- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-96-569/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė (pran.)
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- U. L., G. B., V. B.
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.5.10.2.4.2Neturtinė žala
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Linos Muchtarovienės, teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-246-169/2015 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams U. L. ir G. B., subsidiariam atsakovui V. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų U. L. ir G. B. 833,63 € turtinės ir 1 448,10 € neturtinės žalos atlyginimą, o atsakovui G. B. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, jo dalį subsidiariai priteisti iš jo tėvo atsakovo V. B., bei priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog G. B. ir U. L. veiksmais jam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl G. B. ir U. L. nusikalstamų veiksmų jis patyrė prašomą priteisti turtinę žalą, kuri susideda iš išlaidų už vaistus – 91,04 € (314,34 Lt), išlaidų už tyrimus ir procedūras – 76,46 € (264 Lt), išlaidų, susijusių su gydymu – 86,89 € (300 Lt) (transporto išlaidos), išlaidų už advokato teisines paslaugas – 579,24 € (2 000 Lt), ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė patirtu stipriu fiziniu skausmu, dėl sumušimo jį iki šiol varginančiais galvos skausmais bei nuolatiniu vaistų nuo skausmo vartojimu, taip pat patirtais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu bendramokslių akyse, bendravimo galimybių sumažėjimu, iki šiol jaučiama didele psichologine įtampa, baimė eiti į mokyklą.
2. Atsakovai U. L., G. B. ir V. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismo posėdyje atsakovas V. B. ieškinį pripažino iš dalies, sutiko ieškovui kartu su kitu atsakovu bendrai atlyginti 289,62 € (1 000 Lt) turtinės ir neturtinės žalos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Priteisė solidariai iš atsakovų U. L. ir G. B. ieškovui A. V.:
34,39 € turtinės žalos atlyginimo ir 200 € neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisė iš ieškovo A. V. atsakovui U. L. 448,93 € advokato pagalbos išlaidų, atsakovui G. B. – 280,61 € advokatų pagalbos išlaidų.
Priteisė iš atsakovų U. L. ir G. B. po 10 € žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad atsakovai U. L. ir G. B., būdami nepilnamečiais padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – viešosios tvarkos pažeidimą, tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtintas 2014 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokurorės A. P. nutarimas atleisti U. L. ir G. B., padariusius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminį tyrimą Nr. 73-1-0005-14 nutraukti, nepripažino nei prejudicinę, nei didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu, sprendžiant atsakovų U. L. ir G. B. civilinės atsakomybės klausimą, jų civilinę atsakomybę teismas nustatinėjo pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. nustatant neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).
5. Įvertinęs tai, kad konflikto, kurio pasekmė – jaunuolių muštynės aiškinantis santykius už mokyklos pastato, pradininkas buvo pats ieškovas A. V., atsižvelgęs į tai, kad tiek atsakovas U. L., tiek atsakovas G. B. sudavė po vieną smūgį ieškovui atitinkamai į krūtinę ir į veidą, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo G. B. smūgis į veidą buvo suduotas siekiant išvengti paties ieškovo jam skirto smūgio, teismas pripažintino abipusę muštynėse dalyvavusių ieškovo ir atsakovų kaltę. Teismas pažymėjo, kad vykusių muštynių pasekmė – ieškovui A. V. diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas. Nustačius atsakovų U. L. ir G. B. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltę, teismas konstatavo, esant pagrindui taikyti atsakovams civilinę atsakomybę ir nustatyti ieškovui atlygintinos žalos dydį.
6. Atsižvelgęs į tai, jog nei papildomos gydomosios procedūros, apmokėtos 2014-11-26, nei medicinos paslaugos (nugaros masažas, galvos šukavimas) ieškovui jį gydančios gydytojos nebuvo paskirtos, dėl savo nuožiūra įsigytų medikamentų, suteiktų gydomųjų procedūrų bei medicinos paslaugų patirtų išlaidų teismas ieškovui neatlygino, išskyrus išlaidas rekomenduotoms gydytojo neurologo konsultacijoms, kurias sudaro 17,38 €.
Atsižvelgęs į tai, jog teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje Nr. G 398/14(04) konstatavo, kad ieškovo A. V. gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo, įvertinęs paties ieškovo duotus parodymus, jog į sanatoriją jis buvo pasiųstas ne sveikatos grąžinamajam gydymui, o siekiant palaukti, kol mokykloje nurims kalbos ir aistros, už sanatorinį gydymą sumokant dėl to, kad sanatorijoje tuo metų nebuvo laisvų nemokamų vietų, ieškovo prašomos atlyginti 31,86 € sanatorinio gydymo išlaidų teismas nepriteisė.
7. Teismas ieškovo A. V. baudžiamajame procese patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą nagrinėjo sprendžiant šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vertino tai, jog pats ieškovas A. V. nepasižymėjo pavyzdingu elgesiu mokykloje, po muštynių su klasės draugais, jo paties teigimu, mokyklos nelankė ne tiek dėl sveikatos būklės, kiek norėdamas, kad mokykloje greičiau nurimtų kalbos ir aistros, o teismo medicinos specialistas išvadoje taip pat konstatavo, kad gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo. Teismas atkreipė dėmesys į tai, kad dėl prarasto draugo stipriai išgyvena ir muštynių metu nukentėjęs atsakovas U. L., todėl atsižvelgęs į visetą nurodytų aplinkybių, taip pat į atlygintos turtinės žalos dydį, abipusę šalių kaltę muštynių metų, į tai, kad toks santykių aiškinimosi būdas tokio amžiaus jaunuoliams, anot atsakovo U. L., yra jiems įprastas, į tai, kad nei atsakovas U. L., nei atsakovas G. B. niekur nedirba, savarankiškų pajamų neturi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį mažino, ieškovui A. V. priteisdamas 200 € neturtinės žalos atlyginimą.
9. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovas G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės, ieškovo A. V. reikalavimą atsakovui V. B. subsidiariai atlyginti jam padarytą žalą, nepilnamečiui sūnui neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstą.
10. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas patirtas tiek baudžiamajame, tiek civiliniame procese.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir ieškovo patikslintą 2015-04-14 ieškinį patenkinti visiškai, išskyrus reikalavimą dėl žalos priteisimo iš subsidiaraus atsakovo V. B., šioje dalyje bylą nutraukiant. Priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11. 1. Apelianto įsitikinimu, teismas šioje byloje turėjo taikyti CPK 182 straipsnio 3 dalį. Teismas nepagrįstai taikė ir aiškino CPK 182 straipsnio 2 dalį, neteisėtai 2014-11-11 nutartį priskyrė prie eilinių rašytinių įrodymų ją aiškindamas remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
11.2. Teismas taikydamas atsakovams civilinę atsakomybę neteisingai nustatė ieškovui atlygintinos žalos dydį. Šiuo atveju ekspertas kompetencijos spręsti apie gydymo trukmę, medikamentinį ir reabilitacinį gydymą neturėjo, todėl teismas neteisingai įvertino gydymo reikalingumą. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovo turėtos išlaidos yra susijusios su sveikatos sutrikdymu, gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus ir nurodytos išlaidos yra realios.
Apeliantas nesutinka su teismo argumentais dėl ieškovui priteistos 200 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti. Ieškovo asmenybės apibūdinimas, tuo labiau tik iš atsakovų pusės, negali būti pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdyje abu atsakovai sutiko atlyginti ieškovo išlaidas už pirktus vaistus, taip pat advokato teisinės pagalbos išlaidas ir prašomą neturtinę žalą.
11.3. Ieškovas reikalavimą atsakovui V. B. subsidiariai atlyginti jam padarytą žalą, nepilnamečiui sūnui neturint turto ar uždarbio, pateikė kai atsakovui G. B. nebuvo suėjusi pilnametystė, todėl teismas šį reikalavimą nepagrįstai atmetė kaip nepagrįstą, nes jis turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Be to, tokia teismo išvada turėjo įtakos paskirstant bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas pateikęs pagrįstą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų, privalo atlyginti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias iš viso sudaro 729,54 Eur. Iš to seka, kad ieškovui ne tik nebuvo atlyginta žala, padaryta nusikalstamais veiksmais, bet ieškovas atsakovams dar turi susimokėti. Tai apelianto įtikinimu akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. B. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, ikiteisminio tyrimo subjektų, įskaitant ikiteisminio tyrimo teisėjo, priimti procesiniai sprendimai baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje nėra laikomi sukeliančiais prejudicinę galią. Todėl apelianto teiginiai apie teismo netinkamą CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatų taikymą laikytini visiškai nepagrįstais.
12.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo iš atsakovų solidariai priteisto turtinės žalos dydžio. Paties ieškovo pripažinta, jog sanatorinis gydymas jam buvo skirtas ne sveikatos atstatymo tikslais, o siekiant, jog nurimtų aistros ir kalbos mokymo įstaigoje, todėl teismas didžiąją dalį apelianto prašomos priteisti žalos iš atsakovų pagrįstai vertino suvaidinamo sveikatos sužalojimo gydymu susijusių išlaidų kontekste ir pagrįstai atmetė neįrodytais bei neparemtais realumo ir būtinumo kriterijais. Apeliantui toks santykių aiškinimasis tikrai nėra staigmena, be to, nepateikta absoliučiai jokių įrodymų dėl ieškovo reputacijos, buvusios iki ir po jo sveikatos sutrikdymo, todėl kartu su atsakovų nurodytomis apeliantą charakterizuojančiomis aplinkybės, buvo daugiau nei pakankama teismui konstatuoti prastą paties apelianto reputaciją, kurios pakenkimas akivaizdžiai yra neįmanomas. Nesutinka su apelianto pastebėjimu, kad abu atsakovai su ieškiniu sutiko pilnai, nes tik abiejų atsakovų įstatyminiai atstovai, siekdami išvengti, jų manymu, žalingos ir traumuojančios jų vaikus teisminio proceso patirties bei sutaikyti gerus santykius palaikiusias bylos šalis, siūlė padengti dalį ieškovo turėtų išlaidų.
12.3. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo teismui, atmetant ieškinį atsakovu pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje patraukto V. B. atžvilgiu.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas U. L. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apelianto atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą nagrinėjamojoje byloje neturi prejudicinės galios bei pagrįstai tyrė ir analizavo visas atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.
13. 2. Ieškovo pateikti pinigų priėmimo kvitai, kasos aparato kvitai patvirtina, kad didelė dalis išlaidų buvo patirtos įsigyjant ne gydytojo išrašytus ar rekomenduotus įsigyti vaistus bei procedūras ir ne apeliantui diagnozuoto sveikatos sužalojimo gydymui. Todėl pagrįstai priteista tik kompensacija už gydytojų rekomenduotus apelianto įsigytus preparatus. Paties ieškovo pripažinta, kad sanatorinis gydymas jam buvo skirtas ne sveikatos atstatymo tikslais, o siekiant, jog nurimtų aistros ir kalbos mokymo įstaigoje. Vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Ieškovas padarytos neturtinės žalos faktą ir jos dydį įrodinėjo tik paties paaiškinimu.
13.3. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytos tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl solidarios atsakomybės taikymo atlyginat turtinę ir neturtinę žalą nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju.
Dėl prejudicinių faktų taikymo
15. Apeliantas nepagrįstai įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju privalėjo taikyti CPK 182 straipsnio 3 punkto reikalavimus.
Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo subjektų, įskaitant ikiteisminio tyrimo teisėjo, priimti procesiniai sprendimai baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijoje nėra laikomi sukeliančiais prejudicinę galią (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012). Antra, prejudicinę galią pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą turi tik teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jais sukeltos apimančios atitinkamo baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispoziciją pasekmės, taip pat tai, ar šią nusikalstamą veiką padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Tik šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Nagrinėjamu atveju yra priimtas ne nuosprendis, bet ikiteisminio tyrimo procesiniai sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurie, kaip ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, prejudicinės reikšmės neturi. Trečia, nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-0005-14 nutrauktas nereabilituojančiu atsakovus U. L. ir G. B. pagrindu, todėl tai negali būti traktuojama, kaip didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, sprendžiant atsakovų civilinės atsakomybės klausimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas tiek Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį, tiek pastarąja patvirtintą Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės A. P. 2014 m. lapkričio 8 d. nutarimą nutraukti atsakovų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą Nr. 73-1-0005-14, pagrįstai nelaikė sukeliančiais prejudicinę galią įrodymais, todėl visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos teisėtai tirtos ir vertinos civilinės atsakomybės požiūriu.
Bylą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė netaikoma, todėl nepagrįstai apeliantas apeliuoja į netinkamą CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymą ir aiškinimą.
Apeliacinės instancijos teismas svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad apeliantas neskundžia teismo išvados dėl muštynėse dalyvavusių ieškovo ir atsakovų abipusės kaltės pripažinimo.
Dėl atlygintinos žalos dydžio
16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kuriuo apeliantas nesutinka su teismo priteistu turtinės žalos dydžiu. Nagrinėjamu atveju turtinės žalos dydis nėra preziumuojamas, jos dydį pagal įrodinėjimo taisykles privalo įrodyti ieškovas. Vertindama ieškovo gydymo išlaidų pagrįstumą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad didelė jų dalis apelianto įgytos ne pagal gydytojo rekomenduotus įsigyti vaistus, atliktos procedūros nėra susijusios su nustatytu sveiktos sužalojimo gydymu. Todėl nėra pagrindo nesutikti su teismo priteista kompensacija už gydytojų rekomenduotus įsigyti preparatus. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad Tirkšlių pirminės sveikatos priežiūros įstaiga dar 2014 m. birželio 26 d. diagnozavo visiškai sveiko apelianto būklę, tuo tarpu didžioji ieškovo patirtų turtinės žalos atlyginimo išlaidų suma patirta vėliau. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad didžioji dalis ieškovo prašomų priteisti gydymosi išlaidų nėra realios ir būtinos ieškovo sužalotos sveiktos atstatymui.
Remiantis LR Sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų bendru 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.V-298/158/Al-86 patvirtintų Sveikatos surikdymo mąsto nustatymo taisyklių 12 p. teismo medicinos ekspertas turėjo įstatyminę pareigą specialisto išvadoje Nr. G 398/14(04) konstatuoti, kad ieškovo A. V. gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad šiuo atveju ekspertas neturėjo kompetencijos spręsti apie gydymo trukmę, medikamentinį ir reabilitacinį gydymą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino gydymo reikalingumą.
17. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su argumentais, kuriais apeliantas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.
Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. ir neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas– CK 6.250 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad padarytos neturtinės žalos faktą ir jos dydį ieškovas įrodinėjo patirtu stipriu fiziniu skausmu, iki šiol varginančiais galvos skausmais, sugadinta reputacija, draugų netekimu, bendravimo galimybių sumažėjimu, taip pat dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu bendramokslių akyse.
Iš byloje esančių medicininių dokumentų nenustatyta, jog ieškovui po traumos būtų kilusios komplikacijos, gydymas būtų ilgas, skausmingas ar atsiradusių kitokio pobūdžio negalavimų, susijusių su trauma. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas išvadai padaryti, kad tokios pasekmės sveikatai, atsižvelgiant į sutrikdymo laipsnį, pobūdį, sunkumą, sveikatos sutrikimo trukmę, gydymo pobūdį, nesukėlė ieškovui didelių, intensyvių dvasinių išgyvenimų.
Byloje nėra jokių įrodymų dėl apelianto reputacijos, buvusios iki ir po sveikatos sutrikdymo, todėl atsakovų nurodytos apeliantą charakterizuojančios aplinkybės buvo pakankamu pagrindu pirmosios instancijos teismui konstatuoti prastą apelianto reputaciją, kurios pakenkimas neabejotinai yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovo asmenybės apibūdinimas, tuo labiau tik iš atsakovų pusės, negali būti pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovui sveikatos sužalojimas buvo kvalifikuotas tik nežymiu, be to atsižvelgia į gydymo trukmę, medikamentines priemones ir gydymo būdus.
Kitas svarbus kriterijus sprendžiant dėl žalos dydžio yra žalą padariusio asmens kaltė. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad paties apelianto veiksmai, siekiant išsireikalauti iš bendraklasio skolą, lėmė esminį vaidmenį tarp šalių kilusiame konflikte. Be to, apeliantas yra pripažinęs savo paties veiksmų neteisėtumą. Teismas pasikartoja, kad apeliantas neginčija ir abipusės kaltės nustatymo fakto.
Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu yra pripažinęs, jog mokyklos nelankė ne tiek dėl sveikatos būklės, kiek norėdamas, kad mokykloje greičiau nurimtų kalbos ir aistros.
Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė CK. 6.282 straipsnio 1 dalį, taip sumažindamas ieškovo prašomos priteisto neturtinės žalos dydį. Atsižvelgdama į ieškovui padarytų sužalojimų pobūdį, gydymo trukmę teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visiškai tinkamai vadovavosi šiais kriterijais, pritaikė juos faktinėms bylos aplinkybėms, pilnai atskleidė kiekvieno iš jų reikšmę bei įtaką, nustatant teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismo posėdyje abu atsakovai sutiko atlyginti ieškovo išlaidas už pirktus vaistus, taip pat advokato teisinės pagalbos išlaidas ir prašomą neturtinę žalą, negali paneigti priimto teismo sprendimo pagrįstumo, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų siekiamybę ir galimybę sudaryti taikos sutartį.
Dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo
18. Šiuo atveju neteisus apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovo reikalavimą, atsakovui V. B. subsidiariai atlyginti jam padarytą žalą, nepilnamečiui sūnui neturint turto ar uždarbio, nepagrįstai atmetė kaip nepagrįstą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nenurodo jokio šio reikalavimo palikimo nenagrinėtu pagrindo, be to apeliaciniame skunde apeliantas reiškia reikalavimą šioje dalyje bylą nutraukti. Pažymėtina ir tai, kad tokia teismo išvada neturėjo įtakos skirstant bylinėjimosi išlaidas, nes patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija skaičiuojama pinigine išraiška pagal ieškovo pareikštų reikalavimų apimtį. Todėl nepagrįstai apeliantas samprotauja, kad ieškovui pateikus pagrįstą ieškinį dėl žalos atlyginimo, ne tik nebuvo atlyginta žala, bet ieškovas atsakovams dar turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia prieštaravimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
19. Aukščiau aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
20. Iš apelianto atsakovas G. B. prašo priteisti 300 Eurų, o atsakovas U. L. 200 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (2 t., 12-13, 21 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 500 Eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto atsakovų naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 200 Eur (du šimtus eurų), atsakovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.