerklę, dūrė sugyventinis. S. S. patvirtino, kad buvo dūris, išvedama medikų. Įtariamasis P. P. išvedamas. P. P. nurodo, kad kurie matė S. S. žaizdą, nurodo, kad normaliai ten pas ją prapjauta (kalba netaisyta). Įrašas baigiamas kambario vaizdu. 4.apžiūrimas įrašas, pavadinimas PSS-20230308-230515UTC+0200. Įrašo trukmė 14.58 min. Kita kūno kamera. P. P. atvyksta į įvykio vietą. Pasitinka vyras ir S. S., kuri prispaudusi ranką prie gerklės, tiek vyras, kuris nurodo, kad gynė moterį, tiek S. S. nurodo, kad įtariamasis kambaryje. P. P. įeina į kambarį, S. S. įjungia šviesą, nurodo galimą geležinio peilio vietą, P. P. randa peilį, fiksuojamas tai geležinis peilis, nurodo, kad yra dar kraujo žymių, kad buvo rastas už pagalvės. Atvyksta medikai. P. P. informuoja Operatyvinės veiklos skyrių - peiliu sužalojo sugyventinei gerklę, greitoji vietoje, gerai sužalojo. Medikai teikia S. S. pagalbą. P. P. kaip suprato iš įtariamojo, kad tas sako, kad jį mušė, jis gynėsi. Medikai nurodo, kad nukentėjusioji bus išvežta į Lazdynų ligoninę. Įtariamasis apieškomas, sulaikomas (t. 1, b. l. 78).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto J. S. 2023 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su specialistais M. S. ir A. R. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) sugyventinis su peiliu sužeidė per gerklę pranešėją ir kaimyną. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo mojuojantį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo P. T.. Išlipus, jis paaiškino, kad vyras, kuris buvo su peiliu, guli lovoje. Priėjus prie namo, kurio durys jau buvo atidarytos, pastebėjo koridoriuje stovinčią moterį, kuri prie kaklo laikė skudurą, kaip vėliau paaiškėjo S. S.. Paklausus kur vyras, kuris turėjo peilį, ji pirštu parodė į kambario duris. Jie pasiruošė greitai ir saugiai užeiti į patalpas, taktiškai išsidėstė. Greitai pradarius duris ir užėjus į kambarį, lovoje rado gulintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo P. Š.. Jam garsiai ir aiškiai buvo pasakytos komandos „lėtai atsisėsti ant lovos, rankas laikyti taip, kad jas matytų“. Apžiūrėję kambarį, jie pastabėjo, kad lova yra su raudonomis dėmėmis. Po pagalve gulėjo virtuvinis peilis, ant kurio ašmenų buvo raudonos spalvos dėmių. Nuėjus bendrauti su moterimi, kuri laikė servetėlę prie kaklo, jos paprašius tą servetėlę atidengti, kad būtų galima įvertinti sužalojimo pavojingumą, ji patraukė ir ant kaklo buvo didelė pjautinė žaizda. Moteris buvo šoko būsenoje, todėl kraujas nebėgo. Moteriai nurodyta atsisėsti ir jai tik pasijus prasčiau ar pradės suktis galva, jai iš karto perspėti policijos pareigūnus. Per radijo ryšį iš karto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojams buvo perduota skubinti medikus, kadangi moteriai stipriai perpjautas kaklas. Pabendravus su P. T., jis paaiškino, kad prižiūrėjo pečių, kai staiga išgirdo S. S. pagalbos šauksmą kambaryje. Atbėgęs į kambarį, jis pamatė P. Š. su peiliu rankose ir gulinčią S. S.. Jis iš karto jį patraukė, o S. S. pabėgo iš kambario. P. Š. patikrinus blaivumą, jam nustatytas 1,13 promilių neblaivumas. Jis paaiškino, kad S. S. jį pradėjo mušti, todėl jis paėmė peilį ir jai dūrė. P. Š. buvo sulaikytas ir pasodintas į laikino sulaikymo patalpas, įrengtas automobilio gale. Atvykusi greitoji medicinos pagalbą S. S. išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 85).
Iš VšĮ „Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninė“ 2023 m. kovo 8 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2023 m. kovo 8 d. ligoninėje lankėsi S. S., kuriai nustatyta kaklo srities žaizda (t. 1, b. l. 97).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 13 d. specialisto išvadoje Nr. 759/2023 (01) nurodyta, kad S. S. padaryta pjautinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva kaklo priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimų, kurių padarymo laikas akivaizdžiai skirtųsi nuo nustatytų sužalojimų, nėra. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su aštrių savybių turinčiu daiktu. Individualūs žalojančių daiktų požymiai nėra aprašyti pateiktuose medicinos dokumentuose. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ „Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninė“ 2023 m. kovo 8 d., galimai užduotyje nurodytu laiku – 2023 m. kovo 8 d. Neatmetama galimybė, kad padarant nustatytus sužalojimus, nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 101-103).
Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB0232 duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 8 d., 23.26 val. P. Š. nustatytas 1,13 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 124).
Iš 2023 m. kovo 16 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ 2023 m. kovo 8 d. S. S. suteikė medicinines paslaugas (stebėjimo ir vakcinavimo paslaugas), kurių vertė 144,19 Eur (t. 1, b. l. 193).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A- 5/2014, Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo S. S. atžvilgiu 2023 m. kovo 2 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad P. Š. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. kovo 2 d., apie 23.15 val. name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusiajai S. S. sukėlė fizinį skausmą panaudojęs fizinį smurtą – pastarajai sudavė ne mažiau keturių smūgių į dešinį šoną, ties pilvo ir krūtinės sritimis, po ko savo viena ranka griebė ją už plaukų bei su kita ranka sudavė vieną smūgį į veidą, po to su savo koja sudavė vieną smūgį jai į veidą, tokiu būdu savo šeimos nariui - sugyventinei S. S. sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis P. Š. viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės dėl minėto epizodo neneigė. Pastarasis apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną – 2023 m. kovo 2 d. kartu su nukentėjusiąja S. S. jų gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholinius gėrimus tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu supyko ir S. S. su ranka trenkė į veidą. Nors tiksliai kaip vyko konfliktas kaltinamasis negalėjo detalizuoti, kadangi įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau patvirtino, kad nukentėjusiajai galėjo suduoti tokius smūgius ir tokį jų kiekį, koks yra jam inkriminuotas (t. 1, b. l. 51-53, 153-154, t. 2, b. l. 45-48). Teismas abejoti minėtais kaltinamojo parodymais neturi pagrindo, kadangi jie atitinka tiek nukentėjusiosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų turinį, tiek ir rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. S. patvirtino, kad 2023 m. kovo 2 d. su P. Š. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, o vėliau pradėjo mušti – su koja trenkė ne mažiau keturių smūgių į dešinį šoną, ties pilvo ir krūtinės sritimi, vėliau griebė už plaukų ir vieną kartą sudavė ranka į veido sritį, o galiausiai, su koja sudavė vieną kartą į veido sritį. Dėl aptariamų kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų pastaroji jautė fizinį skausmą. Po įvykio, siekdama sumažinti patirtą skausmą, ji dėjo ledo kompresus, po kurių skausmas nuslūgo ir patirti sužalojimai nebuvo matomi, ką po kelių dienų patvirtino ir gydymo įstaiga (t. 1, b. l. 17-18, 24, 105-107). Kaltinamojo nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto faktą taip pat patvirtina nukentėjusiosios pateiktų paaiškinimų turinys, užfiksuotas vaizdinėje ir garsinėje medžiagoje. Iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo įrašų turinio, užfiksuoto 2023 m. kovo 15 d. apžiūros protokole, taip pat iš skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo turinio, užfiksuoto 2023 m. kovo 13 d. apžiūros protokole, matyti, kad 2023 m. kovo 2 d. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino S. S., kuri buvo susijaudinusi bei prašė atsiųsti policijos pareigūnus dėl tarp jos ir sugyventinio įvykusio konflikto, o atvykus policijos pareigūnams, pastaroji jiems pasakojo apie tarp jos ir kaltinamojo įvykusį konfliktą, jo dinamiką, panaudotą fizinį smurtą ir jo lokalizacija (t. 1, b. l. 76-77, 78). Galiausiai, kaltinamajam P. Š. inkriminuotą ir jo paties bei nukentėjusiosios parodymais patvirtintą neblaivumo įvykio metu aplinkybę taip pat įrodo įvykio metu atlikto alkoholio patikrinimo alkotesteriu rezultatai, iš kurių matyti, kad P. Š. 2023 m. kovo 2 d. vakare buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 14).
Iš pirmiau aptartos ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visumos akivaizdu, kad kaltinamasis P. Š. jam inkriminuotu laiku ir vietoje nukentėjusiosios atžvilgiu atliko visus jam inkriminuotus smurtinius veiksmus, o būtent – koja sudavė nemažiau kaip 4 smūgius į dešinį šoną, ties pilvo ir krūtinės sritimis, po ko savo viena ranka griebė ją už plaukų bei su kita ranka sudavė vieną smūgį į veidą, po to su savo koja sudavė vieną smūgį jai į veidą, dėl ko S. S. sukėlė fizinį skausmą. Tai reiškia, kad pastarojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių veiksmų kilusiais padariniais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų nukentėjusioji gali patirti fizinį skausmą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Iš anksčiau aptartų kaltinamojo P. Š. ir nukentėjusiosios S. S. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2023 m. kovo 2 d. pakankamai ilgą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o būtent – gyveno bendrai neįregistravę santuokos. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2023 m. kovo 2 d. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, nukentėjusiąją S. S..
Atsižvelgęs į pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas šiuo atveju pripažįsta, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis P. Š. 2023 m. kovo 2 d., apie 12.35 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, mušdamas šeimos narį – sugyventinę S. S., tai yra - savo koja sudavęs nukentėjusiajai S. S. nemažiau kaip 4 smūgius į dešinį šoną, ties pilvo ir krūtinės sritimis, po ko savo viena ranka griebdamas ją už plaukų bei su kita ranka sudavęs vieną smūgį į veidą, po to su savo koja sudavęs vieną smūgį jai į veidą, sukėlė S. S. fizinį skausmą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo S. S. atžvilgiu 2023 m. kovo 8 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad P. Š. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. kovo 8 d., 22.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus bei panaudodamas fizinį smurtą – peiliu durdamas į kaklą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. S. sveikatą.
Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės dėl minėto epizodo neneigė. P. Š. pripažino, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. kovo 8 d. vakare, (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp jo ir jo sugyventinės S. S., kurio metu jis paėmė peilį ir juo dūrė nukentėjusiajai į kaklą (t. 1, b. l. 143-145, 153-154, t. 2, b. l. 45-48). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios S. S. bei įvykio metu dalyvavusio bei liudytojo apklausto P. T. parodymai. Viso ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. S. nuosekliai teigė, kad 2023 m. kovo 8 d. ji kartu su kaltinamuoju ir kaimynu P. T. vartojo alkoholinius gėrimus. P. T. nuėjus į kitą kambarį miegoti, o kaltinamajam P. Š. atsigulus į lovą, tarp jos ir pastarojo prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis ją paguldė ant lovos, prispaudė, išsitraukė virtuvinį peilį ir vieną kartą, labai lėtai perbraukė per kaklą. Ji labai išsigando ir pradėjo šauktis pagalbos. Po ko atbėgo kitame kambaryje buvęs P. T. ir numetė P. Š. nuo lovos, o ji pabėgo į kitą kambarį (t. 1, b. l. 88-89, 105- 107). Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusiosios pateiktiems, ikiteisminio tyrimo metu pateikė ir konfliktą tarp S. S. ir P. Š. matęs liudytojas P. T.. Pastarasis patvirtino, kad 2023 m. kovo 8 d. vartojo alkoholinius gėrimus kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja. Po kurio laiko jis išėjo iš patalpos, kur buvo vartojamas alkoholis, tačiau išgirdo, kad nukentėjusioji pradėjo jį šaukti. Įėjęs į kambarį, jis pastebėjo, kad nukentėjusioji S. S. gulėjo ant lovos, o P. Š. buvo palinkęs virš jos ir dešinėje rankoje laikė peilį. Jis iš karto čiupo už kaltinamojo dešinės rankos ir išmušė peilį. Tuo metu S. S. pabėgo iš kambario, o jis pasišalino paskui ją. Vėliau jam S. S. nurodė, kad P. Š. jai su peiliu sužalojo kaklą, kurį laikė su ranka, o šiai atitraukus ranką, jis pamatė apie 10 cm pjautinę žaizdą, kuri labai kraujavo (t. 1, b. l. 113-114). Anksčiau aptartus, tarpusavyje sutampančius kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo P. T. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys, atskleistas garso įrašo 2023 m. kovo 13 d. apžiūros protokole, taip pat į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo kamerų įrašų turinys, užfiksuotas 2023 m. kovo 15 d. apžiūros protokole, vieno iš šių pareigūnų – J. S. tarnybinis pranešimas, užfiksavęs nukentėjusiosios ir P. T. įvykio vietoje pateiktus paaiškinimus, bei įvykio vietos 2023 m. kovo 9 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kaltinamojo aptariamų nusikalstamų veiksmų priemonė – peilis bei šiais veiksmais sukelti padariniai – įvykio vietoje esančios kraujo dėmės (t. 1, b. l. 64-65, 66-71, 76-77, 78, 85). Kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu jam inkriminuotu laiku ir vietoje atliktus nusikalstamus veiksmus – fizinio smurto panaudojimą bei sukeltus pavojingus padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 13 d. specialisto išvada Nr. 759/2023 (01), kurioje pripažinta, kad nukentėjusiajai S. S. kakle buvo padaryta pjautinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva kaklo priekiniame paviršiuje, atitinkanti nežymaus sveikatos sutrikdymo kategoriją, kuri galėjo būti padaryta 2023 m. kovo 8 d. (t. 1, b. l. 101-103). Galiausiai, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuotus ir teismo įrodytais pripažintus nusikalstamus veiksmus atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės viso baudžiamojo proceso metu neginčijo pats kaltinamasis, ją patvirtina nukentėjusioji, taip pat liudytojas P. T. bei įvykio vietoje panaudoto alkotesterio duomenys (t. 1, b. l. 124).
Minėtų išsamiai aptartų ir tarpusavyje sugretintų įrodymų pagrindu pripažintina, kad kaltinamasis P. Š. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. S. sveikatą. Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, aptariamas ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiajai sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo P. Š. veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nežymiai sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens, priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaip minėta ir ankstesnėje nuosprendžio dalyje, kaltinamasis ir nukentėjusioji pakankamai ilgą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, o būtent – gyveno bendrai neįregistravę santuokos, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis 2023 m. kovo 8 d. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, nukentėjusiąją S. S..
Atsižvelgęs į tai, teismas šiuo atveju pripažįsta, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis P. Š. 2023 m. kovo 8 d., apie 22.53 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtaudamas prieš sugyventinę S. S., tyčia peiliu durdamas į sugyventinės kaklą, padarydamas pjautinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva kaklo priekiniame paviršiuje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. S. sveikatą. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis P. Š. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 140 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo P. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir šias veikas padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam P. Š., teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius P. Š. – išsiskyręs, pensininkas, teistas tris kartus, įskaitant ir už nusikalstamos veikos, nukreiptos į žmogaus sveikatą, padarymą – sunkų sveikatos sutrikdymą, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, paskutinį kartą nuteistas realaus laisvės atėmimo bausme, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 158–161, 162-163), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje nėra.
Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį P. Š. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinė, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis, nepaisant jo atžvilgiu sistemingai priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių ir griežtėjančių bausmių, taip pat jam suteikto pasitikėjimo lygtinio paleidimo iš kalėjimo forma, sau įprasto elgesio modelio neatsisako ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į anksčiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijos vidurkiui – atitinkamai – 1 metų ir 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje. Kartu teismas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nustatyta jokių aplinkybių, sąlygojančių BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei įstatymų leidėjas numato skyrimą kaltinamajam.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir kaltinamajam P. Š. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamasis P. Š. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamasis P. Š. jam inkriminuotas ir šioje baudžiamojoje byloje įrodytas pripažintas nusikalstamas veikas padarė jam pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį paskirtos galutinės subendrintos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės lygtinio paleidimo metu. Pastarasis lygtinai iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos buvo paleistas 2023 m. sausio 19 d., o į probuojamųjų asmenų sąrašą įtrauktas 2023 m. vasario 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. birželio 14 d. Dėl šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų 2023 m. balandžio 3 d. nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas buvo sustabdytas. Akivaizdu, kad kaltinamasis P. Š. naujas, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo metu, dar šios bausmės neatlikęs, todėl minėtu ir šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės bedrintinos BK 64 straipsnio nustatyta tvarka.
BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendriną bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šios normos 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam P. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dydį (dviejų mėnesių terminą) bei vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu, prie šiuo nuosprendžiu kaltinamajam P. Š. skirtinos bausmės prideda dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, kaltinamajam paskirdamas galutinę subendrintą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas, atsižvelgęs į anksčiau aptartas tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, nenustatė pagrindo kaltinamajam P. Š. taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu yra ne kartą teistas, taip pat ir už pavojingesnes nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai. Šiame nuosprendyje aptariamas ir teismo įrodytomis pripažintas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Juo labiau, pastarasis antrąją ir 2023 m. kovo 8 d. jo padarytą nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas jam taikytos kardomosios priemonės sąlygas – nepaisydamas teismo paskirto draudimo bendrauti su nukentėjusiąją, jis S. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kuris pasižymėjo jau pavojingesniais nei pirmuoju atveju padariniais – nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visos anksčiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui teigti, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pastarajam paskirtos bausmės tikslai bus tinkamai įgyvendinti.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamasis P. Š. nuo 2023 m. kovo 3 d., 00.00 val. iki 2023 m. kovo 3 d., 14.37 val. buvo laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 29-31, 35-37). Pastarasis taip pat laikinai sulaikytas buvo 2023 m. kovo 8 d., 23.10 val. (t. 1, b. l. 117-119), o laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 8 d. iki šiol jam yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 131-132).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje numatytomis nuostatomis, į kaltinamajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas P. Š. laikino sulaikymo nuo 2023 m. kovo 3 d., 00.00 val. iki 2023 m. kovo 3 d., 14.37 val. laikas ir suėmimo laikas nuo 2023 m. kovo 8 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Civilinis ieškinys
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 144,19 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalota S. S., nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (t. 1, b. l. 191–195).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.
Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.
Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad dėl nukentėjusiosios S. S. patirtų ir kaltinamojo P. Š. padarytų sužalojimų pastaroji kreipėsi į gydymą įstaigą, kurioje jai buvo suteiktos 144,19 Eur vertės medicininės paslaugos. Tokiu būdu Vilniaus teritorinė ligonių kasa nukentėjusiajai suteikė 144,19 Eur vertės paslaugas, kurios civiliniam ieškovui nebuvo tinkamai atlygintos. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 144,19 Eur vertės turtinės žalos bei kaltinamojo P. Š. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovas nedalyvavo, tačiau raštiškai informavo teismą, kad civilinį ieškinį palaiko, o kaltinamasis P. Š. civilinį ieškinį pripažino. Anksčiau aptarto civiliniam ieškovui priklausiusio turto netekimo priežastį bei jo vertę patvirtina nukentėjusiosios S. S. viso proceso metu pateikti parodymai, taip pat 2023 m. kovo 16 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 144,19 Eur suma priteistina iš kaltinamojo P. Š. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. S. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur moralinės ir fizinės žalos atlyginimo ir buvo pripažinta civiline ieškove (t. 1, b. l. 108–109). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusioji S. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame nedetalizavo kokio pobūdžio žalą jį patyrė, nurodydama tik tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų jai buvo padaryta 2000,00 Eur vertės fizinė ir moralinė žala. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji, paklausta apie jos patirtą ir civiliniame ieškinyje nurodytą žalą, akcentavo jos patirtus išgyvenimus, gydymo procesą bei iki šiol jaučiamą diskomfortą dėl padaryto sužalojimo liekamųjų reiškinių – likusio rando.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios S. S. bylos nagrinėjimo teisme pateiktų paaiškinimų turinį, taip pat byloje surinktus kitus įrodymus, susijusius su nukentėjusiosios prašomos priteisti žalos pobūdžiu ir verte, šiuos pastarosios pateiktus teiginius ir civiliniame ieškinyje išreikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo vertina kaip nukentėjusiosios S. S. prašymą atlyginti jai padarytą neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.
Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama labai skirtingos sumos neturtinės žalos atlyginimui – nuo 150 iki 2000 Eur (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-83-788/2019, Nr. 2K-258-639/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicija numato dvi alternatyvias veikas, už kurias kyla atsakomybė – už nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, todėl net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, kas tiesiogiai įtakoja ir padarytos neturtinės žalos dydį.
Pirmiau nuosprendyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad P. Š. nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu įvykdė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, iš kurių vienos metu pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, o kitos - buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta žala – ji pirmosios P. Š. padarytos nusikalstamos veikos metu jautė skausmą, o antrosios – ne tik jautė fizinį skausmą, bet įvykio vietoje dėl patirto sužalojimo pobūdžio (pjautinės žaizdos gyvybiškai svarbioje kūno vietoje – kakle) kvietė greitąją medicininę pagalbą bei vėliau buvo gydoma. Bylos duomenimis, po įvykio jai buvo suteikta medicininė pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau nepaisant suteikto gydymo dėl jai padarytus pjautinės žaizdos akivaizdžiai matomoje kūno vietoje – kakle, iki šiol yra pastebimos kaltinamojo padaryto nusikaltimo pasekmės – likęs randas. Visi anksčiau aptarti duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl P. Š. nusikalstamų veiksmų tiek jų padarymo metu, tiek po jų patyrė neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisiant 1500,00 Eur sumą.
Teismo manymu, būtent minėtas neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą (suduota keletas smūgių į veidą, pilvo sritį, bei durta peiliu į kaklo sritį, t. y. į gyvybiškai svarbų organą) ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą.
VI. Dėl procesinių palūkanų
Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniame ieškinyje iš kaltinamojo P. Š. prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą dėl kaltinamojo veiksmų civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei loginių kasai padarytos turtinės žalos faktą, iš kaltinamojo P. Š. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško įvykdymo.
VII. Dėl proceso išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. balandžio 18 d. pateikė pažymą Nr. APD-2023-06730, kuria prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajam P. Š. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent – 386,66 Eur, atlyginimo (t. 2, b. l. 52-55).
Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 1 dalyje 7 punkte numatytais pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam yra taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, pastarasis jam šios tenkančios teisės savarankiškai negalėjo realizuoti dėl jo pakankamai sudėtingos materialinės padėties. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis jis jau yra pensinio amžiaus, nedirba, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir ribotą galimybę įsidarbinti, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
VIII. Kiti klausimai
Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi kaltinamajam P. Š., dviejų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2023 m. gegužės 3 d., buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. S.. (b. l. 39-41). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. kovo 15 d. nutarimu kaltinamajam P. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios buvo panaikinta (t. 1, b. l. 133-134). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi kaltinamajam P. Š., dvidešimties dienų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. kovo 28 d., buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 1, b. l. 131-132). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi kaltinamajam P. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 28 d. (t. 2, b. l. 12-15). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, o būtent:
1. kartoninė stačiakampio formos dėžutė, rudos spalvos, ant kurios užrašyta, kad joje peilis, 1 vnt.; popierinis baltos spalvos vokas, kuriame nurodoma, kad jame nuoplova Nr. 2; popierinis baltos spalvos vokas, kuriame nurodoma, kad jame biologinių pėdsakų nuoplova, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (t. 1, b. l. 72-73), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčiai;
2. kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
P. Š. (P. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. kovo 2 d. epizodas), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
P. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. kovo 8 d. epizodas), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir P. Š. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. Š. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu P. Š. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir P. Š. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į P. Š. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 3 d. 00.00 val. iki 2023 m. kovo 3 d., 14.37 val. (vieną dieną), ir suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. kovo 8 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią P. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. balandžio 20 d.
P. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš P. Š. 144,19 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir devyniolika euro centų) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už S. S. gydymą“.
Iš P. Š. priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 144,19 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir devyniolikos euro centų) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios sumos visiško atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. Š. nukentėjusiajai 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš P. Š. nepriteisti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. kartoninę stačiakampio formos dėžutę, rudos spalvos, ant kurios užrašyta, kad joje peilis, 1 vnt.; popierinį baltos spalvos voką, kuriame nurodoma, kad jame nuoplova Nr. 2; popierinį baltos spalvos voką, kuriame nurodoma, kad jame biologinių pėdsakų nuoplova, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius;
2. kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.